Nr. DOK-4683

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05570-2020-0

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 16 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T Transport“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „T Transport“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „T Transport“ patikslintą ieškinį atsakovui J. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – I. S.. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilipio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai nustatė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio taikymo sąlygas. Ieškovės vertinimu, teismai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas primetė savo sąlygas dėl ginčijamo susitarimo, į tai, kad nepasirašius susitarimo atsakovas atsisakė padengti skolą. Ieškovės atstovai, bijodami, kad nesugebės atgauti jokios sumos, buvo priversti pasirašyti susitarimą ieškovei nenaudingomis sąlygomis. Šias aplinkybės patvirtino trečiasis asmuo I. S. ir liudytojas D. S.. Tai reiškia, kad susitarimas nebuvo sudarytas abipusių nuolaidų keliu. Be to, atsakovas turėjo pakankamai turto, kurį realizavus galėjo atsiskaityti su ieškove.

Ieškovė pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo išvada dėl ieškovės apyvartinių lėšų trūkumų yra nepagrįsta. Šie teiginiai turėjo būti pagristi finansiniais dokumentais, o ne suinteresuoto asmens liudytojo D. S. ir atsakovo J. Š. pasisakymais. Ieškovė neturėjo apyvartinių lėšų trūkumo dėl kurių reikėtų sudaryti ginčo susitarimą.

Ieškovė taip pat nurodo, kad teismai klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016 ir nukrypsta nuo jos pagrindu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Byloje nustatyta, kad atsakovas kaip buvęs ieškovės vadovas žinojo, jog ginčijamas susitarimas akivaizdžiai prieštarauja ieškovės veiklos tikslams. Atsakovas nurodė, kad jam žinomas ieškovės įstatų turinys dėl ieškovės kaip pelno siekiančios bendrovės, atsakovui buvo žinoma, jog ieškovė nėra labdaros fondas, tačiau nutartyje daromos priešingos išvados.

Be to, ieškovės vertinimu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (įrodymų pakankamumas, civilinės bylos esmės atskleidimas). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu slėpė savo tikrąją finansinę padėtį – būdamas vaiko priežiūros atostogose atsakovas turėjo pakankamai finansinių lėšų grąžinti skolą, kadangi prižiūrint vaikus atsakovas buvo išlaikomas savo faktinės žmonos. Kadangi atsakovas vedė bendrą ūkį su K. Č., byloje buvo reikalinga išsiaiškinti duomenis apie jos finansinę padėtį, tačiau teismai nepagrįstai netenkino ieškovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo.

Galiausiai, pažymima, kad teismai pažeidė CPK 314 straipsnio reikalavimus neprijungdami liudytojo D. S. rašytinių paaiškinimų šioje byloje. Paaiškinimai buvo patvirtinti notaro, todėl laikytini D. S. valios išraiška. Ieškovė prašė juos prijungti, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė iškviesti D. S. į teismo posėdį ir paaiškinimų neprijungti. Teisme išsakyti D. S. pasisakymai skyrėsi nuo jo rašytinių parodymų, dėl to laikytini nepatikimais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kasacinį skundą atsisakius priimti, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „T Transport“, juridinio asmens kodas 300156511, 575 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugsėjo 8 d. Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 283.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos        Gražina Davidonienė

        Egidija Tamošiūnienė

        Dalia Vasarienė