Byla Nr. 1T-91-493/2015

Procesinio sprendimo kategorija

2.3.1.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas teisėjas Arūnas Paštuolis, susipažinęs su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-242-503/2015, kurioje Ž. N. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 4 d. gauta baudžiamoji byla su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje Ž. N. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Byla paskirta nagrinėti teisėjui Laimučiui Vaitkui, kuris 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Procesinis sprendimas dėl nusišalinimo grindžiamas tuo, kad byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas V. K.. 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi ir 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi remdamiesi pirmiau nurodyta aplinkybe nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino ir kiti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjai – Algis Vieraitis ir Valdas Petraitis.

2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas, laikinai atliekantis teismo pirmininko pareigas, Laimutis Vaitkus perdavė baudžiamąją bylą Nr. 1-242-503/2015 Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nutartyje nurodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teisme dirba keturi teisėjai, trys iš kurių nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o ketvirtasis teisėjas byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, todėl nurodyta byla Vilkaviškio rajono apylinkės teisme negali būti nagrinėjama.

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-503/2015 nukentėjusiuoju pripažintas V. K. yra Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, kuriam teisminga nurodyta baudžiamoji byla, teisėjas, pripažintina, kad tiek kaltinamajam, tiek ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali kilti pagrįstų abejonių dėl bylą turinčio nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nešališkumo, todėl remiantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis ši byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Šakių rajono apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo veiklos teritorija ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra nedaug didesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu,

n u t a r i a :

baudžiamąją bylą Nr. 1-242-503/2015, kurioje Ž. N. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Šakių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus

pirmininko funkcijas teisėjas                                                        Arūnas Paštuolis