LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. kovo 27 d. paduotu ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. dalinis sprendimas atmesti ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė apsimestinio sandorio institutą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismas vertino ne tikruosius šalių ketinimus, o išorinius sandorio sudarymo požymius (tai, kad sutartį pasirašė atsakovė, ji iš savo sąskaitos pervedė lėšas pardavėjams). Teismas neįvertino, kad pervestos lėšos yra abiejų sutuoktinių, turtą sutuoktiniai siekė įgyti ir valdyti bendrai, o de jure įformindami sandorį tik atsakovės vardu, sutuoktiniai norėjo šį turtą nuslėpti nuo būsimų kreditorių. Be to, teismas netinkamai pasisakė dėl bankrutuojančios įmonės teisės ginčyti atsakovės sudarytą sandorį, nurodydamas, kai nei sandorio metu, nei po jo sudarymo ieškovė nebuvo atsakovo R. G. kreditorė, turinti vykdytiną reikalavimo teisę. CK 1.87 straipsnio norma suteikia teisę ginčyti sandorį ne tik tuo atveju, kai jo sudarymo metu asmuo turi finansinį reikalavimą.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė įrodymais ir logika nepagrįstas išvadas apie sutarties sudarymo tikslą. Teismai nenurodė, kuriais įrodymais remdamasis padarė išvadą apie tai, jog atsakovė gavo 299 400 Lt dovanų, ar atsakovė buvo pajėgi viena išmokėti kreditą, sumokėti gana dideles palūkanas, neįvertino, kad ji pradėjo pajamas gauti tik 2016 m. Teismas neišsprendė kitų esminių įrodymų prieštaravimų, padarė logiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovė buvo pajėgi išmokėti kreditą, tačiau jos atlyginimas buvo per mažas jį sumokėti.
Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nurodydamas, jog ieškovei privaloma įrodyti turto pardavėjų nesąžiningus veiksmus ir valią sudaryti apsimestinį sandorį. Sandorių, kuriuose dalyvauja šeimų atstovai, apsimestinumui pripažinti nėra būtinos kitos, nesusijusios su šeima, sandorio šalies valios apsimestinumo konstatavimas. Ieškovei nebuvo būtina įrodyti namo pardavėjų nesąžiningumo ar fakto, kad jie žinojo apie apsimestinį sandorį. Be to, teismas, priimdamas dalinį sprendimą, neišsprendė kitų reikalavimų, susijusių su ginčijama sutartimi, todėl pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Driukas
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė