Administracinė byla Nr. eTA-985-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03047-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus degtinė“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir VASA) 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus degtinė“ (toliau – ir bendrovė) 8 200,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 359,20 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. 

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Atsakovas nuosavybės teise valdo dešimt administracinės, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė), todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, įtrauktas į pareiškėjo tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), vietinė rinkliava apskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: 320,88 kv. m administracinės paskirties objektą, aštuonis 800,36 kv. m; 6 892,42 kv. m; 2 300,32 kv. m; 439,87 kv. m; 328,12 kv. m; 445,10 kv. m; 268,34 kv. m; 7 214,05 kv. m gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties objektus ir vieną 94,83 kv. m gyvenamosios-daugiabučių pastatų paskirties objektą.

2.2.       Pareiškėjas kasmet apskaičiuodavo ir atsakovui teikdavo mokėjimo pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovas nustatytais terminais vietinės rinkliavos nesumokėjo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Todėl yra pagrindas iš atsakovo pareiškėjui priteisti 359,20 Eur delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.

3.       Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad:

3.1.       Jis adresu (duomenys neskelbtini), valdo daugelį pastatų, skirtų pagrindinei bendrovės veiklai – alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai. Vykdant veiklą, juose susidaro įvairios gamybinės atliekos, kurias pagal sutartį su AB „Vilniaus degtinė“ tvarko uždaroji akcinė bendrovė „Ekobazė“. Kadangi patalpose nėra gyvenama, jose nesusidaro buitinės ir (ar) komunalinės atliekos. Gavęs mokėjimo pranešimus, jis ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymais arba atleisti nuo rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, arba pradėti tvarkyti faktiškai susidarančias atliekas, tačiau šis ilgą laiką atsisakė pradėti tvarkyti faktiškai AB „Vilniaus degtinė“ susidarančias atliekas, nepaisant to reikalavo mokėti rinkliavą už komunalines atliekas, kurios AB „Vilniaus degtinė“ nesusidaro.

3.2.       Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (administracinė byla Nr. I-3914-281/2019), prašydamas įpareigoti VASA užtikrinti AB „Vilniaus degtinė“ susidarančių atliekų tvarkymą ir neskaičiuoti rinkliavos už tą laikotarpį, kai VASA pažeidė savo pareigą užtikrinti atliekų tvarkymą. Po to, kai AB „Vilniaus degtinė“ kreipėsi į teismą su atitinkamu skundu, VASA 2019 m. rugpjūčio 27 d. pasirūpino atliekų surinkimo konteinerių pastatymu bei jų išvežimu. Kadangi iš atitinkamų patalpų VASA iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. šiukšlių surinkimo neužtikrino, VASA neturi teisės reikalauti ir rinkliavos už tokių atliekų surinkimą.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriui iš atsakovo AB „Vilniaus degtinė“ 8 200,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 359,20 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.

5.       Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose administracinių teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

6.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad mišrioms komunalinės atliekoms (toliau – ir MKA) tvarkyti (duomenys neskelbtini) AB „Vilniaus degtinė“ yra pastatyti du konteineriai Nr. 13-L-305363 ir Nr. 13-L-305018, kurie aptarnaujami pagal grafiką. Grafikas skelbiamas pareiškėjo interneto tinklapyje https://sivasa.lt/atlieku-isve2imo-arafikai. Papildomus aštuonis MKA konteinerius 1,1 kub. m tūrio talpos atliekų vežėjas pastatė 2019 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas nuosavybės teise valdo dešimt administracinės, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje. Vadovaujantis Nuostatais, vietinė rinkliava paskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: 320,88 kv. m administracinės paskirties objektą, aštuonis 800,36 kv. m; 6 892,42 kv. m; 2 300,32 kv. m; 439,87 kv. m; 328,12 kv. m; 445,10 kv. m; 268,34 kv. m; 7 214,05 kv. m gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties objektus ir vieną 94,83 kv. m gyvenamosios-daugiabučių pastatų paskirties objektą. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės–gruodžio mėn. sudarė 4 686 Eur, už 2019 m. sausio–birželio mėn. – 3 514,95 Eur. Šioms sumoms apmokėti buvo suformuoti 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10000842 ir 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10601239. Atsakovas 2018 m. gruodžio mėn. 21 d. sumokėjo tik 16,16 Eur. Pareiškėjas, vykdydamas rinkliavos surinkimo pareigą ir siekdama atgauti nesumokėtos rinkliavos dalį atsakovui 2018 m. lapkričio 9 d. išsiuntė skolos pranešimą Nr. RIS-00000226; 2018 m. gruodžio 10 d. skolos įspėjimą Nr. RIK-00000139 ir 2019 m. liepos 23 d. skolos priminimą Nr. 00118263, tačiau atsakovas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. susidarė 8 200,95 Eur skola.

7.       Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų buvusi nustatyta vietinės rinkliavos lengvata, teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

8.       Teismas pažymėjo, kad pagal Rinkliavų nuostatų 53 punktą, vietinė rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, nesumokėjo apskaičiuotos sumos pareiškėjui, todėl šis paskaičiavo 359,20 Eur delspinigių.

9.       Teismas akcentavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ginčo objekto patalpomis nesinaudojo ar nebuvo atliekų turėtojas, kad tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie jo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, be to, atsakovas neginčija prašomos priteisti sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo abejoti apskaičiuotos sumos teisingumu, todėl pareiškėjo reikalavimą iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikė pagrįstu.

10.       Teismas pažymėjo, kad pagal LVAT praktiką atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT administracinė byla Nr. A-1814-261/2016). Įvertinęs teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad šioje byloje atsakovo pareiga mokėti vietinę rinkliavą nėra siejama su aplinkybe, ar jam buvo tinkamai pristatytas atliekų surinkimo konteineriai, todėl šiuos atsakovo atsiliepimo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

III.

11.       Atsakovas AB „Vilniaus degtinė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą priteisti rinkliavą už netvarkytas atliekas atmesti. 

12.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.       Atsakovas visą laiką dėjo pastangas ir komunikavo su VASA apie atliekų susidarymo padėtį, susidarančių atliekų tipus ir teikė jai visą informaciją, 2018 m. gruodžio 19 d. siūlė VASA pradėti tvarkyti atliekas, tačiau šis piktybiškai to nedarė, tai pradėjo daryti tik 2019 m. rugpjūčio 27 d., kai pastatė konteinerius, skirtus aptarnauti atsakovo gamybines patalpas. Todėl susidarė situacija, kad VASA žinojo apie bendrovėje susidarančias atliekas ir jų pobūdį, suprato, jog jam tenka pareiga tokias atliekas tvarkyti, tačiau vienašališkai nusprendė to nedaryti. VASA vis tiek reikalauja sumokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą, kurių jis netvarkė. Teismo sprendime padaryta išvada, jog VASA gali netvarkyti atsakovo atliekų, nepaisant to, pastarasis privalo mokėti už rinkliavą už netvarkomas atliekas, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatoms.

12.2.       Atsakovas neginčija teismo sprendime nurodytos teismų praktikos ir nesilaiko pozicijos, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydis ir / ar mokėjimas turėtų priklausyti nuo to, kiek atliekų bendrovė pateikia į atliekų tvarkymo sistemą. Šiuo atveju yra esminis skirtumas nuo visų ankstesnių bylų – VASA, žinodamas apie bendrovėje susidarančias atliekas, ilgą laiką nevykdė savo pareigos tvarkyti AB „Vilniaus degtinė“ susidarančių atliekų. Todėl AB „Vilniaus degtinė“ buvo priversta kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti VASA pradėti tvarkyti atliekas. Taigi šios bylos ir visų ankstesnių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi. Teismų praktikoje nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo, kai atliekų tvarkymo organizacijos sąmoningai nevykdytų savo pareigos tvarkyti atliekas. 

13.       Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime jis nurodo, kad:

13.1.       Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų, kurių sąrašą yra patvirtinusi Aplinkos ministeriją, savininkai ar įgalioti asmenys. Pagal Nuostatų 3 punktą, rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamai) turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. DI-150 patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše yra numatyta, kad gamybos, pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties nekilnojamųjų turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Kadangi atsakovui priklausančios patalpos patenka į kategorijas, kurios apmokestinamos rinkliava, todėl jam tenka pareiga mokėti rinkliavą. Tokia pareiga atsakovui kilo ne nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d., o nuo 2018 m. gegužės 1 d., t. y. nuo tos datos, kai Vilniaus miesto savivaldybėje buvo įvesta vietinė rinkliava už mišrių komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą.

13.2.       Vilniaus miesto savivaldybei numatyta teisė nustatyti tik komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Atsakovui šiuo metu yra priskirti 10 mišrių komunalinių atliekų konteineriai, kurie yra aptarnaujami pagal nustatytą grafiką. Tai įrodo faktą, kad VASA jokia forma neatsisakė tvarkyti atsakovo teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių atliekų, o atsisakė tvarkyti tas atliekas, kurias tvarkyti VASA nenumato jokie teisės aktai.

13.3.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad VASA atsisakė tvarkyti jo teritorijoje susidarančias atliekas, tačiau nenurodo įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. LVAT yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su nagrinėjimo rezultatu, t. y. gauto atsakymo turiniu, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisės į skundo objektyvų ir nešališką nagrinėjimą teisės nustatyta apimtimi pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

14.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 8 200,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ir 359,20 Eur delspinigių priteisimo.

15.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui iš atsakovo AB „Vilniaus degtinė“ 8 200,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 359,20 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad VASA neužtikrino AB „Vilniaus degtinė“ atliekų surinkimo ir tvarkymo, todėl negali reikalauti sumokėti rinkliavą.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

18.       Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą, pirmiausia pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas ir Rinkliavų įstatymas, taip pat su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.). Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnį, savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: 1) vietinės rinkliavos dydį; 2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 3) vietinės rinkliavos lengvatas; 4) vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus; 5) delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus. Nuostatų (bylai aktuali redakcija, patvirtinta Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450) 7.5 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą. Pagal Nuostatų 3 punktą, Rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ? Savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau ? MKA susikaupimo normos). 

19.       LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). LVAT taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). 

20.       Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovas nuosavybės teise valdo dešimt administracinės, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu nebuvo komunalinių atliekų turėtojas. Taigi Nuostatų prasme jis laikytinas rinkliavos mokėtoju. Vadovaujantis Nuostatais, vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: 320,88 kv. m administracinės paskirties objektą, aštuonis 800,36 kv. m; 6 892,42 kv. m; 2 300,32 kv. m; 439,87 kv. m; 328,12 kv. m; 445,10 kv. m; 268,34 kv. m; 7 214,05 kv. m gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties objektus ir vieną 94,83 kv. m gyvenamosios-daugiabučių pastatų paskirties objektą. Apeliantas apskaičiuotos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neginčija.

21.       Pasisakant dėl apelianto teiginių, jog jam nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, todėl jam neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, būtina priminti, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinių paslaugų galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamų komunalinių paslaugų, todėl apelianto argumentai apie nesuteiktus konteinerius ir netinkamai vykdytą atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

22.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.