Bylos Nr. 1S-64-317/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Gyčio Večersko ir Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties,
n u s t a t ė :
A. R., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2007-05-10 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1 d. 8 metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia 2008-03-26, jos pabaiga 2016-03-24, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 4 mėnesiai 9 dienos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-12-14 nutartimi atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje 2012-11-20 nutarimą Nr. 93-254 taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Įvertinęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, teismas pripažino, kad komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir likusios neatliktos bausmės dalis. Teismas nustatė, jog A. R. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nužudymą, kas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei. Nuteistasis savo kaltės nepripažino, teismo nuosprendžiu iš jo buvo priteisti civiliniai ieškiniai, apie kurių dengimą teismui pateiktame nutarime duomenų nėra. Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo dalis dar labai didelė – 3 metai 3 mėnesiai ir 24 dienos. Nors pagal pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau psichologinės tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, kad jo pakartotinio nusikalstamumo riziką galimai didinantys veiksniai yra tai, kad konfliktinėse ir jam emociškai svarbiose situacijose, A. R. linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvojant visų savo veiksmų pasekmių. Labiausiai išreikšti kriminogeniniai poreikiai, susiję su pakartotiniu nusikalstamumu, yra finansiniai sunkumai, mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojamos visų savo veiksmų pasekmės). Iš pateiktos išvados teismas taip pat nustatė, jog A. R. 2003-09-07 būdamas neblaivus, viešoje vietoje užpuolė taksi vairuotoją ir jį sumušė. Nuteistojo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismo vertinimu, šiuo metu lygtinai paleidus A. R. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog jau šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals - nėra pagrindo.
Nuteistasis A. R. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nutartį panaikinti, patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 93-254 bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Skunde nuteistasis nurodo, jog nagrinėdamas Komisijos nutarimą, teismas buvo šališkas ir viską nustatė taip, kad nutarimo lygtinai paleisti nuteistąjį nepatenkintų. Bausmės atlikimo metu A. R. yra 15 kartų skatintas, nėra padaręs jokio režimo drausmės pažeidimo, nuo 2010-11-18 atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Pagal pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadas A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika maža (15 balų). Savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo jis pripažino iš dalies, kadangi nužudyti žmogaus jis nenorėjo, manė, jog nuo jo suduotų smūgių žmogus mirti negalėjo. Dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teismas nevertino, jog prieš tai jis nebuvo teistas, nepagrįstai nurodė, jog 2003-09-07 užpuolė ir sumušė taksi vairuotoją, kadangi ši byla buvo nutraukta nustačius ir taksi vairuotojo kaltę bei jiems susitaikius. Atvykęs į pataisos įstaigą, A. R. įgijo staliaus kvalifikaciją, dirbo staliumi, šiuo metu dirba Pravieniškių priešgaisrinėje gelbėjimo stotyje. Darbo pobūdis patvirtina, jog nėra jo didesnio pavojingumo visuomenei, kadangi jam tenka nuolat dirbti su žmonėmis. Išėjęs į laisvę, A. R. ketina įsidarbinti UAB „Viktech“, todėl turės pastovias pajamas, galės greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Šiuo metu iš jo atlyginimo išskaičiuojamas civilinis ieškinys, jis siunčia pinigus ir savo vaikų išlaikymui, kurių vienas yra neįgalus.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigų gali būti paleisti pataisos įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnį, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, neatliktos bausmės dydį, socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.
Kolegijos vertinimu, nuteistasis A. R. tik formaliai atitinka LR BVK 157 str. numatytas sąlygas, kurioms esant, galima paleisti nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai. Kolegija, susipažinusi su medžiaga, konstatuoja, jog šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. nuostatas bei lygtinai paleisti šį nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Vien tai, jog A. R. atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, yra penkiolika kartų paskatintas ir turi šeimą, dar neduoda pagrindo išvadai, kad jis atliko jau pakankamą bausmės dalį ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.
Iš pateiktos medžiagos matyti, jog A. R. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymą. Skunde pagrįstai teigiama, jog jis charakterizuojamas teigiamai, bausmės atlikimo metu buvo net penkiolika kartų paskatintas ir nė karto nebaustas už drausmės pažeidimus. Nors pagal pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą A. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (15 balų), tačiau psichologinės tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, kad pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje, yra tai, jog konfliktinėse, jam emociškai svarbiose situacijose A. R. linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvojant savo veiksmų pasekmių. Šią aplinkybę patvirtina ir psichologinės tarnybos išvada, iš kurios matyti, jog dar 2003-09-07, būdamas viešoje vietoje, A. R. užpuolė taksi vairuotoją ir jį sumušė. Dėl padaryto nusikaltimo teismas kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, bylą nutraukė.
Kolegijos nuomone, lygtinai paleidus nuteistąjį A. R. iš pataisos įstaigos, neatlikus dar labai didelės – net 3 metų 3 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, nebūtų įgyvendinta paskirtis individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikaltimą padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, kas reiškia, jog jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į A. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnį, rodantį nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei, didelę neatliktos bausmės dydį, praeityje nuteistojo atliktus smurtinius veiksmus bei kitas svarbias aplinkybes, todėl daro išvadą, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Aplinkybės, jog nuteistasis gailisi padaręs nusikaltimą, buvo skatintas, dirba ar turi šeimą, įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, šiuo metu taip pat nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Vien tai, jog apylinkės teismas priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas buvo šališkas, juo labiau, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas vertino ir nuteistajam palankias aplinkybes (paminėjo paskatinimus, nurodė žemą A. R. pakartotinio nusikalstamumo riziką ir pan.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r ė :
Nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Jaliniauskas
Kolegijos teisėjai Gytis Večerskas
Jūratė Jakubonienė