Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-1390-624-2009].doc
Bylos nr.: II-1390-624/2009
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

        Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1390-624/2009

(Proceso Nr. 4-61-3-00978-2009-9)

          Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.

                                                                                                                                                         (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2009 m. spalio 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. I., nukentėjusiesiems D. B. ir D. I., nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijų atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. I. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-08-12 nutarimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistas – inspektorius 2009-04-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. I. dėl to, kad ji, 2009-04-01, 10.27 val., Žalgirio g. 122A, Vilniuje, vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodama ir apsisukdama nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemones sugadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109, 111 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 6, 37).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK KPV AVS) vyresnysis specialistas 2009-08-12 nutarimu Nr. E 834736 I. I. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 150 litų baudą (b. l. 4, 38).

I. I. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti institucijai įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą. Nurodo, kad pareigūnas, vadovaudamasis ekspertizės, neturinčios teismo  ekspertizės statuso, aktu Nr. 11-1339(09), priėmė nutarimą, neva ji, 2009-04-01 vairuodama automobilį, ties Žalgirio g. 112A pastatu Vilniaus m., prieš apsisukdama iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto, persirikiuodama nepraleido gretima juosta važiavusio automobilio, dėl ko įvyko susidūrimas ir buvo sugadintos abi transporto priemonės, ir skyrė 150 litų baudą. Mano, kad nuobauda  jai paskirta nepagrįstai, kadangi ekspertizė buvo atlikta nevisapusiškai įvertinus įvykio eigą, neobjektyviai interpretuojant ir atsižvelgiant tik į vienos pusės parodymus. Ekspertizę atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis specialistas Z. P. neatsižvelgė į jos po įvykio rašyto paaiškinimo 3 punkte nurodytą automobilio „Renault Megane Scenic“ padėtį po susidūrimo, kuri įrodo, kad apsisukimą pradėjo daryti tinkamoje tokiam veiksmui vietoje, nuo pat važiuojamosios dalies ženklinimo linijos. Ji apie 10.15 val. iš Žalgirio g. 112A pastato automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo į Žalgirio g. pirmą juostą Kalvarijų g. kryptimi. Kadangi jai reikėjo važiuoti link Geležinio Vilko g., o ties išvažiavimu iš aikštelės buvo dviguba ištisinė kelio ženklinimo linija, planavo apsisukti toje vietoje, kur yra leistina sukti kairėn, ties Žalgirio g. 131 pastatu (schemoje pažymėta „Neįvardinta gatvė“). Tą gatvę sudaro du atskiri įvažiavimai. Ekspertizę atlikusio specialisto manymu, ji suko link pirmojo įvažiavimo ir tuomet įvyko susidūrimas. Tačiau iš tiesų sukimas buvo pradėtas daryti ties antruoju įvažiavimu, nes iš pirmojo tuo metu ruošėsi išvažiuoti lengvasis baltos spalvos automobilis, kurio numerio ir modelio neįsidėmėjo. Pamačiusi, kad pirmame įvažiavime yra kliūtis, riedėjo link antrojo ir prieš ji stabtelėjo prieš atlikdama posūkio manevrą. Dėl to, kilus abejonėms, buvo nuspręsta skirti autotechninę ekspertizę. Jos vairuojamas automobilis, nedideliu greičiu įvažiavęs į antrąją juostą dar prieš baigiantis ištisinei linijai, važiavo ta antra juosta, mažino greitį ir pradėjo apsisukimo manevrą būdamas dešinėje savo juostos pusėje. Iš paskos ta pačia juosta važiavusio automobilio „Peugeot 205“ vairuotoja buvo nepastabi, viršijo greitį ir laiku nepastebėjo pradėto manevro, o pastebėjusi suprato, kad staigus posūkis į dešinę gali sukelti netikėtų pasekmių (atsitrenkimas į pirma juosta važiuojantį automobilį ar kt.), todėl tikėjosi, kad spės apvažiuoti jos automobilį iš kairės pusės šiam dar neatlikus manevro. Dėl šios priežasties ir įvyko susidūrimas – važiuojantis automobilis „Peugeot 205“ atsitrenkė į ką tik sukimo manevrą pradėjusį jos vairuojamą automobilį. Pateikė argumentus, kad: 1) jos automobilis jau kurį laiką riedėjo išilgai antros juostos, todėl važiuojančiam saugiu greičiu jo nepastebėti neįmanoma; 2) kad „Peugeot 205“ vairuotoja skubėjo ir dėl to galėjo viršyti leistiną greitį, įrodo ir jos pareigų įrašas ant preliminarios eismo įvykio schemos. Pareigūnas užsirašė vairuotojos duomenis, nes ji atsisakė iš karto po įvykio vykti į policiją; 3) eismo įvykio schemoje automobilio „Peugeot 205“ stabdymo žymės yra – 6.8 m ir bendras sustojimo kelias po smūgio – 28 m – rodo nemažą šio automobilio greitį; 4) ekspertizės akte pateikti vienas kitam prieštaringi faktai: automobilis „Peugeot 205“ po smūgio sustoja tik už ~41 m, tačiau, anot eksperto, jis prieš susidūrimą judėjo tik 40 km/h greičiu. Taip pat nurodo, kad važiuojant mieste leistinu 50 km/h greičiu, kai kelio danga yra sausa, kokia ir buvo įvykio metu, reagavimui ir stabdymui prireiktų apie 25 m. Toks sustojimo atstumas susidarytų į nieką neatsitrenkus (b. l. 2-3).

Teismo posėdyje I. I. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į jos parodymus. Eksperto nuomone, jos sukimo pradžia buvo visai kitoje vietoje nei buvusioje įvykio metu. Po susidūrimo jos automobilis nejudėjo, jį nuo smūgio pasuko kitu kampu. Iš aikštelės ji išvažiavo į pirmą kelio juostą, persirikiavo į antrą ir privažiavus iki apsisukimo vietos, suko į priešingos krypties antrą juostą. Buvo tik pradėjusi sukimo manevrą, kai į jos automobilį atsitrenkė „Peugeot 205“ automobilis. Susidūrimas įvyko toje vietoje, kur atvykus pareigūnams ir buvo automobiliai. Ji rikiavosi lėtai ir laukė, kada galės įvažiuoti. Eismo juostų įstrižai nekirto, po įvykio iš karto sustojo. Mano, kad įvykio priežastis – didelis automobilio „Peugeot 205“ greitis.

Teismo posėdyje nukentėjusysis D. I. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Kadangi įvykio nematė, nieko paaiškinti negali. Automobilis yra registruotas jo vardu.

Teismo posėdyje nukentėjusioji D. B. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ji dažnai važiuoja maršrutu, kur įvyko susidūrimas. Ji nesitikėjo, kad I. I., važiuodama pirma eismo juosta, staigiai pasuks į antrą, jos važiavimo juostą, todėl turėjo dvi galimybes – atsitrenkti į I. I. vairuojamą automobilį arba lenkti per dvi ištisines juostas. Norėdama išvengti susidūrimo, lenkė I. I. vairuojamą automobilį iš kairės. Lenkimo metu automobilio greitis buvo didesnis nei 40 km/h, o prieš susidūrimą ji važiavo 40 km/h greičiu, nes tik buvo pravažiavusi šviesoforą. Jos automobilio variklis yra 1.1 galingumo, todėl išvystyti didelio greičio negalėjo. Ji bandė signalizuoti vairuotojai. Įvykį matė automobilio, važiavusio paskui jos automobilį, vairuotojas. Susidūrimo metu jos automobilio du ratai buvo priešpriešinėje eismo juostoje. I. I. važiavo pirma eismo juosta, o ji – antra. Buvo įsitikinusi, kad I. I. ją mato. Stabdymui buvo per mažas atstumas, I. I. labai staigiai metėsi į šoną, ji signalizavo jai, bet pastaroji nereagavo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas O. K. parodė, kad važiavo paskui automobilį „Peugeot“ antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Nuo jo automobilio iki „Peugeot“ automobilio buvo apie 20-30 metrų atstumas. Automobilis „Renault Megane“ važiavo pirma eismo juosta ir staigiai pradėjo sukti, matyt, norėdamas pasukti arba apsisukti. Automobilio „Peugeot“ vairuotoja bandė išvengti susidūrimo bandydama apvažiuoti „Renault“ automobilį, tačiau įvyko susidūrimas. Automobilis „Renault“ pradėjo sukti į kairę iš pirmos juostos, t. y. norėdama pasukti ar apsisukti, tai darė iš pirmos juostos nepersirikiuodama iš pirmos juostos į antrą. Nematė, ar automobilio „Renault“ vairuotoja rodė posūkio signalą. Susidūrimas įvyko jau beveik priešpriešinėje eismo juostoje. Automobiliui „Renault“ pasukant į antrą juostą, atstumas tarp automobilio „Renault“ ir „Peugeot“ buvo nedidelis, apie 5-10 metrų, todėl sustabdyti buvo neįmanoma. Po susidūrimo automobilis „Peugeot“ sustojo pirmoje eismo juostoje, o automobilis „Renault“ grįžo į antrą eismo juostą ir sustojo. Garsinio signalo jis negirdėjo. Jis viską matė, todėl sustojo.

Skundas atmetamas.

Šios bylos svarstymo dalykas - ar I. I. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d., nustatančio administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatyto pažeidimo sudėtis - t. y. ar ji padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą  KET 109, 111 p. reikalavimų pažeidimą, o jei padarė – ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.

KET 109 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, o KET 111 punktas nustato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.

ATPK 127 str. 2 d. nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto litų iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 297 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad I. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji, 2009-04-01, 10.27 val., Žalgirio g. 122A, Vilniuje, vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodama ir apsisukdama nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemones sugadino. Tuo pažeidė KET 109, 111 punktų reikalavimus (b. l. 6, 37). Vilniaus apsk. VPK KPV AVS vyresnysis specialistas 2009-08-12 nutarimu Nr. E 834736 I. I. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 150 litų baudą (b. l. 4, 38).

Konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Konstatuoti pažeidimą teismas gali tik remdamasis įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. nustatytus reikalavimus, ir tik išanalizavęs bei įvertinęs visus sprendžiamai bylai reikšmingus duomenis. Įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).

I. I. neigia padariusi pažeidimą. Byloje esantys įrodymai – I. I. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu ir raštu policijos pareigūnams (b. l. 15-16, 49-50), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6, 37), Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patrulio A. Z. 2009-04-01 tarnybinis pranešimas (b. l. 13, 47), liudytojo O. K. 2009-04-01 rašytinis paaiškinimas (b. l. 14-48) bei teismo posėdyje duoti parodymai, nukentėjusiosios D. B. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu ir raštu policijos pareigūnams (b. l. 17, 51), eismo įvykio vietos schema (b. l. 12, 46), fotolentelė, kurioje užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai (b. l. 19-20, 53-54), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (b. l. 8-10, 40-44) – sudaro pagrindą teigti esant nustatyta, kad I. I., vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama ir apsisukdama, nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam D. B. vairuojamam automobiliui „Peugeot 205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis, siekdamas išvengti susidūrimo, lenkė I. I. vairuojamą automobilį iš kairės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, su juo susidūrė ir abi transporto priemones sugadino, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Būtent I. I. padarytas KET 109 ir 111 p. pažeidimas yra tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, nulėmusi abiejų transporto priemonių sugadinimą.

Kaip teismo posėdyje paaiškino I. I., ji išvažiavo iš prie pastato, esančios automobilių stovėjimo aikštelės į Žalgirio g. pirmą eismo juostą, o vėliau persirikiavo į antrą eismo juostą ir važiavo lėtai, nes ketino apsisukti. Buvo tik pradėjusi sukimo manevrą, kai į jos automobilį atsitrenkė dideliu greičiu važiavęs „Peugeot 205“ automobilis, vairuojamas D. B.. Tačiau šiuos I. I. paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios D. B. rašytiniai (b. l. 17, 51) bei teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad ji važiavo apie 40 km/h greičiu Žalgirio g., antra eismo juosta, kai I. I. vairuojamas automobilis „Renault Megane“, važiavęs pirma eismo juosta, staiga metėsi jos važiavimo kryptimi į antrą eismo juostą, todėl D. B., bandydama išvengti susidūrimo, bandė apvažiuoti I. I. vairuojamą automobilį iš kairės, kas atitinka ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą automobilių susidūrimo mechanizmą (b. l. 12, 46), taip pat atliktos ekspertizės akto išvadas (b. l. 8-10, 40-44). Analogiškus parodymus tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu davė liudytojas O. K., kuris parodė, kad I. I. važiavo pirma eismo juosta ir, norėdama pasukti ar apsisukti, staiga pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Šio liudytojo, važiavusio maždaug už 20 metrų nuo D. B. automobilio ir turėjusio galimybę matyti visas reikšmingas autoįvykio aplinkybes, parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, duomenų apie tai, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra, todėl abejoti jais nėra pagrindo.

Pagal ABTĮ 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinę bylą, ekspertizės aktą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl I. I. skundo teiginys, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, iš esmės rėmėsi tik ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktu, yra nepagrįstas.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), I. I. veika pagal ATPK 127 str. 2 dalį kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti I. I. skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

 

n u t a r i a:

I. I. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2009-08-12 nutarimą Nr. E 834736, kuriuo I. I. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta 150 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjas                                                                                                                Arūnas Dirvonas