Civilinė byla Nr. e2A-1781-577/2021
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00325-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.9; 2.1.6.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. P. ieškinį valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir LAKD) sudaryti su ieškovu sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda–Liepoja ir nuovažos įrengimo pagal UAB „Kelprojektas“ parengtą 2011 m. techninį projektą ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė tokiais esminiais argumentais:
1.1. 2003 metais pradėtas rengti 1,5071 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio tikslas – pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, suskaidyti sklypą į keletą mažesnių sklypų, numatyti įvažiavimą į sklypą iš Klaipėdos–Liepojos kelio. 2003 m. kovo 7 d. LAKD išdavė Sąlygas plano rengimui, 2005 metais detalųjį planą suderino LAKD, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovai. Planas patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-50. 2010 metais išduotas projektavimo sąlygų sąvadas nuovažai į sklypą įrengti. UAB „Kelprojektas“ parengė nuovažos įrengimo techninį projektą, kuris suderintas su LAKD ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įgaliotais atstovais 2011 metais. Ieškovo mamai S. P. išduotas statybos leidimas nuovažai statyti. 2016 m. birželio 13 d. S. P. padovanojo komercinės paskirties 1,1062 ha ploto žemės sklypą ieškovui; ieškovas perregistravo statybos leidimą savo vardu. 2018 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas su UAB „Šilutės automobilių keliai“ sudarė rangos sutartį dėl nuovažos įrengimo, Rangovas nusiuntė LAKD prašymą dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutarties sudarymo, tačiau LAKD 2018 m. lapkričio 2 d. raštu pranešė, kad negali pasirašyti su ieškovu sutarties dėl ankstesnėse stadijose nustatytų neatitikimų teisės aktams.
1.2. Ieškovo teigimu, LAKD atsisakymas sudaryti nuovažos įrengimo sutartį yra nepagrįstas. Pažymi, kad kelias A13 Klaipėda–Liepoja neatitinka automagistralės ir I kategorijos magistralinio kelio parametrų, jų neatitiko, kai buvo išduotos sąlygos nuovažos techniniam projektui rengti, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau ir – KTR, Kelių reglamentas) 163 punkto reikalavimai dėl atstumo tarp nuovažų yra neaktualūs. LAKD neįvertino, kad nuovažą būtina įrengti, kad būtų užtikrintas patekimas ne tik į ieškovo, bet ir į kitus žemės sklypus.
1.3. Pagal analogišką sprendinį tame pačiame kelyje 2012 metais buvo suprojektuota ir įrengta nuovaža kairėje kelio pusėje.
1.4. LAKD minimos 2006 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės yra neaktualios, nes detalusis planas pradėtas rengti, kai galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės. Be to, detalusis planas nebuvo nuginčytinas teismine tvarka.
1.5. LAKD nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog statybos leidimas išduotas ieškovui, pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad statytojas turi valdyti žemę, kurioje vyks nuovažos statyba. Anot ieškovo, šiuo atveju taikytina 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 20 straipsnio 7 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu. Šios normos įgyvendinimui LAKD patvirtino tipinę prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį. Tipinės sutarties sąlygos yra standartinės, o pati sutartis laikytina viešąja sutartimi.
1.6. Techninis projektas atitinka techninės eismo juostos įrengimo ir saugumo reikalavimus. Tą pagrindžia audito išvados, taip pat LAKD veiksmai, suderint techninį projektą.
2. Atsakovė LAKD su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti. Savo poziciją LAKD grindė tokiais atsikirtimais:
2.1. Pagal Kelių reglamento 162 punktą nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų būdų patekti į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Ginčo žemės sklypas turi patekimą iš (duomenys neskelbtini) g. Be to, nuovažos įrengimas neatitiktų Kelių reglamento 163 punkte nustatyto reikalavimo, kad tarp nuovažų tokios kategorijos kelyje būtų ne mažesnis kaip 5 km atstumas. Ginčo kelias yra I kategorijos.
2.2. Detalusis planas su LAKD nebuvo suderintas. Spaudas „peržiūrėta“ rodo, kad planas buvo pateiktas LAKD. Detalusis planas skirtas tik ieškovo žemės sklypui, planas neapima valstybinės reikšmės kelio ir nuovažos iš jo į žemės sklypą.
2.3. UAB „Kelprojektas“ parengtas techninis projektas neatitinka LAKD išduotų projektavimo sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Pagal techninį projektą lėtėjimo ir greitėjimo juostos suprojektuotos magistralinio kelio sustojimo juostos sąskaita. Be to, techniniame projekte nėra numatytas sankasos konstrukcijos stiprinimas lėtėjimo ir greitėjimo juostų vietoje.
2.4. Techninio projekto saugumo auditas nebuvo derintas su LAKD.
2.5. Nuovažos statytoja statybos leidime privalėjo būti nurodyta LAKD. Be to, statybos leidime vietoje nuovažos minimi tik neypatingos kategorijos statiniai, nors magistralinis kelias priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai. Statybos leidimas nepasirašytas ir neturi datos.
2.6. Specialiajame plane nėra numatyta ieškovo planuojama įrengti nuovaža. Detalusis planas negali nustatyti kitokių sprendinių.
2.7. Ieškovo lūkesčiai, paremti beveik dviejų dešimtmečių senumo planavimo dokumentais, ir dešimtmečio senumo netinkamais techniniais sprendiniais neatitinka dabartinės eismo organizavimo realybės. Įrengus nuovažą, susidarytų papildomas eismo susidūrimo taškas, o panaikintos sustojimo juostos viduryje atsirastų pavojinga kliūtis – salelė. Tai keltų itin didelį pavojų eismo saugumui. Aplinkybė, kad anksčiau LAKD galimai leido įrengti nuovažą, nereiškia, jog gali būti įgyvendinami nesaugūs ir netinkami sprendiniai. Projektas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl suderinimas buvo neteisėtas. Suderinimą atlikusiam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.
2.8. Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis nėra viešoji sutartis. Šia sutartimi nėra teikiama paslauga, o užtikrinama, kad būtų saugomas valstybei priklausančių kelių vientisumas. Atsakovė turi diskreciją spręsti, su kuo sudaryti tokią sutartį, o su kuo ne.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją sudaryti su ieškovu N. P. prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda–Liepoja sutartį dėl nuovažos įrengimo pagal UAB „Kelprojektas“ parengtą techninį projektą A13-00-TP-SD ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovui iš atsakovės 4 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas nurodė, kad kiekvienas asmuo turi teisę naudotis viešąja kelių infrastruktūra, įskaitant teisę prie jos prisijungti, o LAKD turi pareigą sudaryti sąlygas šiai teisei įgyvendinti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Jeigu suinteresuoto asmens prašymas leisti jam įrengti nuovažą yra pagrįstas objektyviu poreikiu ir asmuo yra įvykdęs teisės aktuose nustatytus reikalavimus, LAKD neturi teisės atsisakyti sudaryti prisijungimo sutartį. Teismas konstatavo, kad prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis, nors pagal savo turinį ir nėra tikra viešoji sutartis, tačiau atitinka esminius tokių sutarčių bruožus ir jų sudarymui sutarties laisvės principas taikomas ribotai. LAKD gali būti teismine tvarka įpareigota sudaryti tokią sutartį, kaip tai numatyta CK 6.184 straipsnio 4 dalyje.
5. Teismo vertinimu, LAKD be objektyvaus pagrindo teigia, kad nuovažos įrengimas nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, nes patekimas į ginčo žemės sklypą nuo valstybinės reikšmės kelio Klaipėda–Liepoja, įrengus nuovažą, yra numatytas detaliajame plane. Aplinkybę, kad detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti su valstybinės reikšmės kelio patikėtiniu, teismo nuomone, patvirtina ne tik LAKD ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įgaliotų asmenų parašai detaliojo plano brėžinyje, bet ir LAKD 2010 m. vasario 9 d. pranešimas Nr. (6.6)2-684. Pažymėjo, kad jeigu LAKD būtų laikiusi, jog detaliojo plano sprendinių nesuderino, projektavimo (prisijungimo) sąlygų LAKD nebūtų išdavusi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis).
6. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad nuovaža numatyta už ieškovo žemės sklypo ribų, nereiškia, kad į detalųjį planą neturi būti atsižvelgiama. LAKD minima Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 papunkčio sąlyga yra neaktuali, nes priimta po to, kai ginčo detalusis planas buvo patvirtintas. Be to, net ir aiškinant detaliojo plano sprendinį dėl nuovažos įrengimo kaip projektinį pasiūlymą, tai savaime nepaneigtų detaliojo plano reikšmės sprendžiant, ar ieškovas pagrįstai kreipėsi į LAKD, kad su juo būtų sudaryta prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutartis. Detaliajame plane nurodyti duomenys dėl patekimo į žemės sklypą būdo yra vienas iš įrodymų, remiantis kuriuo spręstina dėl nuovažos įrengimo poreikio egzistavimo.
7. Teismo nuomone, aplinkybė, kad specialiajame plane nėra numatytas nuovažos įrengimas į ieškovo sklypą, nereiškia, jog detalusis planas neatitinka specialiojo. Tai, kad pagal specialųjį planą numatyta naikinti nuovažas, neturi reikšmės, nes šis veiksmas susietas su sąlyga, jog bus įrengti jungiamieji keliai (gatvės). Jungiamųjų kelių įrengimas yra ateities klausimas, kuris negali lemti išvados, kad šiuo metu pagal specialiojo plano sprendinius nuovažos įrengimas į ieškovo sklypą negalimas. Teismas sprendė, kad nuovažos įrengimas iš esmės neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
8. Teismas atmetė LAKD teiginius, kad techninio projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad LAKD nekelia abejonių dėl techninį projektą parengusio asmens kvalifikacijos, be to, techninis projektas buvo suderintas su LAKD įgaliotu asmeniu. LAKD argumentus, kad, įrengus nuovažą, būtų pabloginta kelio būklė, teismas vertino kaip subjektyvaus pobūdžio samprotavimus. Įvertinęs Techninio projekto projektinių sprendinių 3.2 skirsnį - Žemės darbų kiekių skaičiavimo žiniaraštį Nr. A13-00-TP-SD-51, kuriame numatyta, kad turi būti atliekami sankasos platinimo darbai, atvežant gruntą, teismas realios techninio projekto neatitikties LAKD išduotoms projektavimo sąlygoms nenustatė. LAKD abejones dėl LAKD darbuotojo, suderinusio projektą, galimo nesąžiningumo, teismas laikė hipotetinėmis ir nemotyvuotomis.
9. Teismas pažymėjo, jog buvusio žemės ūkio paskirties sklypo paskirties keitimas, padalinimas, buvo nulemtas ieškovo intereso sklypą padalinti taip, jog būtų ekonomiškai naudingiausia, t. y. patekimą į gyvenamosios paskirties žemės sklypus suprojektuojant nuo (duomenys neskelbtini) g., o komercinės paskirties sklypą nuo kelio Klaipėda–Liepoja. Pagal tai, kaip sklypas suprojektuotas ir padalintas, patekimas į komercinės paskirties sklypą per gyvenamosios paskirties sklypus nėra galimas. Įvertinęs tai, kad detalusis planas yra galiojantis, valstybės institucijos sukūrė ieškovui objektyvų lūkestį, jog į šalia kelio Klaipėda–Liepoja esantį komercinės paskirties sklypą turi būti patenkama nuo šio kelio, teismas sprendė, jog Kelių reglamento 162 punkto nuostata šiuo atveju yra neaktuali.
10. Teismas nurodė, jog patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo kelio ruožas pagal jo projektinius sprendinius turėtų būti priskirtas I, o ne II kategorijos keliui, LAKD nepateikė. Pažymėjo, kad vien tik informacinės sistemos duomenys, nepateikus pirminių duomenų, negali būti pakankami pripažinti LAKD teiginius pagrįstais. Priešingai nei teigia LAKD, skiriamąją juostą pagal Kelių reglamento 7 lentelės duomenis gali turėti ir II kategorijos keliai. Teismas sprendė, jog LAKD nepagrindė, kad ieškovo interesas įrengti ginčo nuovažą prieštarauja Kelių reglamento 163 punkte nustatytai sąlygai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Statybos leidimas ieškovui išduotas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl galimas ginčo kelio ruožo techninių parametrų pokytis po statybos leidimo išdavimo, teismo nuomone, savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti, kad nuovaža negali būti įrengta pagal Kelių reglamento 163 punktą.
11. Teismas nurodė, kad nuovažos techninio projekto saugumo auditą atliko VĮ Transporto ir kelių tyrimų institutas, kurio kompetencija abejoti nėra pagrindo. Pagal audito išvadas buvo koreguotas techninis projektas, kuris suderintas su LAKD atstovu. Taip pat teismas pažymėjo, jog nėra ginčo, kad pagal analogišką sprendinį kelyje Klaipėda–Liepoja jau yra įrengta kita nuovaža, todėl LAKD pozicija, kad nuovažos techniniai sprendiniai sukeltų pavojų eismo saugumui, yra prieštaringa. LAKD nepateikė motyvuoto paaiškinimo, kas turėtų patvirtinti, jog ginčo laikotarpiu iš esmės pasikeitė eismo saugumo standartai ir dėl to nuovažos įrengimo sprendinys turėtų būti laikomas nesaugiu.
12. LAKD poziciją, kad ieškovui išduotas statybos leidimas yra netinkamas, nes leidime statytoju turėtų būti nurodyta LAKD ir kad statinys yra ypatingų statinių kategorijos, teismas taip pat pripažino nepagrįsta. Pažymėjo, kad statybos leidimas, jeigu jis išduotas neteisėtai, turi būti ginčijamas teismine tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta.
13. Atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 21 d. ieškovui išduoto statybos leidimo turinį, Prisijungimo sutarties formos 11, 15 ir 19 punktų, Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, teismas nepritarė LAKD vertinimui, jog ieškovui išduotas statybos leidimas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priimtas po to, kai ieškovui buvo išduotas statybos leidimas. LAKD nuoroda į 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ yra pernelyg abstrakti. Be to, teismo vertinimu, LAKD ignoravo minėto reglamento 6 punkto nuostatą. Teismas konstatavo, kad LAKD be pagrindo nuo ieškovo reikalavimo ginasi motyvuodama atsisakymą sudaryti prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutartį ieškovui išduoto statybos leidimo neteisėtumu.
14. Teismo vertinimu, motyvai, kuriais LAKD grindžia savo sprendimą, nelaikytini pakankamais pripažinti, kad, LAKD sudarius su ieškovu ginčo sutartį, būtų pažeistas viešasis interesas, susijęs su valstybinės reikšmės kelio tinkamu naudojimu ir saugaus eismo užtikrinimu, ar (ir) imperatyvios teisės aktų normos.
15. Pripažinęs, kad nėra formalių kliūčių, dėl kurių LAKD turėtų teisę atsisakyti sudaryti su ieškovu prisijungimo prie valstybinės reikšmės sutartį, teismas ieškovo ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo N. P. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas plečiamai išaiškino teisę naudotis keliais, t. y. ne tik kaip teisę kelius naudoti pagal tiesioginę paskirtį, bet kaip ir suteikiančią teisę prisijungti prie valstybinės reikšmės kelio. Pažymi, kad KTR riboja nuovažų kiekį valstybinės reikšmės keliuose (KTR 162 punktas); šiuo atveju patekimas į sklypą objektyviai galimas iš vietinės reikšmės kelio, jungiamųjų kelių ar servitutinių kelių. Be to, naujos nuovažos su greitėjimo ir lėtėjimo juostomis įrengimas tarp dviejų jau esamų sankryžų, esančių vos 1,2 km kelio ruože, neatitinka KTR 163, 164 punktuose numatytų reikalavimų. Ieškovas nėra išnaudojęs galimybės nustatyti kelio servitutą iki ginčo sklypo bei galimybės nutiesti jungiamąjį kelią. KTR nuostatos nustato apeliantei pareigą laikytis įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų, kurie būtų paneigti šią sutartį pasirašius ir leidus įrengti nuovažą, todėl CK 1.157 straipsnio 1 dalies pagrindu apeliantei negalima sudaryti sutarties su ieškovu.
16.2. Teismas kitaip vertino interesų pusiausvyrą nei teismų praktikoje, aiškinančioje KTR nuostatas. Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sutartis negali būti klasifikuojama kaip viešoji sutartis. Teismas paneigė sutarčių laisvės principą, nenurodydamas įstatyminio pagrindo. Spręsdamas dėl sutarčių laisvės principo riboto taikymo sutartims, kurios nėra viešosios sutartys, tačiau tariamai atitinka tokių sutarčių bruožus, teismas viršijo savo įgaliojimus, perimdamas įstatymo leidėjo funkcijas.
16.3. Teismo išvada, kad detaliojo plano patvirtinimo metu Detaliųjų planų rengimo taisyklė, pagal kurią už detaliojo plano ribų numatyti sprendiniai laikytini projektiniais pasiūlymais, negaliojo, yra klaidinga. Pasak apeliantės, nurodyta teisės norma galiojo nuo 2004 m. gegužės 3 d. (11.4 papunktis (vėliau nepakeista buvo perkelta į 12.4 papunktį)), tad buvo aktuali ir ieškovo detaliojo plano rengimo metu. Projektinis pasiūlymas nėra tapatus privalomiems teritorijų planavimo sprendiniams ir negali būti įpareigojantis valstybės institucijoms. Detalusis planas tik siūlo tokią nuovažą įrengti už ieškovo sklypo ribų.
16.4. Teismas rėmėsi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pozicija, kuri šioje byloje yra šališka. Be to, specialiajame plane ties ieškovo sklypu nėra numatyta nuovaža į magistrinį kelią A13, bei planuojamas nuovažų panaikinimas magistraliniuose keliuose ateityje.
16.5. Teismas neturi specialių inžinerijos žinių, kad galėtų konstatuoti, jog projekte yra numatytas žemės sankasos platinimas. Ieškovo parengtame projekte valstybinės reikšmės kelio sankasos platinimas nėra numatytas; projekto 3.1 poskyrio pirmas sakinys aiškiai nurodo, kad „Lėtėjimo bei greitėjimo juostos suprojektuotos magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja sustojimo juostos sąskaita“. Projekto 3.2 poskyryje taip pat nenurodoma apie kelio sankasos platinimą (jame kalbama apie naujos nuovažos sankasos įrengimą). 3.2 poskyryje nurodyta projekto nuostata prieštarauja projektavimo sąlygų 8 punktui.
16.6. Pasak apeliantės, projektavimo sąlygų išdavimas nepatvirtina, kad suprojektuota nuovaža atitiks teisės aktų reikalavimus ar kad nuovaža toje vietoje yra leistina, todėl nėra pagrindo teigti, kad išduodama projektavimo sąlygas apeliantė patvirtino ieškovo teisę į nuovažą.
16.7. Kelio projektinės medžiagos pateikimas neturi esminės reikšmės bylai. Magistralinio kelio A13 kategorijos nustatymas taip pat esminės reikšmės neturi, nes nuovaža į ieškovo sklypas neatitinka ir 164 punkte numatyto minimalaus 1 kilometro atstumo tarp nuovažų bet kurios kategorijos magistraliniuose keliuose (nuo ieškovo sklypo iki sankryžų pietų ir šiaurės kryptimis yra apie po 0,6 km).
16.8. Duomenis į „gis.eismoinfo.lt/lakis“ įkėlė VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (iki 2019 m. VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas), nustačiusi kelių kategorijas pagal 2008 m. įsigaliojusiame KTR priimtus kelių parametrus. Apeliantės teigimu, būtent šie duomenys yra pirminiai, objektyvūs ir naudotini taikant ir aiškinant KTR minimas kelių kategorijas.
16.9. Teismas KTR reikalavimų netaikymą ieškovui grindė išimtinai ieškovo lūkesčiu, nes jis parengė savo sklypo detalųjį planą, kuriame numatė patekimą į sklypą iš magistralinio kelio A13, lūkesčiu, kad ieškovo projektinių pasiūlymų bus privalomai laikomasi. Apeliantė, remdamasi teismų praktika (sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4944-281/2014), laiko, kad teismas netinkamai išsprendė viešojo intereso (kelių naudotojams turėti saugų ir aukšto pralaidumo tranzitinės paskirties magistralinį kelią) ir privataus intereso (ieškovui turėti patogesnį patekimą į savo sklypą) konkurenciją.
16.10. Naujai vykdomuose projektuose nesaugių sprendinių likti neturėtų, o iki šiol egzistuojantys nesaugūs sprendiniai gali būti panaikinti tik atsiradus lėšų objekto rekonstrukcijai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnį būtent apeliantė organizuoja saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantės byloje išdėstytą poziciją nuovažos saugumo aspektu.
16.11. Teismas be argumentų nusprendė nesivadovauti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimu, kad valstybinės reikšmės kelio rekonstravimas, įrengiant nuovažą, galimas tik turint statybos leidimą ypatingojo statinio rekonstrukcijai, kuris išduodamas vieninteliam galimam statytojui – Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Teisinis reglamentavimas dėl valstybinės reikšmės kelių priskyrimo ypatingiems statiniams nesikeitė nuo Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ iki dabar galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Ieškovas turėdamas, statybos leidimą neypatingam statiniui, negali rekonstruoti užsakovo patikėjimo teise valdomame sklype esančio ypatingo statinio, nes tai būtų neteisėta statyba.
16.12. Ieškovas, nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais įstatymų numatytais pagrindais, tad neįgyvendina statytojo teisių, todėl pagal jo turimą statybos leidimą statyba yra draudžiama.
16.13. Ieškovas nepateikė pasirašyto statybos leidimo.
16.14. Teismas nemotyvavo, kokiais pagrindais apeliantė turėtų būti įpareigota, nukrypstant nuo sutarčių laisvės principo, sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių. Teismas netinkamai taikė teisės aktus, nesivadovavo teismų praktika, ribojo apeliantės procesines teises, nemotyvavo, kodėl nesivadovauja reikšmingais bylos įrodymais, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.
17. Ieškovas N. P. atsiliepime prašo apeliantės skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Priešingai nei teigia apeliantė, teismo argumentai teisės taikymo ir aiškinimo aspektu yra nuoseklūs, įtikinami. Apeliantės teiginyje, kad teismas neva teisę naudotis keliais išaiškino plečiamai, kaip suteikiančią teisę ne tik kelius naudoti pagal tiesioginę paskirtį, bet ir kaip suteikiančią teisę prisijungti prie valstybinės reikšmės kelio, nėra logikos, nes juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę prisijungti prie valstybinės reikšmės kelio ir teismas tokią ieškovo teisę pagrindė ne tik tuo, kad ieškovas neturi kitų galimybių patekti į savo sklypą, bet ir ex lege, įskaitant atsakovės norminius aktus. Jokių naujų teisės normų teismas nesukūrė.
17.2. Apeliantė be jokių įrodymų teigia, jog patekimas į ieškovo sklypą neva objektyviai galimas iš vietinės reikšmės kelio, jungiamųjų kelių ar servitutinių kelių. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kad kito patekimo į komercinės paskirties sklypą jis neturi. Minėtus įrodymus vertino ir Šiaulių apygardos teismas. Pažymi, kad gyvenamosios paskirties sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) g., nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o kitiems asmenims.
17.3. Apeliantė netinkamai aiškina ir taiko ginčo situacijai kelių techninį reglamentą. Kelias A13 Klaipėda–Liepoja nei TP rengimo metu, nei šiuo metu greitkelio parametrų neatitinka. Atsakovė nepateikė oficialių įrodymų, kad šis kelias yra I kategorijos magistralinis kelias, t. y. išrašo iš Kelių kadastro ar kito galiojančio dokumento. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad šis kelias pagal savo parametrus yra magistralinis III kategorijos kelias. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui kelio A13 rekonstrukcijos projekto, todėl teismas negali spręsti apie projektinį kelio greitį.
17.4. Apeliantė aplinkybės dėl esamų sankryžų atstumo iki projektuojamos nuovažos pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, t. y. byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kokiu atstumu nuo projektuojamos nuovažos, o ne nuo ieškovo sklypo ribų, yra sankryžos. Atkreipė dėmesį, kad sankryžos turėtų būti toje pat kelio pusėje. Ieškovo teigimu, apeliantė pažeidė CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies reikalavimus.
17.5. Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr.I-4944-281/2014 bylos ratio decidendi ženkliai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
17.6. Apeliantė skunde teigia, kad pagal Detaliųjų planų rengimo taisykles, galiojusias DP rengimo metu, detalusis planas gali būti rengiamas tik valdomam arba naudojamam žemės sklypui, o likusiai teritorijai rengiami projektiniai pasiūlymai, kurie yra tik rekomendacinio pobūdžio. Ieškovė pažymi, kad komunikacinių koridorių brėžinys ir patekimo į planuojamą sklypą sprendinys yra privalomi. Specialiajame plane neprojektuojamos naujos nuovažos, o tik pažymėtos esamos. TPĮ 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, t. y. detaliaisiais planais. Kada bus naikinamos esamos ar naujos nuovažos šiuo metu nežinoma.
17.7. Būtent audito išvadose buvo pasiūlyta įrengti saugumo salelę, todėl apeliantės motyvas, kad saugumo salelė kels pavojų eismo dalyviams yra nepagrįsta. Ieškovo pateikti projekto sprendiniai nesiaurina esamos važiuojamos dviejų eismo juostų kelio dalies. Atsakovė nepateikė ekspertinio vertinimo, jog pagal ieškovo parengtą TP įrengta nuovaža būtų nesaugi. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog kelyje A13 Klaipėda-Liepoja yra įrengta visiškai analogiškos konstrukcijos nuovaža.
17.8. Konstatuoti statybą leidžiančio dokumento (SLD) neteisėtumą galima tik tuo atveju, kai šis administracinis aktas yra ginčijamas teisme. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovui išduotas SLD būtų nuginčytas ir/arba ginčijamas administraciniame teisme.
17.9. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad valstybinės reikšmės kelio dalies (nuovažos) statytoju gali būti tik LAKD. Atsakovė yra patvirtinusi tipinę Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį, kurioje reglamentuota nuovažos nuo valstybinio kelio įrengimo tvarka suinteresuoto asmens (užsakovo) lėšomis.
17.10. Statybos leidimas išduotas ne valstybinės reikšmės kelio statybai, o nuovažai nuo kelio įrengti. Ne visi kelio elementai priskiriami ypatingiems statiniams. Neaišku, pagal kokius parametrus apeliantė nuovažą nuo kelio priskyrė ypatingiems statiniams.
17.11. Statybos leidimai išduodami per elektroninį portalą „Infostatyba“ ir nėra pasirašomi fiziniu parašu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui N. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,1062 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šis sklypas suformuotas padalijus 1,5071 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Žemės sklypas padalintas, taip pat pakeista jo paskirtis ir naudojimo būdas parengus detalųjį planą, kuris patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-50. Pagal detaliojo plano sprendinius patekimas į komercinės paskirties žemės sklypą, priklausantį ieškovui, numatytas iš valstybinės reikšmės kelio Klaipėda–Liepoja. Sąlygas detaliajam planui rengti, be kita ko, 2003 m. kovo 7 d. išdavė LAKD, o jas pasirašė LAKD Kelių perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas P. M.. LAKD išduotų sąlygų skirsnyje „IV. Rengiamų teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmės turi vertinamos šiais aspektais“, be kita ko, įrašyta: „1. Nuvažiavimą į sklypą, nuo kelio Klaipėda–Liepoja, užsakovas suprojektuoja ir įrengia pk 29+53 savo lėšomis. 2. Lėtėjimo–greitėjimo juostų ženklinimą ir kelio ženklų pastatymą užsakovas atlieka savo lėšomis. <...>“. Detaliojo plano brėžinyje su žyma „Suderinta“ pasirašė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įgaliotas asmuo ir minėtas P. M. su žyma „Peržiūrėta“. LAKD 2010 m. vasario 9 d. raštu Nr. (6.6)2-684 pranešė apie nustatytas sąlygas įrengti nuovažą nuo magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja į ginčo žemės sklypą. 2010 m. kovo 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija S. P. (tuo metu jai priklausė ginčo sklypas) išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SV-212 nuovažai įrengti. Nuovažos techninį projektą parengė UAB „Kelprojektas“. VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas atliko nuovažos įrengimo projekto saugumo auditą. Techninis projektas suderintas su VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ bei LAKD įgaliotais asmenimis. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2011 m. spalio 21 d. išdavė S. P. statybos leidimą pagal UAB „Kelprojektas“ parengtą nuovažos projektą. S. P. perleidus ginčo sklypą ieškovui, paminėtas statybos leidimas buvo perrašytas jo vardu. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Šilutės automobilių keliai“ sudarė Rangos sutartį Nr. G18-0720 dėl nuovažos nuo kelio Klaipėda–Liepoja įrengimo į ieškovui priklausantį ginčo žemės sklypą. LAKD 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (6.6)2-5672 pranešė ieškovui, kad atsisako su juo sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių.
21. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-574-440/2020 minėtas sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neatskleista bylos esmė.
23. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją sudaryti su ieškovu N. P. prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda–Liepoja sutartį dėl nuovažos įrengimo pagal UAB „Kelprojektas“ parengtą techninį projektą A13-00-TP-SD ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė apeliacinį skundą.
Dėl galimybės įpareigoti apeliantę sudaryti sutartį su ieškovu
24. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas paneigė pamatinį sutarčių laisvės principą, nenurodydamas įstatyme numatyto pagrindo, o spręsdamas dėl sutarčių laisvės principo riboto taikymo sutartims, kurios nėra viešosios sutartys, tačiau atitinka tokių sutarčių bruožus, sukūrė ir pritaikė naują teisės normą šioje byloje, viršydamas savo įgaliojimus ir perimdamas įstatymo leidėjo funkcijas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.
25. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.157 straipsnio 1 dalį. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato.
26. Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šiame įstatyme taip pat numatyta, jog keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Apeliantė neginčija, jog prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties (dėl kurios sudarymo ir kreipėsi ieškovas) forma patvirtinta LAKD direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-348, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi. Ši Statybos įstatymo norma (redakcija, galiojusi minėto įsakymo priėmimo metu) numatė, jog jei būtina nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą). Ši sutartis pridedama prie statinio projekto. Aktualioje įstatymo redakcijoje (24 straipsnio 15 dalis) taip pat numatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu.
27. Taigi, ginčo sutarties sudarymą reglamentuoja viešosios teisės normos, todėl akivaizdu, jog atsakovės, kaip valstybės turto patikėtinės, veiksmai/neveikimas negali būti grindžiamas tik CK įtvirtintu sutarties šalių laisvės principu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog LAKD neturi nevaržomos diskrecijos teisės pasirinkti su kuo sudaryti prisijungimo sutartį, o su kuo ne, ir kad LAKD, kaip valstybinės reikšmės kelių patikėtinė, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo ne tik laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir užtikrinti, kad jos veikimas atitiktų teisėtumo principo reikalavimus. Nustatęs, kad atsakovės atsisakymas sudaryti sutartį neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas ginčą išspręsti gali taikydamas CK 1.138 straipsnyje įtvirtintus teisių gynybos būdus (priteisdamas įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).
28. Teismas motyvavo išvadą dėl riboto sutarčių laisvės principo taikymo, nurodydamas ir teisinį pagrindimą, ir kaip minėta, nepaneigė būtinybės vertinti atitikimą teisės aktų reikalavimams. Tai iš esmės atitinka apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovė turi laikytis įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų, tačiau apeliantė nepagrįstai juos sieja su sutarčių laisvės principo taikymu.
Dėl ginčo nuovažos įrengimo atitikimo teisės aktų reikalavimams
29. Kaip minėta, prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties forma patvirtinta LAKD direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr.V-348. Sutartimi Kelio valdytojas (atsakovė) suteikia teisę Nuovažos įrengėjui savo lėšomis, laikantis kelių techninio reglamento reikalavimų ir šios Sutarties sąlygų, suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) nuovažą objekte. Nuovaža įrengiama tenkinant Nuovažos įrengėjo poreikius. Laikoma, kad suprojektavus ir įrengus nuovažą šioje Sutartyje numatyta tvarka Nuovažos įrengėjo lėšomis bus pagerintas Kelio valdytojo valdomas objektas.
30. Bylos duomenimis, S. P. paraišką dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikė 2008 m. spalio 28 d., o LAKD raštas dėl projektavimo sąlygų parengtas 2010 m. vasario 9 d. Nurodytomis datomis galiojo šios nutarties 26 punkte pacituota Statybos įstatymo nuostata, numatanti, kad esant būtinumui tiesti naujas susisiekimo komunikacijas, sudaroma susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Sutartimi teisė nuovažos įrengimui galėjo būti suteikta tik laikantis kelių techninio reglamento reikalavimų.
31. 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkte numatyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Pagal reglamento 163 punktą - magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų; nuovažos AM ir I kategorijos magistraliniuose keliuose turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų (164 punktas). Nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose (167 punktas). KTR 169 punkte įtvirtinta, kad kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 p. reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Šios KTR nuostatos nebuvo keičiamos.
32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo kelio ruožas pagal jo projektinius sprendinius turėtų būti priskirtas I, o ne II kategorijos keliui; vertino, jog vien tik informacinės sistemos duomenys, nepateikus pirminių duomenų, negali būti pakankami pripažinti LAKD teiginius pagrįstais. Teismas padarė išvadą, kad LAKD nepagrindė, jog ieškovo interesas įrengti ginčo nuovažą prieštarauja Kelių reglamento 163 punkte nustatytai sąlygai.
33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo kelio kategorijos, nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktais gis.eismoinfo.lt/lakis duomenimis (tokie duomenys yra ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos svetainėje (valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos (LAKIS) duomenys). Teismas neatskleidė, kuo grindžiamas šių duomenų nepatikimumas. Pažymėtina, kad pagal Kelių įstatymo 9 straipsnį, valstybinės reikšmės kelių kategorijas priskiria valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Reikalavimai dėl atitinkamų sprendimų dėl kategorijos priskyrimo, atitinkamų institucijų veiksmai šioje byloje nėra pareikšti. Taigi, duomenys apie projektinį greitį savaime negalėtų turėti įtakos nustatytos kelio kategorijos vertinimui. Atkreiptinas dėmesys, jog LAKD išduotose prisijungimo sąlygose buvo numatyti reikalavimai greitėjimo ir lėtėjimo juostų projektavimui ir įrengimui, o pagal KTR numato reikalavimą įrengti greitėjimo ir lėtėjimo juostas tik AM ir I kategorijos magistraliniuose keliuose (163 punktas).
34. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog ieškovo teigimu kelias Klaipėda–Liepoja priskirtinas II-III kategorijos magistraliniams keliams, o nuovažos tokiuose keliuose, vadovaujantis Kelių reglamento 164 punktu, gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1 km, atitikimo šiam reikalavimui neanalizavo. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovo sklypas neatitinka ir 164 punkte numatyto minimalaus 1 kilometro atstumo nuovažoms tarp nuovažų bet kurios kategorijos magistraliniuose keliuose, nes nuo ieškovo sklypo iki sankryžų pietų ir šiaurės kryptimis yra tik po apie 0,6 km. Pasak ieškovo, apeliantė aplinkybės dėl esamų sankryžų atstumo iki projektuojamos nuovažos pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo; teigia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kokiu atstumu nuo projektuojamos nuovažos, o ne nuo ieškovo sklypo ribų, yra sankryžos. Mano, kad apeliantė pažeidė CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 2 dalių reikalavimus.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovo pozicija nėra visiškai teisinga. Išklausius 2021 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašą (garso įrašo laikas 1.17.17), nustatyta, jog atsakovės atstovas buvo nurodęs, kad nėra išlaikomi net ir II kategorijos atstumai. Nors tikslūs atstumų matavimai nėra pateikti, tačiau byloje esant duomenims, kad ieškovo žemės sklypas yra tarp esamų nuovažų, tarp kurių atstumas - 1,2 km (atsakovės pateikti duomenys iš gis.eismoinfo.lt/lakis), akivaizdu, jog, nepriklausomai nuo projektuojamos nuovažos buvimo vietos, atstumas iki vienos iš nuovažų būtų nepakankamas.
36. Apibendrinus šioje nutarties dalyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kelio nuovaža, dėl kurios įrengimo ieškovas prašo įpareigoti atsakovę sudaryti sutartį, neatitinka KTR reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus nustatant ginčo nuovažos įrengimo atitikimą KTR reikalavimams.
Dėl teritorijų planavimo dokumentų įtakos
37. Byloje nustatyta, kad ieškovo žemės sklypas padalintas, taip pat pakeista jo paskirtis ir naudojimo būdas parengus detalųjį planą, kuris patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T11-50. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad pagal detaliojo plano sprendinius patekimas į komercinės paskirties žemės sklypą, priklausantį ieškovui, numatytas iš valstybinės reikšmės kelio Klaipėda–Liepoja, tačiau teigia, jog šis detalusis planas ne įpareigoja, o tik siūlo tokią nuovažą įrengti už ieškovo sklypo ribų. Pasak apeliantės, teismo išvada, jog Detaliųjų planų rengimo taisyklė, kad už detaliojo plano ribų numatyti sprendiniai laikytini projektiniais pasiūlymais detaliojo plano tvirtinimo metu negaliojo, klaidinga. Minėta teisės norma šių taisyklių priėmimo metu (2004 m. gegužės 3 d.) buvo 11.4 papunktyje, vėliau perkelta į 12.4 papunktį, tad buvo aktuali ir ieškovo detaliojo plano metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.
38. Kaip ir nurodo apeliantė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo 11.4 punkte buvo įtvirtinta, kad savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo ar jų grupės, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui. Likusiai teritorijai, ne didesnei kaip kvartalas, ribojamai gatvių ar gretimų sklypų, rengiami projektiniai pasiūlymai (planuojamos teritorijos naudojimo būdui, pobūdžiui ir tvarkymo režimui pasiūlyti). Šios taisyklės įsigaliojo 2004 m. gegužės 14 d. Nuo 2006 m. spalio 27 d. įsigaliojusios taisyklių redakcijos 12.4 punkte buvo numatytos iš esmės analogiškas reglamentavimas. Taigi, skundžiamo sprendimo išvada, kad minėta taisyklių sąlyga neaktuali, yra klaidinga.
39. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad detaliajame plane nurodyti duomenys dėl patekimo į žemės sklypą būdo yra vienas iš įrodymų, remiantis kuriuo spręstina dėl nuovažos įrengimo poreikio egzistavimo, tačiau nereiškia įpareigojimo, šiuo atveju, įrengti nuovažą už ieškovo sklypo ribų.
40. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis), o vienas iš specialiojo planavimo uždavinių – plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas ir kitą visuomenės poreikiams reikalingą inžinerinę infrastruktūrą ir numatyti jų plėtrai reikalingas teritorijas (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
41. Byloje pateiktame Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini) kaimus, ir gretimos teritorijos vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiajame plane ties ieškovo sklypu nėra numatyta nuovaža į magistrinį kelią A13; be to, pagal šį specialųjį planą numatyta, atsiradus jungiamiesiems keliams, (gatvėms) naikinti esamas nuovažas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo išvada, jog ši aplinkybė neturi reikšmės, nes šis veiksmas susietas su sąlyga, kad bus įrengti jungiamieji keliai (gatvės), stokoja pagrįstumo. Iš specialiojo plano turinio matyti, jog jis buvo derinamas 2007 metais, t. y. tuo metu, kai ieškovo sklypo detalusis planas jau buvo patvirtintas, o tai reiškia, kad į ieškovo detaliajame plane numatytą projektinį pasiūlymą už jo sklypo ribų nebuvo atsižvelgta. Kaip minėta, nuovažas planuojama ateityje ne įrengti, o naikinti.
42. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant šį ginčą reikšminga ir tai, kad LAKD direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-348 patvirtintos Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties formoje numatyta, jog nuovažos įrengėjas, pasirašydamas šią Sutartį, patvirtina, kad sutinka, jog ateityje esant būtinumui Kelio valdytojas, įgyvendindamas objekto plėtrą, priežiūros ir rekonstravimo darbus ir (ar) įsigaliojus naujiems reikalavimams dėl saugaus eismo užtikrinimo valstybinės reikšmės keliuose, turi teisę panaikinti nuovažą objekte neatlyginant Nuovažos įrengėjui patirtų išlaidų, tačiau suteikiant kitą lygiavertę galimybę susisiekti su Nuovažos įrengėjo naudojamu objektu.
43. Taigi, esant akivaizdžiam KTR pažeidimui, numatytam nuovažų naikinimui Specialiajame plane, leidimas įrengti nuovažą (įpareigojimas sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio ir nuovažos įrengimo), neatitiktų teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principų.
44. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014). Valstybinės reikšmės kelių, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, valdymo teisiniuose santykiuose viešasis interesas yra svarbus ir dėl to, kad kelio savininkui (valdytojui), be kita ko, tenka pareiga užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti kelyje saugias eismo sąlygas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 1 punktas). Tinkamas valstybinės reikšmės kelių valdymo teisės organizavimo, kaip savarankiškos valstybės funkcijos, įgyvendinimas yra viešasis interesas.
45. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą (šiuo atveju – siekdamas sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje), numatė prevencines priemones, ribojančias nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekį, ir tuo tikslu minėtą visuomenės interesą iškėlė aukščiau už privataus asmens interesą turėti jam patogią nuovažą nuo kelio (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4944-281/2014).
46. Nors ieškovas teigia, kad minėtoje byloje aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių, tačiau įstatymų leidėjo siekio, priimant konkrečius teisės aktus, aiškinimas nuo faktinių aplinkybių nepriklauso, ir juolab nesudaro pagrindo tuo teisės aktu nesivadovauti.
47. Aplinkybės, dėl kitos kelyje A13 Klaipėda-Liepoja nuovažos įrengimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neturi įtakos sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio.
48. Nustačius, kad nuovažos įrengimas neatitinka imperatyvių KTR nustatytų reikalavimų, t. y. nesant pagrindo tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio, argumentai dėl techninio projekto bei statybos leidimo teisėtumo nėra aktualūs.
49. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo N. P. ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį - šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Atmetus ieškinį, ieškovo bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria jam iš atsakovės priteista 4 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat naikintina. Atsakovė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma jai priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo N. P. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai (j. a. k. 188710638) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič
Jūra Marija Strumskienė