Civilinė byla Nr. 2-1362-877/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12458-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.1.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Ievai Valatkevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovui advokatui Albertui Trumpuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Tauragės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, Teisingumo ministerija, antstoliai S. S., A. T., A. P..

Teismas

n u s t a t ė:

1. ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 133-137) prašė nutraukti šalių 1984 m. gruodžio 28 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti pavardes S. ir S., nustatyti, kad sutuoktinių turtui ir prievolėms taikomas atskiro turto režimas nuo 1995 metų ir pripažinti, kad dalijamas tik turtas, įgytas iki šio termino, pripažinti, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. ieškovės įgytas butas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, atsakovo turimas prievoles kreditoriams tretiesiems asmenims po santuokos nutraukimo prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat santuokos sudarymo piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo, namuose nebūdavo po kelis mėnesius, šeima nesirūpino, todėl dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis visiškai nesirūpino šeima ir nesistengė jos išsaugoti. Šalys negyvena kartu, netvarko bendro ūkio ir nepalaiko santykių nuo 1995 metų, kada atsakovas išėjo iš namų ir ieškovė nežinojo, kur jis būna ir kaip su juo susisiekti. Ieškovė 2016 metais iš savo lėšų įsigijo butą už 3000 Eur, tačiau, kadangi santuoka su atsakovu dar nebuvo nutraukta, butas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas prie šio buto įsigijimo neprisidėjo ir jame negyveno. Jokio turto kartu šalys santuokoje neįgijo. Ieškovė dar turi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo, todėl jis yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir į dalintino turto sąrašą nutraukinat santuoką neįtraukiamas. Ieškovė kreditorių neturi, o visi atsakovo kreditoriai yra įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys. Atsakovo prievolės kreditoriams po šalių santuokos nutraukimo turi likti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių šeima faktiškai senai iširo ir skirti terminą susitaikymui nėra prasmės.
2. Atsakovo faktinės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartimi buvo paskelbta paieška. Policijai nustačius atsakovo laikinąją gyvenamąją vietą Šilalės socialinių paslaugų namuose, atsakovo paieška nutraukta, o jam skirti procesiniai dokumentai išsiųsti per Šilalės socialinių paslaugų namų administraciją ir įteikti. Byloje gautas atsakovo atsiliepimas, atsiųstas iš Šilalės socialinių paslaugų namų, kuriame jis nurodė, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės, kad ieškovei liktų santuokinė pavardė, tačiau nesutinka, kad butas (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe (b. l. 58-60). Atsakovas teigė, kad jis ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir padėjo ieškovei butą įsigyti bei išlaikyti, pats jame taip pat gyveno. Atsakovas reikalauja jam priteisti piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį – butą (duomenys neskelbtini). Kompensacijos dydį atsakovas nurodo 30 procentų nuo buto įsigijo kainos 3000 Eur, t. y. prašo1000 Eur kompensacijos. Atsakovas, dirbdamas pas ūkininką, yra susižeidęs ranką, šiuo metu negali dirbti ir neturi kur gyventi. Atsakovui siųstas šaukimas į teismo posėdį per Šilalės socialinių paslaugų namų administraciją grąžintas neįteiktas (b. l. 68). Nežinant kitos atsakovo faktinės gyvenamosios vietos, atsakovui šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 78-79, 85-87). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepareiškė. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.
3. Tretieji asmenys antstoliai S. S., A. P. pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Byla išnagrinėta iš esmės tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
4. Tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Tauragės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, Teisingumo ministerija, antstolė A. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimų į ieškinį ar prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Byla išnagrinėta iš esmės tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

5. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 1984 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 4654 (b. l. 8). Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis nuo pat santuokos sudarymo piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo, namuose nebūdavo po kelis mėnesius, šeima nesirūpino. Atsakovas atsiliepime su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, dėl šių reikalavimų surašomi sutrumpinti motyvai. Atsakovui neginčijus savo kaltės dėl santuokos iširimo, ieškinio reikalavimas tenkinamas ir teismas šalių santuoką nutraukia dėl atsakovo kaltės (CK 3.61 str. 2 d., 3.69 str.).
7. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokinę pavardę, atsakovas dėl to neprieštaravo. Tarp šalių nesant ginčo šiuo klausimu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė S., atsakovui – prigimtinė pavardė S.
8. Civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka.
9. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.
10. Pagal bendrąją Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Turtinių teisinių santuokos nutraukimo teisinių padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios.
11. Ieškovė prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 1995 metų, kai atsakovas išėjo iš namų. Atsakovas atsiliepime šios aplinkybės neginčijo. Tai patvirtino ir liudytoja A. Š., teismo posėdžio metu paaiškinusi, kad ji buvo ieškovės ir atsakovo globotinė nuo 1986 ar 1987 metų, gyveno su abiem globėjais ieškove ir atsakovu. Kai liudytoja baigė 9 klases, tai buvo 1995 metais, atsakovas išėjo iš namų ir daugiau jos niekada jo nematė, iki šiol jokių kontaktų su juo ir nėra. Atsakovas gėrė, vagiliavo, jo ieškojo policija, todėl jis ir pasislėpė. Iš teismo veiksmų įteikinėjant atsakovui procesinius dokumentus, aprašytų sprendimo 2 punkte, taip pat akivaizdu, kad šalys kartu negyvena, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta nežinoma.
12. Įvertinus ieškovės ir liudytojos paaiškinimus, byloje nesant atsakovo prieštaravimų dėl šalių gyvenimo atskirai pradžios ir rašytinių įrodymų, paneigiančių šį ieškovės teiginį, laikoma, kad šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas ir nustatoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1995 metų (CK 3.67 str. 2 d., CPK 178 str.).
13. Šalys santuokoje transporto priemonių neįgijo (b. l. 9-10).
14. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, santuokoje šalių vardu kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), daugiau dalintino nekilnojamojo turto nėra (b. l. 11-13). Šis butas įgytas 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Reg. Nr. EJ-5258 pagrindu, sutartį kaip pirkėja pasirašė viena ieškovė (b. l. 14-17). Ieškovė pateikė butui (duomenys neskelbtini), paskaičiuotų komunalinių mokesčių sąskaitas, kurios išrašomos ieškovės vardu (b. l. 72-75). Ieškovės gyvenamoji vieta nuo 2016 m. spalio 14 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 94). Atsakovo gyvenamoji vieta ginčo bute niekada nebuvo deklaruota (b. l. 95). Iš ieškovės pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8233/95 matyti, kad šiuo sprendimu nutarta pripažinti J. S. netekusiu teisių į gyvenamąjį plotą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip negyvenantį bute dvejus metus. Minėta byla pradėta tuometinio buto savininko I. S. tėvo A. D. (b. l. 96-97). Ieškovė butą (duomenys neskelbtini), paveldėjo ir pardavė 2016 m. rugsėjo 23 d. už 10000 Eur (b. l. 89-93).
15. Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad butą (duomenys neskelbtini), ieškovė nusipirko iš lėšų, kurias gavo liudytojai pardavusi savo didesnį paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), nes liudytojos šeima didesnė ir jai reikia didesnio buto. Abi sutartys sudarytos tą pačią dieną pas tą patį notarą. Atsakovas į buto pirkimo sutartį įrašytas tik dėl to, kad dar buvo nenutraukta jų santuoka ir notarė sakė, kad reikia ir jį įrašyti. Atsakovas sudarant buto pirkimo sutartį nedalyvavo, už butą nemokėjo, bute (duomenys neskelbtini), niekada negyveno.
16. Atsakovas atsiliepime nesutiko, kad butas (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe (b. l. 58-60). Atsakovas nurodė, kad jis ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir padėjo ieškovei butą įsigyti bei išlaikyti, pats jame taip pat gyveno. Atsakovas reikalavo jam priteisti piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį – butą. Kompensacijos dydį atsakovas nurodo 30 procentų nuo buto įsigijo kainos 3000 Eur, t. y. prašo1000 Eur kompensacijos. Atsakovas prie atsiliepimo jokių priedų nepridėjo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes dėl jo prisidėjimo prie buto įsigijimo ir gyvenimo jame. Pažymėtina, kad atsiliepime išdėstoma atsakovo nuomonė dėl jam pareikštų ieškinio reikalavimų, tačiau atsiliepime jokie reikalavimai ieškovei negali būti formuluojami. Tam, kad atsakovas galėtų pateikti savo reikalavimus ieškovei, jis turėjo teikti priešieškinį ir už jį sumokėti žyminį mokestį. Atsakovas priešieškinio nereiškė, todėl jo atsiliepime išdėstytas reikalavimas priteisti jam kompensaciją už butą laikytinas tik atsakovo nuomone dėl dėl jam pareikštų ieškinio reikalavimų, tačiau nėra tinkamai pareikštas reikalavimas, kurį teismas turėtų svarstyti kartu su ieškinio reikalavimais ir spręsti kompensacijos atsakovui skyrimo klausimą.
17. Byloje pateikti rašytiniai duomenys, ieškovės ir liudytojos A. Š. paaiškinimai paneigia atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog jis prisidėjo prie ginčo buto įsigijime ir jame yra gyvenęs. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini), pirkimo ar jo išlaikymo savo lėšomis, kad būtų šiame bute deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir jame faktiškai gyvenęs. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turėjo nuolatinį darbą, gavo pastovias pajamas ir jas skyrė šeimos poreikiams, tuo pačiu ir ginčo buto įsigijimui. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), ir už gautus pinigus nusipirko mažesnį, jos poreikius labiau atitinkantį butą (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad ginčo butas įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei tai, kad teismas nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1995 metų, ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nustatoma, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d.).
18. Ieškovės turimas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės paveldėtas, todėl jis yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir į dalintino turto sąrašą nutraukiant santuoką neįtraukiamas.
19. Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Ieškovė kreditorių neturi (b. l. 105). Atsakovas yra skolingas (b. l. 106-120, 122-128, 138-141):

19.1. 50 Eur skolą kreditorei VMI prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, ir su šia skola susijusias vykdomosios bylos išlaidas antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/16/00304; 38 Eur skolą kreditorei VMI prie Finansų ministerijos ir su šia skola susijusias vykdomosios bylos išlaidas antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/16/00449; 40 Eur skolą kreditorei VMI prie Finansų ministerijos ir su šia skola susijusias susijusias vykdomosios bylos išlaidas antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/16/00484; 43 Eur skolą kreditorei VMI prie Finansų ministerijos ir su šia skola susijusias vykdomosios bylos išlaidas antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/16/00991; 90 Eur skolą kreditorie VMI prie Finansų ministerijos ir su šia skola susijusias vykdomosios bylos išlaidas antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/18/00083. Iš viso kreditorei VMI prie Finansų ministerijos J. S. skolingas 261 Eur, o antstolei S. S. skolingas 356,12 Eur vykdymo išlaidų.

19.2. 22 Eur skolą kreditoriui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir su šia skola susijusias vykdomosios bylos išlaidas 73,73 Eur antstolei A. T.;

19.3. 88,25 Eur skolą kreditoriui Teisingumo ministerijai ir su šia skola susijusias vykdomosios bylos išlaidas 187,29 Eur antstolei A. P., vykdomosios bylos Nr. 0124/14/00620.

20. Teismui nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1995 metų, kreditoriams nepateikus prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų, kuriuose aptartas prievolių kreditoriams vykdymas, įvertinus prievolių kilmę, nustatytina, kad po šalių santuokos nutraukimo prievolės sprendimo 19 punkte išvardintiems kreditoriams lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CK 3.126 str.).
21. Ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios 130 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleista 2017 m. birželio 22 d. nutartimi. Ieškovė taip pat sumokėjo 30 Eur už advokato paslaugas. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 71 Eur (CPK 93 str. 1 d.).
22. Valstybei iš atsakovo priteistinas 130 Eur žyminis mokestis ir 16,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso 146,62 Eur (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1984 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 4654, nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui J. S. palikti pavardę – S..

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių I. S. ir J. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1995 metų.

Nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis lieka: 1) 50 Eur skola kreditorei VMI prie Finansų ministerijos ir su šia skola susijusios vykdomosios bylos išlaidos antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/16/00304; 38 Eur skola kreditorei VMI prie Finansų ministerijos ir su šia skola susijusios vykdomosios bylos išlaidos antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/16/00449; 40,00 Eur skola kreditorei VMI prie Finansų ministerijos ir su šia skola susijusios vykdomosios bylos išlaidos antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/16/00484; 43 Eur skola kreditorei VMI prie Finansų ministerijos ir su šia skola susijusios vykdomosios bylos išlaidos antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/16/00991; 90 Eur skola kreditorie VMI prie Finansų ministerijos ir su šia skola susijusios vykdomosios bylos išlaidos antstolei S. S., vykdomosios bylos Nr. 00184/18/00083. Iš viso kreditorei VMI prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, J. S. skolingas 261 Eur, o antstolei S. S. skolingas 356,12 Eur vykdymo išlaidų; 2) 22 Eur skola kreditoriui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir su šia skola susijusios vykdomosios bylos išlaidas 73,73 Eur antstolei A. T.; 3) 88,25 Eur skola kreditoriui Teisingumo ministerijai ir su šia skola susijusios vykdomosios bylos išlaidos 187,29 Eur antstolei A. P., vykdomosios bylos Nr. 0124/14/00620.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                                                 Rita Liukaitytė