Administracinio nusižengimo byla Nr. A15-7-999/2018
Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00232-2017-0
Registro Nr. ROIK: 17073753869
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3;16.9.10; 21.9.9; 21.9.10; 16.9.7 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. vasario 20 d.
Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,
sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, Virginijai Makarienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, mokosi A. G. profesinio rengimo mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
A. P. 2017 m. spalio 11 d., apie 23.04 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas, Šilalės m. Dariaus ir Girėno gatvėje nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, Šilalės m. D. P. gatvėje nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į stovinčius automobilius RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. B., VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Stamelt“, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. K. ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. S. ir juos apgadino, žmonės nenukentėjo. Su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Automobilis neperregistruotas nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė KET 5; 9; 16; 127; 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad sutinka dėl viso įvykio, tačiau nepripažįsta to, kad nepakluso policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. Policijos pareigūnus pamatė tik pravažiuodamas atsisukęs. Iš toli, prieš jam atvažiuojant automobiliu, kad kažkas ant kelio jį stabdytų, nematė. Nesutinka su tuo, kad galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Sutinka, kad narkotinių medžiagų pėdsakų buvo rasta. Mano, kad turėtų tai įvertinti ekspertas. Gydymo įstaigoje kraujo nepaėmė, o tyrimui paėmė tik jo šlapimą. Jis neturėjo galimybės sustabdyti automobilio, kai pravažiavęs pamatė policijos pareigūnus, nes automobilį stabdė ir vos į žiedą neįvažiavo. Dėl to, kad yra nepatyręs akimirksniu priėmė klaidingą sprendimą, kad tai bus traktuota kaip bėgimas. 2017 m. spalio 11 d. pasiėmė automobilį (duomenys neskelbtini) iš S. V.. Jis automobilį davė savo valia, tačiau neperspėjo, kad automobilis yra išregistruotas, o jis savo vardu neperregistravo. P. vairavo BMW automobilį, o V. tuo metu buvo neblaivus. V. automobiliu prašė jį pavežti, ilgai važinėjo po miestą. Buvo jau pastatęs tą automobilį, bet dar prireikė pavažiuoti, V. paprašė dar automobilio, po to jį neblaivų parvežė į namus. V. neprieštaravo, su juo susitarė, kur paliks automobilio raktelius, kur pastatys patį automobilį. Išvažiavo iš Kovo 11-osios gatvės, apsuko kelis ratus po miestą ir, sutvarkęs reikalus, nutarė apsukti paskutinį ratą. Pripažįsta, kad vairavo chuliganiškai, nepasirinkdamas saugaus greičio, viršijo greitį. Galėjo važiuoti tose atkarpose apie 90 kilometrų per valandą greičiu. Ta atkarpa, kuomet nepamatė policijos pareigūnus, važiavo apie 90 kilometrų per valandą greičiu, danga buvo šlapia, toje vietoje buvo Dariaus ir Girėno gatvė. Nematė, kad stabdo policijos pareigūnai. Pravažiuodamas pamatė, kad jie stovėjo, atsisukęs pamatė, kad vienas policininkas buvo lauke, stovėjo policijos automobilis, tik neprisimena, ar policijos automobilis stovėjo su švyturėliais, ar be. Pravažiavo ir automatiškai bandė stabdyti, lėtinti greitį, tačiau mašina nesustojo ir jis vos neįvažiavo į žiedą, kuris yra prieš „Jozita“ degalinę. Atsistūmė atbuline eiga ir išvažinėjo iš žiedo. Pasuko į kelią, kuris yra link degalinės „Milda“. Suvokė, kad yra pakliuvęs. Policijos pareigūnai nesivijo su tarnybiniu automobiliu. Toliau visą kelią važiavo apie 90 kilometrų per valandą greičiu ir pro galinius vaizdo veidrodėlius žiūrėjo. Prie pasukimo į D. P. gatvę, gal 50 metrų atstumu iki jos, pamatė, kad policijos automobilis parvažiuoja prieš eismą, prieš žiedą. Tada pasuko į D. P. gatvę, siekdamas mašiną įvaryti į kiemus. Nepasirinko saugaus greičio, peršoko kalnelius, trūko mašinos pagalvė, todėl mašina tapo nevaldoma. Iš nepatyrimo, bandydamas suvaldyti situaciją, pilnai nesuvokė kas įvyko, norėjo ištiesinti mašiną, paspaudė dar greičio pedalą ir viskas. Kai policijos automobilis įvažiavo į D. P. gatvę, mano, kad jau buvau padaręs avariją. Prisimena, kad jo automobilis stovėjo priešais ir tada atvažiavo policijos pareigūnai su švyturėliais. Išlipo pareigūnas, priėjo prie jo, bandė atidaryti automobilio duris. Jis išlipo pro sudaužyto automobilio, kurį pats vairavo ir padarė avariją, langą. Mano, kad suprato, jog jį vejasi policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu, nes jie važiavo su švyturėliais prieš jam padarant avariją. Supranta, kad tada reikėjo sustoti, jeigu jį stabdė, nes būtų nieko neįvykę, buvo eilinis patikrinimas, greičio nematavo. Turi vairuotojo pažymėjimą. Rugsėjo 30 d. vartojo narkotines medžiagas, raudonos, rožinės spalvos tabletę. Tai buvo vienas pavartojimas ir viskas. Buvo gydymo įstaigoje, įvertino blaivumą gydytoja Juodeikytė.
Liudytoja Vilmutė Juodeikytė, dirbanti VšĮ Šilalės rajono ligoninės vidaus ligų gydytoja, parodė, kad tiriamasis A. P. buvo atvežtas į ligoninę policijos pareigūnų ir jis neigė, kad yra ką nors vartojęs. Atliekant visus mėginius, koordinacijos ryškesnių sutrikimų nebuvo. Jo elgesys atrodė kiek neadekvatus. Koordinacijos, nuoseklumo mėginius teisingai atliko, kvapo nebuvo. Tiriamojo išvaizdoje, laikysenoje ryškesnių pakitimų nebuvo. Jo pulsas buvo kiek padažnėjęs, nes buvo susijaudinęs, o kraujospūdis buvo normos ribose, pirštu nosies mėginius tiksliai atliko, eisena buvo stabili. Nistagmo nebuvo. Dėl narkotinių medžiagų imamas šlapimo mėginys ir aktų nereikia pildyti. Ryškesnių nukrypimų nebuvo pastebėta, nes jis buvo orientuotas, atsiminė įvykio aplinkybes, aiškiai, rišliai kalbėjo, tik buvo vertinimo situacijos neadekvatumas ir susijaudinimas, nes buvo iš karto po įvykio. Tiriamasis konkrečiai atsakė į klausimus, logiškai, rišliai, tačiau pokalbio nevystė. Ryškaus apsvaigimo nebuvo. Tiksliai negali pasakyti, kiek laiko organizme išlieka narkotinės medžiagos. Šlapime išlieka apie 2 savaites. Ji negali atsakyti, ar P. 2017 m. spalio 11 d. vartojo narkotines medžiaga.
Liudytojas A. A., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausiuoju patruliu, parodė, jog 2017 m. spalio 11 d. naktį dirbo su tyrėju T.S. Šilalės mieste, Dariaus ir Girėno gatvėje, netoli žiedo, link „Jozita“ degalinės stovėjo su tarnybiniu automobiliu. Apie 23:00 val. buvo išlipęs, stovėjo prie automobilio ir tuo metu išgirdo nuo „Maxima“ parduotuvės didelį garsą, suprato, kad parvažiuoja automobilis dideliu greičiu. Jis išėjo su lazdele stabdyti minėtą automobilį, tačiau automobilis dideliu greičiu pralėkė, nuvažiavo toliau link žiedo, nesustojo. Pradėjo jį vytis policijos automobiliu su švyturėliais, garsiniu signalu. Automobilis važiavo link Pietinio kelio gatvės, suko į kairę, t. y. D. P. gatvę. Jie šiek tiek prisivijo, tačiau automobilis didino greitį, važiuojant per kalnelius BMW automobilis pakilo, jį pradėjo mėtyti į šonus ir su šiuo automobiliu išdaužė kitus automobilius. Priėjo prie minėto automobilio, pastebėjo, kad jame sėdi vienas P.. Jam liepė išjungti automobilio variklį, P. buvo kaip prisitrenkęs, išlipo pro automobilio langą. Su juo susitiko ne pirmą kartą, žinojo, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemonę. Paklausė, ar jis yra išgėręs alkoholio. Alkoholio kvapo nebuvo. Patikrino blaivumą su alkotesteriu, tačiau alkotesteris parodė nulius. P. sakė, kad yra pametęs vairuotojo pažymėjimą. Kolega jį nuvežė į ligoninę dėl apsvaigimo patikrinimo, o jis pasiliko įvykio vietoje. Tarnybinis automobilis stovėjo ant įvažiavimo, ne pagrindinėje gatvėje. Abu pareigūnai buvo išlipę iš automobilio, tačiau nežino, ar automobilio variklis buvo išjungtas. Ant tarnybinio automobilio yra atšvaitai ir jie matosi. Stovėjo ne ant pagrindinės gatvės su tarnybiniu automobiliu, o ant įvažiavimo, tačiau P. galėjo matyti pravažiuodamas, nes jie buvo išlipę, buvo su uniformomis, stabdė su lazdele. P. aiškino, kad kažkas stabdė, bet jis važiavo dideliu greičiu, nesuvokė, o paskui suprato, kad policija, matė iš galo švyturėlius, tačiau važiavo toliau. Jis galėjo važiuoti mažiausiai 100 km/val. greičiu. Vijosi jį pareigūnai tarnybiniu automobiliu su švyturėliais ir garsiniu signalu, važiavo iš paskos. P. važiavo per žiedą ratu, o pareigūnai kirto žiedo kampą ir sutaupė laiko, jo nepaleido iš akių. Matė, kad D. P. gatvėje daužė 5-6 automobilius.
Prie šios bylos prijungta byla Nr. A15.-306-999/2017.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
A. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 423 straipsnio 3 dalį. Protokole nurodyta, jog A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 14, 16, 127, 226 punktų reikalavimus.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. P., 2017 m. spalio 11 d., apie 23.04 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas, Šilalės m., Dariaus ir Girėno gatvėje nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į stovinčius automobilius ir juos apgadino, žmonės nenukentėjo, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilis neperregistruotas nustatyta tvarka.
Liudytojas policijos pareigūnas A. A. parodė, kad išėjęs į gatvę lazdele stabdė P. vairuojamą automobilį, tačiau šis dideliu greičiu pralėkė. Peržiūrėjus vaizdo registratorių taip pat matyti, kad policijos pareigūnas lazdele stabdo automobilį, pareigūnas yra aiškiai matomas.
Nors A. P. nepripažįsta, kad nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, aiškina, kad jų nematė, tačiau netikėti ir atmesti išsamius ir nuoseklius liudytojo policijos pareigūno A. A. parodymus teismas neturi pagrindo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą pažeidimą policijos pareigūnai užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas. Liudytojo parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir aplinkybėms, nurodytoms policijos pareigūno T. S. tarnybiniame pranešime. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nepatvirtinta jokiais įrodymais, tik jo žodžiais.
Taip pat A. P. vairuojamas automobilis neperregistruotas nustatyta tvarka, vairuotojas su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, sudėtis. Už padarytus administracinius nusižengimus A. P. skirtinos administracinės nuobaudos.
Tačiau A. P. administracinės teisės pažeidimo protokole buvo inkriminuotas pažeidimas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tai yra vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, kai jo šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties bei pėdsakų metilendioksimetamfetamino pagal
Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 straipsnis). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, būtent ji ir turi pasirūpinti, kad asmens kaltei patvirtinti būtų pateikti patikimi ir leistini įrodymai, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. neigia vairavęs automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl būtina nustatyti ar surinkta pakankamai A. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, jog jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2887/2017(01), kurioje nurodyta, kad A. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir pėdsakų metilendioksimetamfetamino (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-306-999/2017, b. l. 92), VšĮ Šilalės rajono ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. MA-59 išvada, kad A. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir pėdsakų metilendioksimetamfetamino, transporto priemonės vairuoti negali (byla Nr. A15.-306-999/2017, b. l. 93).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.
Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau Metodikos) 2 p. nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš bendros asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo ir išvados formulavimo. Bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4 p.). Vadovaujantis Metodikos 6 p., gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo patvirtintos formos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šias skiltis jis užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Pagal tuo pačių įsakymu patvirtintą Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 p., numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai 2017 m. spalio 11 d. apie 23.04 val. stabdė bei prisivijo po autoįvykio sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai, bendraudami su automobilio vairuotoju A. P., nepastebėjo jo pakitusio elgesio. Patikrinus jo blaivumą, alkotesterio prietaisas parodė 0.00 promilių. Kilus įtarimui, jog A. P. vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pareigūnai kreipėsi į VšĮ Šilalės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje budinti gydytoja Vilmutė Juodeikytė atliko medicininę apžiūrą A. P. apsvaigimui nustatyti ir užpildė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą. Iš akto matyti, jog patikrinimo metu A. P. eisena tiesi, išlaiko kryptį per posūkius, ant vienos kojos pastovi, apsunkintoje Rombergo pozoje stabilus, rankų pirštų virpėjimas nežymus, vyzdžiai simetriški, į šviesą reaguoja, nistagmo (nevalingų akių judesių) nėra, skundų neišreiškia, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimą neigia, atmintis nesutrikusi, įvykio aplinkybes atsimena, kalba rišli, aiški. Gydytoja Vilmutė Juodeikytė teisme paaiškino, jog tiksliai negali pasakyti, kiek laiko organizme išlieka narkotinės medžiagos. Mėnesio bėgyje nenustatinėjama, dienų laikotarpyje nustatinėjama, kai galima rasti pėdsakus. Narkotinės medžiagos rastos tik šlapime, negalėjo atsakyti, ar P. 2017 m. spalio 11 d. vartojo narkotines medžiagas. Taip pat negalėjo pasakyti, kiek laiko organizme išlieka narkotinės medžiagos, ar A. P. minėtą dieną vartojo narkotines medžiagas. Gydytoja Vilmutė Juodeikytė, gavusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N 2887/2017(01), kurioje nurodyta, kad A. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir pėdsakų metilendioksimetamfetamino, užpildė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto skiltį „Išvada“ įrašydama, kad A. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir pėdsakų metilendioksimetamfetamino, transporto priemonės vairuoti negali. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reikėtų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu apsvaigimo būsenos konstatavimas buvo susietas vien tik su narkotinių medžiagų pėdsakų radimu A. P. organizme, nors kaip matyti iš A. P. būklės ir elgesio įvertinimo, apžiūros metu aiškių apsvaigimo požymių nekonstatuota, tai teisme patvirtino ir gydytoja Vilmutė Juodeikytė. Be to, su Medicininės apžiūros aktu A. P. nesupažindintas ir nėra duomenų, kad jis atsisakė aktą pasirašyti.
A. P. tvirtino, jog 2017 m. rugsėjo 30 d. vartojo narkotines medžiagas, tai buvo tik vienas pavartojimas, todėl šlapime ir rasta narkotinių medžiagų likučiai. Gydytoja Vilmutė Juodeikytė teisme paaiškino, kad negali pasakyti, kiek laiko narkotinės medžiagos išsilaiko žmogaus organizme, tam reikia specialių žinių, šlapime gali išsilaikyti apie dvi savaites.
Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Byloje nustatyta, jog A. P. kraujas tyrimams paimtas nebuvo. Vien tai, jog A. P. šlapime buvo rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs. Priešingai, vien kažkada pavartotų narkotinių medžiagų faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios medžiagos.
Jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, jog A. P. įvykio dieną transporto priemonę vairavo apsvaigęs, jo psichika ir elgesys buvo sutrikę nuo jo šlapime rastos narkotinės medžiagos, nėra. Nė vienas iš gydytojos apžiūros akte nustatytų požymių nesuteikia pagrindo įtarti, jog A. P. apžiūros metu buvo apsvaigęs. Teismo nuomone, gydytojos surašytame akte nurodytų duomenų visuma apie A. P. būseną ir jo veiksmus medicininės apžiūros metu neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog A. P. administracinio teisės pažeidimo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Policijos pareigūnai taip pat nenurodo, kad A. P. elgesys jiems būtų sukėlęs įtarimą.
Darytina išvada, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo dėl vairavimo apsvaigus. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, liudytojų paaiškinimus ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog A. P. 2017 m. spalio 11 d. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos numatytos ANK 423 straipsnio 3 dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
A. P. padaryti pažeidimai, numatyti ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje įrodyti administracinio nusižengimo protokolu, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK reagavimo skyriaus tyrėjo T. S. tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės aprašu, vairuotojų registro įrašo peržiūra, rašytiniu A. P. paaiškinimu, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, eismo įvykio vietos planu, transporto priemonių apžiūros aktais, R. B., S. G., M. K., M. S. rašytiniais paaiškinimais, foto lentelėmis, liudytojų parodymais bei kita byloje esančia medžiaga. Kadangi administracinio nusižengimo byloje įrodyta, jog A. P., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Šilalės m. Dariaus ir Girėno gatvėje nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, Šilalės m. D. P. gatvėje nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į stovinčius automobilius ir juos apgadino, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilis neperregistruotas nustatyta tvarka veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.
Skiriant nuobaudą A. P. atsižvelgiama į administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirtinos baudos, numatytos ANK 415 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 5 dalies sankcijose, jas subendrinant vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, bei ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje kaip alternatyvi nuobauda už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta papildoma nuobauda – galimas transporto priemonės konfiskavimas. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. V., automobilis jam yra grąžintas (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-306-999/2017, b. l. 29, 33). Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių savininko ryšius su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ar žinojimą apie neteisėtą automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, jog dėl automobilio konfiskavimo S. V. patirtų nepagrįstai didelių nuostolių ir automobilio konfiskavimas pažeistų Konstitucijos garantuojamą S. V. teisę į nuosavybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
A. P. pripažinti kaltu padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 2 dalį – 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą;
pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą;
pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalį – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, be transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. P. paskirti galutinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, be transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor bank, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 17073753869, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.
Teisėja Daina Dyburienė