Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5433-870/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02934-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4. 1.; 45.10.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, M. J. paaiškinimu dirbančio, užsiimančio visuomenei naudinga veikla, vedusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 str. 5 d., 128 str. 1 d.
n u s t a t ė:
2014 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. J.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. J. vairavo automobilį Mercedes Benz E500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Vairuodamas automobilį važiavo 126 km/h greičiu (įvertinus 2proc. paklaidą vairuotojo naudai 123 km/h greičiu), kur greitis ribojamas iki 80km/h. Leistiną greitį viršijo 43 km/h. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 5 d., 128 str. 1 d.
Teismo posėdyje M. J. kaltės nepripažino, nurodė, kad greičio neviršijo, mano, kad turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Jis paaiškino, kad dėl jo aktyvumo patruliui sugalvojo jį pamokyti. Šitoje byloje pagrindinė esmė ar jis turėjo teisę vairuoti ar ne. Jis mano, kad čia policija aukštesnio lygio, kai jis pradėjo tobulinti policijos veiklą jie buvo visai žemi žmonės. Jis S. išmokino kaip dalyvauja teisėkūroje pasaulio aferistai, kad jis gintų mūsų valstybę ir policiją nuo pasaulinių aferistų nuo kurių jis apsaugojo STT. Jis tobulino veiklą kai M. buvo direktorius ir juos pačius išgelbėjo nuo pasaulinio aferistų tinklo. S., kaip geras vadovas, rūpinasi tik savo žvalgyba ir ta aferistų propaganda veikia per policiją suformuodama įstatymus. Jie taip suformuoja įstatymus, kad problema būna ne žmonių veiksmai, bet teisės aktų netinkamumas. Šioje situacijoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas suformuotas jo gero pažįstamo Susisiekimo ministerijos pareigūno P., S. ir jie aptarinėjo ką daryti su asmenimis, kurie nuolat daro pažeidimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas taikomas dėl daugkartinių pažeidimų, o šiuo atveju taikoma jam už vienkartinį pažeidimą. Jei Susisiekimo ministras nustatė dėl daugkartinių pažeidimų, tai jau P. nustatė dėl vieno. Kiekvienas teisės aktas turi būti suprantamas vienareikšmiškai. Jei suprantamas ne vienareikšmiškai, taikomas pažeidėjo naudai. Jo tikslas, kad tas būtų išaiškinta valstybiniu lygiu. Prieš tai byloje, kur jis pripažintas kaltu ir apeliacinis skundas atmestas, dar nepasibaigęs prašymo Aukščiausiajam Teismui padavimo terminas. Po šios bylos jis prašys Aukščiausiojo Teismo tai išaiškinti, tada kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą kaltindamas valstybę dėl netinkamo įstatymo suformulavimo. Vidaus reikalų ministro instrukciją – vairuotojo pažymėjimo grąžinimas. Čia kalbama apie tai, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjimas, reiškia teisės vairuoti neturėjimą. Daugybę kartų LVAT yra išaiškinęs, kad vairuotojo pažymėjimas yra vienas dalykas, o teisė vairuoti yra kitas dalykas. Čia padarė, kad kol nesi išklausęs kurso, tol neturi teisės vairuoti. Mano, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą „asmeniui“ vienaskaita, o „pažeidimai“ daugiskaita. Jeigu būtų „asmenims pažeidimų“, tai kiekvienam asmeniui po vieną pažeidimą, bet čia yra pasakyta aiškiai. Jam teisė vairuoti nebuvo atimta dėl pažeidimų, jam buvo atimta dėl pažeidimo. Vairuotojo pažymėjimas jau buvo sunaikintas ir ne jo prašymu, „Regitros“ dokumentas tai įrodo. Jis negali duoti to, kas policijos prašymu jau sunaikinta. Dabar dėl greičio viršijimo. Daug kartų LVAT ir VAT yra išaiškinęs, kad nors ir greičio matuokliai nefiksuojantys vaizdo teisingai matuoja greitį, tačiau neįmanoma nustatyti koks daiktas prie kokio daikto artėja. Bylose buvo pakviesti specialistai iš metrologijos tarnybos. Šita aplinkybė, kad pareigūnai sako, jog Islandijos kelyje viršijo greitį, stabdymo vieta yra nufilmuota, aibę kartų turėjo pasiųsti signalą į bet kokį signalą atspindintį daiktą: automobilį, kelio ženklus. Tas greičio matuoklis nėra patikima priemonė įrodinėti nuo ko tas teisingas signalas sugrįžo. Esminis dar bylos dalykas, kad Lietuvoje kelio ženklai, mažinantys greitį, neatitinka ES standartų. Todėl šiame automobilyje „Mercedens Benz“ yra kelio ženklus nustatančios priemonės. Jei radaras nustato, kad stovi greitį ribojantis ženklas, tai prietaisų panelėje užsidega tas ženklas ir duoda garsinį signalą, kad važiuotų lėčiau. Pas mus pristatė ženklų, kurie neatitinka tų standartų ir neatitinka Lietuvos standartų. Čia specialistams žinoma, bet niekieno nesprendžiama problema. Pareigūnai neparodė jokio vaizdo įrašo nors jų automobilio priekyje matosi vaizdo kamera. Jei patrulis, turintis vaizdo filmavimo įrangą matuoja greitį su nestacionariu greičio matuokliu, protinga būtų atsukti vaizdo kamerą į tą pusę, kurioje matuojamas greitis. Patruliai valstybės lėšomis tuo buvo aprūpinti, tai kodėl jie nerenka įrodymų. Čia jau rodo kažkokį įtartinumą. Dėl vairuotojo pažymėjimo buvo nuvykęs ir jis, ir V. S., aiškino jiems įstatymų nuostatas, o jie juokėsi ir sakė, kad vadovaujasi Vidaus reikalų ministro instrukcija.
Teismo posėdyje V. S. paaiškino, kad tą dieną važiavo kartu automobilyje su M. J.. Ji sėdėjo keleivio pusėje, jis vairavo, vyko iš Vilniaus pusės link Klaipėdos. Buvo pakankamai didelis automobilių srautas. Gali paliudyti, kad M. J. neviršijo saugaus greičio, važiavo apie 80 km/val. greičiu. Ji matė policijos ekipažą pakelėje ir iš jų jokių stabdymo ženklų nematė. Ji turi įprotį stebėti kelią ar nėra fotoradaro, pranešimų apie juos. Ji turi įprotį pasižiūrėti į skydelius, kur rodomas greitis, ir gali pasakyti, kad greitis nebuvo viršytas. Kauno miesto policija gali turėti piktų minčių jų atžvilgiu, nes buvo ne vienas atvejis kaip teko su jais bendrauti.
Teismo posėdyje pareigūnas V. K. paaiškino kad buvo užfiksuotas jo (M. J.) greičio viršijimas, paskui dar paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti. Kelyje Vilnius- Kaunas- Klaipėda, matuodami greitį užfiksavo, kad M. J. vairuojamas automobilis viršijo greitį. Bandė jį stabdyti, tačiau nepavyko, tuomet pasivijo. Pasivijus paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. J.. Duomenų bazėje buvo pažymėta, kad tuo metu jis dar neturėjo teisės vairuoti, kadangi nebuvo įvykdęs sąlygų po teisių atėmimo. Nestojimo fakto jie nekonstatavo, kadangi jis taip pasielgė, kad išvengti stabdymo. Pareigūnai matavo greitį su lazeriniu prietaisu Traffi Patrol XR Nr. 7302, buvo ankstus rytas šeštadienio ar sekmadienio, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo savaitgalis, mašinų eismas buvo labai nedidelis. M. J. važiavo 127 km/h ar panašiu greičiu. Tuo metu keliu važiavo tik du automobiliai maždaug pusės kilometro atstumu. Jam išėjus stabdyti auksinės spalvos pažeidėjo vairuojamo Mercedes Benz automobilio, jis sulėtino greitį, užsirikiavo paskui automobilį, kuris važiavo pirma eismo juosta, ir važiavo. Jam bandant jį stabdyti, jis staiga persirikiavo į antrą eismo juostą, padidino greitį ir susilygino su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu ir jis neturėjo galimybės jo sustabdyti. Taip jis išvengė sustabdymo, todėl teko vytis. Jie pasivijo M. J. vairuojamą automobilį gal po 10 ar net daugiau kilometrų, nes jis po to, kai jiems nepavyko sustabdyti, padidino greitį ir nuvažiavo. Greitį jis padidino stipriai, nes jie važiavo virš 200 km greičiu, kad jį pasivyti, jam sukliudė kitas transportas ir galbūt tik dėl to jiems jį pavyko sustabdyti. M. J. pažeidimo iš karto nepripažino. Jis atnešė jam ir parodė greičio matuoklį, jis net nesidomėjo jo parodymais. Paklausė, ar turi vaizdo įrašą ir pareiškė, kad, jeigu jo neturi, tai jis neturi apie ką su jais kalbėtis. Matuojant su prietaisu Traffi Patrol XR Nr. 7302, be geros atramos taško, reikia pataikyti į automobilio, kurio greitį norima užfiksuoti, valstybinį numerį, kad jis gautų atspindį, nes prietaisas yra lazerinis ir yra taikiklis. Suklysti negalima, nes pats žiūri per optinį taikiklį ir matai tą objektą, kurį matuoji. Anksčiau neteko susitikti su M. J. jokiomis aplinkybėmis, tai buvo pirmas kartas.
Teismo posėdyje pareigūnas R. Š. paaiškino, kad jis su kolega V. K. matavo greitį kelio Vilnius – Kaunas - Klaipėda 98 km. Kolega matavo automobilių greitį lazeriniu prietaisu Traffi Patrol XR Nr. 7302. Buvo išmatuotas automobilio, kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, M. J. greitis, tačiau, kai kolega išėjo stabdyti automobilių, M. J. vairuojamas automobilis staiga pristabdė ir „metėsi“ į pirmą juostą ir važiavo už priekyje važiavusio automobilio. Kolegos stabdymo metu „metėsi“ į antrą juostą. Po to jie su kolega pradėjo šį automobilį persekioti. Maždaug po 15 km persekiojimo M. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas. Atsakydamas į klausimus, liudytojas paaiškino, kad prietaisas Traffi Patrol XR Nr. 7302 veikia lazerio pagalba, pataikyti reikia į valstybinius numerius automobilio, kurio greitį norima užfiksuoti. Prietaisas rodo tikslų atstumą iki automobilio, greitį, suklysti su juo yra neįmanoma. Automobilio numerių prietaisas nerodo, yra užfiksuojamas greitis, atstumas. Automobilio filmavimo, fiksavimo funkcijos šiame nenumatyta. Negalėjo būti taip, kad pamatavo greitį ne tos transporto priemonės. Tuo metu ten važiavo tik du automobiliai, vienas važiavo neviršydamas greičio, o kitas M. J. automobilis buvo aiškiai matyti, kad jis viršija greitį. buvo ankstus savaitgalio rytas, todėl net teoriškai nebuvo daugiau kieno greitį išmatuoti. Šis prietaisas nematuoja srauto, matuoja konkretaus automobilio greitį, todėl su juo apsirikti neįmanoma. Prietaisas Traffi Patrol XR Nr. 7302 su patikra, jie kiekvieną rytą pasirašo, kam išduodamas, koks prietaisas. Kad M. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonės buvo nustatyta kompiuteriniu būdu, t.y. pasižiūrėjus į duomenų bazę, kadangi kolega privalėjo domėtis jo vairuotojo pažymėjimu, nes jis jo nepateikė, pasakė kolegai, kad vairuotojo pažymėjimas policijos jurisdikcijoje.
Iš byloje esančio V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad š. m. balandžio 12 d. dirbo su vyresniuoju patruliu R. Š.. Apie 7 val. 43 min. matavo greitį prietaisu Traffi patrol XR Nr. 07302 (patikros Nr. 1428838) kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 98 km dešinėje pusėje, kur greitis ribojamas iki 80 km/h. Pastebėjo antra eismo juosta vizualiai labai dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, pamatavo jo greitį ir užfiksavo 126 km/h greitį 460 metrų atstumu. Buvo šeštadienio rytas, automobilių buvo mažai. Minėtu matavimo laiku matomumo zonoje važiavo tik du automobiliai: pirma eismo juosta tamsios spalvos automobilis (jo greitis tai pat buvo prieš tai pamatuotas – 89 km/h ir antra eismo juosta – auksinės spalvos automobilis. Užfiksavus auksinės spalvos automobilį, kuris važiavo antra eismo juosta, priekyje jo pirma eismo juosta važiavęs automobilis buvo nutolęs apie 150-200 metrų atstumu. Jam priėjus prie važiuojamosios dalies stabdyti pažeidimą padariusį automobilį šis staigiai metėsi į pirmą eismo juostą ir pasivijęs pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį važiavo tokiu mažu atstumu paskui jį „prilipęs“, kad net nebuvo matyti automobilio priekio. Automobiliams vienas paskui kitą priartėjus arti jo skrituliu rodė auksiniam MB sustoti, tačiau šio vairuotojas jo mosto metu staigiai metėsi į kairę, į antrą eismo juostą ir labai stipriai padidino greitį. MB nesustojus pamatė automobilio galinį numerį (duomenys neskelbtini). Šį manevrą vairuotojas padarė akivaizdžiai tyčia vengdamas sustabdymo, tačiau teigti, kad vairuotojas tikrai matė jo mostą sustoti, negali. Automobiliui nesustojus, sėdo į tarnybinį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo persekioti didinantį greitį MB automobilį. Automobilį persekiojo tame pačiame kelyje, kuriame ir stabdė Klaipėdos link ir priartėti arčiau kaip apie 500 metrų atstumu nepavyko dėl jo didinamo greičio, nors jų automobilio greitis buvo net iki 170 km/h. Pravažiavus greičio apribojimo ribas, t. y. apie 6-7 km nuo stabdymo vietos (104-105 km), kur eismas yra saugesnis ir mažiau automobilių, padidino jų tarnybinio automobilio greitį iki maksimalaus t. y. iki 230 km/h, tačiau prie sprunkančio automobilio neartėjo, nors atstumas iki jo buvo apie 700-1000 metrų. Keli automobiliai važiuojantys antra eismo juosta sutrukdė MB automobiliui, tad šiam teko sumažinti greitį, tačiau jis jį vėl padidindavo vėl nutoldavo iki minėto atstumo. Apie 112-114 km (nuo Vilniaus) antra eismo juosta važiuojantis automobilis, kuris pralenkinėjo vilkiką sutrukdė MB greitai važiuoti, tad šis buvo priverstas sumažinti greitį ir jie MB automobilį pasivijo. Visą laiką nuo persekiojimo pradžios važiavo įjungtais švyturėliais, privažiavus MB iš galo apie 50-100 metrų atstumu MB persirikiavo ir sustojo kelkraštyje.
Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pastarasis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas policijoje. Patikrinus duomenų bazę paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti, nes po vairuotojo pažymėjimo atėmimo neįvykdė keliamų sąlygų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti (b. l. 3-4).
Pareigūnas R. Š. tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 5-6).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
M. J. nesutinka, jog jis padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 5 d., 128 str. 1 d.
ATPK 124 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą –užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Policijos pareigūnų V. K. ir R. Š. išsamiais paaiškinimais teismo posėdyje bei jų tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad M. J. vairuodamas automobilį važiavo 126 km/h greičiu (įvertinus 2 proc. paklaidą vairuotojo naudai 123 km/h greičiu), kur greitis ribojamas iki 80km/h. Leistiną greitį viršijo 43 km/h. Tai, kad iš esmės pažeidimą patvirtina tik pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai teisme, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Būtų neteisinga reikalauti, kad kiekvieną kartą policijos pareigūnai privalėtų nufilmuoti daromą pažeidimą, surasti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti jų veiksmus taip kaip norėtų M. J.. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai nuoseklūs ir išsamūs, jų parodymai teisme nesiskyrė nuo tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų aplinkybių. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų, kurie patys matė daromą pažeidimą, nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Policijos pareigūnai nurodė, kad įvykio dieną eismas nebuvo intensyvus, važiavo tik du automobiliai – M. J. vairuojamas automobilis ir dar vienas automobilis, kurio vairuotojas neviršijo nustatyto greičio. Taigi esant tokioms aplinkybėms suklysti ir pamatuoti kito automobilio važiavimo greitį tiesiog neįmanoma. V. S. parodymus teisėja vertina kaip norą padėti išvengti M. J. administracinės atsakomybės. Neįtikėtina ir nelogiška, kad be jokios priežasties pareigūnai (M. J. nepamačius, kad jį stabdo policijos pareigūnai ar nenorėjus sustoti) pradėtų persekioti M. J. vairuojamą automobilį, jį apkalbėtų. M. J. pateiktas vaizdo įrašas (kaip nurodė M. J. filmavo V. S.) patvirtina, kad iš pat pradžių, kai pasivijo po persekiojimo M. J. automobilį pareigūnai nurodė M. J., kad jis viršijo leistiną greitį ir paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis pažeidimus neigė. Teismui nekyla jokių abejonių, kad M. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės dėl greičio viršijimo pasitvirtino.
Taipogi abejonių nekyla, kad M. J. vairavo automobilį, neturint teisės jo vairuoti, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.
Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad M. J. Š. rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. (b. l. 8-16), jam paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. M. J. Š. rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi M. J. apeliacinio skundo netenkino, Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimas, kuriuo M. J. paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, paliktas galioti.
Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, teisės vairuoti transporto priemones apribojimas galiojo nuo 2011-05-28 iki 2011-06-27. M. J. teismo posėdyje nurodė, kad jo vertinimu, jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Jis paaiškino, kad LVAT yra išaiškinęs, kad vairuotojo pažymėjimas yra vienas dalykas, o teisė vairuoti yra kitas dalykas. Jam teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta dėl pažeidimų, jam buvo atimta dėl pažeidimo. Teismo nuomone, iš esmės M. J. laiko save turinčiu teisę vairuoti transporto priemones, jis nurodo, kad Vidaus reikalų ministro Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms ir todėl nevykdo įtvirtintų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi pažeidimo metu) 24 straipsnio (Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas) 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. To paties įstatymo 2 straipsnio 33 dalis nustato, kad papildomas vairuotojų mokymas organizuojamas ir vykdomas motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka. Vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. IV-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ apraše. Šio ministro įsakymu patvirtinto aprašo 12 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys, iš kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti, siekdami susigrąžinti atimtus ir policijos įstaigoje saugomus vairuotojo pažymėjimus, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas, prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą bei kitus dokumentus. Pirmiausiai – galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (aprašo 12.1 punktas) ir papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimą, išduotą pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą (aprašo 12.2 punktas). Tik įvertinęs gautus Aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, dalyvaujant pareiškėjui, priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą (aprašo 15 punktas). ATPK 330 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Šią tvarką nustato tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (24 straipsnio 3 dalis), tiek ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. IV-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas. Vertinant prarastos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę susigrąžinimą, būtina vadovautis pirmiau minėtais teisės aktais. Todėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies prasme negalima laikyti, kad transporto priemonę M. J. vairavo turėdamas teisę vairuoti, nes ši teisė jam nebuvo grąžinta. Pažymėtina ir tai, kad toks teisinis vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimo bylas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-22-2014, 2AT-28-2014).
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas įpareigojo būtent Vidaus reikalų ministeriją nustatyti Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką suderinus su Susisiekimo ministerija. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas „Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas buvo derinamas su Susisiekimo ministerija, kuri galimai buvo ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto autorė. Todėl M. J. paaiškinimas apie tai, kad teisės akto nuostatos suprantamos nevienareikšmiškai ir todėl turėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, negali būti aplinkybė, atleidžianti jį nuo atsakomybės.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieštarauja minėtas Vidaus reikalų ministro patvirtintas tvarkos aprašas. Įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl KET pažeidimų (o tai reiškia, kad už bet kurį vieną padarytą pažeidimą, numatytą kelių eismo taisyklėse) teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.
Remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktikoje pripažįstama pozicija, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl padaryto teisės pažeidimo ir kuris neįvykdė įstatyme numatytų papildomų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, negali būti laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones. Nagrinėtino administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2014-04-12 M. J. nebuvo užbaigęs papildomų vairuotojų mokymų (to neneigia ir M. J.), po kurių užbaigimo jam būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, todėl protokolą surašiusios institucijos išvada, kad jo surašymo momentu, t. y. 2014-04-12 M. J. neturėjo teisės vairuoti, yra pagrįsta.
Tokiu būdu remiantis galiojančių teisės normų reguliavimu teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus pripažįsta, jog teisėtu būdu surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog M. J. 2014-04-12 vairuodamas transporto priemonę automobilį „Mercedes-Benz E500“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, draudžiančius asmenims vairuoti transporto priemonę neturint šios teisės, bei tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. Taip pat M. J. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, draudžiančius viršyti leistiną greitį.
M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas M. J. nuobaudas už padarytus teisės pažeidimus teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (užsiima visuomenei naudinga veikla), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visa tai įvertinus pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, parenkant jų vidurkį. Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 302 str., 33 str., 124 str. 5 d., 128 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str., teismas
n u t a r ė:
p r i p a ž i n t i M. J. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 5 dalyje, ir nubausti 700 (septynių šimtų) Lt bauda.
P r i p a ž i n t i M. J. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Lt bauda.
Pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, subendrinus nuobaudas už padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje, M. J. skirti galutinę 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Lt baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Liudvinavičienė