Baudžiamoji byla Nr. 2K–591/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.17.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,
nuteistojo gynėjui advokatui P. Orlovui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – kontrabanda gabentų 25 050 eurų konfiskavimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį A. S. nuteistas už tai, kad padarė kontrabandą – gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikdamas muitinės kontrolei, būtent: 2006 m. gegužės 23 d., apie 10.40 val., kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Rusijos Federacija, t. y. pėsčias eidamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), gabeno rankinėje 2 500 eurų, striukės kišenėje – 50 eurų ir paslėpęs skėtyje – 22 500 eurų; nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo iš viso 25 050 eurų (86 422 Lt), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1331 (2004 m. lapkričio 25 d. redakcija) „Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos apie operacijas su pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės tvarkos“ 4 punkto reikalavimus.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus: neatsižvelgė, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti, aiškino juos kaltinamojo nenaudai, nors nebuvo išnaudos visos galimybės jiems pašalinti, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neatliko įrodymų tyrimo, taip pat apeliacinis teismas nepagrįstai atsisakė kviesti kasatorių į teismo posėdį. Nuteistasis A. S. tvirtina, kad neįrodyta, jog jo veiksmai, nepateikiant pinigų muitinės kontrolei, buvo tyčiniai. Nuteistojo nuomone, ta aplinkybė, kad jis ir jo motina, įnešdami pinigus iš Rusijos į Lietuvą, juos deklaravo, įtikinamai patvirtina jų valią tuos pačius pinigus legaliai gabenti iš Lietuvos į Rusiją. Kasatoriaus nesutinka su teismo išvada, kad jis kirto Lietuvos–Rusijos sieną, nes paso paėmimą ir žymos jame padarymą iniciavo patys pasieniečiai, kurie tokiu būdu išprovokavo dirbtinį sienos kirtimą. Nuteistasis teigia, kad muitinės kontrolės poste muitininko nerado, todėl dėl pinigų deklaravimo ir sienos kirtimo jis kreipėsi į pasienietį pasienio kontrolės punkte. Pasak A. S., teismai rėmėsi prieštaringais ir akivaizdžiai melagingais suinteresuotų byla M. N. ir M. J. parodymais. Teisme jie melagingai parodė, kad kasatorius kartu su motina padavė pasus pasienio kontrolės pareigūnui ir tokiu būdu kirto sieną. Kasatorius pastebi, kad motinos pase nėra jokios žymos apie sienos kirtimą, o tai patvirtina, kad ji paso nepateikė. Apeliacinis teismas privalėjo patikrinti šias aplinkybes, kviesdamas į teismo posėdį kasatorių sulaikiusius pareigūnus. Taip pat skunde kasatorius tvirtina, kad skėtis, kuriame buvo pagrindinė pinigų suma, priklausė jo motinai ir būtent ji šį turėjo su savimi stovėdama eilėje prie pasienio kontrolės punkto. Šią faktinę aplinkybę patvirtina tai, kad nė vienas iš pareigūnų neparodė, jog kasatorius, atėjęs prie pasieniečio langelio ir padavęs pasą, turėjo skėtį, taip pat pinigų poėmio ir jų apžiūros protokolai, kuriuose apie skėtį net neužsiminama, o pinigų suma nurodoma kaip priklausanti bendrai kasatoriui ir jo motinai. Nuteistasis A. S. įsitikinęs, kad pasienio operatyvios tarnybos tyčia sunaikino pagrindinį šioje byloje įrodymą – situacijos vaizdo įrašą – ir teismui pateikė suklastotą pažymą apie vaizdo įrangos gedimus. Teismai nepašalino prieštaravimų, esančių pareigūnų parodymuose dėl vaizdo stebėjimo kameros Nr. 10 gedimo ir vaizdo stebėjimo operatyvaus darbo knygos duomenų. Be to, skunde nurodoma, kad kasatorius norėjo dalyvauti apeliacinio nagrinėjimo teisme metu, prašė atklikti įrodymų tyrimą, tačiau teismas, pažeisdamas kasatoriaus procesines teises, nagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Kasatorius pažymi, kad pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį nuteistasis turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Taip pat nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą atlikti įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė ir nepatikrino reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. ar jo motina A. S. buvo įėjusi į muitinio tikrinimo teritoriją, ar ji buvo kirtusi sieną, ar jos rankose buvo skėtis su pinigais. Kasatorius prašė kviesti į apeliacinio teismo posėdį jo motiną A. S., pareigūnus M. N., K. M., V. S., tačiau teismas šį teisėtą prašymą nepagrįstai atmetė.
Nuteistojo A. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl tiesioginės tyčios padaryti kontrabandą
Kontrabandos nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų: kontrabanda laikoma baigta, kai daiktai, kuriems taikytinos muitinės priežiūros priemonės ir kurių vertė viršija 250 MGL, tyčia nepateikiami muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiama. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, nepateikdamas jų kontrolei ar kitaip vengdamas šios kontrolės, ir nori taip veikti.
Pagal savo pareigas pareigūnai iš Lietuvos Respublikos teritorijos išeinančius asmenis tikrina pasirinktiniai (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių 9 punktas), todėl kiekvienas norintis deklaruoti asmuo privalo pats apie tai pasakyti muitinės pareigūnui. Kasatorius neneigia, kad jis žinojo, jog turimą sumą, išvykstant iš Lietuvos, reikėjo deklaruoti. Byloje taip pat nustatyta, kad nei nuteistasis A. S., nei jo motina A. S. į pareigūnus, kurie patvirtino, jog įvykio metu buvo savo darbo vietoje, nesikreipė dėl pinigų deklaravimo. A. S., nedeklaravęs gabentų 25 050 eurų, praėjo muitinės postą ir pats, niekieno neverčiamas, pateikė pasą pasienio kontrolės pareigūnui, kuris jame padarė žymą apie sienos kirtimą. Pasieniečiui jis net neužsiminė apie pinigų deklaravimą.
Kolegija laiko, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo A. S. veiksmai, nepateikiant deklaruoti 25 050 eurų muitinės kontrolei, buvo tyčiniai. Jis suvokė, kad neteisėtai per valstybės sieną gabeno privalomą pateikti muitinės kontrolei pinigų sumą, tačiau sąmoningai, tikslingai jų nepateikė, ir norėjo taip elgtis.
Dėl BPK 20 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų laikymosi
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad liudytojų M. N. ir M. J. parodymai yra prieštaringi ir akivaizdžiai melagingi. Teismai, vertindami šių liudytojų parodymus, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Be to, teisingam bylos išsprendimui neturi reikšmės tai, ar kasatoriaus motina A. S. pateikė pasienio kontrolės pareigūnui pasą, ar ne. Dėl A. S. ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jos veiksmai neturi įtakos kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės klausimui išspręsti.
Teismai, įvertinę nuteistojo ir jo motinos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus apie tai, kuris iš jų turėjo skėtį su pagrindine pinigų suma, kitų bylos duomenų kontekste, nustatė, kad skėtį turėjo A. S. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada, kuri motyvuota byloje esančių įrodymų visumos išsamiu vertinimu.
Nors skunde teigiama, kad pasienio operatyvios tarnybos tyčia sunaikino situacijos vaizdo įrašą, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Liudytojo K. M. parodymais nustatyta, kad kameros, fiksuojančios pėsčiųjų posto perėjimo bei transporto vykimo vietą, buvo sugedusios daugiau kaip metus ir niekas jų nesutvarkė; visi apie tai žinojo ir vaizdo stebėjimo operatoriaus knygoje šių gedimų nefiksavo. Apeliacinis teismas pripažino, kad tokia padėtis Panemunės kelio poste gali rodyti pareigūnų aplaidumą, taikstymąsi su netvarka, tačiau nepaneigia kitais byloje esančiais duomenimis įrodyto kasatoriaus padaryto nusikaltimo.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrino apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad pareigūnai galėjo išprovokuoti kasatorių pateikti pasieniečiui pasą, tačiau teismas provokacijos požymių nenustatė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kuris nors iš liudytojų pareigūnų būtų kurstęs, aktyviai spaudęs nuteistąjį A. S. padaryti šį nusikaltimą.
Kolegija taip pat nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą.
Pagal 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo atlikti įrodymų tyrimo, nes visos bylos aplinkybės buvo visiškai ištirtos pirmosios instancijos teisme. Liudytojai pareigūnai T. S., M. N., K. M. bei nuteistojo motina A. S. teisme buvo apklausti ir gynėjas bei nuteistasis galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus. Gynybos prašymas apeliacinio nagrinėjimo metu išsiaiškinti, ar pareigūnai matė skėtį nuteistojo rankose, pagrįstai atmestas, nes, praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, prisiminti šios detalės pareigūnai nesugebėtų.
Dėl nuteistojo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje
Pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį nuteistasis turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nuteistojo neatvykimas, jeigu jam laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nekliudo nagrinėti bylą, tačiau, nepranešus nuteistajam apie tai, pažeidžiamas baudžiamojo proceso įstatymas.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam A. S., tuo metu buvusiam Šiaulių tardymo izoliatoriuje, buvo išsiųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką ir vietą, tačiau nuteistasis apeliacinio teismo posėdyje nedalyvavo, o jo gynėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad BPK 322 straipsnio 2 dalis nebuvo pažeista.
Nenustačius apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. S. kasacinį skundą.
Teisėjai Pranas Kuconis
Valerijus Čiučiulka
Antanas Klimavičius