Civilinė byla Nr. e2A-1671-803/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36794-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. A. ieškinį atsakovei Lietuvos bangų sporto asociacijai dėl asociacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos (toliau – ir Asociacija) 2019 m. rugsėjo 8 d. eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti ieškovę L. K.-A. į tikruosius Asociacijos narius ir pripažinti, kad ieškovė atitinka visas Asociacijos įstatuose nustatytas sąlygas bei pripažinti ieškovę tikrąja Asociacijos nare arba įpareigoti atsakovę išspręsti ieškovės prašymą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2.       Ieškovė nurodė, kad yra Lietuvos bangų sporto asociacijos narė, todėl turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ginčyti asociacijos sprendimus. Paaiškino, kad ginčija 2019 m. rugsėjo 8 d. Asociacijos sprendimą, kuriuo atsisakyta ieškovę priimti į tikruosius asociacijos narius. Ieškovė yra Asociacijos narė nuo 2018 m. kovo 7 d. Pagal Asociacijos įstatus, visi nariai yra skirstomi į dvi atskiras kategorijas: tikrieji nariai ir asocijuotieji, t.y. paprastieji nariai. Toks narių skirstymas ir grupavimas kelia didelių abejonių, tačiau ieškovė buvo privesta atlikti visas sudėtingas ir ilgas procedūras siekiant tapti pilnaverte Asociacijos nare, tačiau dėl neaiškių priežasčių nepavyko to padaryti, nors visi reikalavimai pagal įstatus buvo įvykdyti. 2019 m. kovo 29 d. ieškovės pateiktas prašymas įstoti į tikruosius narius nebuvo nagrinėjamas net pusmetį ir buvo vilkinamas laikas. Pateiktą ieškovės prašymą Asociacija buvo numačiusi nagrinėti ieškovei už akių, nes nebuvo pranešta nei prašymo nagrinėjimo data, nei visuotinio susirinkimo vieta. Savo iniciatyva atvykusi į visuotinį asociacijos narių susirinkimą ieškovė išdėstė, kad nori tapti pilnaverte bendruomenės nare, nes moterų tarp tikrųjų narių nėra nei vienos, yra būtina skatinti bangų sportą moterų tarpe. 2019 m. rugsėjo 8 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas buvo surašytas ir paskelbtas tik 2019 m. rugsėjo 11 d. Šio protokolo 2 punkte nurodyta, kad ieškovė negali tapti tikrąja nare, nes nėra aktyviai įsitraukusi į asociacijos veiklą. Toks teiginys neatitinka tikrovės. Tikrieji atsisakymo motyvai buvo visai kiti – dėl buvusio prezidento priešiškumo. Banglenčių sportą ieškovė aktyviai kultivuoja jau 4 vasaras, todėl yra pasiekusi laimėjimų. 2018 metais kai ieškovė įstojo į paprastus asociacijos narius, asociacija organizavo Lietuvos banglenčių čempionatą, kuriame iš karto buvo sudalyvauta, be to, sėkmingai buvo dalyvauta ,,Longboard clasic 2018“ (organizatorius VšĮ ,,Banglentė“) varžybose ir ieškovė tapo 2 vietos laimėtoja. Visą 2018 metų vasarą aktyviai dirbo savanore VšĮ ,,Banglentė“ vaikų stovyklose, buvo rengiami mokymai, vaikų varžybos. Dar aktyvesnė ieškovė buvo 2019 metų vasarą, Lietuvos banglenčių čempionate buvo užimta prizinė vieta, ,,Longboard clasic 2019“ varžybose dėl moterų trūkumo nebuvo rengiama atskira rungtis, todėl reikėjo dalyvauti su pajėgesniais vyrais. Visą vasarą ieškovė vėl aktyviai dalyvavo VšĮ ,,Banglentė“ vaikų stovyklose. Nėra aišku kokio papildomo aktyvumo reikalauja Asociacija ir ką dar turėtų ieškovė nuveikti. Asociacija yra vienintelė bangų sportą vienijanti organizacija Lietuvoje, todėl priklausymas asociacijai yra labai svarbus.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovės nurodyti ieškinio pagrindą sudarantys argumentai yra spekuliatyvūs, grindžiami nepagrįstomis aplinkybėmis ir prielaidomis, o pats sprendimas atitinka tiek Asociacijos įstatus, tiek asociacijos laisvės garantijas, kylančias iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 straipsnyje įtvirtinto asociacijų laisvės principo. Pažymėjo, kad narystė Asociacijoje yra dvejopo pobūdžio. Vadovaujantis asociacijos įstatų 7.2 punktu, asociacijos nariai yra skirstomi į tikruosius narius ir asocijuotuosius narius. Priklausomai nuo narystės statuso, skiriasi priėmimo į atitinkamus asociacijos narius sąlygos, taip pat pagal Asociacijos įstatus įgyjamos teisės ir pareigos. Pagal Asociacijos įstatų 7.2.1 punktą tikraisiais Asociacijos nariais yra laikomi Asociacijos steigimo sutartį pasirašę asmenys ir asmenys, kurie Asociacijos įstatų nustatyta tvarka yra priimti į tikruosius Asociacijos narius. Tuo tarpu Asociacijos įstatų 7.2.2 punkte numatyta, jog asocijuotais Asociacijos nariais yra asmenys, kurie pagal jų pateiktą prašymą Asociacijos prezidento sprendimu yra įtraukti į asocijuotų Asociacijos narių sąrašą, sumokėjo vienkartinį stojamąjį mokestį ir moka nuolatinį narystės mokestį. Tapimo tikruoju Asociacijos nariu tvarka yra įtvirtinta Asociacijos įstatų 7.6 punkte. Pagal jį asocijuotasis Asociacijos narys gali tapti tikruoju Asociacijos narius, jeigu yra visų šių sąlygų visuma: 11.1. praėjo ne mažiau kaip 6 (šeši) mėnesiai nuo atitinkamo asmens priėmimo į asocijuotuosius Asociacijos narius dienos; 11.2. toks asocijuotasis Asociacijos narys praėjus minėtam terminui pateikia Asociacijos valdybai prašymą tapti tikruoju Asociacijos nariu; 11.3. Asociacijos valdyba, atsižvelgusi į tokio asocijuoto Asociacijos nario prašymą ir pasiekimus, pasiūlo jo kandidatūrą į tikruosius Asociacijos narius visuotiniam tikrųjų Asociacijos narių susirinkimui; 11.4. visuotinis tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas, įsitikinęs, kad toks asocijuotas Asociacijos narys aktyviai dalyvauja Asociacijos veikloje, bei yra lojalus Asociacijai, ne mažiau kaip pusės visų tikrųjų Asociacijos narių balsų dauguma priima sprendimą dėl tokio asocijuoto Asociacijos nario priėmimo į tikruosius Asociacijos narius.

4.       Atsakovė atkreipė dėmesį, kad sprendimo priėmimo momentu Asociacija turėjo iš viso 11 tikrųjų. Vadinasi, tam, kad ieškovė būtų priimta į tikruosius Asociacijos narius už tokį sprendimą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 6 tikrieji Asociacijos nariai. Atsakovė pabrėžė, kad priimant ginčijamą sprendimą, už ieškovės priėmimą į tikruosius Asociacijos narius nebalsavo nei vienas tikrasis Asociacijos narys. Tuo tarpu prieš ieškovės priėmimą į tikruosius Asociacijos narius pasisakė 5 (penki) iš 6 (šešių) 2019 m. rugsėjo 8 d. visuotiniame tikrųjų Asociacijos narių susirinkime dalyvavusių tikrųjų Asociacijos narių. Akivaizdu, kad nebuvo visų pagal Asociacijos įstatų 7.6 punktą reikalaujamų sąlygų viseto, lemiančio ieškovės priėmimą į tikruosius Asociacijos narius. 2019 m. rugsėjo 8 d. visuotiniame tikrųjų asociacijos narių susirinkime dalyvavusiems tikriesiems Asociacijos nariams nebuvo pateikta pakankamai duomenų ir įrodymų, patvirtinančių ieškovės aktyvų dalyvavimą Asociacijos veikloje. Tokių duomenų ir įrodymų ieškovė nepateikė ir kartu su jos ieškiniu. Ieškovė visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodė, kad neva Asociacija ją įpareigojo nuveikti konkrečius darbus, susijusius su moterų banglenčių sportu. Asociacija niekada nenustatė ieškovei tokios pareigos. Ieškinyje ieškovė taip pat visiškai be jokio teisinio pagrindo tapatina Asociacijos valdybos ir visuotinio tikrųjų Asociacijos narių susirinkimo kompetenciją, sprendžiant klausimą dėl ieškovės priėmimo į tikruosius Asociacijos narius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovės L. K. A. ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos 2019 m. rugsėjo 8 d. eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimą (2 punktas), kuriuo buvo atsisakyta priimti ieškovę L. K.-A. į tikruosius asociacijos narius; įpareigojo Lietuvos bangų sporto asociacijos artimiausiame valdybos posėdyje ir klubo narių susirinkime apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl L. K. A. prašymo priimti į tikruosius klubo narius; priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 825 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei iš ieškovės 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 24 Eur pašto išlaidų.

6.       Teismas

7.       Teismas

8.       Teismas

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Atsakovė Lietuvos bangų sporto asociacija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. K. – A. ieškinį atmesti; tenkinus šį apeliantės Lietuvos bangų sporto asociacijos apeliacinį skundą, pakeisti šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti apeliantei Lietuvos bangų sporto asociacijai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.       viena iš sąlygų tam, kad asocijuotas Asociacijos narys būtų priimtas į tikruosius Asociacijos narius yra visuotinio tikrųjų Asociacijos narių susirinkimo įsitikinimas, kad atitinkamas asocijuotas Asociacijos narys aktyviai dalyvauja Asociacijos veikloje. 2019 m. rugsėjo 8 d. visuotinio tikrųjų Asociacijos narių susirinkimo protokolo dalyje dėl prašymo dėl ieškovės priėmimo į Asociacijos tikruosius narius nagrinėjimo buvo pažymėta tikrųjų Asociacijos narių rekomendacija ieškovei aktyviau įsitraukti į Asociacijos veiklą. 2019 m. rugsėjo 8 d. visuotiniame tikrųjų Asociacijos narių susirinkime dalyvavę tikrieji Asociacijos nariai neturėjo pagal Asociacijos įstatus reikalaujamo įsitikinimo, jog ieškovės dalyvavimas Asociacijos veikloje yra toks aktyvus, kokio yra tikimasi iš asocijuoto Asociacijos nario, pageidaujančio tapti tikruoju Asociacijos nariu. Protokole išreikštas tikrųjų Asociacijos narių pastebėjimas, skirtas ieškovei, akivaizdžiai atskleidžia pagrindinį motyvą, kodėl Asociacijos sprendimu buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl jos priėmimo į Asociacijos tikruosius narius; 

9.2.       ieškovei Protokolo turinys ir Asociacijos sprendimo priėmimo motyvai buvo aiškūs ir suprantami, kadangi ieškovė patvirtino savo supratimą, kad, vadovaujantis Protokolu, prašymas dėl jos priėmimo į Asociacijos tikruosius narius nebuvo patenkintas dėl to, jog ji nėra aktyviai įsitraukusi į Asociacijos veiklą. Jeigu ieškovei Asociacijos sprendimo motyvai būtų buvę neaiškūs, ji galėjo kreiptis į Asociaciją dėl Asociacijos sprendimo motyvų išaiškinimo. Tačiau ieškovė niekada į Asociaciją su tokiu prašymu nesikreipė, kas tik patvirtina, kad ieškovei buvo suprantama, kodėl visuotinis tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas atsisakė tenkinti jos prašymą dėl jos priėmimo į tikruosius Asociacijos narius;

9.3.       Asociacijos sprendimas galėjo būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismas būtų nustatęs, kad jis prieštarauja arba imperatyvioms įstatymų normoms, arba juridinio asmens steigimo dokumentams, arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tačiau teismo sprendimu Asociacijos sprendimas buvo panaikintas teismui nenustačius Asociacijos sprendimo prieštaravimo nei imperatyviai įstatymų normai, nei Asociacijos steigimo dokumentams, nei protingumo ar sąžiningumo principams;

9.4.       pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra reikalaujama, kad asociacijos organo posėdžio (susirinkimo) protokole buvo nurodyti sprendimų priėmimo motyvai. Kita vertus, protokole nurodyti konkrečius motyvus būtų ir itin sudėtinga, kadangi kolegialaus juridinio asmens organo posėdyje (susirinkime) konkrečiu klausimu balsuojantis asmuo gali turėti individualius ir nuo kitų balsuojančių asmenų besiskiriančius motyvus. Neatsižvelgiant į tai, motyvai visgi buvo nurodyti ir jie ieškovei buvo aiškūs ir suprantami;

9.5.       pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 straipsnį Asociacijai yra laiduojama teisė laisvai ir savarankiškai pasirinkti ir spręsti dėl narių priėmimo į Asociaciją. Būtent įgyvendindama šias teises Asociacija turėjo laisvą ir savarankišką pasirinkimą dėl ieškovės priėmimo į tikruosius Asociacijos narius;

9.6.       pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į naujoje įstatų redakcijoje įtvirtintą reglamentavimą dėl naujų tikrųjų Asociacijos narių priėmimo. Pagal nuo 2020 m. birželio 5 d. galiojančią Asociacijos įstatuose įtvirtintą tvarką, visuotinis tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas gali ir turi teisę spręsti dėl asmens priėmimo į tikruosius Asociacijos narius tik tuo atveju, jeigu atitinkamo asmens priėmimui į tikruosius Asociacijos narius pritaria Asociacijos valdyba.

2.       Ieškovė L. K.-A. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1.                      teismas padarė visiškai pagrįstas išvadas ir nurodė, kad Asociacijos susirinkimo sprendimas nemotyvuotas ir visiškai neaiškus dėl ko, užkerta kelią ieškovei pašalinti spėjamus trūkumus ir iš naujo pretenduoti į tikrąją narystę, be to, ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pasiruošti svarbaus klausimo svarstymui;

10.2.                      ieškovė yra viena aktyviausia banglenčių sporto entuziastė ir 3 narių susirinkime buvo kalbama visai kita tema, o būtent – ieškovė nuolat dirba su T. Ū. ir jo VšĮ ,,Banglentė“ vasaros vaikų stovyklose, o VšĮ ,,Banglentė“, net 2 kartus neteisėtai buvo pašalinta iš Asociacijos. Be to, susirinkite lemiamą vaidmenį turėjęs G. N. pareiškė, kad naujų narių nepriiminės. Būtent šie keisti motyvai ir buvo nurodyti ieškovei susirinkimo metu. Protokolo rašymo eigoje prezidentas sugalvojo naują ir tikrovės neatitinkančią priežastį - dėl neapibrėžto aktyvumo;

10.3.                      2019 m. rugsėjo 8 d. susirinkimas buvo organizuotas ieškovei už akių, t.y. ieškovei nebuvo pranešta nei susirinkimo vieta, nei laikas, todėl jos atvykimas į susirinkimą visus nustebino, ypač nustebimo prezidentą P. N. ir G. N.;

10.4.                      Pagrindinė Asociacijos veikla tiek 2018 ir 2019 buvo organizuoti LR banglenčių čempionatą. Tai vienintelis viešas Asociacijos renginys, kuris yra viešai skelbiamas. Ieškovė visuose čempionatuose aktyviai dalyvavo ir varžėsi su kitais dalyviais. Kita Asociacijos veikla, apie kurią prezidentas viešai praneša, yra visuotiniai susirinkimai. Kadangi ieškovė yra priskirta prie žemesnės kategorijos ir neturi balso tesės, ji negali dalyvauti šiuose susirinkimuose (pagal įstatų 7.5 p. narys neturintis balso teisės gali dalyvauti susirinkime tik stebėtojo (žiūrovo) teisėmis). Nepaisant narių diskriminacijos, ieškovė dalyvavo visuose susirinkimuose apie kuriuos jai prezidentas buvo pranešęs. Kitokios veiklos Asociacija nevykdė ir nevykdo, bent ieškovei daugiau nieko nėra žinoma. Tačiau visiškai nėra aišku kokį lygį turi pasiekti ieškovė ir kiti pretendentai, kad pagaliau būtų priimti į elitinį klubą;

10.5.                      protokole yra nurodytas tikrovės neatitinkantis motyvas, būtent šią aplinkybę ir siekė ieškovė įrodyti byloje. Netikrą ir sąmoningai klaidinantį motyvą įrodo tai, kad iki šiol Asociacija taip ir nesugebėjo sukonkretinti pageidaujamo aktyvumo;

10.6.                      Asociacija reikalauja byloje taikyti naujos redakcijos įstatus (2020 m.), kurie buvo priimti skubos tvarka padarant esminius procedūrinius pažeidimus, todėl grupė Asociacijos narių 2020 m. rugpjūčio 28 d. apylinkės teismui yra pateikę ieškinį ir ginčija naujus įstatus, kurie aiškiai nukreipti prieš skaidrią ir sąžiningą veiklą. Ieškovė pateikė prašymą įstoti į Asociacijos narius dar 2018 m. kovo 7 d., todėl ji žinodama įstatuose nustatytą tvarką dėl tikrųjų narių priėmimo jos ir laikėsi siekdama gauti pilnavertę narystę. Nauji įstatai buvo priimti 2020 m., todėl nėra jokio pagrindo taikyti įstatus atgaline tvarka, tuo labiau, kai įstatų teisėtumas yra ginčijamas teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.                      Byloje kilo ginčas dėl Asociacijos eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, įforminto 2 protokoliniu klausimu (toliau – Asociacijos sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta priimti ieškovę į tikruosius Asociacijos narius.

3.                      Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuotas CK 2.82 straipsnio 4 dalies pažeidimas dėl priimto ginčo sprendimo.

4.                      Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Asociacijos sprendimas galėjo būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismas būtų nustatęs, kad jis prieštarauja arba imperatyvioms įstatymų normoms, arba juridinio asmens steigimo dokumentams, arba protingumo ar sąžiningumo principams.

5.                      Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

6.                      Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Asociacijos argumentai, kodėl nepritarta ieškovės narystei, yra nepateikti, todėl konstatavo, kad iš tiesų atsakovas netinkamai vykdė savo kaip viešojo juridinio asmens pareigą – sprendimus priimti skaidriai ir apie priimtų sprendimų motyvus aiškiai informuoti susijusį asmenį, nes ieškovei suteikiama galimybė spėlioti apie nusiteikimą prieš jos asmenį, įvairias „sąmokslo“ teorijas ir pan.

7.                      Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas, pripažinęs, kad sprendimas pažeidžia skaidrumo principą, nenurodė, kuo grindžia šio principo taikymą, tai yra neatskleidė taikomo principo turinio.

8.                      Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skaidrumo principas nėra tiesiogiai paminėtas, tačiau jis traktuojamas kaip iš Konstitucijos kylantis imperatyvas. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją „Visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą. Valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe“ (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 22 d. nuarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 24/07).

9.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio principo taikymui nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinių prielaidų. Pirma, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (toliau – Asociacijų įstatymas) numato, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (2 straipsnio 1 dalis). Taigi asociacijos veikla nėra siejama su viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veikla, kurios teisėtumas gali būti vertinamas remiantis skaidrumo principu. Antra, byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sprendimas priimtas laikantis Įstatuose nustatytos tvarkos. Trečia, naikindamas ginčo sprendimą, teismas rėmėsi CK 1.5 straipsnyje išdėstytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie taikomi civiliniuose santykiuose.

10.                      Teismas

11.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis motyvas nėra pakankamas CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymui, tame tarpe, ir sąžiningumo ir protingumo principams.

12.                      Vadovaujantis CK 2.90 straipsnio 2 dalimi, juridinio asmens organo posėdžio (susirinkimo) protokole turi būti nurodyta: posėdžio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas jokių reikalavimų asociacijos organų posėdžių (susirinkimų) protokolams nenumato.

13.                      Asociacijos įstatų 7.6.3 punkte nurodyta, kad susirinkimas, įsitikinęs, kad Asocijuotasis narys aktyviai dalyvauja Asociacijos veikloje, bei yra lojalus Asociacijai, ne mažiau kaip pusė visų Tikrųjų priima sprendimą dėl asocijuotojo nario priėmimo Tikruosius Asociacijos narius.

14.                      Ginčo sprendimo 2 punkte nurodyta, kad nuspręsta netenkinti ieškovės prašymo priimti į Tikruosius Asociacijos narius. Jai rekomenduoti aktyviau įsitraukti į Asociacijos veiklą.

15.                      Teisėjų kolegija, sprendžia, kad Asociacijos eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimas atitinka Įstatų 7.6.3 punkto reikalavimus, todėl nebuvo teisinio pagrindo jį panaikinti.

16.                      Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Asociacija buvo įsteigta dar 2016 metais, tačiau iki šiol nėra priimtas nei vienas narys su balso teise. Ieškovė yra pirmoji Asociacijos narė (narystė yra paprasta ir žemesnės kategorijos, nors ieškovė moka pilną nario mokestį, tačiau jai atsisakoma suteikti baso teisę) siekia pakeisti per 4 metus susiformavusią ydingą ir pavojingą Asociacijos uždarų durų taktiką.

17.                      Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė galėtų pareikalauti žalos atlyginimo, jei mano, kad Asociacija pažeidžia jos interesus, bet ji negali pakeisti Tikrųjų Asociacijos narių valios dėl nepritarimo jos tapimui tikrąją nare pagal subjektyvų vertinimo kriterijų – aktyviai dalyvauti Asociacijos veikloje.

18.                      Ieškovė pabrėžė, kad aktyviai dalyvavo visuose čempionatuose ir varžėsi su kitais dalyviais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali šios aplinkybės laikyti pakankama pripažinti ginčo sprendimą neteisėtu pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį. Įstatuose nėra nurodyta, kiek kartų per tam tikrą laikotarpį būtina dalyvauti čempionate, kad būtų pagrindas vertinti kaip aktyvų dalyvavimą Asociacijos veikloje. Kaip teisingai nurodė pati ieškovė, pagal Įstatus nėra aišku, kokį lygį turi pasiekti ieškovė ir kiti pretendentai, kad būtų priimti į elitinį klubą, tačiau šiuo faktiniu pagrindu ieškinys nebuvo pareikštas, Įstatų 7.6.3 punkto teisėtumas nepaneigtas pagal teisės aktų reikalavimus.

19.                      Tam, kad būtų galimybė pripažinti ieškovės teisių pažeidimą, nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad visuotinis Tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas ir/ar Asociacijos valdyba peržengė jai priklausančias vertinimo laisvės ribas, tai yra įrodyti, kad pažeidė narių priėmimo tvarką, individualiai ieškovei taikė neproporcingus ir nelygius priėmimo kriterijus, lyginant su prieš tai tapusiems tikraisiais nariais.

20.                      Ieškovė pabrėžė, kad ji yra priskirta prie žemesnės kategorijos ir neturi balso tesės, ji negali dalyvauti Asociacijos susirinkimuose (pagal įstatų 7.5 p. narys neturintis balso teisės gali dalyvauti susirinkime tik stebėtojo (žiūrovo) teisėmis). Ieškovė nurodė, kad ši aplinkybė yra diskriminacinė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, nes Įstatų 7.5 p. yra galiojantis ir nenuginčytas.

21.                      Asociacija – tai asmenų arba organizacijų susivienijimas ūkinei, politinei, mokslinei ar kultūrinei veiklai (žr. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, leidykla „Žodynas“. 2004.). Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija (5, 7, 8, 10 dalys).

22.                      Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymu asociacijai yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis, be kita ko, nustatyti priėmimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys priimamas į asociaciją, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją.

23.                      Taigi ginčo sprendimas yra priimtas kompetentingo subjekto, pagal Asociacijos įstatų 7.6.3 punktą, kuris yra galiojantis, todėl nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo ieškovės ieškiniui tenkinti (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės L. K. A. ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

24.                      Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą, neatsižvelgė į naujoje įstatų redakcijoje įtvirtintą reglamentavimą dėl naujų tikrųjų asociacijos narių priėmimo. Pagal nuo 2020 m. birželio 5 d. galiojančios Asociacijos įstatų redakcijos 5.5 punktą sprendimą dėl Asociacijos įstatuose nustatytus reikalavimus atitinkančio asmens priėmimo į tikruosius Asociacijos narius priima visuotinis tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas, bet tik atitinkamo asmens priėmimui į tikruosius Asociacijos narius pritarus Asociacijos valdybai. Pagal tos pačios Asociacijos įstatų redakcijos 5.7 punktą, Asociacijos valdybai nepritarus atitinkamo asmens priėmimui į tikruosius Asociacijos narius, visuotiniam tikrųjų Asociacijos narių susirinkimui spręsti nėra teikiamas tokio asmens prašymas dėl priėmimo į tikruosius Asociacijos narius bei visuotinis tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas dėl tokio asmens priėmimo į tikruosius Asociacijos narius nesprendžia.

25.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis argumentas, atmetus ieškovės reikalavimą dėl ginčo sprendimo panaikino tapo teisiškai neaktualus, todėl šios aplinkybės nevertina.

                Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.                      CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantės skundą tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

27.                      Ieškovės L. K. A. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

28.                      Apeliantės skundą tenkinus ir ieškovės L. K. A. ieškinį atmetus, atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė prašė atlyginti 2 904 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant teisme.

29.                      Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).

30.                      Išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą yra patirtos 2020 m. kovo 12 d., todėl maksimali paslaugos kaina būtų 3294.00 Eur. Asociacija taip pat 2020 m. liepos 10 d. sumokėjo už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, paslaugas, taip pat atsakovė 2020 m. kovo 12 d. patyrė papildomas išlaidas dėl atstovavimo. Atsakovė Lietuvos bangų sporto asociacija pagrindė bylinėjimosi išlaidų dydį, jos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl 2 904 Eur priteisiama iš ieškovės (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

31.                      Ieškovė taip pat turi atlyginti 26,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

32.                      Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

apeliantės Lietuvos bangų sporto asociacijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. K. A. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Lietuvos bangų sporto asociacijai (juridinio asmens kodas 304408760) iš ieškovės L. K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 904 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės L. K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 Eur pašto išlaidų. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas ieškovė turi sumokėti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Vaclovas Paulikas

                                                                                                   Rūta Petkuvienė

                                                                                                 Inga Staknienė