Civilinė byla Nr. e2A-1528-803/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14202-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11;
(S)
2.6.39.2.5.5; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,
vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Latvijoje registruoto juridinio asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Virmebas“ ieškinį atsakovui Latvijoje registruotam juridiniam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl nesumokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo, trečiasis asmuo byloje Y. M..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 600 Eur draudimo išmoką, 8,88 Eur delspinigius, 363 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2025 m. balandžio 29 d. sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. LT24-TPD-00154680-7 (toliau – draudimo sutartis), kuria buvo apdraustas automobilis Mercedes–Benz EQS 53 AMG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 03.01 (toliau – ir Draudimo taisyklės). 2024 m. gegužės 13 d. elektromobilių krovimo stotelėje buvo nulaužtas automobilio krovimo lizdo liežuvėlis. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo Y. M. ištraukė krovimo laido jungtį iš automobilio krovimo lizdo. Mercedes–Benz automobilių gamintojo oficialus atstovas Lietuvoje nurodė, kad automobilį pakrovus 100 proc., laidą galima ištraukti tik atrakinus automobilį, krovimo laidas pats atsirakinti negali. Taigi ikiteisminio tyrimo metu buvo identifikuotas kaltas asmuo, tik baudžiamajai atsakomybei kilti pritrūko įrodymų, kad asmuo veiką padarė esant tiesioginei tyčiai. Atsakovas pripažino įvykį draudiminiu, priėmė sprendimą atlyginti patirtą žalą, tačiau taikė 600 Eur draudimo išskaitą, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas už įvykį atsakingas asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo identifikuotas kaltas asmuo, todėl atsakovas turi galimybę regreso tvarka išieškoti draudimo išmoką. Taigi išskaita taikyta nepagrįstai.
4. Draudimo taisyklės nėra nustatyta, kad draudimo išskaitos netaikymui būtina nustatyta, jog asmuo žalą padarė tik tiesiogine tyčia. Draudimo taisyklės yra parengtos išimtinai atsakovo, jose įtvirtintos standartinės sąlygos, kurių ieškovė neturėjo galimybės koreguoti ir keisti. Dėl to bet kokie neaiškumai dėl Draudimo taisyklių 9.1.2 punkto taikymo vertintini prisijungusios šalies naudai. Atsakovas šią nuostatą interpretuoja išimtinai savo naudai. Pagal Draudimo taisyklių 9.4 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, neviršijant 10 proc. nuo laiku nesumokėtos draudimo išmokos. Terminas sumokėti draudimo išmokos likutį suėjo 2025 m. kovo 27 d., todėl nuo 2025 m. kovo 28 d. iki ieškinio pateikimo atsakovas turi mokėti delspinigius. Iki ieškinio pareiškimo ieškovė buvo pateikusi atsakovui pretenziją, už kurios parengimą sumokėjo 363 Eur advokatui. Ši suma laikytina ieškovės nuostoliais ir taip pat priteistina iš atsakovo.
5. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2024 m. birželio 7 d. su ieškove suderino 2 323,96 Eur be PVM sugadinto automobilio darbų sąmatą. Ieškovei buvo nurodyta, kad bus taikoma 600 Eur išskaita. Atsakovas sumokėjo ieškovei 1 713,27 Eur draudimo išmoką. Pagal Draudimo taisyklių 9.1.2 punktą išskaita gali būti grąžinama, teisėsaugos institucijoms nustačius trečiųjų asmenų kaltę, o kaltę įrodančių dokumentų turi pakakti, kad draudimo bendrovė įgytų regreso teisę. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu (toliau – prokuratūros nutarimas) ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18645-24 nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taigi nėra nustatytas dėl šio įvykio kaltas asmuo, taip pat kalti veiksmai, dėl kurių kilo žala automobiliui.
6. Draudimo sutartis yra savanoriška, todėl draudikas tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiama draudimo apsauga. Draudimo sutartimi draudimo objektui teikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo sutartimi buvo aiškiai susitarta dėl išskaitos dydžio ir draudimo liudijime itin aiškiai, nedviprasmiškai nurodyta, kad išskaita yra išmokos dalis, kurios draudikas neatlygina. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu ir sutarties, kaip šalių susitarimo, samprata, sutarties šaliai gali būti privalomos tik tos sutarties sąlygos, su kuriomis ji sutiko, t. y. dėl kurių ji išreiškė savo valią. Taigi sąlyga dėl išskaitos yra privaloma, o su jos taikymu ieškovė sutiko, pasirašydama sutartį. Draudimo išmoka yra sumokėta 2024 m. birželio 11 d., todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja delspinigių.
7. Trečiasis asmuo Y. M. nurodė, kad nėra atsakingas dėl automobilio įkrovimo lizdo sugadinimo. Aplinkybė, kad jis buvo prie įkrovimo stoties ar šalia automobilio, neįrodo, jog jis sugadino įkrovimo lizdą. Trečiasis asmuo nežino, kada ir kaip buvo padaryta žala automobiliui. Įkrovimo stotis rodė, kad ankstesnė įkrovimo sesija buvo visiškai užbaigta (100 proc.) ir kištukas paruoštas naudojimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Telšių apylinkės teismas 2026 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 963 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 963 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 363,73 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Virmebas“. Reikalavimą priteisti delspinigius atmetė.
9. Teismas nustatė, kad žala automobiliui buvo padaryta Lietuvos Respublikoje ir yra nustatytas asmuo, kuris šią žalą sukėlė. Prokuratūros 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatuota, kad būtent trečiasis asmuo iš ieškovei priklausiusio automobilio ištraukė krovimo laidą. Vien tik tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tuo pagrindu, kad nebuvo nustatyta trečiojo asmens tyčia sugadinti automobilį ir jam baudžiamoji atsakomybė nekyla, nereiškia, jog atsakingas asmuo, kuris padarė žalą automobiliui, nenustatytas. Byloje pakanka duomenų, kad atsakovas galėtų regreso tvarka išieškoti žalą iš trečiojo asmens. Prokuratūros nutarime ir jame aprašytame kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo užfiksuotas vaizdo įrašas, nustatyta, kad būtent trečiasis asmuo ištraukė krovimo laidą iš automobilio. Šios aplinkybės jis neneigė ir apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir savo procesiniuose dokumentuose. Vien tik aplinkybė, kad trečiasis asmuo neigė savo atsakomybę, neturi teisinės reikšmės, nes bylos duomenimis nustatyta, jog jis sugadino automobilio krovimo lizdo liežuvėlį, nes jis ištraukė krovimo laidą iš automobilio, jo neatrakinus.
10. Atsakovė nepagrįstai siaurinamai aiškina Draudimo taisyklių 9.1.2 punktą, jį išimtinai susiedama tik kaltų asmenų nustatymu baudžiamajame procese. Žala asmens turtui gali būti padaryta ne tik nusikalstama veika, bet ji gali būti padaryta ir civiliniu deliktu. Nepriklausomai nuo žalos turtui padarymo būdo draudimo regreso teisė nuo to nenukenčia. Ją eliminuoja ne žalos padarymo būdas, o asmens nenustatymas. Kiekviena teisės norma, taip pat ir Draudimo taisyklių 9.1.2 punktas, turi savo tikslinę paskirtį. Draudimo taisyklių 9.1.2 punkto paskirtis yra paskirstyti riziką tuo atveju, kai draudėjo regreso teisė iš esmės yra eliminuota dėl to, kad asmuo, padaręs žalą, yra nenustatytas. Šiuo atveju asmuo nustatytas. Vien tai, kad jo atsakomybė buvo vertinama per baudžiamosios teisės aspektu, susiejant jo kaltės vertinimą per subjektyvųjį asmens psichinį santykį su neteisėtais veiksmais, o ne per civilinę atsakomybę nulemiantį objektyvųjį protingo asmens standartą, negali sudaryti pagrindo tai vertinti kaip draudiko regreso teisę eliminuojantį aspektą.
11. Atsakovui duomenų pareikšti regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui užtenka, tačiau ar jis šią teisę realizuos, ar jos realizavimas yra sudėtingesnis dėl užsienio subjekto, ar jis bus sėkmingas pagal Draudimo taisyklių 9.1.2 punkto nuostatas neturi reikšmės. Kitoks Draudimo taisyklių 9.1.2 punkto nuostatų aiškinimas, jų taikymą susiejant vien tik su baudžiamąją atsakomybe, būtų ne rizikos paskirstymu grįstas sprendimas, o didesnės dalies žalos atsiradimo naštos perkėlimas draudėjui, o tai neatitiktų Draudimo taisyklių 9.1.2 nuostatų tikslinės paskirties. Atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti dalį draudimo išmokos ieškovei, remdamasis Draudimo taisyklių 9.1.2 punkto nuostatomis. Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina nesumokėta 600 Eur draudimo išmoka.
12. Ieškovė patyrė 363 Eur nuostolių, rašydama pretenzija atsakovui dėl nepagrįsto atsisakymo mokėti draudimo išmokos dalį. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nustatant šių išlaidų susidarymą būtina įvertinti ar šios išlaidos buvo būtinos ir ar jos protingos. Atsakovui nepagrįstai atsisakius mokėti dalį draudimo išmokos, ieškovė turėjo pagrįstą interesą šią sumą išreikalauti, nesikreipdama į teismą, bet parengdama pagrįstą ir motyvuotą pretenziją. Taip pat pretenzijos išlaidos, įvertinus ginčo sudėtingumą ir kvalifikuotos teisinės pagalbos poreikį, yra pagrindas pripažinti protingomis, todėl jos priteistinos iš atsakovės.
13. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tai reiškia, kad netesybos yra įskaitinės, jos įskaitomos į nuostolius. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti 363 Eur nuostolius, pripažintina, kad jie apima netesybas, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės 8,88 Eur delspinigius atmestinas, kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei priklausantis automobilis buvo apgadintas, kai trečiasis asmuo ištraukė krovimo laido jungtį iš automobilio, ir dėl to buvo nulaužtas krovimo lizdo liežuvėlis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai nustatyti, kas konkrečiai ir kokiu būdu apgadino automobilio krovimo lizdą. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog automobilio krovimo lizdo liežuvėlis buvo nulaužtas tyčia, negauta. Taigi nėra aišku, kokie bylos duomenys patvirtina teismo išvadą.
14.2. Draudimo sutartyje numatyta 600 Eur besąlyginė išskaita – draudimo išmokos dalis, kurios draudikas neatlygina. Jeigu draudimo sutartyje yra įtvirtinta kelių rūšių išskaitos tai pačiai rizikai, tai visuomet taikoma viena, didesnė iš jų. Nagrinėjamoje byloje draudimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad išskaita yra neatlyginama draudiko dalis, todėl ji taikytina visais atvejais, kai nėra nustatytos aiškios ir konkrečios Draudimo taisyklėse numatytos išimtys. Besąlyginės išskaitos institutas yra įprastas ir plačiai taikomas visoje draudimo rinkoje, ši sąlyga nėra siurprizinė, netikėta ar neaiški draudėjui, o jos netaikymas galimas tik esant aiškiam Draudimo taisyklėse nustatytam pagrindui.
14.3. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutartyje aiškiai nustatyta besąlyginė išskaita, todėl teismas, jos netaikydamas, faktiškai pakeitė šalių susitarimą. Draudimo taisyklių 9.1.2 punkte yra nurodytas atvejis, kada išskaita netaikoma (tai yra grąžinama klientui): draudžiamasis įvykis Lietuvos Respublikos teritorijoje atsitiko dėl trečiųjų asmenų (padariusių žalą) kaltės, yra nustatyti kaltininkai, jų kaltė įrodyta teisėsaugos institucijų, o kaltę įrodančių dokumentų pakanka tam, kad draudikas įgytų teisę regreso tvarka išieškoti sumokėtą draudimo išmoką. Viena iš būtinųjų sąlygų draudimo išskaitos netaikymui yra ta, kad turi būti nustatyta trečiųjų asmenų kaltė teisėsaugos institucijų, o kaltę įrodančių dokumentų turi pakakti regreso teisei įgyti. Nagrinėjamoje byloje teisėsaugos institucijos nenustatė konkretaus kaltininko ir nepatvirtino jo kaltės, taip pat nėra dokumentų, sudarančių pagrindą draudikui įgyti regreso teisę. Dėl to išskaitos netaikymo atvejis nebuvo aktualus, o teismas nepagrįstai taikė šią išimtį.
14.4. Teismas, aiškindamas Taisyklių 9.1.2 punktą, faktiškai paneigė sutartyje nustatytą sąlygą, kad kaltė turi būti įrodyta teisėsaugos institucijų. Teismas savaip interpretavo draudimo sutarties sąlygas, nukrypdamas nuo jų turinio. Taisyklių 9.1.2 punkte išskaitos netaikymas siejamas ne su abstrakčia regreso galimybės prielaida, o su teisėsaugos institucijų nustatyta ir dokumentais patvirtinta trečiojo asmens kalte, kuri sudarytų pagrindą draudikui įgyvendinti regreso teisę. Šalys, sudarydamos draudimo sutartį, sutarė, kad išskaitai netaikyti privalomas teisėsaugos institucijų nustatymas dėl kalto asmens, kuris šiuo atveju nėra nustatytas. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193-6.195 straipsniuose, ir nepagrįstai išplėtė draudimo apsaugos apimtį, faktiškai pakeisdamas sutartyje nustatytą rizikos paskirstymą.
14.5. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 363 Eur ikiteismines išlaidas, netinkamai taikydamas CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas nuostoliai pripažįstami tik tokios išlaidos ar turto netekimas, kurie atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jei skolininkas būtų elgęsis teisėtai. Dėl to nėra aišku, kokius draudiko neteisėtus veiksmus nagrinėjamoje byloje teismas preziumavo.
15. Ieškovė UAB „Virmebas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai nustatyti, kas konkrečiai ir kokiu būdu apgadino automobilio krovimo lizdą. Prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota pakankamai aplinkybių, pagrįstų liudytojų parodymais ir vaizdo medžiaga, kurių pakako teismui įsitikinti, kad būtent trečiasis asmuo nulaužė krovimo lizdo liežuvėlį. Atsakovas taip pat nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad nenustatyta tyčia. Draudimo taisyklėse nėra nustatyta, kad draudiminis įvykis ar išskaita netaikoma tik esant kaltininko tyčiai.
15.2. Aplinkybė, kad kaltas asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, savaime nepanaikina draudiko pareigos netaikyti išskaitos, nes baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tam tikrų aplinkybių visumą, nagrinėjamoje byloje – kalto asmens tyčią. Tuo tarpu civilinei atsakomybei kilti ar draudimo išmokai sumokėti tokie reikalavimai netaikomi. Be to, baudžiamajame procese taikomi daug griežtesni įrodinėjimo standartai, tuo tarpu civiliniame procese taikytinas tikimybių pusiausvyros principas.
15.3. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos Draudimo taisyklėse nurodytos sąlygos išskaitai netaikyti. Draudžiamasis įvykis atsitiko Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvykis atsitiko dėl trečiojo asmens kaltės, kaltininkas yra nustatytas – ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas kaltas asmuo, nustatyti jo asmens duomenys, gyvenamosios vietos adresas, netgi kontaktiniai duomenys. Dėl to atsakovas turi galimybes pareikšti regresinius reikalavimus kaltam asmeniui, tačiau galimai vengia tai daryti dėl didelių bylinėjimosi sąnaudų. Tačiau toks atsakovo neveikimas negali būti pagrindas taikyti išskaitą.
15.4. Draudimo taisyklių 9.1.2 punkte nėra nenustatyta, kad kalto asmens kaltė turi būti nustatyta įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nereiškia tokių argumentų. Atsakovas abstrakčiai teigia, kad teisėsaugos institucijos nenustatė kalto asmens, tačiau ignoruoja prokuratūros, kuri laikytina teisėsaugos institucija, priimtą nutarimą, kuriame nustatytas kaltas asmuo, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nenustatyta būtinoji sąlyga baudžiamajai atsakomybei kilti – tyčia. Atsakovas nenurodo, koks konkrečiai turi būti priimtas teisėsaugos institucijų sprendimas, kad būtų netaikoma išskaita.
15.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovės 363 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, rengiant pretenziją mokėti draudimo išmoką, nėra nuostoliai. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 3 punktas). Kadangi atsakovas geranoriškai nesumokėjo visos draudimo išmokos (taikė išskaitą), ieškovė papildomai už advokato teisines paslaugas patyrė 363 Eur išlaidų, kurios priskirtinos nuostoliams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Byloje kilo ginčas dėl 600 Eur draudimo išskaitos netaikymo pagrindų, 363 Eur ieškovės patirtų nuostolių už pretenzijos atsakovui rengimą priteisimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys sudarė sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. balandžio 29 d. už 4 961,83 Eur draudimo įmoką buvo apdraustas ieškovei priklausantis automobilis Mercedes Benz AMG (el.b., failas 1, l. 7-13). Draudimo sutarties sąlygose nustatyta, kad besąlyginė išskaita (išskaita vagystei) yra 600 Eur (10 proc., bet ne mažiau 600 Eur), neatskiriama draudimo sutarties dalis yra Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 03.01.
17. Panevėžio apygardos prokuratūroje Utenos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18645-24 pagal ieškovės vadovo kreipimąsi dėl to, kad 2024 m. gegužės 13 d., nuo 12 val. iki 14 val. 15 min. jis buvo palikęs automobilį pasikrauti automobilių stovėjimo aikštelėje elektromobilių krovimo stotelėje, o grįžęs rado ištrauktą automobilio krovimo laido jungtį iš automobilio krovimo lizdo, todėl buvo nulaužtas krovimo lizdo liežuvėlis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad krovimo laidą iš automobilio ištraukė trečiasis asmuo, tačiau jo veiksmuose nebuvo nustatyta tyčinė kaltė, todėl prokuroro 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovės vadovui pasiūlyta dėl patirtos žalos teises ginti civilinio proceso tvarka (el.b., failas 1, l. 14-18).
18. Dėl nulaužto automobilio krovimo lizdo liežuvėlio nėra galimybės krovimo laido jungties iki galo įkišti į krovimo lizdą, todėl nebegalima pakrauti automobilio. Dėl šio gedimo turėjo būti pakeistas visas automobilio krovimo lizdas ir laidai. UAB „Veho Lietuva“ parengtoje 2024 m. birželio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad automobilio taisymo darbų ir medžiagų kaina yra 2 313,27 Eur be PVM ir 2 799,06 Eur su PVM (el.b., failas 1, l. 24). UAB „Veho Lietuva“ taip pat nurodė, kad siekiant ištraukti automobilio Mercedes Benz AMG elektrinio pakrovimo kabelį, reikia atrakinti automobilį ir atrakinti įkrovimo lizdo užraktą, paspaudžiant atrakinimo mygtuką, esantį prie lizdo. Įkrovimo lizdo užraktas neatsirakina nuspaudus atrakinimo mygtuką, jei automobilis yra užrakintas ir (arba) automobilio rakto nėra šalia (el.b., failas 1, l. 93).
19. Atsakovas pripažino įvykį draudžiamuoju ir 2024 m. birželio 11 d. informavo ieškovę, kad dėl draudiminio įvykio apskaičiuota 1 713,27 Eur dydžio draudimo išmoka, iš 2 799,06 Eur sumos atimant 485,79 Eur PVM ir 600 Eur išskaitą (el.b., failas 1, l. 25). Ieškovė 2025 m. balandžio 8 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl draudimo išskaitos grąžinimo, nurodydama atsakovui per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo sumokėti ieškovei 600 Eur išskaitą ir 363 Eur žalą, kurią ieškovė patyrė, sumokėdama už advokato teisines paslaugas, rengiant pretenziją (el.b., failas 1, l. 27-29). Ieškovė už pretenzijos rengimą 2025 m. balandžio 8 d. sumokėjo advokatei 363 Eur (el.b., failas 1, l. 32-33). Atsakovas raštu nesutiko mokėti ieškovės prašomos sumos (el.b., failas 1, l. 30-31). Dėl to ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. pateikė teismui ieškinį.
Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo
20. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarčių aiškinimo taisyklės yra nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudimo sutartyje šalys susitarė, jog besąlyginė išskaita (išskaita vagystei) yra 600 Eur (10 proc., bet ne mažiau 600 Eur), taip pat, kad neatskiriama draudimo sutarties dalis yra Draudimo taisyklės (el.b., failas 1, l. 7-13). Draudimo taisyklių 1 punkte, aiškinančiame bendrąsias sąvokas, nurodyta, kad išskaita – draudimo išmokos dalis, įtvirtinta draudimo sutartyje, kurios draudikas neatlygina. Išskaita apibrėžiama konkrečia pinigų suma ir (arba) procentine nuostolio išraiška, jeigu draudimo liudijime nėra nurodyta kitaip. Jeigu draudimo sutartyje yra įtvirtinta kelių rūšių išskaitos tai pačiai rizikai, tai visuomet taikoma viena, didesnė iš jų. Specialiųjų sąlygų 9.1.2 punkte nurodyta, kad išskaita netaikoma, jeigu draudžiamasis įvykis Lietuvos Respublikos teritorijoje atsitiko dėl trečiųjų asmenų (asmenų, padariusių žalą) kaltės, yra nustatyti kaltininkai, jų kaltė įrodyta teisėsaugos institucijų, o kaltę įrodančių dokumentų pakanka tam, kad draudikas įgytų teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką (el.b., failas 1, l. 39-55).
22. Aptartame Draudimo taisyklių 9.1.2 punkte nėra aiškiai apibrėžta, kokia žalą padariusio asmens kaltės forma turėtų būti nustatyta, taip pat nurodyta, kad kaltė turi būti įrodyta teisėsaugos institucijų, tačiau nėra išskirta, kokių teisėsaugos institucijų, koks konkrečiai teisėsaugos dokumentas būtų pripažįstamas tinkamu kalto asmens nustatymui. Dėl to pripažintina, kad žalą padariusio asmens kaltė gali būti nustatoma tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso metu, taip pat įvertinta tiek pagal baudžiamosios teisės, tiek pagal civilinės teisės nuostatas. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas triplike sutiko su ieškovės ieškinio argumentu, jog Draudimo taisyklėse nėra nustatyta, kad asmuo turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (el.b., failas 1, l. 89-91).
23. Tiek baudžiamosios teisės nuostatose (BK 14 straipsnis), tiek ir civilinės teisės normose (CK 6.248 straipsnio 2 dalis) yra išskiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tačiau pagal BK nuostatas už svetimo turto sugadinimą kaltas asmuo atsako tik tada, kai tai padaro tyčia (BK 187 straipsnis). Tuo tarpu už dėl neatsargumo sugadintą turtą asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tada, kai yra padaroma didelė turtinė žala nuketėjusiam asmeniui arba sugadinamos didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės (BK 188 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį didelė turtinė žala laikoma viršijanti 400 MGL dydžio sumą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ draudiminio įvykio metu buvo lygi 20 000 Eur (50 x 400).
24. Automobilio remonto kaina buvo 2 799,06 Eur su PVM, o, nenustačius kalto asmens tyčios, nebuvo pagrindo tęsti ikiteisminio tyrimo. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad žalą padariusiam asmeniui negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kaltės forma neturi lemiamos ir esminės įtakos civilinės atsakomybės taikymui. Būtent civilinės teisės normos ir numato regreso teisę į žalos padariusį asmenį (CK 6.280 straipsnis). Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepagrįstai Draudimo taisyklių 9.1.2 punkte apibrėžtą atvejį sieja tik su kaltų asmenų nustatymu baudžiamajame procese.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl draudiminio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18645-24, jo metu buvo atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai: apklausti liudytojai, sudaryti objektų apžiūros protokolai, atlikta asmenų paieška. Šie dokumentai kartu su prokuroro 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą yra saugomi ikiteisminį tyrimo byloje Nr. 01-1-18645-24.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).
27. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011). Ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).
28. Nagrinėjamoje byloje prokuroro 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarime pagal ieškovės vadovo M. B., liudytojo G. G. parodymus ir 2024 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes buvo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 13 d., nuo 13 val. iki 14 val. 15 min., ieškovės vadovui automobilių stovėjimo aikštelėje elektromobilių krovimo stotelėje palikus krautis automobilį, į aikštelę įvažiavo oranžinis automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas ištraukė kroviklį iš ieškovės automobilio lizdo ir krovimo laidą įkišo į savo automobilio krovimo lizdą. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas, gautas 2024 m. liepos 11 d., patvirtino, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas yra trečiasis asmuo.
29. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti trečiojo asmens duomenys, tiksli gyvenamoji vieta, jo elektroninio pašto adresas, kuriuo trečiasis asmuo teikė paaiškinimus apie įvykį automobilių pakrovimo stotelėje, tačiau teigė, kad žalos nepadarė, nes krovimo stotelė parodė, jog ieškovės automobilis yra pakrautas 100 proc. ir krovimo kabelis atsirakino, o savo automobilį trečiasis asmuo pradėjo krauti tik po to, kai krovimo kabelis atsilaisvino. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo teikė atsiliepimą į ieškinį ir nagrinėjamoje byloje nurodė, jog aplinkybė, kad jis buvo prie įkrovimo stoties ar buvo pastebėtas šalia automobilio neįrodo, jog jis sugadino įkrovimo lizdą. Įkrovimo stotis parodė, kad ankstesnė įkrovimo sesija buvo visiškai užbaigta (100 proc.), ir kad kištukas paruoštas naudoti (el.b., failas 1, l. 167).
30. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta pakankamai dokumentuose užfiksuotų duomenų, patvirtinančių, kad draudžiamasis įvykis įvyko Lietuvos Respublikoje, kad automobiliui, esant prijungtam prie krovimo laido, trečiasis asmuo ištraukė iš jo krovimo laidą. Būtent po šio įvykio ieškovės vadovas kitą dieną pastebėjo, kad automobilio krovimo lizdo viduje yra nulūžęs krovimo lizdo užrakinimo liežuvėlis. Pagal UAB „Veho Lietuva“ (oficialios Mercedes-Benz Lietuvoje atstovės) paaiškinimą, prieš ištraukiant automobilio elektrinio pakrovimo kabelį, reikia atrakinti automobilį ir atrakinti įkrovimo lizdo užraktą, paspaudžiant atrakinimo mygtuką, esantį prie lizdo. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo nežinojo, kad negalima iš užrakinto automobilio ištraukti krovimo laido ir nesiekė žalos padarymo, nereiškia, jog iš jo negalima reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
31. Draudimo taisyklių 9.1.2 punkte nurodyta, kad asmens kaltę įrodančių dokumentų turi pakakti tam, kad draudikas įgytų teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aptartų teisėsaugos institucijų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18645-24 surinktų dokumentų pakanka draudikui reikšti trečiajam asmeniui reikalavimą regreso tvarka dėl draudimo išmokos išieškojimo. Pažymėtina, kad Draudimo taisyklių 9.1.2 punkte yra nurodyta įgyta draudiko teisė regreso tvarka išsiieškoti draudimo išmoką, tačiau šios teisės turėjimas tiesiogiai neapima ir faktinio visos šios išmokos išsiieškojimo. Net ir baudžiamajame procese pripažinus asmenį kaltu dėl žalos turtui padarymo, šios žalos dydžio ir atlyginimo klausimas yra sprendžiamas pagal civilinės teisės normas. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 600 Eur draudimo išskaitą.
32. Kiti ieškovės reikalavimai nagrinėjamoje byloje buvo išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo sumokėti 600 Eur draudimo išskaitą. Kadangi atsakovas atsisakė grąžinti ieškovei šią išskaitą, ieškovė turėjo kreiptis į teisininkus dėl pretenzijos atsakovui parengimo, todėl turėjo sumokėti 363 Eur. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė grąžinti ieškovei 600 Eur draudimo išskaitą. Dėl to atsakovas turi atlyginti ieškovei ir išlaidas, susijusias su šios sumos bandymu išsiieškoti ne teismo tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
36. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė duomenis, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 3 155,88 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to ieškovei priteistinos 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.
37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Virmebas“, juridinio asmens kodas 126361756, iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Petkuvienė