Administracinė byla Nr. I-3684-583/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00291-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 15 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjo I. P. atstovui, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovui Audriui Jakučiui,
atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui,
2018 m. gegužės 28 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas:
1) Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 30-IL-4999;
2) įpareigoti Klaipėdos AVPK viršininką įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m. „labai gerai“, nustatant nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto priede jo užimamai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus;
3) įpareigoti Klaipėdos AVPK perskaičiuoti jo darbo užmokestį nuo 2018 m. kovo 29 d. taikant didesnį pareiginės algos koeficientą ir išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos koeficientų skirtumo nuo 2018 m. kovo 29 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas nurodo, jog dirba Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniuoju specialistu. Klaipėdos AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) 2018 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. 30-IL-4999 jo tarnybinę veiklą už 2017 metu įvertino „gerai“. Atkreipia dėmesį, kad Vertinimo komisija nepritarė jo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadai, kurioje siūlyta tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertinti „labai gerai“, ir nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą. Vertinimo komisija savo sprendimą motyvavo aplinkybe, jog pareiškėjo atžvilgiu 2017 m. buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti tarnybinės drausmės pažeidimai.
Teigia, kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo atliekamas gavus Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus tarnybinį pranešimą Nr. 30-PER-22526 dėl galimų darbo laiko režimo tvarkos pažeidimų. 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-96 buvo konstatuoti keli pareiškėjo padaryti darbo režimo pažeidimo epizodai ir pasiūlyta tarnybinės nuobaudos netaikyti, įspėti ir įpareigoti laikytis teisės aktų reikalavimų. Paaiškinime, teiktame tarnybinio patikrinimo metu, su pateiktais kaltinimais nesutiko.
Pareiškėjo nuomone, Vertinimo komisija nepagrįstai jo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertinto „gerai“. Nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis įpareigoja vertinimą atliekančius subjektus pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Tarnybinės veiklos vertinimo subjektai yra pareigūno tiesioginis vadovas, Vertinimo komisija ir pareigūną į pareigas paskyręs vadovas.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 133 punkte numatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, Vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra išaiškinusi, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas, o juo labiau tarnybinio patikrinimo atlikimo faktas nereiškia, kad pareigūnas negali būti vertinamas „labai gerai“, o tarnybinės veiklos vertinimas privalo būti atliekamas išimtinai remiantis Taisyklėse įtvirtintais tarnybinės veiklos kriterijais.
Pažymi, jog tarnybos policijoje laikotarpiu buvo daug kartų skatintas padėkomis, vienkartine pinigine išmoka, trečiojo laipsnio pažymėjimo ženklu bei trečiojo laipsnio pažymėjimo ženklu už nepriekaištingą tarnybą, tarnybinių nuobaudų neturi. Pareiškėjas akcentuoja, jog remiantis minėtomis ir kitomis skunde nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad Vertinimo komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, todėl ji naikintina.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo I. P. atstovas Audrius Jakutis nurodė, kad palaiko skundą, prašo jį tenkinti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu nebuvo taikyta drausminė atsakomybė ir tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, todėl laikosi pozicijos, kad Vertinimo komisija privalėjo kritiškai vertinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines aplinkybes.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra jo tiesioginio vadovo bei Vertinimo komisijos kompetencija, tačiau atitinkama pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Pažymi, jog Taisyklių 5-9 prieduose yra pateiktos atitinkamų pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadų ir kitų dokumentų formos, kuriuose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, todėl negalima laikyti tarnybinės veiklos vertinimo išvados esminiais trūkumais aplinkybių, kad jose nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės.
Pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadose nėra išvardintos vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės, todėl Vertinimo komisija nagrinėdama pareiškėjo tarnybinę veiklą pasitelkė ir duomenis gautus iš kitų šaltinių t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-96 nurodytas aplinkybes, kuriose konstatuojama, kad pareiškėjas nesilaikė darbo laiko režimo. Minėti pažeidimai turėjo įtakos Vertinimo komisijos nariams vertinant pareiškėją pagal Taisyklių 5 priede numatytus kriterijus, o būtent: kaip atsakingumą, lojalumą tarnybai, organizuotumą, veiklos planavimą ir pan.
Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai neįpareigoja Vertinimo komisijos iš naujo nagrinėti tarnybinių patikrinimų metu nustatytų faktinių aplinkybių. Tarnybinio patikrinimo metu iš pareiškėjo gautas paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2017 m. gegužės 28 d., 2017 m. birželio 20 ir 2017 m. birželio 21 d. buvo nustatyti darbo laiko režimo pažeidimai. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos AVPK vidaus tvarkos taisyklių 7 punkte numatytą pareigą laikytis Klaipėdos AVPK ar individualiai darbuotojams nustatyto darbo laiko režimo.
Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arūnas Venckus nurodė, kad nepalaiko pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo veiksmai taip pat buvo tikrinami tarnybinio patikrinimo metu, jis stengėsi prisiimti didžiąją dalį kaltės dėl jam pavaldžių pareigūnų atliktų darbo laiko drausmės pažeidimų, todėl laikosi nuomonės, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas vertindamas jo tarnybinę veiklą galėjo būti šališkas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepasinaudojo teise skųsti jam nepalankią tarnybinio patikrinimo išvadą.
Pareiškėjas I. P. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina pareiškėjui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvados Nr. 30-IL-4999, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. laikotarpį buvo įvertinta „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto nuostatos. Statutinių valstybės tarnautojų veiklos vertinimą taip pat reglamentuoja Taisyklių VI skyrius (pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas).
Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 1 dalimi, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas ir jis pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 25 straipsnio 6 – 7 dalys). Statuto 25 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų. Statuto 25 straipsnio 15 dalis teigia, jog vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 14 dalį, Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia (Statuto 25 straipsnio 16 dalis).
Remiantis Taisyklių 111 punktu, pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas). Taisyklių 5 priede yra pateikiami šie pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai: 1) gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti; 2) organizuotumas ir veiklos planavimas; 3) veiklos kokybė; 4) gebėjimai tobulėti; 5) kūrybingumas; 6) bendravimas ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 7) atsakingumas; 8) lojalumas tarnybai. Taisyklių 116 punktas numato, kad po Taisyklių 115 punkte nurodyto pokalbio, tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (7 priedas) ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (12 priedas). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigūnų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikšmes. Kiekviena vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 5 balų. Susumavus į vertinimo anketą įrašytus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų balus, atitinkamai nustatomas bendras tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimas. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus (Taisyklių 117 punktas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas – Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Robertas Gurinskas 2018 m. kovo 5 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-15431 (b. l. 10 – 13) pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. laikotarpį įvertinto „labai gerai“ ir pasiūlė jam nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede pareiškėjo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Vertinimo komisija 2018 m. kovo 29 d. vykusiame posėdyje priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“ (b. l. 16 – 20), paliko pareiškėjui turimą pareiginės algos koeficientą ir pagal šį sprendimą surašė 2018 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 30-IL-4999 (b. l. 15). Pareiškėjas su minėta išvada buvo supažindintas 2018 m. balandžio 3 d. t. y. nepraleidus Taisyklių 139 punkte reglamentuoto 3 darbo dienų termino.
Vertinimo komisija pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis (Taisyklių 133 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 132 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų siūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo (Taisyklių 138 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Taisyklių 138 punkte nurodytą sprendimą, vertinimo komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą (8 priedas). Pareigūnas su vertinimo komisijos išvada supažindinamas pasirašytinai per 3 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos (Taisyklių 139 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015; 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013 ir kt.). Analizuojant Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvados Nr. 30-IL-4999 turinį matyti, kad joje yra pateikta bendra informacija apie vertinimą pareigūną bei Vertinimo komisijos įvertinimas ir pasiūlymas. Minėtoje išvadoje nėra įvardinti kriterijai kuriais remiantis Vertinimo komisija nustatė pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus ir nesutiko su jo tiesioginio vadovo įvertinimu „labai gerai“. Įvertinus minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisminę praktiką konstatuotina, jog Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvada Nr. 30-IL-4999 yra nemotyvuota ir nepagrįsta faktiniais duomenimis.
Iš teismui pateikto Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio garso įrašo ištraukos nustatyta, kad posėdžio metu pranešėjas informavo, kad yra vertinamas I. P.. Pabrėžiama, jog jo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti akivaizdūs pareiškėjo tarnybinės veiklos pažeidimai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad už pažeidimus pareiškėjui tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta. Vertinimo komisijos posėdžio metu pranešėjas nenurodė kokius konkrečius tarnybinės veiklos pažeidimus įvykdė pareiškėjas. Atsakovo atsiliepime plačiau paaiškinama, kad Vertinimo komisija nutarė pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“ atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-96 nurodytas pareiškėją charakterizuojančias faktines aplinkybes. Teismo posėdžio metu liudytojas Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas Andrius Balsys paaiškino, jog vertinimo komisijai buvo žinoma, kad minėto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti pareiškėjo įvykdyti darbo laiko režimo pažeidimai, todėl vertinimo komisijos nariai atsižvelgdami į turimus duomenis ir Taisyklių 5 priede pateiktus pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, nutarė nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad Vertinimo komisijos nariams buvo kilusi abejonė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas atlikdamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą galėjo būti šališkas, kadangi ir jo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimų darbo laiko režimo pažeidimų, todėl Vertinimo komisija nutarė pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“. Atkreiptinas dėmesys, kad Vertinimo komisijai, kilus pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tiesioginio vadovo objektyvumo, ji vadovaujantis Taisyklių 135 punktu, turėjo teisę pakviesti dalyvauti posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyris 2017 m. gruodžio 21 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-96 (b. l. 24 – 32). Minėtoje išvadoje konstatuojama, kad 2017 m. gegužės 14 d., 2017 m. gegužės 28 d., 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. birželio 21 d. pareiškėjas nesilaikė darbo laiko režimo, tačiau vertinant šių pažeidimų visumą bei atsižvelgiant į tikrinamo pareigūno požiūrį į nustatytus pažeidimus nutarė, jog nėra tikslinga skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, o pakanka jį įspėti ir įpareigoti laikytis teisės aktų reikalavimų. 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada buvo vertinti ir pareiškėjo tiesioginio vadovo įvykdyti darbo laiko režimo apskaitos pažeidimai.
Taisyklių 134 punktas numato, jog pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą vertinimo išvadą, išskyrus atvejį, kai pareigūno tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su įvertinimu. Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (Taisyklių 136 punktas). Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas (Taisyklių 137 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.). Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad Vertinimo komisija turi prievolę įvertinti individualiai kiekvieno pareigūno tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o esant abejonių dėl minėtos išvados pagrįstumo, įvertinti pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pabaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimą, Vertinimo komisijos nariai privalo balsuoti dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo.
Pažymėtina, jog Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio garso įraše girdima, jog Vertinimo komisijos nariams pareiškėjas yra pristatomas kartu su dar kitu pareigūnu, vertinimo metu nėra aptariamas pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos 2018 m. kovo 5 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 5-TVV-15431 turinys, jos pagrįstumas, nėra analizuojamas pareiškėjo tinkamumas einamoms pareigoms, jo kvalifikacija ar 2017 m. pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu pranešėjas pasiūlė įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. laikotarpį, tačiau nėra galimybės nustatyti kaip balsavo komisijos nariai. Atsižvelgiant į šias ir anksčiau minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad:
1) pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo individualizuotas, kadangi jis Vertinimo komisijos nariams buvo pristatytas kartu su kitu pareigūnu;
2) tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio metu Vertinimo komisija nenagrinėjo pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo;
3) garso įraše nėra fiksuota balsavimo procedūra, nes nėra girdėti, jog Vertinimo komisijos nariai iš vis balsavo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvada Nr. 30-IL-4999 neatitinka Taisyklių 133 punkto, 134 punkto ir 136 – 137 punktų reikalavimų, kadangi ji yra nemotyvuota, nėra duomenų leidžiančių teigti, jog buvo atliktas I. P. tiesioginio vadovo - Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Roberto Gurinsko 2018 m. kovo 5 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 5-TVV-15431 turinio vertinimas, vertinimas nebuvo individualizuotas, Vertinimo komisija nevertino pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikacijos ir kt. Nustačius esminius pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo proceso metu padarytus pažeidimus, Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvada Nr. 30-IL-4999 negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėjas skunde taip pat prašo įpareigoti atsakovą: 1) įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m. „labai gerai“, nustatant nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perskaičiuoti jo darbo užmokestį, nuo 2018 m. kovo 29 d. taikant didesnį pareiginės algos koeficientą ir išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos koeficientų skirtumo nuo 2018 m. kovo 29 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Teismui nėra suteikta teisė vertinti statutinio valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų/siūlymo įgyvendinimo. Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 22 dalimi galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas. Analogiškos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015). Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu, I. P. skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas pakartotinai atlikti pareiškėjo 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo I. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 30-IL-4999.
Įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakartotinai atlikti Igno Palčiausko 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą.
Pareiškėjo I. P. skundą kitoje apimtyje atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjas Remigijus Arminas