Civilinė byla Nr. e2A-475-180/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00833-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „YIT Kausta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2563-657/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „YIT Kausta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Kauno regiono keliai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Struktūra“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė AB „YIT Kausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. spalio 13 d. sprendimą atmesti pasiūlymą ir 2015 m. spalio 20 d. sprendimą atmesti pretenziją.

Ieškovė teigė, kad ji dalyvavo perkančiosios organizacijos (atsakovės) vykdytame supaprastintame atvirame konkurse, kuriuo buvo siekiama įsigyti Kauno kelių tarnybos transporto bazės, Pagirių k., Garliavos sen., Kauno r., statybos darbus (toliau – pirkimas). 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakovės sprendimu jos (ieškovės) kvalifikacija buvo pripažinta atitinkanti bendruosius pirkimo sąlygų reikalavimus. 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovės prašymu ji (ieškovė) pateikė papildomus kvalifikaciją patvirtinančius duomenis, tačiau 2015 m. spalio 13 d. atsakovės sprendimu jos (ieškovės) pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinantis minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Pretenzijos dėl tokio sprendimo atsakovas netenkino.

Ieškovės įsitikinimu ginčijamus sprendimus perkančioji organizacija priėmė vadovaudamasi naujais kvalifikacijos reikalavimais, kurie nebuvo nurodyti pirkimo sąlygose, t. y. reikalavo pateikti leidimą artezinio gręžinio darbams atlikti bei atestatą, suteikiantį teisę vykdyti melioracijos darbus. Pakeitusi pirkimo sąlygas po pasiūlymų pateikimo galutinio termino, atsakovė peržengė pirkimo sąlygų tikslinimo, aiškinimo ir interpretavimo ribas, plečiamai aiškino detaliai surašytus kvalifikacijos reikalavimus, pasielgė neteisėtai.

Tikslindama kvalifikacijos duomenis ji (ieškovė) pateikė subtiekėjų UAB „Kauno hidrogeologija“ ir UAB „Utenos melioracija“ kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, tačiau pasiūlymas buvo atmestas. Ieškovės įsitikinimu, subtiekėjų nenurodymas pasiūlyme negali būti vertinamas kaip veiksnys, leidžiantis spręsti apie neatitikimą kvalifikacijos reikalavimams. Tiekėja UAB „Struktūra“ neturi teisės vykdyti nei gręžinio gręžimo, nei melioracijos darbų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovė neįvykdė perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 9 d. raštiško reikalavimo iki 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą atlikti eksploataciniam vandeniui tiekti gręžinių gręžimą bei Žemės ūkio ministerijos išduotą arba pripažintą kvalifikacinį atestatą, suteikiantį teisę atlikti melioracijos statinių statybą. Nors ieškovė 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakovei 2015 m. birželio 15 d. su subrangove UAB „Kauno hidrologija“ sudarytą susitarimą dėl pasiūlymo rengimo ir ketinimų sudaryti sutartį bei pastarajai 2002 m. lapkričio 6 d. išduotą leidimą tirti žemės gelmes, 2015 m. birželio 15 d. su subrangove AB „Utenos melioracija“ sudarytą susitarimą dėl pasiūlymo rengimo ir ketinimų sudaryti sutartį bei pastarajai 2013 m. gruodžio 18 d. ir 2013 m. vasario 19 d. išduotus kvalifikacijos atestatus, atsakovės 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą atmetė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir pirkimo sąlygų 62.1. punkto pagrindu.

Teismo argumentai: pirkimo sąlygų 14 punktas nustato, kad perkamų darbų savybės ir apimtys apibūdintos techniniame projekte. Iš techninio projekto, darbų kiekių žiniaraščių matyti, kad siekiant tinkamai ir visa apimtimi įvykdyti pirkimo objektą pagal paskelbtą viešąjį pirkimą, būtina atlikti artezinio gręžinio gręžimo darbus bei esamų drenažų ieškojimą, drenažo rinktuvų įrengimą, esamų drenų pajungimą į naujus rinktuvus, požeminių polietileninių šulinių įrengimą. Šios darbus reglamentuoja imperatyvūs teisės aktai. Žemės gelmių įstatymo 6 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, atliekant tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą. Melioracijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, atliekant melioracijos darbus, turėti Žemės ūkio ministerijos išduotą arba pripažintą kvalifikacinį atestatą verstis konkrečia technine veikla. Tai, kad iš anksto žinomas, nurodytuose teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas ginčo pirkimo sąlygose, nurodant pateikti atitinkamus dokumentus, neatleidžia pirkimo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą leidimą (licenciją, atestatą) ir juos pateikti. Tokią išvadą teismas grindė kasacinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Viešųjų pirkimų įstatymas (toliu – VPĮ) įpareigoja tiekėją, ketinantį remtis subtiekėjų pajėgumais, išviešinti juos pasiūlyme. Pagal pirkimų dokumentų reikalavimus pareiga dalyviams nurodyti subtiekėjus nėra siejama su subtiekėjo atliekamų darbų verte, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą dėl nedidelės subtiekėjams pavestinų darbų apimties. Ieškovės pasiūlyme nebuvo duomenų apie ketinimą remtis subtiekėjų pajėgumais, teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlymas pagrįstai pripažintas neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų ir pagrįstai atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir iš prašytų 1 936 Eur (su PVM) priteisė atsakovei 1 600 Eur (be PVM) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė – UAB „YIT Kausta“, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas visiškai nepasisakė dėl tiekėjo sąvokos reikšmės ir kvalifikacijos reikalavimų tiekėjui. Tai nulėmė neteisingą išvadą, kad pirkimo sąlygos po 2015 m. birželio 22 d. nebuvo pakeistos. Tiekėju nelaikomas subtiekėjas, nes jis nesudaro pirkimo sutarties ir neprisiima įsipareigojimų perkančiajai organizacijai. Pirkimo sąlygos subtiekėjams nustato atskirus reikalavimus, jų kvalifikacija tikrinama atskirai nuo tiekėjo kvalifikacijos, tačiau teismas netyrė ir nevertino šios aplinkybės.
2. Pirkimo sąlygose buvo nustatyta galimybė tiekėjui remtis subtiekėjų pajėgumais, o ne jų kvalifikacija (išskyrus pirkimo sąlygų 18.11 p.). Tai reiškia, kad pirkimo sąlygose įvardintus kvalifikacijos reikalavimus privalėjo atitikti pats tiekėjas. 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimu perkančioji organizacija šią taisyklę pakeitė – iškėlė reikalavimus pateikti pirkimo sąlygose nenurodytus dokumentus ir nustatė, kad šią kvalifikaciją pakanka turėti kitiems ūkio subjektams, bet ne tiekėjui, todėl teismo išvada, kad pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinti jokie papildomi reikalavimai, o 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovės įvardinti reikalavimai nelaikytini naujais, yra nepagrįsta.
3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiu pripažintas trečiasis asmuo UAB „Struktūra“ taip pat neturi teisės pati vykdyti nei melioracijos, nei gręžinio įrengimo darbų. Jos kaip tiekėjos tariamas atitikimas kvalifikacijai grindžiamas subtiekėjų turima kvalifikacija ir subtiekėjams išduotais dokumentais.
4. Teismas ir perkančioji organizacija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. 3K-3-506/2011, Nr. 3K-3-475/2014, Nr. 3K-3-411/2014, nors paminėtose bylose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos pareigos surašyti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas, kas, galbūt, lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą šioje byloje. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2630-273/2015 nagrinėjamas klausimas dėl ginčo pirkimo sąlygų. Paminėtoje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. gruodžio 10 d. pateikė išvadą, kad ginčo pirkimo sąlygos dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nebuvo suformuluotos aiškiai ir tiksliai. Kadangi išvada buvo pateikta po skundžiamo sprendimo priėmimo, ji (ieškovė) negalėjo šio dokumento pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl prašo nurodytą išvadą prijungti prie bylos.
6. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi atsakovės pateiktu Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštu ir jame nurodyta tarnybos pozicija, tačiau atsakovė teismui pateikė ne visą dokumentą, o tik jo ištrauką. Atsakovė pateikė raštą be paskutinės šio dokumento pastraipos, kurioje tarnyba nurodė, kad ginčo pirkimo dokumentai dviprasmiški ir iš jų visumos nėra aišku ar tiekėjas turi pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus, todėl perkančioji organizacija turėtų svarstyti apie pirkimo nutraukimą. Kartu pažymėtina, kad paminėtas raštas teismui buvo pateiktas be tarnybos antspaudo ir dokumento rengėjos parašo, o tai sudaro prielaidą manyti, kad raštas buvo suklastotas. Kadangi aplinkybės dėl dokumento suklastojimo buvo sužinotos tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, prie bylos prijungtinas ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštas.
7. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos pareigos tikrinti tiekėjų kvalifikaciją ir pagal kitus iš pirkimo sąlygų kylančius, bet jose neįrašytus reikalavimus. Tokiu būdu vieniems imperatyviems teisės aktų reikalavimams nepagrįstai buvo suteikta daugiau reikšmės sprendžiant dėl tiekėjo kvalifikacijos nei kitiems imperatyviems reikalavimams.
8. Dokumentai apie tai, kad ji (ieškovė) ketina remtis trečiųjų asmenų – UAB „Kauno hidrogeologija“ ir UAB „Utenos melioracija“, pajėgumais nepakeitė pasiūlymo esmės, nes susitarimai su subtiekėjais buvo sudaryti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Nežinant, ko atsakovė reikalaus ateityje, nebuvo galima numatyti, kokius dokumentus bus reikalaujama pateikti, todėl ginčo dokumentai buvo pateikti sužinojus apie naujas pirkimo sąlygas ir perkančiajai organizacijai šių dokumentų pareikalavus.
9. Teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, reikšmingas teisingam sprendimui priimti, nors CPK nustato aktyvų teismo vaidmenį viešųjų pirkimų bylose. Teismas privalėjo analizuoti ir vertinti visas aplinkybes, kuriomis ji (ieškovė) rėmėsi teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Apeliantės nuomone, teismas turėjo pateikti savo vertinimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vykdant pirkimo dalyvių kvalifikacijos patikrinimo procedūras ne tik jos (ieškovės) pasiūlymo vertinimo kontekste, bet ir visų pirkimo dalyvių atžvilgiu, nes tai tiesiogiai susiję su viešojo intereso apsauga ir VPĮ nuostatų taikymu bei interpretavimu. Teismas nevertino ir neanalizavo, kur ir kokiu būdu pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, nors ši aplinkybė svarbi teisingo sprendimo priėmimui.
10. Spręsdamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas neįvertino, kad dalį išlaidų atsakovė patyrė apmokėdama už teisinę pagalbą visai kitoje byloje, todėl tokios išlaidos šioje byloje negalėjo būti priteisiamos. Apie šią aplinkybę teismas buvo informuotas 2015 m. gruodžio 9 d. raštu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atmetus ieškinį, atsakovės naudai galėjo būti priteisiama ne didesnė kaip 1 320 Eur suma.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Kauno regiono keliai“ prašo apeliantės (ieškovės) skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Priešingai nei teigia ieškovė, po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, t. y. 2015 m. birželio 22 d., pirkimo sąlygos nebuvo papildytos ir/ar patikslintos.
2. Ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų, neprašė pateikti išaiškinimo dėl konkrečių pirkimo sąlygų ir/ar reikalavimų, dėl kurių taikymo kilo ginčas. Ieškovė, būdama viena iš statybų srities lyderių Lietuvoje ir šios srities aukšto lygio profesionalė, atsižvelgdama į viešojo pirkimo dokumentus, žinojo ar turėjo žinoti, kad pirkimo objektui tinkamai įgyvendinti reikalingos papildomos kompetencijos (kiti viešojo pirkimo dalyviai šią aplinkybę įvertino), kurių ieškovė pasiūlymo pateikimo momentu neturėjo ir neužsitikrino.
3. Pirkimo sąlygos nebuvo šio ginčo objektas. Aplinkybė, kad, ieškovės nuomone, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos pareigos surašyti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ir jį panaikinti.
4. Teismas pagrįstai nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos pareigos tikrinti tiekėjų kvalifikaciją ir pagal kitus iš pirkimo sąlygų kylančius, bet jose neįrašytus reikalavimus, nes tai nebuvo ginčo objektas.
5. Atsiradus būtinybei pakartotinai vertinti pirkimo dalyvių kvalifikacijos atitikimą pirkimo sąlygoms, ieškovė pateikė naują informaciją, kurios nebuvo pateikusi savo pradiniame pasiūlyme.
6. Kitų pirkimo dalyvių kvalifikacijos patikrinimo procedūros nėra ir negali būti šios bylos ginčo dalyku. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, neginčijamai patvirtinančių, kad teismas kokiu nors būdu ir/ar apimtimi būtų pažeidęs CPK 4238 straipsnyje įtvirtintą pareigą būti aktyviu.
7. Sutiktina su ieškovės pastaba, kad 2015 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų ataskaitoje įrašyta, kad 3,5 valandos buvo skirta (sugaišta) ieškinio analizei, atsiliepimui parengti, įrodymams rinkti ir atsiliepimą pateikti teismui kitoje civilinėje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas mažinti teismo priteistą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 600 Eur iki 1 320 Eur, tačiau ši aplinkybė iš esmės nedaro negaliojančio viso pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Struktūra“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovės skundo argumentai dėl tariamai neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos pareigos tikrinti tiekėjų kvalifikaciją ir pagal kitus iš pirkimo sąlygų išplaukiančius, tačiau jose tiesiogiai neįrašytus reikalavimus, yra atmestini, nes šiais argumentais nebuvo grindžiama ieškovės pretenzija.

2. Tiekėjo kvalifikacija susideda iš tiekėjo kompetencijos, patikimumo ir pajėgumo, todėl pajėgumas, skirtingai nei interpretuoja ieškovė, yra tiekėjo kvalifikacijos sudedamoji dalis. Ieškovės skundo argumentas, kad pats tiekėjas turėjo atitikti pirkimo sąlygų 18.11 punkto reikalavimus, rodo, kad ieškovė stokoja elementarių žinių, dėl to neteisingai aiškina pirkimo sąlygas. Ieškovės aiškinimas prieštarauja pirkimo sąlygoms, kurių 21 punktas aiškiai nustato, kad tiekėjas turi nurodyti subrangovus, kuriuos jis ketina pasitelkti sutarčiai vykdyti.

3. Skundo argumentai dėl suklastotų dokumentų pateikimo neatitinka tikrovės, be to, nesutampa (nėra susiję) su ieškinio reikalavimais. Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. rašte pateikta nuomonė, kad perkančioji organizacija turėtų svarstyti klausimą dėl ginčo pirkimo procedūrų nutraukimo, gali būti vertinama nebent kaip rekomendacija tokį klausimą svarstyti, tačiau nebūtinai reiškia, kad tarnyba rekomenduoja ar reikalauja, kad būtų priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras.

4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, kad iš anksto žinomas iš imperatyvių teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą) ir ją pateikti, o kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad pirkimo sąlygų dėl teisės verstis atitinkama veikla svarba nėra tokia reikšminga, nes teisės neturėjimas bet kokiu atveju pripažįstamas kliūtimi sudaryti pirkimo sutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.). Nei absoliučių, nei kitokių civilinio proceso bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiamą teismo sprendimą reikėtų panaikinti ar pakeisti, nėra.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pakartotinai vertinant ieškovės kvalifikaciją teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. gruodžio 10 d. išvadą, pateiktą Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2630-273/2015, ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštą, adresuotą trečiajam asmeniui UAB „Struktūra”, dėl prašymo suteikti konsultaciją. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinusi tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. gruodžio 10 d. išvadoje pateiktas ginčo pirkimo sąlygų vertinimas, kad ši išvada buvo pateikta po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kad nagrinėjamoje byloje buvo pateikta ir teismo įvertinta Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. rašto ištrauka, o ne visas šio dokumento turinys, teisėjų kolegija pateiktus papildomus dokumentus priima ir vertina (CPK 177, 178, 314 str.).

Dėl skundo argumentų

Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija kvalifikaciniuose reikalavimuose tiekėjams nustatė reikalavimus turėti teisę atlikti ypatingos kategorijos statinio bendruosius ir specialiuosius statybos darbus (pirkimo sąlygų 18.6, 18.12 p.), tačiau prie privalomų pateikti kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nenurodė pagal kitus teisės aktus imperatyviai reikalaujamų dokumentų. Šie dokumentai – Lietuvos geologijos tarnybos leidimas (toliau – leidimas) bei Žemės ūkio ministerijos išduotas arba pripažintas kvalifikacinis atestatas verstis konkrečia technine veikla (toliau – atestatas), kurie pagal Žemės gelmių įstatymo 6 straipsnį ir Melioracijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį privalomi atliekant ginčo pirkimo techniniame projekte nurodytus artezinio gręžinio ir melioracijos darbus.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimu, t. y. po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (2015-06-22) ir sprendimo pripažinti ieškovės kvalifikaciją atitinkančia bendruosius pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimus (2015-08-15), jos (ieškovės) pareikalavusi pateikti nurodytus leidimą bei atestatą, perkančioji organizacija nustatė naujus kvalifikacijos reikalavimus ir tokiu būdu neteisėtai po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pakeitė pirkimo sąlygas. Nesutikimą teismas pagrindė kasacinio teismo išaiškinimais, kad aplinkybė – iš anksto žinomas iš imperatyvių teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia pirkimo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą, teisės aktuose nustatytą licenciją ir ją pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

Kvestionuodama teismo išvadą dėl pirkimo sąlygų keitimo po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, apeliantė nurodo, kad pirkimo sąlygose buvo numatyta galimybė remtis subtiekėjų pajėgumais, tačiau ne jų kvalifikacija (išskyrus pirkimo sąlygų 8.11 p.), todėl pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turėjo atitikti patys tiekėjai. Apeliantės teigimu, 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimu perkančioji organizacija šią taisyklę pakeitė – iškėlė reikalavimą pateikti pirkimo sąlygose nenurodytus dokumentus – leidimą ir atestatą, ir nustatė, kad šią kvalifikaciją pakanka turėti tiekėjo pasitelktiniems ūkio subjektams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirkimo sąlygų interpretacija. Paminėta, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Tiekėjo teisę vykdyti viešojo pirkimo sutartį pačiam arba pasitelkti kitus subjektus, pvz., subtiekėjus, nustato tiek VPĮ, tiek ginčo pirkimo sąlygos (VPĮ 32 str. 3 d., pirkimo sąlygų 19 – 22 p.). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytos skirtingos žodžių pajėgumas ir kvalifikacija reikšmės nesudaro pagrindo teigti, kad tiekėjas, remdamasis subtiekėjų/subrangovų pajėgumais pirkime, neturi pagrįsti atitinkamiems darbams pasitelktino trečiojo asmens kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams. Tokį apeliantės aiškinimą paneigia ir pirkimo sąlygų 21 punktas, kuris nustato, kad tiekėjas turi nurodyti subrangovus, kuriuos ketina pasitelkti sutarčiai vykdyti. Pasitelktini subrangovai turi atitikti pirkimo sąlygų 18.1-18.5 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir 18.6 punkto reikalavimą toje veiklos srityje, kurioje jis vykdys darbus. Taigi priešingai nei interpretuoja apeliantė, ginčo pirkimo sąlygose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ne tik tiekėjai, bet ir jų pasitelktini subtiekėjai, todėl 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešime įpareigojusi apeliantę pateikti teisę atlikti techniniame projekte nurodytus darbus suteikiančius dokumentus – leidimą ir atestatą, arba pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgomis, perkančioji organizacija pirkimo sąlygų nepakeitė.

Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad trečiojo asmens UAB „Struktūra“ kvalifikacija nepagrįstai perkančiosios organizacijos buvo pripažinta atitinkanti pirkimo sąlygose tiekėjams keliamus reikalavimus, nes UAB „Struktūra“ melioracijos bei artezinio gręžinio įrengimo darbų atlikimą grindė subtiekėjams išduotais dokumentais.

VPĮ draudžiamo pirkimo sąlygų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pakeitimo atsakovė neatliko ir tiesiogiai pirkimo sąlygose nenustačiusi iš imperatyviųjų teisės normų kylančio reikalavimo turėti leidimą ir atestatą. Šią išvadą patvirtina paminėta kasacinio teismo suformuota VPĮ ir kitų teisės normų subsidiaraus taikymo taisyklė, kad iš anksto žinomo iš imperatyvių teisės normų kylančio reikalavimo nenurodymas pirkimo sąlygose neatleidžia pirkimo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą, teisės aktuose nustatytą licenciją ir ją pateikti. Jei iš pirkimo dokumentų visumos (kvalifikacijos reikalavimų, techninės specifikacijos, darbų kiekių žiniaraščių) aišku, kad sutarčiai įvykdyti tiekėjas privalo turėti atitinkamus atestatus, licencijas, tuomet tiekėjas turi pateikti įrodymus, kad jis (jo pasitelktini tretieji asmenys) turi sutarčiai įvykdyti reikalingą kvalifikaciją. Atsiliepime atsakovė ir trečiasis asmuo teisingai pažymėjo, kad apeliantė pirkimo sąlygų neginčijo ir jų neprašė paaiškinti (patikslinti), todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai ir atliktini darbai, jų pobūdis, apeliantei, apie penkis dešimtmečius veikiančiai vienai didžiausių Lietuvos statybos bendrovių, nebuvo aiškūs ir suprantami (http://www.yit.lt/yit_lt/apie-mus/yit-kausta.). Neginčijusi ir neprašiusi paaiškinti (patikslinti) pirkimo sąlygų, apeliantė skunde nepagrįstai apeliuoja į perkančiosios organizacijos pareigą nustatyti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas.

Argumentą dėl neaiškių, netikslių ginčo pirkimo sąlygų apeliantė grindžia ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. gruodžio 10 d. išvada, pateikta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2630-273/2015. Šiame dokumente tarnyba, vertinusi ginčo pirkimo sąlygas, nurodė, kad pirkimo sąlygos dėl kvalifikacijos reikalavimų nebuvo suformuluotos aiškiai ir tiksliai. Nors Viešųjų pirkimų tarnybos išvada kaip valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas yra oficialus ir turi didesnę įrodomąją galią, vis tik ji (išvada) teismui nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų viseto ištyrimu (CPK 185 str.). Tokie neaiškumai, kurie galėjo būti pašalinti apeliantei įgyvendinant VPĮ nustatytą teisę – kreipiantis į atsakovę su prašymu juos paaiškinti, nesudaro pagrindo pripažinti pirkimą neteisėtu. Apie tai ir kitas reikšmingas ginčui faktines aplinkybes jau pasisakyta. Be to, apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-2630-273/2015 (dabar Nr. e2-1098-273/2016), nagrinėtoje pagal kitos ieškovės, dalyvavusios pirkime – UAB „Irdaiva“, ieškinys, kuriame, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo kvestionuojamas perkančiosios organizacijos reikalavimo pateikti leidimą ir atestatą teisėtumas, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu buvo atmestas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Dėl paminėtų aplinkybių, aptartas apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo ginčo pirkimo sąlygas pripažinti neaiškiomis ar dviprasmiškomis (VPĮ 24 str.).

Neigdama skundžiamo sprendimo teisėtumą, apeliantė teigia, kad tiek perkančioji organizacija, tiek teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014 ir 2014 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą, ir gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Kita vertus, teismų pateikto teisės aiškinimo supratimas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste nepaneigia teismo, taip pat ir perkančiosios organizacijos teisės remtis kasacinio teismo suformuota bendro pobūdžio taisykle dėl VPĮ ir kitų teisės normų subsidiaraus taikymo, kad tiekėjai privalo perkančiajai organizacijai įrodyti, jog turi teisę verstis atitinkama su pirkimo objektu tiesiogiai susijusia veikla, jei ši reguliuojama imperatyvių teisės normų. Be to, nurodytų ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės nėra iš esmės skirtingos, nes visose bylose nagrinėjami tiekėjų pareigos perkančiajai organizacijai atitinkamais dokumentais (duomenimis) įrodyti teisę verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, ir/ar tiekėjo teisės remtis pasiūlyme neišviešinto trečiojo asmens pajėgumais klausimai.

Motyvuodamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės į bylą pateiktame Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. rašte išdėstyta tarnybos pozicija, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi (vertinami) pagal pirkimo dokumentų visumą, t. y. ne tik pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus kvalifikacijai, bet ir pagal techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus. Tai, kad teismui buvo pateiktas tik šio dokumento išrašas (ištrauka), kad jame nebuvo Viešųjų pirkimų tarnybos antspaudo, dokumento rengėjos parašo nesudaro pagrindo teigti, kad dokumentas buvo suklastotas. Apeliantės kartu su skundu pateiktas visos apimties Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštas įrodo, kad nurodyta tarnybos nuomonė nebuvo koreguota ar išsakyta ginčo sprendimui netinkamų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad apeliantės suklastotu įvardintame dokumente paminėtos tarnybos antspaudo, dokumento rengėjos parašo objektyviai negalėjo būti, nes teismui buvo pateikta tik šio dokumento ištrauka (išrašas). Teismui nepateikta paskutinė 2015 m. rugpjūčio 11 d. rašto pastraipa, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutarčiai vykdyti tiekėjas turi turėti perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 9 d. paklausime minimus atestatus, licencijas, tačiau pirkimo dokumentai dviprasmiški ir iš dokumentų visumos nėra aišku, ar tiekėjas turi pateikti tai įrodančius dokumentus, perkančioji organizacija turėtų svarstyti apie pirkimo nutraukimą, nesudaro pagrindo spręsti apie ginčo pirkimo sąlygų neaiškumą. Paminėto dokumento turinys įrodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atskirai nevertino ginčo pirkimo sąlygų ir rekomendaciją nutraukti pirkimą pateikė tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pirkimo sąlygų neatitikimas aiškumo, tikslumo ir kitiems VPĮ reikalavimams, t. y. tik darant prielaidą, jei tai būtų nustatyta.

Apeliantė kvestionuoja teismo išvadą, kad ji, tikslindama atitikimą kvalifikacijos reikalavimams nurodžiusi, kad artezinio gręžinio ir melioracijos darbus atliks jos (apeliantės) pasiūlyme nenurodyti subrangovai UAB „Kauno hidrogeologija“ ir UAB „Utenos melioracija“ bei pateikusi šiems subrangovams išduotus leidimą bei atestatą, nepatikslino neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (VPĮ 39 str. 2 d. 1 p.), todėl jos pasiūlymas atsakovės pagrįstai buvo atmestas. Nesutikimą su tokia teismo pozicija apeliantė argumentuoja tuo, kad, tikslindama kvalifikacijos duomenis, ji nepakeitė savo pasiūlymo esmės, nes susitarimai su subrangovais buvo sudaryti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Sutiktina, kad tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentas turi neabejotinos reikšmės vertinant tiekėjo atitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Tačiau tinkamas tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentas nepaneigia, kad tik tiekėjas, su pasiūlymu pateikęs informaciją apie kitų asmenų išteklių prieinamumą, pagal VPĮ turės teisę (o perkančiosios organizacijos – pareigą) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo proceso metu tikslinti kvalifikacijos duomenis (VPĮ). Tokia išvada koreliuoja su kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo praktika dėl pasitelkiamų subtiekėjų išviešinimo ir jų kvalifikacijos tikslinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė savo pasiūlyme nenurodė, kad, vykdydama pirkimo sutartį, ketina remtis UAB „Kauno hidrogeologija“ ir UAB „Utenos melioracija“ pajėgumais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad, tikslindama kvalifikacijos duomenis, ji nepakeitė pasiūlymo esmės (VPĮ 32, 39 str.).

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentais, kad teismas netyrė ir nevertino fakto, kad be artezinio gręžinio bei melioracijos darbų pirkimo dokumentuose nustatyta ir daugiau darbų (dėl lauko vandentiekio ir nuotekų įrengimo, šilumos gamybai priskiriamų darbų atlikimo etc.), kuriems įstatymai nustato imperatyvų reikalavimą dėl atestatų, neanalizavo kur ir kokiu būdu pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Tokie apeliantės argumentai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas (CPK 423² str. 2 d., 306 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamų atsakovės sprendimų teisėtumo, pagrįstai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Vertinti ir analizuoti nurodytų faktinių aplinkybių, nesant tam teisinio pagrindo, teismo neįpareigoja ir viešojo intereso, kuriuo remiasi apeliantė, gynimas, nes bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo peržengti pretenzijoje, ieškinyje bei apeliaciniame skunde nustatytų šio ginčo ribų (CPK 423², 306 str. 2 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas reglamentuojančias viešuosius pirkimus, nepažeidė proceso apibrėžtų įrodinėjimo taisyklių, ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nei keisti, nei naikinti (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

Apeliantė nurodo, kad, spręsdamas atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas neatsižvelgė į tai, jog dalį išlaidų atsakovė patyrė apmokėdama už teisinę pagalbą kitoje civilinėje byloje. Apeliantės teigimu, atmetus ieškinį, atsakovės naudai galėjo būti priteista ne didesnė kaip 1 320 Eur bylinėjimo išlaidų suma. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė neprieštarauja apeliantės nurodytam bylinėjimosi išlaidų sumažinimui. Atsakovės į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindžiantys dokumentai (2015 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų ataskaita, 2015 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad dalis (280 Eur) atsakovės atstovavimo išlaidų buvo patirta kitoje civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas įtraukė į nagrinėjamoje byloje atsakovei atlygintinas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistina šių išlaidų suma mažintina nuo 1 600 Eur iki 1 320 Eur.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (mokėjimo nurodymas, PVM sąskaita – faktūra bei atliktų darbų ataskaita) įrodo, kad atsakovė VĮ „Kauno regiono keliai“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, tačiau rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartoti jos atsiliepimo į ieškinį argumentai, 677,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų nurodytų rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl VĮ „Kauno regiono keliai“ priteistina jų dalis – 300 Eur (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Trečiasis asmuo UAB „Struktūra“ prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 177, 178 str.), todėl jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Iš ieškovės – akcinės bendrovės „YIT Kausta“ (j. a. k. 133556411), atsakovei – valstybės įmonei „Kauno regiono keliai“ (j. a. k. 232112130), pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 1 600 Eur iki 1 320 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų).

Priteisti atsakovei – valstybės įmonei „Kauno regiono keliai“ (j. a. k. 232112130), iš ieškovės – akcinės bendrovės „YIT Kausta“ (j. a. k. 133556411), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai                                                                                                                              Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                            Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė