Civilinė byla Nr. e2A-1699-640/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22429-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.;3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R. P. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir J. P. ieškinį atsakovui „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“, A. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. P. ir J. P. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 6500 Eur, o ieškovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Limedika“ darbuotojas A. G. 2017 m. gegužės 6 d. darbo metu neatidžiai vairuodamas mikroautobusą „Fiat Ducato“ ir pažeisdamas Kelių eismo tasyklių 27 ir 124 punktų reikalavimus, t.y. važiuodamas šaligatviu atbulas, automobilio galine dalimi partrenkė šaligatviu ėjusią peščiąją R. P. padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl atviro nosies kaulų ir kairės blauzdos kaulų skeveldrų lūžių ir dešinio žastikaulio išnirimo. Ieškovės sužalojimai buvo gydomi Respublikinėje Vilniaus universitetinė ligoninėje, Antakalnio poliklinikoje, UAB „Gemma“ sveikatos centre, Švenčionių ligoninėje. Ieškovei atlikta sudėtinga operacija, taikytas tiek ambulatorinis, tiek reabilitacinis gydymas. Iki šiol ieškovę kamuoja neigiamos liekamosios sužalojimo pasekmės: išsineria ranka pakėlus ją į viršų; sužalota koja raišuoja; išliko riboti sužalotų galūnių judesiai; vargina nuolatiniai rankos ir kojos skausmai, maudimas; sužalotas galūnes reikia saugoti nuo apkrovų, tenka riboti fizinę veiklą; visą likusį gyvenimą kojoje teks nešioti metalinį įtvarą; visą likusį gyvenimą išliks išvaizdą bjaurojantys randai. Dėl sveikatos sutrikdymo ir su tuo susijusių pasekmių ieškovė kentėjo itin stiprius fizinius skausmus. Taip pat, ieškovę kamavo ir vis dar kamuoja prislėgta nuotaika ir kiti nemalonūs pojūčiai, buvo subjaurota ieškovės išvaizda. Ieškovė patiria išgyvenimus dėl savo ateities, nes komplikuoto (skeveldrinio) kaulų lūžio bei išnirimo liekamosios pasekmės gali paūmėti ir vėliau. Išgyvendama dėl savo sveikatos būklės, skausmų, galvos svaigimų ieškovė patiria stresą, buvo labai sukrėsta dėl eismo įvykio ir jį sukėlusio vairuotojo lengvabūdiškumo bei įžūlumo pažeidžiant eismo taisykles.
3. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo sukėlė ypač pavojingą situaciją, nes visiškai nepaisė nustatytos eismo tvarkos, piktavališkai pažeidė elementarius eismo saugumo taisyklių reikalavimus, elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, todėl buvo padaryta žala nusikaltimu, t.y. buvo padaryta pavojinga veika, už kurią įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę.
4. Ieškovas J. P., sužinojęs apie tai, kad jos sutuoktinė R. P. patyrė sunkią traumą ir yra smarkiai sužalota, patyrė labai stiprų nerimą ir didžiulį stresą. Ieškovui teko apriboti savo darbinę veiklą ir rūpintis sunkios būklės sutuoktine, nes ji negalėjo judėti ir pati savimi pasirūpinti, juolab kad buvo sužalota ir ranka, ir koja, dėl to nebuvo galima naudotis ramentais. Stebėdamas ir slaugydamas kenčiančią sutuoktinę, ieškovas taip pat patyrė dvasinį skausmą. Dėl padaryto nusikaltimo ieškovas neteko dalies materialinės ir dvasinės paramos, patyrė nepatogumus. J. P. savo patirtą neturtinę žalą dėl jos sutuoktinio sužalojimo vertina 500 Eur.
5. Pažymėjo, jog draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ įvykdė ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei iš dalies įvykdė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo – išmokėjo ieškovei 2500 Eur išmoką, skirtą neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė įskaitė šią sumą į atlygintinos neturtinės žalos dydį. Tačiau šia išmoka nėra atlyginta visa ieškovei padaryta neturtinė žala, todėl ieškovė reiškia ieškinį. Trečiasis asmuo UAB „Limedika“ pateikė į bylą sutartį, patvirtinančią, kad ši įmonė apdraudė savo civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos atlyginimo maksimaliai 20000 Eur draudimo sumai. Kadangi ieškovų patikslintas reikalavimas neviršija šios maksimalios draudimo sumos, ieškovai patikslintu ieškiniu reikalavimus kelia tik draudimo bendrovei – prašo priteisti iš jos draudimo išmoką, skirtą neturtinei žalai atlygintas.
6. Atsakovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą (toliau - draudikas) pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
7. Nurodė, kad draudikas, vadovaudamasis žalos byloje esančia informacija ir dokumentais, dėl įvykio išmokėjo ieškovei 1 124,33 Eur draudimo išmoką, atlyginančią jos patirtą turtinę žalą (gydymo išlaidas), ir 2 500 Eur draudimo išmoką, atlyginančią ieškovės patirtą neturtinę žalą. Ieškiniu ieškovė nepateikė jokių naujų medicininių dokumentų, kurių pagrindu būtų svarstytinas papildomos draudimo išmokos išmokėjimas. Paskutinis ieškovės pateiktas medicinos dokumentų išrašas buvo išduotas 2017 m. spalio 10 d. (t. y. beveik prieš metus) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Nėra žinoma, kokie eismo įvykio liekamieji reiškiniai išliko šiai dienai. Į bylą taip pat nėra pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, jog dėl aptariamo eismo įvykio ieškovė tapo nedarbinga. Taigi, šiai dienai draudikas neturi pagrindo išmokėti ieškovams jų reikalaujamos papildomos draudimo išmokos.
8. Be to, kaip minėta, ieškovei buvo išmokėta 3 500 Eur draudimo išmoka, atlyginanti dėl eismo įvykio jos patirtą neturtinę žalą. Ieškovei išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas (3 500 Eur) atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus (žala buvo padaryta netyčia, kaltę trečiasis asmuo pripažino ir gailisi, sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai), atspindi ieškovės ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės trečiojo asmens interesų pusiausvyrą bei patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, draudikas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė papildomai reikalaujamo 5 500 Eur neturtinės žalos dydžio.
9. Trečiasis asmuo UAB „Limedika“ pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovų pareikštu ieškiniu.
10. Nurodė, kad UAB „Limedika“ neginčija aplinkybės, kad ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro nosies kaulų ir kairės blauzdos kaulų skeveldrinių lūžių ir dešinio žastikaulio išnirimo, tačiau įvertinus visus ieškinio prieduose esančius medicinos dokumentus, nėra aišku, kokios yra liekamosios sužalojimo pasekmės šiuo metu, kadangi ieškovai medicinos dokumentais ieškinyje nurodytų aplinkybių nepagrindė. Ieškovai taip pat nepateikė duomenų apie ligos progresavimo tikimybę, prognozes, taip pat nėra aišku, kokia buvo sveikatos sutrikdymo trukmė (paskutinis ieškinyje pateiktas medicinos dokumentas yra 2017 m. spalio 10 dienos).
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3241-276/2017 padarė išvadą, kad žala nukentėjusiajam atlyginta. Ieškovai neskundė atsakovo sprendimo dėl žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, jog neturtinė žala ieškovams buvo pilnai atlyginta.
12. Trečiasis asmuo A. G., vairuodamas transporto priemonę, priešingai nei teigia ieškovai, nesielgė piktavališkai ir nesiekė tyčia patrenkti ieškovės. Taip pat A. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo A. G. yra charakterizuojamas kaip racionali, atsakomybę už savo poelgius prisiimanti asmenybė, todėl vertinant ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įskaitant ir trečiojo asmens A. G. veiksmus po eismo įvykio.
13. Vertinant teismų praktiką, UAB „Limeda“ nuomone, ieškovei atlyginta neturtinė žala, kuri sudaro 2500 Eur, yra racionali ir užtikrina pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą. Tuo tarpu ieškovo J. P. reikalavimas atsakovui atlyginti jam 500 Eur dydžio neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose kitose bylose, kuriose nukentėjusiam asmeniui konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiųjų artimiesiems neturtinė žala nėra priteisiama.
14. Ieškovė R. P. pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo – atsisakė reikalavimo priteisti 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šią sumą atsakovas jai sumokėjo 2018 m. lapkričio 22 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. sprendimu priėmė ieškovės R. P. atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
16. Nustatė, kad ieškovė R. P. buvo sužalota 2017 m. birželio 6 d. apie 11.00 val. įvykusio eismo įvykio metu. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-3241-276/2017 nustatė, kad A. G. 2017 m. birželio 6 d. apie 11.00 val. vairavo kelių transporto priemonę – mikroautobusą „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo atbuline eiga (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje pėstiesiems skirtu šaligatviu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 ir 124 punktų reikalavimus, buvo neatidus, ties 84 namu automobilio galine dalimis partrenkė šaligatviu einančią pėsčiąją R. P., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl atviro nosies kalų ir kairės blauzdos kaulų skeveldrinių lūžių ir dešinio žastikaulio išnirimo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A. G. vadovaujantis LR BK 40 straipsnio 1, 2 dalimia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį atleistas, baudžiamoji byla nutraukta, A. G. perduotas jo sužadėtinės atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato. Dėl patirtų sužalojimų R. P. nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 12 d. buvo gydoma Viešojoje įstaigoje „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. liepos 12 d. UAB „Gemma sveikatos centras“ (slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje), nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. Viešojoje įstaigoje „Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė“ (fizinės medicinos ir stacionarinės reabilitacijos skyriuje). Kadangi įvykusio eismo įvykio metu UAB „Limedika“ priklausančios transporto priemonės „Fiat Ducato“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudikas (atsakovas) užregistravo žalos bylą Nr. IFTC0005503 ir atliko būtinus žalos administravimo veiksmus. Be to, 2016 m spalio 14 d. tarp draudiko (atsakovo ) ir trečiojo asmens UAB „Limedika“ buvo sudaryta savanoriškojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. TCA 00000403, kuria papildoma 20 000 Eur draudimo suma buvo apdrausta UAB „Limedika“ priklausančių transporto priemonių (įskaitant minėtą „Fiat Ducato“) valdytojų civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos. Draudikas (atsakovas), vadovaudamasis žalos byloje esančia informacija ir dokumentais, dėl įvykio išmokėjo ieškovei R. P. 1 124,33 Eur draudimo išmoką, atlyginančią jos patirtą turtinę žalą (gydymo išlaidas), ir 2 500 Eur draudimo išmoką, atlyginančią ieškovės R. P. patirtą neturtinę žalą. Atsakovas 2018 m. lapkričio 22 d. papildomai išmokėjo ieškovei R. P. 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
17. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas betkurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti ieškinio ar jo dalies ir į tai, kad ieškovei suprantamos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, tenkino ieškovės prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir bylą toje dalyje nutraukė.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad paskutinis ieškovės pateiktas medicininis dokumentas apie jos sveikatos būklę yra 2017 m. spalio 10 d., todėl teismas negali daryti kategoriškų išvadų apie šiuo metu nukentėjusiajai R. P. nustatytus žymesnius liekamuosius reiškinius dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Nurodė, kad taip pat nepateikta jokių įrodymų apie ieškovės R. P. nustatytą nedarbingumo lygį, todėl taip pat negalima daryti jokių išvadų, ar dėl eismo įvykio nedarbingumo lygis yra sumažėjęs. Ieškovė R. P. be jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, jai nustatyti kūno sužalojimai, buvo atliktos operacijos, taikytas ilgas gydymas ir reabilitacija, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė kokias nors ilgalaikes pasekmes, t. y. ar dėl patirtų sužalojimų ji prarado galimybę dirbti, ar jos pajamos dėl patirtų sužalojimų sumažėjo.
19. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes darė išvadą, kad ieškovei R. P. išmokėtas 3500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą dėl 500,00 Eur žalos priteisimo, nes įprastai į neturinės žalos atlyginimą teisę turi asmuo, kuris nukentėjo nuo neteisėto veiksmo, o tuo tarpu kadacinis teismas yra išaiškinės, jog kitiems asenis, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais.
21. Teismas atmetės ieškinį ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliantai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovų ieškinį, priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovui priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat, apeliantai prašė jiems priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
23. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apeliantės patirtos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė tiek į sužalojimo pobūdį, tiek į tai, kad sužalojimai padaryti kaltininkui šiurkščiai ir įžūliai pažeidus kelių eismo taisykles.
23.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė yra pensininkė, todėl jai nėra nustatomas darbingumo lygis. Tačiau tai nemažina apeliantės kančių ir išgyvenimų, susijusių su tuo, jog apeliantė dėl sužalojimų negali dirbti įprastų buities darbų ir jaučia kasdienius nepatogumus. Jau vien sužalojimų pobūdis (kaulų skeveldriniai lūžiai, lūžių atvirumas) rodo žiaurų ir skausmingą ieškovės traumavimą ir su tuo susijusias kančias.
23.3. Ieškovė iki šiol negali ir jau vargu ar galės normaliai judėti ir dirbti buitinius darbus, nes sužalota koja raišuoja, išliko riboti sužalotų galūnių judesiai, ją vargina nuolatiniai rankos ir kojos skausmai, maudimas, sužalotas galūnes reikia saugoti nuo apkrovų, tenka riboti fizinę veiklą, visą likusį gyvenimą kojoje teks nešioti metalinį įtvarą, visą likusį gyvenimą išliks išvaizdą bjaurojantys randai.
23.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog panašioje situacijoje b.b. Nr. 1A-554-594-2014 teismas neturtinę žalą įvertino didesne suma ir priteisė nukentėjusiajai u- kaulų lūžius ir nesunku sveikatos sutrikdymą 4344,30 Eur suma.
23.5. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo išgyvenimai nebuvo tiek dideli, kad jam nepriteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Duodamas parodymus teismo posėdyje apeliantas nuosekliai parodė kokius didelius neigiamus išgyvenimus jam teko patirti dėl sutuoktinės sužalojimo, jos kaulų lūžių ir negalėjimo savarankiškai judėti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo dėl šių apelianto nurodytų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantas su nukentėjusiuoju asmeniu ilgą laiką gyveno santuokoje, užaugino vaikus ir siejo su nukentėjusiąja ramios ir darnios senatvės viltis. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai sprendė, kad apelianto išgyvenimai neva nėra tokie dideli.
24. Atsakovė If P&C Insurance AS filialas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
25.1. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovei R. P. padarytos neturtinės žalos dydžio, nurodė, jog priimant sprendimą buvo įvertinta, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, nusikaltimas nėra sunkus, be to, sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog paskutinis ieškovės pateiktas medicininis dokumentas apie jos sveikatos būklę yra 2017 m. spalio 10 d. (t.y. daugiau nei vienerių metų senumo, skaičiuojant nuo eismo įvykio dienos (2017 m. birželio 6 d.) iki pirminio ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. liepos 19 d.), todėl teismas negali daryti jokių išvadų apie liekamuosius reiškinius (ilgalaikes pasekmes) ieškovės R. P. sveikatai.
25.2. Kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 18 d. išrašo iš medicininių dokumentų, užbaigus reabilitaciją ieškovei buvo nustatytas 85 balų Barthel indeksas, kuris atspindi kasdienį asmens funkcionavimą ir gebėjimą judėti. Jokių įrodymų, kad gydymas užsitęsė ir/ar yra komplikacijų, susijusių su įvykiu, ieškovai į bylą nepateikė. Be to, eismo įvykio metu ieškovė buvo 68 metų, todėl nereiktų atmesti galimų gretutinių ir/ar degeneracinių susirgimų įtakos ieškovės sveikatai.
25.3. Paminėtina ir tai, kad ieškovei išmokėtas 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų formuojamą praktiką panašios fabulos bylose - už nesunkų sveikatos sutrikdymą patrenkus asmenį eismo įvykio metu žalos dydis svyruoja nuo 579 Eur iki 2 896 Eur. Taigi, akivaizdu, jog ieškovei išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas net gi viršija panašiais atvejais nukentėjusiesiems mokėtinas sumas.
25.4. Savaime suprantama, jog ieškovas išgyveno dėl savo žmonos patirto sveikatos sužalojimo. Visgi, manytina. jog teismas pagrįstai nepripažino šio atvejo išimtiniu, kadangi sutuoktinio išgyvenimai laikomi natūralia reakcija į artimam asmeniui įvykusią nelaimę.
26. UAB „Limedika“ atsiliepime prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą.
27. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
27.1. Paskutinis ieškovės pateiktas medicininis dokumentas apie jos sveikatos būklę yra 2017 m. spalio 10 d., t.y. dokumentas yra vienerių su puse metų senumo, todėl trečiajam asmeniui pagrįstai kelia abejonių ieškovų pozicija, jog šiai dienai ieškovei yra nustatyti žymesni liekamieji reiškiniai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.
27.2. Vertinant baudžiamojoje byloje Nr. 1-3241-276/2017 nustatytas aplinkybės ir teismo išvadas, darytina išvada, kad ieškovų argumentai, kuriais siekiama charakterizuoti trečiąjį asmenį, kaip neva tyčia pertrenkusį ieškovę, yra nepagrįsti jokiomis išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis.
27.3. Aplinkybė, jog ieškovė yra pensininkė nereiškia, jog ieškovės dvasiniai išgyvenimai dėl to yra didesni lyginant su situacija, jeigu dėl įvykio dieną patirtų sužalojimų analogiškoje situacijoje ieškovei būtų nustatytas nedarbingumas. Vertinant neturtinės žalos dydi, aplinkybė, jog ieškovė yra pensininkė, neturėtu suponuoti išvados, jog dėl to asmuo patiria didesnes dvasines kančias ir dėl to turėtu būti priteistas didesnis neturtinės žalos dydis. Ieškovės patirti sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, todėl ieškovų nurodoma aplinkybė, kad sužalojimai yra žiaurūs yra ne objektyvaus pobūdžio argumentas ir anaiptol nereiškia, kad patirti sužalojimai turėtų būti vertinami kitaip, negu nurodyta medicininiuose dokumentuose.
27.4. Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-554- 594-2014, kuria ieškovai remiasi savo apeliaciniame skunde, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
27.5. Ieškovo J. P. reikalavimas atlyginti jam 500 Eur dydžio neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose kitose bylose, kuriose nukentėjusiam asmeniui konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiųjų artimiesiems neturtinė žala nėra priteisiama.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti neturtinę žalą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 6 d. apie 11.00 val., UAB „Limedika“ darbuotojas A. G. eidamas darbines pareigas vairavo jam patikėtą kelių transporto priemonę – mikroautobusą „Fiat Ducato“nir važiodamas atbuline eiga (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, pėstiesiems skirtu šaligatviu, automobilio galine dalimi pertrenkė šaligatviu ėjusią pėščiąją R. P., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl atviro nosies kaulų ir kairės blauzdos kaulų skeveldrinių lūžių ir
dešinio žastikaulio išnirimo. Dėl patirtų sužalojimų R. P. nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 12 d. buvo gydoma Viešojoje įstaigoje „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. liepos 12 d,. UAB „Gemma sveikatos centras“ (slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje), nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. Viešojoje įstaigoje „Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė“ (fizinės medicinos ir stacionarinės reabilitacijos skyriuje). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A.
G. vadovaujantis LR BK 40 straipsnio 1, 2 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį atleistas, baudžiamoji byla nutraukta, A. G. perduotas jo sužadėtinės atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato. Kadangi įvykusio eismo įvykio metu UAB „Limedika“ priklausančios transporto priemonės „Fiat Ducato“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudikas dėl įvykio išmokėjo ieškovei 1124,33 Eur draudimo išmoką, atlyginančią jos patirtą turtinę žalą (gydymo išlaidas), ir 2 500 Eur draudimo išmoką, atlyginančią ieškovės R. P. patirtą neturtinę žalą. Atsakovas 2018 m. lapkričio 22 d. papildomai išmokėjo ieškovei R. P. 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškovai atsisakė dalies ieškinio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. sprendimu priėmė ieškovės R. P. atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Apeliantai (ieškovai) nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas atmetė jų ieškinį dėl neturtinės žalos, todėl prašo teismo sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovui priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama.
32. TPVCAPDĮ 2 str. 5 p. sakoma, jog Eismo įvykio žala (toliau – žala) – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.
33. TPVCAPDĮ 2 str. 14 punkte nurodoma, kad Neturtinė eismo įvykio žala (toliau – neturtinė žala) – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
34. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad trečiojo asmens neteisėtais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta apeliantės sveikata. Taip pat, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei jau yra išmokėtas 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo pastebi, jog ieškovei atlyginta neturtinė žala yra didesnė nei įprastai priteisiama už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, teismo vertinimu, 3500 Eur neturtinė žala konkrečiu atveju laikytina teisinga, išlaikančia balansą, proporcinga padarytai žalai ir atitinkančia suformuotai teismų praktikai.
36. Kita vertus, ieškovams (apeliantams) siekiant prisiteisti papildomą neturtinės žalos atlyginimą, jiems kyla pareiga įrodyti, jog patirta neturtinė žala, šiuo atveju, yra didesnė nei 3500 Eur (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
37. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
38. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad apeliantė vis dar jaučia neigiamus eismo įvykio padarinius, negali dirbti įprastų jai darbų dėl ko jaučia skausmus, yra raiša, bei patyrė ir vis dar patiria neigiamus emocininius išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šiuo argumentus sutinka su atsakovės argumentais, kad apeliantai byloje nėra pateikę jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų minėtas apeliantų aplinkybes ir būtų aktualūs šio ginčo nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateiktas paskutinis ieškovės sveikatos apžiūros išrašas yra dar 2017 m. spalio 10 d.., t.y. daugiau nei metų senumo, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė dabar vis dar jaučia kokius nors neigiamus avarijos padarinius, nėra nustatyta, jog jos veikata sutrikdyta daugiau nei nesunkiai ar kad ji dėl šios avarijos patyrė kokius nors išskirtinius emocinius išgyvenimus į kuriuos atsižvelgiant būtų pagrindas nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisti jai daug didesnę nei praktikoje nustatyta neturtinės žalos sumą.
39. Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010).
40. Teisėjų kolegija pastebi, jog neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs atitinkamų kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina tiksliai nustatyti, kokios operacijos reikalingos nukentėjusiajam, ir ar jos reikalingos, nes tik tuomet bus galima spręsti ir apie jo dvasinių išgyvenimų apimtį.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovai (apeliantai) nepateikė svarių duomenų, kad po eismo įvykio likę kokie nors neigiami padariniai paveikė ieškovės sveikatą taip, kad dėl to ji neteko darbingumo laipsnio. Priešingai, užbaigus reabilitaciją ieškovei buvo nustatytas 85 balų Barthel indeksas, kuris atspindi kasdienį asmens funkcionavimą ir gebėjimą judėti. Taip pat, pastebėtina, kad nors ieškovė yra pensininkė byloje nėra duomenų, kad ieškovė po eismo įvykio iki kreipimosi į teismą būtų faktiškai ieškojusi darbo ar negalėjęs dirbti įprastų jai darbų. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl įvykio pablogėjo ieškovės psichinė sveikata, pailgėjo gydymosi trukmė, buvo reikalingas papildomas medikamentų vartojimas.
42. Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).
43. Šiuo atveju, apeliantas prašo teismo priteisti jam 500,00 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės ir atsakovės pozicija, jog nukentėjusiųjų, kurie yra patyrę nesunkų sveikatos sutrikdymą, artimiesiems neturtinė žala priteisiama tik išimtinais atvejais – patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus. Apeliantas (ieškovas) nepateikė įrodymų, kad konkrečiu atveju buvo patirti didesni išgyvenimai, nei įprastas išgyvenimas ar rūpestis dėl artimo žmogaus patirto sveikatos sužalojimo. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šis atvejis nėra pripažintinas išimtiniu, nes sutuoktinio išgyvenimai laikomi natūralia reakcija į artimam asmeniui įvykusią nelaimę.
44. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
45. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos sprendimui panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
46. Vadovaujanti CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo , dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
47. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantams bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nėra priteistinos. Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė