Civilinė byla Nr. e2-356-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00047-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GOBLINADA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GOBLINADA“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GOBLINADA“.

2.       Pareiškime nurodė, kad 2023 m. sausio 10 d. atsakovės mokestinė nepriemoka – 22 120,92 Eur, kuri susidarė nuo 2019 m. rugsėjo mėn. VMI taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau išieškoti skolos iš atsakovės banko sąskaitos (sąskaitų) ir turto nepavyko. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2021 metus matyti, kad atsakovės įsipareigojimai (139 644 Eur) žymiai viršija atsakovės nurodyto turto vertę (39 225 Eur). Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis išieškojimas iš atsakovės yra vykdomas ir kitos kreditorės, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus naudai, išieškoma suma iš atsakovės yra 2 287,85 Eur. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra; pagal VĮ „REGITRA“ duomenis atsakovės vardu yra įregistruota 12 transporto priemonių, tačiau ieškovė neturi duomenų ar šios transporto priemonės realiai egzistuoja, kokia jų būklė. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra nemoki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi iškėlė UAB „GOBLINADA“ bankroto bylą.

4.       Teismas nustatė, kad UAB „GOBLINADA“ įregistruota 2008 m. rugsėjo 30 d., paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2021 metų laikotarpį. Tuo metu pateiktų dokumentų duomenimis įmonė turėjo turto už 39 225 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas. Bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 139 644 Eur. Taigi įsipareigojimai viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę. Atsakovės vadovui nepateikus teismui atsiliepimo į pareiškimą ir reikalaujamų dokumentų, jokių aktualių duomenų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar valdomą turtą teismas neturi. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 10 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 22 120,92 Eur, ši skola yra susidariusi nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., nuo 2021 m. lapkričio 8 d. išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „REGITRA“ duomenimis atsakovės nuosavybės teise įregistruota viena transporto priemonė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė gauna pajamas, valdo nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turi lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.

5.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, šiuo metu yra nemoki. Teismas nustatė, kad UAB „GOBLINADA“ nėra iškelta restruktūrizavimo byla. Dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, nutarė iškelti UAB „GOBLINADA“ bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atsakovė UAB „GOBLINADA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „GOBLINADA“. Skundą grindžia šiais argumentais:

6.1.                      Atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie šios bylos iškėlimą ir nebuvo gavusi procesinių dokumentų, dėl to neturėjo realios galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškimą ir ginčo klausimui reikšmingų dokumentų bei paaiškinimų. Šis proceso teisės normos pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

6.2.                      Atsakovė faktiškai negavo ieškovės 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą, todėl neturėjo galimybės iki nemokumo bylos iškėlimo susitarti su kreditore VMI dėl mokestinės prievolės įvykdymo dalimis.

6.3.                      Atsakovė yra daugiau kaip 14 metų veikianti įmonė, turinti 4 darbuotojus ir vykdanti automobilių prekybos veiklą, o tiksliau – atsakovė superka techniškai netvarkingus, netinkamus eksploatuoti automobilius, juos išardo ir tinkamas detales parduoda, o netinkamas ir išardytą transporto priemonę utilizuoja. Atsakovė nuo pat jos įsteigimo pradžios kasmet teikia finansinės atskaitomybės dokumentus. 2021 metus baigė pelningai, jos pelną sudarė 3 285 Eur. Atsakovė dar nėra sudariusi 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau ir 2022 m. buvo pelningi. Atsakovei buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „Finlona“ buhalterė, aptarnaujanti atsakovę, iki kovo mėn. 6 d. atostogauja, todėl atsakovė neturi galimybės parengti ir pateikti su skundu finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m. Didžioji dalis atsakovės turimų įsipareigojimų yra jos vadovo ir akcininko suteiktos paskolos įmonei per visą jos veiklos laikotarpį. Atsakovės vadovas teikia įmonei finansinę pagalbą, neterminuotas paskolas arba apmoka jos įsipareigojimus, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą. Šie įsipareigojimai nėra pradelsti, yra neterminuoti, buvo būtini įmonės veiklai. Atsakovė atsiskaitė su VSDFV, daugiau jokių įsipareigojimų išorės kreditoriams neturi, o mokestines prievoles yra pasiruošusi ir pajėgi įvykdyti dalimis pagal susitarimą su VMI. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis neatitinka nemokumo būsenos, o įmonė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos siekia pašalinti, toliau tęsia veiklą, iš kurios gauna pajamų, ir yra pajėgi dalimis per tam tikrą laikotarpį įvykdyti įsipareigojimus VMI.

7.       Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:

7.1.                      Procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti 2023 m. vasario 3 d. tinkamai, t. y. Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės buveinės registracijos adresu Vilniuje, Žemynos g. 11-75. Apeliantė turėjo pasirūpinti, kad jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, tačiau to nepadarė.

7.2.                      Pagal įstatymą kreditoriui suteikta teisė pasirinkti kokiu būdu informuoti apie nemokumo proceso inicijavimą, t. y. arba registruotu laišku per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba registruotu laišku pateikti pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikti pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovės pranešimas registruotu laišku buvo išsiųstas apeliantei jos galiojančiu buveinės registracijos adresu Vilniuje, Žemynos g. 11-75. Šis pranešimas grąžintas kaip neįteiktas, tačiau laikoma, kad pranešimas buvo įteiktas 2022 m. rugsėjo 23 d. (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). 

7.3.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes pats nesiėmė veiksmų surinkti reikiamus įrodymus. Pirma, pačios apeliantės pareiga yra teikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jos mokumą ir gyvybingumą; antra, byloje esančių duomenų visuma yra ir buvo pakankama pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms padaryti, todėl papildomas duomenų rinkimas būtų buvęs perteklinis ir neturintis teisinės reikšmės; trečia, apeliantės skola ieškovei nemažėja, o nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos dėl jos nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo tik didėja. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. kada ieškovė pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus apeliantės atžvilgiu, iki 2023 m. kovo 8 d. apeliantė ieškovei yra sumokėjusi tik 2 964,68 Eur, iš kurių 744,63 Eur buvo išieškoti priverstine tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės finansiniai įsipareigojimai ieškovei nėra trumpalaikiai, o priešingai – yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „GOBLINADA“ iškelta bankroto byla. Taigi, šioje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų 

10.       Apeliacinės instancijos teismas turi ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar nėra CPK 329  straipsnyje nustatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

11.       Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nebuvo gavusi procesinių dokumentų, dėl to neturėjo realios galimybės pateikti atsiliepimo į ieškovės pareiškimą ir ginčo klausimui reikšmingų dokumentų bei paaiškinimų. Šis proceso teisės normos pažeidimas, anot apeliantės, laikytinas absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2023 m. sausio 12 d. nutartimi priėmęs ieškovės pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „GOBLINADA“, procesinius dokumentus išsiuntė Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės registruotos buveinės adresu Vilniuje, Žemynos g. 11-75. Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Išsiuntus juos pakartotinai tuo pačiu adresu, iš byloje esančios 2023 m. sausio 12 d. pažymos matyti, kad procesiniai dokumentai įteikti K. B., kuris nurodė, kad yra adresato tėtis. Atskirajame skunde teigiama, kad procesinių dokumentų įteikimo pažymoje pasirašęs asmuo nėra nei apeliantės administracijos darbuotojas, nei apeliantės vadovo artimas giminaitis ar šeimos narys.

13.       Nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

14.       Pažymėtina, kad juridiniai asmenys privalo Juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.62 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registre, be kita ko, turi būti nurodytas juridinio asmens buveinės adresas (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktą).

15.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog procesiniai dokumentai apeliantei įteikti tinkamai. Savo poziciją dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo apeliantė išdėstė atskirajame skunde, todėl jos teisė į teisminę gynybą nebuvo apribota. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Kitų minėtame straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. išrašą iš rekvizitai.lt, 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 metus su aiškinamuoju raštu, 2022 m. automobilių įsigijimo sutarčių kopijas, 2022 m. sąskaitų ir kasos pajamų orderi kopijas, VSDFV 2023 m. vasario 27 d. pažymą, 2020 m. birželio 2 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Šiais įrodymais apeliantė grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė teigia, jog iki skundžiamos nutarties priėmimo nežinojo apie jai inicijuotą bankroto bylą, todėl negalėjo pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, išskyrus balansą už 2021 m., nes šis įrodymas jau yra pateiktas byloje su ieškovės pareiškimu.

18.       Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus, t. y. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 12 d. ir 2023 m. kovo 8 d. išrašus bei Likučių derinimo ataskaitą. Šiais įrodymais ieškovė grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, kad apeliantės finansiniai įsipareigojimai ieškovei yra ilgalaikiai ir nuolat didėja. Tokie duomenys yra reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas juos taip pat priima.

Dėl nemokumo proceso inicijavimo tvarkos, kai jį inicijuoja kreditorius

19.       Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius.

20.       Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis).

21.       Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorės VMI 2022 m. rugsėjo 16 d. pranešime nurodyta, kad UAB „GOBLINADA“ mokestinė nepriemoka yra 22 306,65 Eur ir įspėjama, jog per 30  dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius šios prievolės arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, VMI kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „GOBLINADA“. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad minėtas pranešimas tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 16 d. registruotu laišku išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės registruotos buveinės adresu Vilniuje, Žemynos g. 11-75, tačiau, nepavykus jo įteikti adresatei, 2020 m. spalio 20 d. grąžintas siuntėjai.

24.       Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantė faktiškai negavo ieškovės 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą, todėl neturėjo galimybės iki nemokumo bylos iškėlimo susitarti su kreditore VMI dėl mokestinės prievolės įvykdymo dalimis. Apeliantė nurodo, kad registruotos buveinės adresu veikslo nevykdo, veikla vykdoma adresu Vilniuje, Minsko pl. 33, apie faktinį veiklos vykdymo adresą VMI buvo žinoma, nes jos atstovai toje vietoje vykdė mokestinius patikrinimus.

25.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus, nes, kaip jau pirmiau nurodyta, juridiniam asmeniui tenka pareiga pasirūpinti, kad jo registruotoje buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, bei su šios pareigos nevykdymu susijusios neigiamos pasekmės (žr. šios nutarties 14 punktą). Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji yra pranešusi VMI, jog visą jai adresuotą korespondenciją pageidauja gauti būtent faktinės veiklos vykdymo adresu Vilniuje, Minsko pl. 33 (CPK 178 straipsnis).

26.       Pažymėtina, kad apeliantė, sužinojusi apie skundžiama nutartimi jai iškeltą bankroto bylą, nei su atskiruoju skundu, nei vėliau apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, jog kreipėsi į VMI su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį, išdėstant skolos sumokėjimą dalimis. Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI nurodė, kad tokio pasiūlymo iš apeliantės nėra gavusi.

27.       Taigi, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos privalomos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo kreditorės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

28.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

29.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

30.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

31.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

32.       Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

33.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

34.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus. Atskirajame skunde teigiama, kad šių dokumentų apeliantė neturi galimybės parengti ir pateikti su atskiruoju skundu dėl buhalterės atostogų, tačiau nurodoma, jog šiuos dokumentus apeliantė pateiks papildomai apeliacinės instancijos teismui, nors iki bylos nagrinėjimo pradžios tokie dokumentai apeliacinės instancijos teisme nebuvo gauti.

35.       Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2021 metus nustatyta, kad apeliantės įsipareigojimai (139 644 Eur) kelis kartus viršija jos nurodyto turto vertę (39 225 Eur). Iš esmės visą į šį balansą įrašytą turtą sudaro atsargos (39 205 Eur). Apeliantė nurodo, kad didžioji dalis jos turimų įsipareigojimų yra jos vadovo ir akcininko suteiktos neterminuotos paskolos įmonei ir šie įsipareigojimai nėra pradelsti, be to, apeliantė pateikė duomenis, kad šiuo metu yra atsiskaičiusi su VSDFV. Tačiau iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 8 d. bendra apeliantės mokestinių nepriemokų suma sudarė 22 320,86 Eur. Šis įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2019 m. vasario 16 d., o nuo 2021 m. lapkričio 8 d., kai ieškovė pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus apeliantės atžvilgiu, iki 2023 m. kovo 8 d. apeliantė ieškovei yra sumokėjusi tik 2 964,68 Eur, iš kurių 744,63 Eur buvo išieškoti priverstine tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė ilgą laiką tinkamai nevykdo mokestinių prievolių, skola nuosekliai didėja, o priverstine tvarka jos visos išsiieškoti ieškovei nepavyksta. Nors atskirajame skunde teigiama, kad apeliantė vykdo veiklą (t. y. superka techniškai netvarkingus, netinkamus eksploatuoti automobilius, juos išardo ir tinkamas detales parduoda, o netinkamas ir išardytą transporto priemonę utilizuoja), gauna pelną (2021 m. gautas grynasis pelnas pagal pelno (nuostolių) ataskaitą sudarė 3 285 Eur), tačiau nepagrindžiama, kodėl, kaip teigia apeliantė, jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kaip apeliantė ketina įvykdyti savo mokestinius įsipareigojimus VMI, juolab kad ši skola, kaip minėta, yra susidariusi ir nuolat didėja jau kelis metus. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto balanso duomenų, apeliantė turi 103 315 Eur dydžio nepaskirstytų nuostolių. Apeliantės su atskiruoju skundu pateiktos 2022 m. sudarytos transporto priemonių įsigijimo sutartys, 2022 m. išrašytos sąskaitos už įvairias parduotas automobilių detales ir kasos pajamų orderiai, kuriais apskaitytos gautos lėšos už parduotas prekes, vertinant šiuos įrodymus pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė yra moki, gyvybinga ir iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų ir (ar) turimo turto yra pakankamai pajėgi ateityje visiškai atsiskaityti su kreditore VMI. 

36.       Taigi, apeliantė nepaneigė, kad jos įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog apeliantė iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles. Apeliantės ilgalaikiai ir nuosekliai didėjantys mokestiniai įsiskolinimai valstybės biudžetui rodo, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, o mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai, o nuolat kartojasi ir tęsiasi. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

37.       Pažymėtina, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį. Todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza