LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį –100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija ir 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, kuria BK 45 straipsnis neteko galios) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. D. galutinė subendrinta bausmė paskirta – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Iš A. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriui 72 priteista 100,20 Lt turtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria nuteistosios A. D. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,

n u s t a t ė :

              A. D. nuteista už tai, kad apgaule pasikėsino savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, būtent: būdama Viešosios įstaigos „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ vienintele steigėja ir direktore, veikdama priešingai viešosios įstaigos interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.34 straipsnis), siekdama asmeninės naudos, būdama nėščia ir iš anksto žinodama, kad pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2009 m. sausio 1 d., kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei motinystės (tėvystės) (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) pašalpų dydis yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per devynis kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, tyčia, pažeisdama CK 1.81 straipsnio nuostatas, apgaule siekdama gauti nepagrįstai didesnes valstybinio socialinio draudimo išmokas, 2008 m. rugsėjo 15 d. VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ vienintelio steigėjo sprendimu, neteisėtai priėmė įsakymą dėl 32 000 Lt premijos sau, kaip VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ gydytojai, skyrimo, dėl to neteisėtai gavo 23 392,85 Lt. Taip nepagrįstai padidinusi savo draudžiamąsias pajamas, 2009 m. sausio 6 d. tyčia pateikė prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui skirti jai motinystės pašalpą (mokamą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) ir suklaidino VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausiąją specialistę (pašalpoms), kuri, vadovaudamasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, 2009 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-688 skirti A. D. motinystės pašalpą, pagal kurį jai iš nepagrįstai paskirtos 32 000 Lt premijos VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ buvo išmokėta 14 729,97 Lt motinystės pašalpa.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, turėdama tikslą gauti VSDFV Vilniaus skyriaus mokamas pašalpas, A. D. 2009 m. gegužės 8 d. tyčia pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą (mokamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) ir taip suklaidino VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausiąją specialistę (pašalpoms), kuri, vadovaudamasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, 2009 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 6-26-3136 skirti A. D. motinystės (tėvystės) pašalpą, pagal kurį jai iš nepagrįstai paskirtos 32 000 Lt premijos VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ buvo priskaičiuota 85 116,23 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. Taip A. D. apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus mokamas pašalpas (99 846, 20 Lt), tačiau įgyvendinusi tik dalį savo nusikalstamo sumanymo, t. y. gavusi 48 145,48 Lt, nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taip pat A. D. nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. būdama VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ vienintele steigėja ir direktore (valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu), pagal kompetenciją teikdama viešąsias paslaugas, turėdama teisę veikti šios įstaigos vardu ir atitinkamus administracinius įgaliojimus, suprasdama, kad veikia priešingai viešosios įstaigos interesams, siekdama asmeninės (turtinės) naudos, būdama nėščia ir iš anksto žinodama, jog pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2009 m. sausio 1 d., kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per devynis kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, tyčia, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama CK 1.81 straipsnio nuostatas, apgaule siekdama gauti nepagrįstai didesnes valstybinio socialinio draudimo išmokas, 2008 m. rugsėjo 15 d. VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ vienintelio steigėjo sprendimu, neteisėtai priėmė įsakymą dėl 32 000 Lt premijos sau, kaip VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ gydytojai, skyrimo, dėl to neteisėtai gavo 23 392,85 Lt. Taip, pažeisdama valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, nepagrįstai įgijo teisę į padidintas savo draudžiamąsias pajamas (99 846,20 Lt), kurias moka VSDFV Vilniaus skyrius, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą Nacionalinio biudžeto asignavimai perskirstomi per Valstybinį socialinio draudimo fondą.

Kasaciniu skundu nuteistoji A. D. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutartį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti, nes priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir yra nepagrįsti, nes teismų išvados, kad A. D. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei suformuotai vieningai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė savo išvadų faktinių ir teisinių argumentų, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, skirtas užtikrinti teisminio nagrinėjimo išsamumą, nešališkumą ir priimamų procesinių sprendimų objektyvumą, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“. Teismai savo sprendimus pagrindė iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, o nuteistajai palankių liudytojų parodymų neanalizavo ir nevertino, nepateikė pagrįstų išvadų ir motyvų dėl įrodymų (kurie iš jų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą) ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Bylą nagrinėję teismai, vertindami nustatytas faktines aplinkybes, jas interpretavo neteisingai, todėl padarė klaidingas išvadas dėl A. D. veiksmų atitikimo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiams.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK), nei kiti įstatymai nedraudžia nėščiajai dirbti ir gauti atlyginimą. DK 186 straipsnio 3 dalis nustato tam tikrus darbo užmokesčio nustatymo principus, gaires, tačiau konkretaus darbo užmokesčio nustatymo dydį lemia DK XII skirsnis. Kasatorė pažymi esanti įstaigos direktorė, todėl sau nustatyti atlyginimą galėjo laisva valia, nepažeisdama imperatyvių įstatymo reikalavimų. Nei Darbo kodeksas, nei kiti įstatymai nedraudė tokiu būdu – direktorės įsakymu ir darbo sutartimi – nustatyti darbo užmokestį, premijavimo formą. Kasatorė teigia savo veikloje nepažeidusi nė vieno viešųjų įstaigų įstatymo: ji turėjo teisę užsiimti ūkine komercine veikla, sąžiningai ir laiku mokėjo visus mokesčius, neslėpė jokių dokumentų ir visą laiką bendradarbiavo tiek su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba patikrinimo metu, tiek su prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu. Byloje pateikti buhalteriniai kasos dokumentai ir specialistų išvados patvirtina, kad įstaiga realiai išmokėjo A. D. piniginę išmoką ir nuo jos buvo skaičiuojami bei laiku mokami socialinio draudimo mokesčiai, gyventojų pajamų mokesčiai. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad tai buvo fiktyvus pinigų išmokėjimas. A. D. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą eiti vaiko priežiūros atostogų ir reikalingus dokumentus. Jokių pastabų VSDFV darbuotojai dėl pateiktų dokumentų ar faktinės situacijos nepateikė, ir 2009 m. sausio 20 d. buvo priimtas sprendimas dėl motinystės pašalpos išmokėjimo. VSDFV darbuotojai, apskaičiavę ir nusprendę mokėti motinystės pašalpą, nebuvo apgauti, nes duomenis apie A. D. , jos sumokėtus mokesčius, jie žinojo detaliai. Vadovaujantis teisės aktais ir įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, kasatorei už atliktą darbą išmokėti 32 000 Lt negali būti siejami su siekiu apgaule iš VSDFV biudžeto lėšų gauti didesnę motinystės pašalpą, todėl jos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip turintys nusikalstamų veikų požymių. Kasatorė pažymi, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, pagrindžiančio kaltinimą, esą išmoka buvo išmokėta nepagrįstai, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą. Deklaratyvaus pobūdžio teismų pasisakymai ir padarytos prielaidos negali būti vertinami kaip įrodymai. Išmokos gavimas savaime nelaikytinas nusikaltimu. Kasatorė nurodo, kad sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį, o teisę į motinystės pašalpą, remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, nuteistosios teigimu, ji įgijusi teisėtai.

A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad VŠĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ nuo 2007 m. vykdo intensyvią veiklą medicininių paslaugų tiekimo srityje, įstaigoje dirba 7 darbuotojai, su kuriais sudarytos neterminuotos darbo sutartys. Įstaiga dirbo rentabiliai, užsiėmė pacientų konsultavimu jų namuose, šeimų konsultavimu, asmenų skiepijimu. A. D. visą laiką dirbo VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ direktore ir dar atliko daugybę kitų darbų, todėl darbo krūvis buvo didelis. Šias aplinkybes patvirtinta A. D. paaiškinimai, liudytojų parodymai. A. D., būdama vienintele įstaigos steigėja ir direktore, ieškojo naujų veiklos sričių, bendradarbiaudama su UAB „Mamos žurnalas“, UAB „Dergis“, UAB „Sveikas žmogus“, UAB „AJA viešieji ryšiai“ ir kitomis įmonėmis, jų užsakymu ruošė straipsnius, konsultavo skaitytojus, atsakinėjo į jų klausimus, atliko kitus darbus, o šios įmonės atsilygindamos reklamavo VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“. Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl reklamos įstaiga sulaukė klientų skambučių ir, suteikus gydytojų paslaugas, gavo pajamų. 2010 m. balandžio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-1921 (10) nurodyta, kad VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ pajamų padidėjimui 2008 m. galėjo turėti įtakos gydytojos A. D. konsultacijos internetinėse svetainėse, straipsniai žurnale bei įstaigos reklama. Pasak kasatorės, teismas neprivalo imperatyviai vadovautis eksperto išvadomis, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje privalo motyvuotai paneigti eksperto išvadas dėl kilusių ekonominių klausimų. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ kiekvienais metais, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, įsigyja skiepų vakcinas ir vėliau skiepija fizinius asmenis bei organizacijų darbuotojus bei atitinkamai už tai gauna pajamas. 2008 metų gale įstaigos veiklos rezultatas sudarė daugiau kaip 70 000 Lt. Kasatorės nurodo, kad dėl įmonės veiklos specifiškumo pajamos turėjo sezoniškumo pobūdį – daugiau uždirbdavo rudenį, žiemą, t. y. ligų sezono metu. Dėl to A. D. negalėjo mokėti sau už atliekamas paslaugas kiekvieną mėnesį realaus dydžio atlyginimo, nes pajamos buvo gautos tik metų pabaigoje. Savo darbą A. D. įvertino remdamasi tuo metu gaunamo atlyginimo dydžio vidurkiu kitoje viešojoje įstaigoje – Universitetinėje vaikų ligoninėje, kurioje dirbo samdoma darbuotoja, tai buvo 2500 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad A. D. priimtame įsakyme sau paskirti premiją nurodyta informacija neatitinka tikrovės, nes nepagrįsta dokumentais ar kitais įrodymais, kuriais galima būtų patikrinti, ar kaltinamoji, prieš paskirdama sau premiją, atliko darbą, kurio vertė yra 32 000 Lt; premija skirta už darbus, už kuriuos nebuvo gautos pajamos; kaltinamoji ekonomiškai nepagrįstai padidino savo draudžiamąsias pajamas. Kasatorės teigimu, šios teismo išvados klaidingos darbo teisės ir verslo–ekonominės logikos prasme. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. D. daug dirbo ir kaip įstaigos vadovė, ir kaip specialistė, bendradarbiavo su įmonėmis, rašė straipsnius, dalyvavo televizijos laidose ir kt. Įmonės vadovo ar kito administracijos darbuotojo darbas nėra vizualiai pamatuojamas. Vadovo darbo kokybės negalima pamatuoti nei per dieną pasirašytų kontraktų ar įsakymų skaičiumi, nei svarbių susitikimų gausa. Be to, aplinkybė, kad teismas negalėjo patikrinti dokumentais, ar tikrai A. D. atliko darbus, už kuriuos išsimokėjo išmoką, vertintina remiantis in dubio pro reo principu. Kita vertus, Darbo kodeksas suteikia darbdaviui teisę mokėti atlygi už darbą ir premijos forma savo nuožiūra, taigi, įstaigos vadovė ir steigėja A. D. savo laisva valia ir nuožiūra galėjo pati nusistatyti sau atlygį už darbą ir tokio sprendimo neprivalu tvirtinti nei darbo inspekcijoje, nei kitose valstybinėse įstaigose, nei derinti su darbo kolektyvu ar profsąjunga – tokią tvarką nustato DK 2, 93, 186, 233 straipsniai. Kasatorė pažymi, kad darbo teisė leidžia premijas išmokėti ne tik už konkretų darbą, bet ir už skatinimą į ateitį, be ypatingo ryšio su darbo rezultatais, pvz., šv. Kalėdų ar Naujųjų metų proga. Sprendžiant šį klausimą, svarbu, kad už išmokas būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas įsakymo skirti premiją neteisėtumą siejo su aplinkybe, kad už bendradarbiavimą su UAB „Mamos žurnalas“, UAB „Dergis“, UAB „Sveikas žmogus“, UAB „AJA viešieji ryšiai“ ir kitomis įmonėmis A. D. negavo pajamų. Įmonės įvaizdžio kėlimas ir populiarinimas, marketingo veikla ir kiti veiksmai, kurie tiesiogiai tuo metu piniginių pajamų neduoda, teismo nuomone, negalėjo būti pagrindas skirti premiją. Tokia nuomonė, pasak kasatorės, akivaizdžiai prieštarauja Darbo kodekso 233 straipsnio aiškinimui bei darbo teisės doktrinai. DK 223 straipsnyje numatyti penki alternatyvūs pagrindai skirti premijai: 1) geras darbo pareigų vykdymas, 2) našus darbas, 3) geros kokybės produkcija, 4) ilgalaikis ir nepriekaištingas darbas, 5) kiti darbo rezultatai. Iš formuluotės „už kitus darbo rezultatus“ galima manyti, kad pagrindų skirti premijai sąrašas nėra baigtinis ir darbdaviui palikta teisė skirti premiją yra pakankamai plati. Ši norma neabejotinai suteikia teisę darbdaviui, už bet kokią pozityvią veiklą, padarytą įstaigos naudai, skirti premiją. Nei šis, nei kitas Darbo kodekso straipsnis neriboja piniginės premijos dydžio, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, esą įsakymas dėl premijos yra neteisėtas, pasak kasatorės, klaidingos.

Kasatorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikta analizė, iš kur įstaiga gavo lėšų daliai mokesčių apmokėti, nėra pakankama apkaltinamajam nuosprendžiui ir nutarčiai pagrįsti. Teismų praktikoje pasakyta, kad savininko ar steigėjo paskola ar kitoks lėšų įnešimas į kasą, nėra pagrindas konstatuoti nusikalstamus ketinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-331/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne katrą yra pasisakęs, kad Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą o tai reiškia, jog remiantis nusistovėjusia teismų praktika, teismo pareiga yra vienodai spręsti tapačias bylas. Nagrinėjama kasacinė byla pagal nustatytas faktines aplinkybes ir pareikštus kaltinimus laikytina analogiška kasacinėms byloms Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010. Kasatorės teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami nuosprendį ir nutartį, nesirėmė teismų praktika analogiškose bylose, kuriose konstatuota, kad darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, darbai realiai buvo atlikti, darbo užmokestis sumokėtas ir nuo jo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo mokamos atitinkamos įmokos, todėl didesnė motinystės pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiam pagrindui ir lėšų įgijimas nėra sukčiavimas.

Kasatorė taip pat nesutinka su jos veiksmų kvalifikavimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Pagal baudžiamąjį įstatymą valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje: valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pripažįstama, kad valstybės tarnautoju laikomas viešąsias paslaugas teikiančios viešosios įstaigos, kurios steigėja ir dalininkė (savininkė) yra valstybė ar savivaldybė, direktorius (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-181/2008). Kasatorė pažymi, kad, būdama VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ vienintele steigėja ir direktore, viešojo administravimo funkcijų ji neatliko, todėl nėra laikoma valstybės tarnautoju ar jam prilyginamu asmeniu. Be to, A. D. vadovaujama įstaiga nebendradarbiavo su ligonių kasomis, valstybiniais fondais ir pan. Teismai nagrinėjo ne vieną bylą dėl analogiškų kaltinimų, pareikštų įmonių vadovams, tačiau tose bylose kaltinimai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nebuvo pateikiami dėl akivaizdaus tokių kaltinimų nepagrįstumo ir ydingumo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-383-318-2011). Kasatorė nurodo, kad nustačius, jog ji nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (savo naudai apgaule neįgijo didelės vertės svetimo turto), laikytina, jog ji nepadarė ir nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje (nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi).

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose nenurodė motyvų, dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas fragmentiškai tyrė ir vertino įvykio aplinkybes, susijusias su civiliniu ieškiniu. Nagrinėdami civilinį ieškinį, teismai pripažino turtine žala net ir tas lėšas, kurias civilinis ieškovas sumokėjo į valstybės biudžetą, taigi sukčiavimo dalyku teismai pripažino ir lėšas, sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kasatorės teigimu, 2008 m. rugsėjo 15 d. jai išmokėta išmoka už atliktą darbą negali būti siejama su siekiu apgaule iš VSDFV biudžeto lėšų gauti didesnę motinystės pašalpą, todėl jos veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį. A. D. nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, todėl VSDFV jokių nuostolių dėl nusikalstamos veikos nepatyrė. Kasatorės nuomone, šiuo atveju civilinis ieškinys, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

Atsiliepimu į nuteistosios A. D. kasacinį skundą Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Tatjana Plotnikova prašo šį skundą atmesti.

Prokurorės teigimu, A. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, teismų sprendimai nekelia jokių abejonių, o kasatorės argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, tinkamai ištyrę įrodymus, nustatė, jog kaltinamoji tyčia, pažeisdama CK 1.81 straipsnio nuostatas, apgaule atliko veiksmus, kurių turinį sudaro nusikaltimas, kurio tikslas gauti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas.

Atsiliepime pažymima, kad teismai pagrįstai nustatė, jog A. D. paskirta premija nepagrįsta jokiais dokumentais, patvirtinančiais atliktus darbus ir jų vertes. Iš A. D. pateiktų sutarčių, pasirašytų su UAB „Mamos žurnalas“, UAB „Dergis“, UAB „Sveikas žmogus“, UAB „AJA viešieji ryšiai“ ir kitomis įmonėmis, nematyti, kada įsipareigojimai buvo įvykdyti, ar buvo įvykdyti ir kokia atliktų darbų apimtis. Prokurorė nurodo, kad paslaugų teikimo pobūdis ir sutartyse nurodytas atsiskaitymas už jas leidžia daryti išvadą, jog tai buvo barterinių mainų sutartys, t. y. konsultantas už tariamai suteiktas paslaugas jokių pajamų negavo. Šias aplinkybes patvirtina ir LTEC teismo ekonominės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad tarp pateiktų apskaitos dokumentų, tokių, kuriuose būtų nurodytas suteiktų konsultacijų ir parašytų straipsnių piniginis įvertinimas (vertė) bei VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ reklamos vertė, nėra. Taip pat nurodyta, kad įstaigos apskaitoje nėra apskaityti duomenys apie nurodytoms bendrovėms suteiktas paslaugas (konsultavimas, straipsnis, interviu) ir iš jų gautas paslaugas (įstaigos reklama). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad jokios sutartys prieš teikiant minėtas paslaugas ar jų suteikimo metu nebuvo sudarytos. Jos buvo surašytos po to, kai VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai, pradėję patikrinimą, pareikalavo dokumentų, galinčių patvirtinti paslaugų atlikimo faktą. Tai patvirtino teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. S., N. D. R., A. L., parodžiusios, kad susitarimai buvo žodiniai, o sutartys buvo sudarytos vėliau A. D. prašymu. Taip pat liudytojos parodė, kad įmonių su A. D. vadovaujama įstaiga nesieja jokie finansiniai įsipareigojimai.

Prokurorė nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos nutartyje išdėstyti motyvai ir argumentai dėl A. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį yra įtikinami ir visapusiškai pagrįsti. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. D. 2007 m. kovo 29 d. sprendimu yra vienintelė Všį „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ steigėja ir direktorė, o tai baudžiamąja prasme valstybės tarnautojui prilygstamas asmuo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. D. tyčia pasinaudojo savo, kaip steigėjos ir direktorės pareigomis, siekdama asmeninės naudos.

Kasacinis skundas atmestinas

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį                           

Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai – jos veiksmuose nėra visų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, teismų išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Taip pat ji teigia, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas buvo neišsamus, pažeidžiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – teismai savo sprendimus pagrindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, nepateikė motyvų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo, neteisingai interpretavo faktines aplinkybes.

Kasatorės nesutikimas su teismų išvadomis ir teiginiai dėl padarytų BPK pažeidimų grindžiami nuteistosios pateikiama jai palankia bylos duomenų vertinimo versija. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Subjektyvus kasatorės įsitikinimas, kad teismai turėjo padaryti kitokias išvadas, nėra pagrindas konstatuoti, jog įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kasatorės teiginius, kad teismai ignoravo kokias nors reikšmingas aplinkybes ar pažeidė kitus Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Teismų sprendimų, posėdžių protokolų turinys ir kita bylos medžiaga rodo, kad įrodymų tyrimas buvo nuoseklus ir išsamus. Remdamiesi tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais, teismai logiškai ir nuosekliai pagrindė savo išvadas dėl kasatorės kaltės pasikėsinus padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismų sprendimai motyvuoti, juose nurodyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, pasisakyta, kokiais duomenimis grindžiama A. D. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnio numatyti padariniai, ir to nori. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K–507/2012). Teismai nustatė, kad A. D. , būdama VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ vienintele steigėja ir direktore, siekdama gauti nepagrįstai didesnes valstybinio socialinio draudimo išmokas, neteisėtai pasididino savo draudžiamąsias pajamas, nepagrįstai paskirdama sau 32 000 Lt dydžio premiją. Atmestini kasatorės teiginiai, kad ji sau premiją skyrė pagrįstai ir teisėtai, o priešingos teismų išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Visų pirma pažymėtina, kad į analogiškus A. D. argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti kasatorės teiginiai grindžiami pavienių faktų, paimtų iš bendro byloje esančių duomenų konteksto aptarimu ir interpretavimu. Tuo tarpų bylą nagrinėję teismai išvadas darė įvertinę byloje esančių duomenų visumą. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leido teismams A. D. įsakymą skirti sau premiją vertinti kaip apgaulę, panaudotą siekiant pasididinti draudžiamąsias pajamas ir gauti didesnes valstybinio socialinio draudimo išmokas.

Byloje nustatyta, kad VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ įsteigta 2007 m. kovo 29 d., jos direktore paskirta A. D. . Tiek jai, tiek kitiems šioje įstaigoje dirbantiems gydytojams nustatytas atlygis – 15 Lt už valandą, t. y. kas mėnesį priskaičiuojamas darbo užmokestis darbuotojams siekė iki 135 Lt. 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu A. D. , būdama nėščia, paskyrė sau 32 000 Lt premiją, kuri viršijo visas 2007 m. įstaigos pajamas. Įsakyme nurodyta, kad premija A. D. skiriama už dalyvavimą TV laidose, straipsnių ruošimą spaudai bei konsultavimą internete. Iš bendradarbiavimo sutarčių su UAB „Mamos žurnalas“, UAB „Degris“, UAB „Sveikas žmogus“, UAB „AJA viešieji ryšiai“, pasirašytų 2007 metų birželio – rugsėjo mėnesiais dėl minėtos veiklos, nematyti, kada įsipareigojimai buvo įvykdyti, ar buvo įvykdyti, kokia atliktų darbų apimtis. Be to,  pajamų už šiuos darbus nebuvo gauta. Šias aplinkybes patvirtina ir LTEC teismo ekonominės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad tarp pateiktų apskaitos dokumentų, tokių, kuriuose būtų nurodytas suteiktų konsultacijų ir parašytų straipsnių piniginis įvertinimas (vertė) bei VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ reklamos vertė, nėra; įstaigos apskaitoje nėra apskaityti duomenys apie šioms aukščiau nurodytoms bendrovėms suteiktas paslaugas (konsultavimas, straipsnis, interviu) ir iš jų gautas paslaugas (įstaigos reklama).  Pažymėtina, kad bendradarbiavimo sutartys su minėtomis įmonėmis A. D. iniciatyva buvo pasirašytos ne 2007 m. birželio mėnesį (prieš pradedant teikti paslaugas), o 2009 m. birželio mėnesį, t. y. po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo darbuotojai, pradėję patikrinimą, pareikalavo dokumentų, kurie patvirtintų paslaugų atlikimo faktą. 2008 m. spalio 31 d. A. D. buvo išmokėta 23 360 Lt dydžio premija, t. y. visi tuo metu VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ kasoje buvę pinigai. Be to, byloje nustatyta, kad įstaigos sąskaita buvo papildoma iš asmeninės A. D. sąskaitos. A. D. iš „Swedbank“ paėmė paskolą, nurodydama, kad jos paskirtis – įsigyti namų apyvokos daiktų, tačiau šie pinigai (9000 Lt) 2008 m. spalio 15 d. iš asmeninės A. D. sąskaitos buvo pervesti į įstaigos sąskaitą ir panaudoti VMI ir VSDFV priskaičiuotiems mokesčiams apmokėti. Po to, pateikus atitinkamus dokumentus VSDFV Vilniaus skyriui, A. D. buvo paskirtos motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei motinystės (tėvystės) (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) pašalpos, kurių dydis nustatytas remiantis minėta premija.

Taigi, teismų išstirti duomenys (liudytojų parodymai, ekspertizės aktas, VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kiti rašytiniai duomenys) patvirtina, kad A. D. nuo pat pradžių veikė kryptingai, turėdama tikslą apgaule iš VSDFV gauti didesnes pašalpas, t. y. būdama nėščia, turėdama tikslą pasididinti draudžiamąsias pajamas, kurių pagrindu apskaičiuojamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, nepagrįstai išmokėjo sau maksimaliai galimą premiją (visus jos vadovaujamos įstaigos sąskaitoje buvusius pinigus) už darbus, kurių vertė ir apimtis nenustatyta (nepagrįsta jokiais dokumentais). Šiuos duomenis A. D. pateikė VSDFV darbuotojams ir taip juos suklaidino dėl jai priklausančio pašalpų dydžio. Nuteistosios panaudota apgaulė laikytina esmine, nes jos pagrindu VSDFV darbuotojai priėmė atitinkamus sprendimus dėl A. D. skirtinų pašalpų dydžio. Kadangi A. D. buvo išmokėta ne visa VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų nustatyto dydžio suma, jos veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas sukčiauti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas šioje dalyje pritaikytas tinkamai. Taip pat kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl VSDFV civilinio ieškinio dydžio. Dėl A. D. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos VSDFV buvo priverstas sumokėti administravimo mokestį, todėl, tenkinant civilinį ieškinį, iš nuteistosios buvo priteista ir ta suma, kurią civilinis ieškovas turėjo sumokėti į valstybės biudžetą.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

Nesutikimą su nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kasatorė grindžia tuo, kad ji nėra šios nusikalstamos veikos subjektas. Nustatant, ar asmuo yra BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo. Sprendžiant klausimą dėl asmens prilyginimo valstybės tarnautojui, įstaigos, įmonės ar organizacijos rūšis, taip pat ta aplinkybė, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, nėra kliūtis, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad asmens teisinis statusas atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Pagal šią normą asmens prilyginimą valstybės tarnautojui lemia du požymiai: 1) darbas ar pareigos kitais įstatyme numatytais pagrindais bet kokiame viešajame ar privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas).

              Byloje nustatyta, kad A. D. įsteigė viešąją įstaigą, teikiančią viešąsias paslaugas, ir paskyrė save jos direktore. VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ įstatuose įtvirtinta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja įstaigos darbą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia sutartis su darbuotojais, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą ir turi kitus įgaliojimus. Šie duomenys patvirtina, kad A. D. pagal pareigas ir įgaliojimų turinį atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, todėl gali būti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, subjektu.

              Pagal šią normą baudžiamas tas, kas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, fizinis ar juridinis asmuo. Visi būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai nustatyti A. D. veiksmuose. Piktnaudžiaudama savo, kaip viešosios įstaigos direktorės, įgaliojimais, siekdama turtinės naudos, A. D. pasikėsino sukčiauti. Dėl neteisėtų nuteistosios veiksmų didelės žalos patyrė valstybės įstaiga – VSDFV, kuri paskyrė ir pradėjo mokėti A. D. nepagrįstai didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, taip pat didelės žalos patyrė valstybė, nes pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą nacionalinio biudžeto asignavimai perskirstomi per Valstybinio socialinio draudimo fondą. Taigi, teismų sprendimai dėl A. D. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, teisėti.

              Išanalizavus skundžiamų teismų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus. Teismai tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, nustatė, kurie iš jų laikytini įrodymais ir kokios išvados jais remiantis darytinos, nuosprendyje bei nutartyje išdėstė savo motyvus dėl įrodymų vertinimo, jokių Baudžiamojo proceso kodekso normų nagrinėdami bylą nepažeidė. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – teisingai A. D. veikas kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei 228 straipsnio 2 dalį ir išsprendė kitus klausimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios A. D. kasacinį skundą.