Civilinė byla Nr. 2A-622-516/2015

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00292-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4; 44.2.4.1; 44.2.4.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2015 m. gruodžio 1 d.

                                                                           Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. K. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo ir 2015 m. sausio 30 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-856-555/2015 pagal ieškovų L. K. ir S. K. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl restauravimo–rekonstravimo projekto pripažinimo neteisėtu, atsiradusios žalos, susijusios su pagal projektą vykdytais neteisėtais veiksmais, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo pripažinti ginčijamą statinio restauravimo–rekonstravimo projektą neteisėtu ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų.

Ieškovai L. K. ir S. K. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui (toliau – ir VDU), prašydami pripažinti neteisėtu VDU užsakytą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno komprojektas“ parengtą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) vyriausiosios specialistės I. G. patvirtintą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2004 m. restauravimo–rekonstravimo projektą, taip pat priteisti ieškovams solidariai iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 164 000 Lt turtinės žalos bei 89 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje, kuris buvo tikslinamas, nurodė, kad jie yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir butas) savininkai. Šis turtas yra pastate, kuris yra nekilnojamosios kultūros paveldo vertybė. Pastatas, išskyrus privatizuotus butus Nr. 1 ir Nr. 2, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią turto patikėjimo teise valdo atsakovas VDU. Ieškovų teigimu, 1999–2002 m. jie atliko buto kapitalinį remontą, įsirengė palėpę bei padidino buto plotą iki 77 kv. m. 2002 m. liepos 8 d. namo palėpėje kilo gaisras, kurio metu nudegė apie 600 kv. m. pastato stogo dangos. Gaisro metu ieškovų butas aprūko, buvo sulietas vandeniu, bute po gaisro nebuvo galima gyventi dėl elektros instaliacijos gedimų, apdegusio stogo, apdegusių laiptų į mansardą, sulieto buto vidaus. Pažymėjo, kad po gaisro jie ėmėsi iniciatyvos organizuoti pastato atstatymo darbus, tačiau KPD jiems nurodė, jog jie negali savarankiškai atstatyti tik savo buto, nes pastatas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Nurodė, kad 2004 m. lapkričio 24 d. atsakovas VDU kreipėsi į KPD su prašymu išduoti leidimą atlikti pastato restauravimo–rekonstravimo darbus. Gavęs šį prašymą, KPD išdavė atsakovui leidimą nurodytiems darbams vykdyti, kuris, anot ieškovų, negali būti prilyginamas statybos leidimui. Kreipiantis dėl leidimo išdavimo, buvo pateiktas pastato restauravimo–rekonstravimo projektas, patvirtintas KPD vyriausiosios specialistės I. G.. Ieškovų nuomone, šis pastato restauravimo–rekonstravimo projektas yra akivaizdžiai neteisėtas bei prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje ieškovai nekelia klausimo kas kaltas dėl kilusio gaisro, nes šis ir žalos atlyginimo klausimas yra išnagrinėti kitoje byloje. Ieškovai siekia įrodyti atsakovo VDU antrinę atsakomybės stadiją, kuri, anot jų,  susijusi su neteisėtai parengtu restauravimo–rekonstravimo projektu bei valstybinės institucijos darbuotojos I. G. neteisėtais veiksmais, patvirtinant šį neteisėtą projektą. Ieškovų teigimu, vykdant neteisėtą ginčijamą projektą, jiems kilo akivaizdūs neigiami padariniai, nes buvo sunaikintas jiems priklausantis butas. Ieškovų nuomone, ši žala negali būti tapatinama su žala, kuri atsirado dėl kilusio gaisro ir pastato griovimo darbų atlikimo be statybos leidimo, nes tai yra dviejų skirtingų veiksmų ir skirtingų pasekmių rezultatas.

Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ginčas dėl gaisro, pagal projektą vykdytų statybos (griovimo) darbų bei ieškovams kilusios žalos atlyginimo yra išspręstas 2008 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-264/2008, kuris yra įsiteisėjęs. Atsakovo nuomone, ieškovai pateikė ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-231-264/2008, todėl tokie ieškovų veiksmai vertintini kaip nepagrįstas siekis pasipelnyti ir piktnaudžiavimas teise, sudarantys pagrindą skirti jiems baudą (CPK 95 str. 1 d.).

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad ginčijamą 2004 m. birželio 14 d. projektą laiko teisėtu ir atitinkančiu paveldosaugos reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. sprendimu bylą dalyje dėl 47 497,68 Eur (164 000 Lt) turtinės žalos ir 25 776,18 Eur (89 000 Lt) neturtinės žalos ieškovams priteisimo nutraukė, o ieškinio dalį dėl VDU užsakyto, UAB „Kauno komprojektas“ parengto ir KPD patvirtinto pastato restauravimo–rekonstravimo projekto pripažinimo neteisėtu atmetė, priteisė iš ieškovų po 183,98 Eur iš kiekvieno atstovavimo išlaidų atsakovui VDU.

Spręsdamas klausimą dėl pastato restauravimo–rekonstravimo projekto pripažinimo neteisėtu, teismas nustatė, kad po gaisro 2004 m. gegužės 27 d. pareiškimu, patvirtintu notarės, ieškovė L. K. sutiko, jog atsakovas VDU atliktų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir restauravimo darbus. Atsakovo prašymu 2004 m. birželio 18 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas mokomajam korpusui restauruoti ir rekonstruoti, atstatant po gaisro, ir leidimas Nr. L-141 statybos rangovui UAB „Restauracija“ atlikti paveldo apsaugos technologijų darbus pagal suderintą pastato rekonstravimo–restauravimo projektą.

Remdamasis civilinėje byloje Nr.2-231-264/2008 ir administracinėje byloje Nr. A602-144/2013 nustatytais faktais bei padarytomis išvadomis, kad atsakovui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jog ginčo pastatas kapitališkai buvo remontuojamas savavališkai, kad iš statytojo buvo pareikalauta sustabdyti minėto statinio statybą bei nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, jog statytojas yra pradėjęs procedūrą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. išduotas projektavimo sąlygas, teismas padarė išvadą, kad pagal ginčo projektą statybos darbai nėra vykdomi.

Teismas pažymėjo, kad statinio projektas yra būtinas tam, jog statytojui būtų išduotas statybų teisėtumą patvirtinantis statybų leidimas ir būtent statybų leidimo išdavimo procese yra tikrinama projekto atitiktis norminių aktų reikalavimams. Šių aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad vien projekto ginčijimas ir prašymas pripažinti jį neteisėtu, ieškovams nesukels teisinių padarinių, nes pritarimas ar nepritarimas projektui yra įforminamas atitinkamais administraciniais aktais.

Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų atlyginti ieškovams turtinę ir neturtinę žalą, teismas nustatė, kad ieškovai 2007 m, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami jiems priteisti iš atsakovo VDU 343 000 Lt turtinei žalai atlyginti už buto sugadinimą gaisro metu ir neteisėtą išgriovimą ir 7 970 Lt turtinei žalai atlyginti už sudegusius namų apyvokos daiktus, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą už patirtus išgyvenimus, patirtą moralinį pažeminimą, nepatogumus. Išnagrinėjus nurodytą ieškinį, Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 26 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-8/2012), buvo konstatuota, kad atsakovas VDU kaltas dėl ieškovų buto išardymo, todėl ieškovams priteistina 185 985 Lt turtinei ir 26 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys nėra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, jog atsakovas atliko kitus darbus ar padidėjo išgriovimo apimtys nei buvo nurodyta anksčiau nagrinėtoje byloje, konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra tapatus ieškovų ieškiniui, išnagrinėtam Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-231-264/2008, todėl šioje dalyje bylą nutraukė.

Atsakovo prašymą dėl baudos ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškinys pareikštas ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ir restauracijos-rekonstrukcijos projekto pripažinimo neteisėtu, todėl akivaizdaus ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra.

Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovų L. K. ir S. K. po 635,25 Eur iš kiekvieno atstovavimo išlaidų atsakovui VDU.

Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo pateikęs prašymą ne tik dėl 2015 m. sausio 12 d. sprendimu priteistų 367,96 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, tačiau ir dėl 1 270,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurių atlyginimo klausimas liko neišspręstas.

Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teismas sprendė, kad atsakovo VDU prašomos atlyginti išlaidos atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus atlygio dydžius (8.2 p., 8.3 p., 8.18 p.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovai L. K. ir S. K. apeliaciniame skunde, kuris buvo tikslinamas, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą dalyje dėl restauravimo–rekonstravimo projekto pripažinimo neteisėtu ir šioje dalyje ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos, taip pažeisdamas įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, kad ieškovės L. K. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas. Taip pat apeliantų nuomone, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad įvykus ginčo pastate gaisrui Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai 2002 m. liepos 18 d. pažymoje padarė priešingas išvadas dėl pastato vaizdo ir būklės po gaisro, nei VDU komisija, sudaryta iš jo paties darbuotojų ir jo priklausomybėje esančio Botanikos sodo atstovo.
2. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepasisakė dėl padarytų įstatymų pažeidimų tvirtinant ginčijamą restauravimo–rekonstravimo projektą, taip pat dėl projektą patvirtinusios darbuotojos I. G. neteisėtų veiksmų.
3. Skundžiamame teismo sprendime teismas nepasisakė dėl ieškovų prieš teismo posėdį pateiktų išsamių rašytinių paaiškinimų.
4. Tinkamai neįvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, teismas neteisingai taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliantų manymu, nagrinėjamu atveju buvo pažeista jų ir kitų pastato bendraturčių nuosavybės teisė savo nuožiūra naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
5. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinį pažeidimą, kadangi protokoline nutartimi įtraukęs į bylą trečiuoju asmeniu ginčijamą projektą rengusią įmonę UAB „Komprojektas“, neužtikrino šios įmonės dalyvavo tolimesniame teisminiame procese.

Ieškovai L. K. ir S. K. apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomo sprendimo, prašo šį sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas 2015 m. sausio 12 d. sprendime, kuris yra apskustas apeliacinės instancijos teismui, todėl pagrindo priimti papildomą teismo sprendimą nebuvo. Apeliantų manymu, teismas nepagrįstai priteisė iš jų atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas, kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, kurio interesus bylos nagrinėjimo metu atstovavo universitete dirbantis teisininkas. Apeliantų nuomone, atsakovo VDU interesus atstovavusio advokato dalyvavimas byloje buvo nereikalingas.

Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįstų apeliacinių skundų pateikimą – paskirti ieškovams iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Apeliantų argumentai apie tariamai neištirtas faktines aplinkybes bei išsamius rašytinius  paaiškinimus, taip pat tariamai netinkamai pritaikytas šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra nepagrįsti. Atsakovo manymu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, paremti vien išvedžiojimais ir kaltinimais dėl tariamai ieškovams padarytos žalos.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jokie statybos darbai pagal ieškovų ginčijamą projektą nėra vykdomi, todėl jokios žalos ieškovai dėl šio projekto nepatyrė ir negalėjo patirti.
3. Atsakovas pritaria teismo padarytai išvadai, kad visos aplinkybės, susijusios su pastate kilusiu gaisru ir jo padariniais bei šių padarinių šalinimo darbais yra nustatytos ir ištirtos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-231-264/2008, baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-738/2010 ir administracinėje byloje Nr. A602-144/2013.

4. Sutinka su teismo išaiškinimu, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ir restauracijos-rekonstrukcijos projekto pripažinimo neteisėtu, todėl akivaizdaus ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra. Tačiau ir toliau laikosi nuomonės, kad ieškovai piktnaudžiauja teikdami teismui nepagrįstus procesinius dokumentus (apeliacinį skundą), ką, anot atsakovo, patvirtina išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2984-151/2015 nustatyta aplinkybė, jog ieškovė L. K. nepagrįstai atsisako duoti sutikimą atsakovui vykdyti statybos darbus bei nepagrįstai kreipiasi į teismą su tuo pačiu prašymu, kuris jau išspręstas teismo.

Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomo sprendimo prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kad skundžiamu papildomu teismo sprendimu priteistos atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos įrodymais.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimuose į apeliacinius skundus, prašo apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamus Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą ir 2015 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimai iš esmės grindžiami argumentais, kad ginčijamas 2004 m. birželio 14 d. projektas laikytinas teisėtu ir atitinkančiu paveldosaugos reikalavimus, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos įrodymais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde ieškovai kelia klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas pripažinti neteisėtu 2004 m. restauravimo–rekonstravimo projektą, teisėtumo bei pagrįstumo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išspręsto teismui priėmus papildomą sprendimą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 13 d., t. y. po teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. rašytinio teismo posėdžio, buvo gauti apelianto S. K. rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai, kuriuos apeliantas prašo pridėti prie bylos medžiagos bei įvertinti nagrinėjant apeliacinį skundą. Prašymą dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo, apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad būtinumas pateikti šiuos įrodymus atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodyti dokumentai, anot apelianto, yra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Apelianto teigimu, anksčiau naujų įrodymų pateikti jis neturėjo galimybės dėl sunkios šeimyninės situacijos – sesers B. K. onkologinės ligos ir mirties (2015 m. rugsėjo 5 d.).

Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl apelianto rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo klausimo pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus bei teikti įrodymus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme:  apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 3 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Šis teisinis reglamentavimas bei CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, grindžiamas principu, kad kiekviena šalis savo turimus įrodymus privalo pateikti kuo anksčiau (dar pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme stadijoje) ir tik išimtinais atvejais – vėliau, tačiau kiekvienu atveju tokį pavėluotą įrodymų pateikimą motyvuojant bei, atitinkamai, prisiimant riziką, jog pavėluotai teikiami įrodymai teismo gali būti nepriimti. Bet kuriuo atveju, visi įrodymai privalo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės, nes teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie procesiniai veiksmai, išskyrus paties sprendimo priėmimą, negali būti atliekami.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešos tvarkaraščių paieškos duomenų, apie Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. rašytinį posėdį nagrinėjamoje byloje apeliantui S. K. buvo pranešta tinkamai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos posėdis, kaip ir buvo paskelbta, vyko 2015 m. lapkričio 3 d., todėl po šios datos jokie nauji įrodymai, taip pat ir šalių paaiškinimai, negali būti pateikiami, o teismo – priimami.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad dalis jo pateiktų dokumentų (2002 m. liepos 23 d. apžiūros aktas, 2008 m. rugpjūčio 22 d. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos, 2011 m. liepos 22 d. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2013 m. vasario 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje A602-144/2013, 2013 m. balandžio 12 d. prašymas Kauno apygardos administraciniam teismui dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, 2013 m. kovo 1 d. ekspertizės tyrimas, 2013 m. spalio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus pranešimas dėl prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus, 2012 m. rugpjūčio 8 d. prašymas dėl informacijos suteikimo, 2002 m. liepos 9 d. Teismo medicinos ekspertizės aktas, 2002 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą, 2002 m. lapkričio 19 d. liudytojo apklausos protokolas, 2005 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio protokolas, 2012 m. liepos 13 d. pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, 2013 m. sausio 2 d. ieškinys Kauno apylinkės teismui dėl iškeldinimo pasibaigus nuomos sutarčiai, 2013 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo preliminarus sprendimas, apelianto 2014 m. rugsėjo 16 d. prašymas VDU, 2014 m. rugsėjo 22 d. VDU pranešimas dėl galimybės baigti bylą taikiai ir buto pirkimo, 2014 m. lapkričio 7 d. apeliantės L. K. atsakymas VDU) jau yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-103/2010 ir civilinėje byloje Nr. 2-231-264/2008, kurios buvo prijungtos prie nagrinėjamos bylos bei vertinamos skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu. Apelianto pateikti dokumentai -2015 m. vasario 23 Kultūros paveldo departamento vertinimo aktas bei pretenzija dėl jo - neturi įtakos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų išvadų pagrįstumui bei jų faktiniam ir teisiniam įvertinimui apeliacinės instancijos teisme.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, kaip pateiktus pavėluotai.

Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai prašė pripažinti neteisėtu Vytauto Didžiojo universiteto užsakytą, UAB „Kauno komprojektas“ parengtą ir Kultūros paveldo departamento vyriausiosios specialistės I. G. patvirtintą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2004 m. restauravimo-rekonstravimo projektą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis civilinėje byloje Nr.2-231-264/2008 ir administracinėje byloje Nr. A602-144/2013 nustatytais faktais bei padarytomis išvadomis, sprendė, kad ginčijamas projektas yra tarpinis dokumentas, kurio pagrindu išduodamas statybų teisėtumą patvirtinantis statybų leidimas, todėl nesant duomenų, jog pagal šį projektą yra vykdomi statinio restauravimo–rekonstravimo darbai, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas pripažinti jį neteisėtu nesukels ieškovams jokių teisinių padarinių. Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad ginčijamas restauravimo-rekonstravimo projektas yra neteisėtas, kadangi buvo paruoštas anksčiau nei buvo renkami dokumentai šiam projektui parengti, be to buvo parengtas esant laikančiųjų konstrukcijų medžiagiškumo pažeidimams, nesuderinus bendraturčių valios, nesant projektavimo sąlygų. Aplinkybių, kad ginčijamame restauravimo–rekonstravimo projekte numatyti darbai nėra faktiškai vykdomi, kad išnagrinėtose civilinėje Nr.2-231-264/2008 ir administracinėje Nr. A602-144/2013 bylose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, ieškovai apeliaciniame skunde neginčija.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinėje byloje Nr. A602-144/2013 klausimą dėl VDU įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatė, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinis padalinys 2004 m. lapkričio 25 d. išdavė VDU leidimą Nr. L-141 vykdyti rekonstravimo-restauravimo darbus pagal 2004 m. birželio 14 d. suderintą pastato rekonstravimo-restauravimo projektą. Leidimas vykdyti rekonstravimo-restauravimo darbus buvo išduotas ne Statybos įstatymo pagrindu, bet vadovaujantis Kultūros ministro 2003 m. balandžio 24 d. Įsakymo Nr. Į-115 „Dėl leidimų atlikti paveldo apsaugos technologijų darbus išdavimo“ 2.4 punktu. Taip pat administracinis teismas nustatė, kad atsakovas VDU 2004 m. atliko pastato tvarkymo darbus, išgriaudamas apeliantų L. K. ir S. K. buto konstrukcijas, pirmo aukšto ir mansardos perdangą, išmūrydamas naujas pertvaras. Šiuos VDU atliktus darbus teismas vertino ne kaip restauravimo, bet kaip statinio kapitaliniam remontui priskirtinus darbus, kurių atlikimui turėjo būti parengtas ir patvirtintas statinio projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 2 str. 20 d., Statybos techninio reglamento STR „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 10 p.). Nustatęs, kad VDU statybos darbų vykdymo metu neturėjo savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo patvirtinto ypatingo statinio kapitalinio remonto projekto, administracinis teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo išpildytos teisės atlikti statybos darbus realizavimo sąlygos, kas sudaro pagrindą ginčo pastato kapitalinį remontą pripažinti savavališku.

Savo procesiniuose dokumentuose apeliantai neginčija aplinkybių, kad 2004 m. lapkričio 24 d. išduotas leidimas Nr. L-141 negali būti prilyginamas statybos leidimui bei suponuoja atsakovui tik teisę atlikti paveldo apsaugos technologijų darbus, t. y. restauravimą, bet ne kapitalinį remontą.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-231-264/2008, ieškovai prašydami atlyginti jiems padarytą žalą, savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad dėl įvykusio gaisro kaltas VDU darbuotojas, be to, ieškovai ginčijo VDU atliktų statybos (griovimo, rekonstrukcijos) darbų teisėtumą. Sprendžiant klausimą dėl žalos ieškovams atlyginimo, buvo patikrintos aplinkybės dėl VDU atliktų pastato vidaus griovimo ir rekonstrukcijos darbų teisėtumo. Patikrinus šias aplinkybes, bendrosios kompetencijos teismas padarė išvadą, kad nurodytiems statybų darbams atlikti turėjo būti gautas statybos leidimas. Jiems atlikti nepakako ginčijamo restauravimo-rekonstravimo projekto, kadangi faktiškai buvo atliekami statybos darbai. Šių ir kitų byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad VDU atlikdamas statinio tvarkymo darbus be statybos leidimo veikė neteisėtai, todėl turi atlyginti ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą, susijusia su jų turto sugadinimu ir patirtais išgyvenimais. Kaip jau buvo minėta, analogiškos išvados dėl VDU atliktų statinio vidaus griovimo ir rekonstrukcijos darbų teisėtumo buvo padarytos ir išnagrinėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A602-144/2013, kurios duomenimis rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja betarpišką išvadą, kad ginčijamo restauravimo-rekonstravimo projekto teisėtumas buvo patikrintas tiek bendrosios kompetencijos Kauno apygardos teisme, tiek specializuotame (administraciniame) Kauno apygardos administraciniame teisme, kurių priimti sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi, esminė kreipimosi į teismą sąlyga – konkrečios asmens teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti CK 1.138 straipsnyje, tarp kurių numatyti tokie būdai kaip teisių pripažinimas (1 punktas), buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas (2 punktas) ir kiti. Taigi, iš principo toks pažeistų teisių gynimo būdas, kaip teisės pažeidimo pripažinimas yra galimas, tačiau esminė sąlyga, minėta, jog pažeidimas turi būti realus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl 2004 m. birželio 14 d. suderinto pastato rekonstravimo-restauravimo projekto pripažinimo neteisėtu, rėmėsi argumentu, kad toks teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi jokie darbai šio projekto pagrindu nėra vykdomi, o atsakovas VDU yra pradėjęs procedūras naujam projektui rengti bei statybos leidimui gauti. Nors apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka ir skundžia šią teismo sprendimo dalį, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kokios jų materialiosios teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami šiuo projektu, išskyrus tas, dėl kurių jau yra nuspręsta paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tai, kad nurodytose bylose tiesiogiai nebuvo pareikštas reikalavimas dėl šio projekto pripažinimo neteisėtu nesudaro pagrindo išvadai, kad šio akto bei jo pagrindų atliktų veiksmų teisėtumas nebuvo tinkamai įvertintas. Būtent, tose bylose reiškiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo, administracinių aktų panaikinimo kaip faktinis ieškinio (skundo) pagrindas būtent ir buvo vertinamas projekto bei jos pagrindu atliktų veiksmų teisėtumas, t.y. tose bylose buvo ginamos konkrečios pažeistos apeliantų teisės, remiantis paties projekto ar jo panaudojimo neteisėtumo aplinkybėmis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovai pareikšdami savarankišką reikalavimą minėtą projektą pripažinti neteisėtu, jokios konkrečios pažeistos materialiosios teisės nesiekia apginti.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas restauravimo-rekonstravimo projektas yra tik vienas iš įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytų privalomųjų dokumentų, kurie pateikiami kompetentingai institucijai, siekiant gauti leidimą statybų darbams atlikti. Sprendžiant klausimą dėl statybų darbų leidimo išdavimo tikrinamas šio ir kitų privalomųjų dokumentų teisėtumas bei tik nustačius, kad visi dokumentai pateikti bei tinkamai išlaikyti procedūriniai reikalavimai, išduodamas prašomas leidimas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritardama skundžiamame teismo sprendime padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad vien tarpinio dokumento ginčijimas, neginčijant galutinio kompetentingos institucijos sprendimo dėl leidimo išdavimo, nesukels ieškovų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams jokių materialinių teisinių pasekmių. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad nustačius ginčijamo restauravimo-rekonstravimo projekto trūkumus bei surašius VDU reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, minėta, buvo atliktos šio projekto techninės korekcijos bei parengtas naujas statinio tvarkymo darbų projektinis pasiūlymas, kurio teisėtumo klausimo ieškovai nagrinėjamoje byloje nekelia.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų argumentai dėl ginčijamą restauravimo-rekonstravimo projektą patvirtinusios specialistės I. G. netinkamų veiksmų bei atsakomybės, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi ieškovų nurodomi šios specialistės galimai padaryti procedūriniai pažeidimai tiesiogiai susiję su VDU atliktais statinio tvarkymo darbais, kurie įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo pripažinti neteisėtais ir savavališkais bei už kurių atlikimą ieškovams buvo priteistas žalos atlyginimas. Be to, nurodyti apeliantų argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui nustačius, kad statinio restauravimo – rekonstravimo projekto pripažinimas negaliojančiu nesukels jų teisėms jokių materialinių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad jiems priklausantis butas yra šeimos turtas, kad po gaisro buvo netinkamai įvertintas pastato vaizdas ir būklė. Apeliacinio teismo nuomone, argumentai dėl ieškovams priklausančio buto nuosavybės formos neturi tiesioginės reikšmės byloje sprendžiamiems klausimams, o aplinkybės dėl pastato būklės po gaisro nustatymo, jau buvo įvertintos išnagrinėtose civilinėje Nr.2-231-264/2008 ir baudžiamojoje Nr. 1-103/2010 bylose. Apeliantai niekaip nepagrindžia kuo šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos, sprendžiant ar ginčijamas rekonstrukcijos projektas sukelia teisines pasekmes ieškovams, tuo tarpu teismo sprendimo dalis, kuria byla nutraukta dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, apeliaciniu skundu nėra apskųsta.

Nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus dėl trečiojo asmens UAB „Komprojektas“ neįtraukimo į bylą. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu teismas nustatė ieškovams 14 dienų terminą ieškinio patikslinimui. Pateikdami teismui 2014 m. spalio 6 d. patikslintą ieškinį ieškovai jame nenurodė trečiųjų asmenų, kurie jų manymu turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą. Šio klausimo ieškovai nekėlė ir 2014 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu, taip pat savo 2014 m. gruodžio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados neturės įtakos trečiojo asmens UAB „Komprojektas“ teisėms ir pareigoms, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomo sprendimo

Apeliantai savo nesutikimą su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomu sprendimu iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, pas kurį dirba specialistai turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, advokato atstovavimas nebuvo būtinas. Apeliantų teigimu, bylinėjimosi išlaidų iš jų priteisimas prieštarauja protingumo principui.

Kaip matyti iš bylos duomenų, priimdamas 2015 m. sausio 30 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas neišsprendė 1 270,50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui VDU klausimo. Šias išlaidas patvirtinantys įrodymai su prašymu priteisti jų atlyginimą buvo pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iš dalies liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, pagrįstai sprendė, jog būtina priimti papildomą teismo sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.), todėl nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas neturėjo teisės priimti papildomo sprendimo.

Vertinant iš ieškovų atsakovui VDU priteistų atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumą, atkreiptinas dėmėsis į tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimu iš ieškovų atsakovui jau buvo priteista 367,96 Eur dydžio dalis bylinėjimosi išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu atstovaujant atsakovo VDU interesus buvo parengti du procesiniai dokumentai - atsiliepimai į ieškinį ir patikslintą ieškinį. Taip pat suteiktos 5 val. trukmės atstovavimo paslaugos teismo posėdžiuose.

Teisėjų kolegija iš dalies pritardama apeliantų argumentams, konstatuoja, kad atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, nagrinėjamos bylos apimtis ir trukmę, paruoštų procesinių dokumentų skaičių bei atliktus kitus būtinus atstovavimo veiksmus, teisinga sumažinti pirmosios instancijos teismo iš ieškovų atsakovui VDU priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 819 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 410 Eur (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovas VDU atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – atsakovo manymu, aiškiai nepagrįstų apeliacinių skundų pateikimą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu, pažymi, kad CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovai sąmoningai ar tyčia buvo nesąžiningi teikdami apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Vien proceso šalių naudojimasis jiems suteiktomis teisėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti prilyginamas piktnaudžiavimui. Kitose civilinėse bylose nustatyti faktai ir padarytos išvados dėl galimai nesąžiningų ieškovų veiksmų, taip pat nesudaro pakankamų prielaidų jų nesąžiningumui nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant apeliacinius skundus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 394,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimų į ieškovų apeliacinius skundus rengimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovų apeliaciniuose skunduose nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo VDU interesus atstovavo tas pats atstovas, kuris atstovavo jį pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad teisinga ir protinga priteisti atsakovui iš ieškovų 200 Eur atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 100 Eur (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1ir 3 punktais,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą pakeisti, priteisiant iš ieškovų L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui (juridinio asmens kodas 111950396) 451 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 225,52 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui (juridinio asmens kodas 111950396) 200 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

Egidija Tamošiūnienė

Vigintas Višinskis