Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-04-12][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-201-723-2017].docx
Bylos nr.: e2-201-723/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
MB "TITUVA" 302891292 atsakovas
Kategorijos:
Turtinė žala
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Deliktinė atsakomybė
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Žala
Civilinės atsakomybės rūšys
Prievolių teisė
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Civilinė atsakomybė
Kiti žalos atlyginimo atvejai
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Teismų kompetencija:
Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui
Ieškinys:
Ieškinys:
Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
Dokumentinis procesas:
Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo bei tolesnio bylos nagrinėjimo tvarka

Civilinė byla Nr. e2-201-723/2017

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04311-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.3.1.

 

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

sekretoriaujant Daivai Šuopienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Mariui Urbeliui,

suinteresuoto asmens antstolio G. B. atstovei antstolio padėjėjai Karolinai Skrebytei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovams A. B. ir MB „Tituva“ dėl žalos priteisimo,

                                                       

n u s t a t ė :

 

ieškovė G. G. prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir MB „Tituva“ 11 900,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

1.Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia 2014-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3721-855/2014 patvirtino taikos sutartį tarp Skolininko A. B. ir Kreditorės G. G., pagal kurią Skolininkas pripažino Kreditorės reikalavimą 73 000 Lt (21 142,27 Eur) sumai ir įsipareigojo ją grąžinti Taikos sutartyje nustatytu grafiku. T. S. savo įsipareigojimo nevykdė ir Vilniaus rajono apylinkės teismas Kreditorei 2015-05-20 išdavė vykdomąjį raštą dėl 21 142,27 Eur (73 000 Lt) skolos išieškojimo. Kreditorė išduotą vykdomąjį raštą 2015-06-03 pateikė priverstiniam vykdymui antstoliui G. B., kuris užvedė vykdomąją bylą Nr. 0040/15/01244 - skolos ir vykdymo išlaidų likutis yra 21 525,54 Eur, iš kurių Kreditorei pervesta tik 145,04 Eur suma. A. B. yra MB „Tituva“ steigėjas, narys ir atstovas, atlygintinai atstovaujantis bendrovę ir gaunantis 3 000 Eur dydžio atlyginimą. Antstolis G. B. 2016-01-06 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kurį išsiuntė tiek į MB „Tituva“, tiek pačiam Skolininkui A. B.. Antstolis 2016-01-22 priėmė patvarkymą Nr. 0040/15/01244/AP31 areštuoti lėšas, kuriame nurodyta, kad MB „Tituva“ turi ir ateityje turės pareigą išmokėti pinigines lėšas Skolininkui, todėl vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 688 str. 689 str. areštavo pas MB „Tituva“ esančias ir ateityje būsiančias pinigines lėšas 21 577,57 Eur sumai, kurios priklauso ir priklausys Skolininkui ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Šis patvarkymas buvo adresuotas tiek MB „Tituva“, tiek Skolininkui, o Skolininkas jį gavo 2016-01-25. A. G. B. 2016-02-22 priėmė patvarkymą Nr. 0040/15/01244/AP17, kuriuo MB „Tituva“ ir MB „Tituva“ vadovas, narys A. B. buvo įpareigoti nedelsiant (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) pateikti informaciją apie išmokėtų piniginių lėšų dydį už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki šį patvarkymą parengimo dienos, taip pat įpareigoti MB „Tituva“ ir MB „Tituva“ vadovą/narį A. B. vykdyti antstolio 2016‑01-22 patvarkymą Nr. 0040/15/01244/AP31 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Nepaisant minėtų antstolio patvarkymų nei Skolininkas, nei MB „Tituva“ nevykdė antstolio G. B. priimtų privalomų nurodymų. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-20038-854/2016 Skolininkui skyrė 100 Eur dydžio baudą už antstolio patvarkymo nevykdymą. Antstolis G. B. 2016-09-01 priėmė pakartotinį patvarkymą Nr. 0040/15/01244/SK pateikti informaciją. MB „Tituva“ šį pakartotinį antstolio patvarkymą iš dalies įvykdė ir 2016-09-01 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-09-01 MB „Tituva“ nariui ir atstovui A. B. išmokėjo tokias pinigų sumas: 2016‑01‑12 - 1500 Eur; 2016-01-24 - 1000 Eur; 2016-02-02 - 3000 Eur; 2016-02-11 - 2000 Eur; 2016‑02-25 - 1900 Eur; 2016-03-04 - 2800 Eur; 2016-03-14 - 2200 Eur. Pagal pateiktą informaciją MB „Tituva“ A. B. per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-09-01 iš viso išmokėjo 14 400 Eur, ir tai buvo padaryta nepaisant ir akivaizdžiai pažeidžiant antstolio 2016-01-22 priimtą patvarkymą Nr. 0040/15/01244/AP31 areštuoti lėšas. Tai reiškia, kad ieškovė negavo 14 400 Eur lėšų, kuriomis bent iš dalies būtų grąžinta jai teismo priteista skola iš Skolininko, o vietoj to šias lėšas gavo A. B.. Tokiais savo veiksmais atsakovai ieškovei padarė žalą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, atsakovai apie antstolio 2016-0122 priimtą patvarkymą Nr. 0040/15/01244/AP31 sužinojo 2016-01-25 dieną, todėl laikytina, kad nuo šios dienos atsakovo MB „Tituva“ atlikti mokėjimai A. B. yra neteisėti ir dėl šių abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų Ieškovė patyrė 11 900 Eur (3000 Eur + 2000 Eur + 1900 Eur + 2800 + 2200 Eur ) dydžio žalą. Atsakovų veiksmų neteisėtumą konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-20038-854/2016, skirdamas Skolininkui 100 Eur dydžio baudą. Ieškovė ginčo atveju žalą patyrė vienareikšmiškai dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, atsakovų kaltė dėl neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos preziumuojama. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Laikytina, kad atsakovai abu veikė bendrai ir kartu atliko neteisėtus veiksmus bei gavo iš to naudos, o nustatyti, kiek kuris atsakovas konkrečiai prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo, nėra galima, nes abu atsakovai siekė bendro rezultato. A. B., veikdamas MB „Tituva“ vardu, įsipareigojo savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais ir taip pat prisiėmė asmeninę riziką ir atsakomybę už MB „Tituva“ vardu atliktus veiksmus.

2.Atsakovas A. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tokio teisių gynimo būdo Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.138 str.) nenumato. Ieškovės reikalavimas pripažintinas netinkamu ieškinio dalyku ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 4 p.), o teismas vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p. turi atsisakyti priimti ieškinį, o jeigu tokios aplinkybės paaiškėja ieškinį priėmus (kaip tai atsitiko šioje byloje) – bylą nutraukti ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.). Iš ieškinio visiškai nesuprantama kaip ieškovė paskaičiavo ir kokiu pagrindu remiantis nurodė, jog abu atsakovai, negrąžindami jau ir taip teismo nutartimi priteistos skolos, savo veiksmais, t.y. atlikdami bankinius pavedimus tarpusavyje, padarė ieškinio reikalavimo dydžio žalą ieškovei. Priešingai, iš ieškinio reikalavimo matyti, jog ieškovė naudodamasi įstatymo normomis siekia nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita - bando prisiteisti iš atsakovų antra tiek sumos, kuri jau ir taip teismo nutartimi yra priteista ieškovės naudai. CK užtikrina nukentėjusio asmens interesus, nes nukentėjusiajam suteikia teisę reikalauti visiškai atlyginti patirtus nuostolius. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, kadangi tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Šiuo atveju patenkinus tokį ieškovės reikalavimą, ieškovė jau ir taip teismo nutartimi būdama patenkinusi savo reikalavimą į atsakovą A. B., nepagrįstai praturtėtų jo sąskaita beveik tokia pačia suma, kokia jau yra priteista. Žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Tačiau kaip minėta iš ieškinio reikalavimo visiškai neaiškiu kaip, kokia, kokio dydžio, kodėl tokio dydžio ieškovei buvo padaryta žala. Šiuo atveju, atlikus atsakovams bankinius mokėjimus tarpusavyje ieškovei nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Skolos negrąžinimas nesudaro pagrindo ir prielaidų atsirasti naujai žalai ar ieškovui pagrindu nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita.

 

3.Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2016-01-06 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. 0040/15/01244/AP3 ir išsiųstas registruotu laišku MB „Tituva“, A. B. darbovietei, taip pat el. paštu pačiam A. B.. Taip pat, 2016‑01-22 buvo priimtas patvarkymas areštuoti lėšas Nr. 0040/15/01244/AP31, kuriuo buvo areštuojamos pas MB „Tituva“ esančios ir ateityje būsiančios piniginės lėšos, kurios priklauso ir priklausys A. B.. Apie šio patvarkymo priėmimo MB „Tituvos“ atstovas (vadovas) A. B. buvo informuotas. Nepaisant to, A. B., kaip MB „Tituvos“ atstovas (vadovas), po šio patvarkymo gavimo (2016-01-26) laikotarpiu 2016-01-12 – 2016-03-14 išmokėjo A. B. 14 400 Eur. Iš šios informacijos matoma, kad A. B. nors ir buvo tinkamai informuotas apie priimtus procesinius dokumentus, tačiau jų piktybiškai nevykdė. Jei MB „Tituvos“ atstovas (vadovas) būtų tinkamai vykdęs patvarkymą areštuoti lėšas Nr. 0040/15/01244/AP31 jau būtų buvusi padengta dalis skolos.

4.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. M. U. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad nėra pagrindo bylą nutraukti. Neteisėti veiksmai yra padaryti visai atskiri – pažeidimas antstolio patvarkymo areštuoti pas MB „Tituva“ esančias ir ateityje būsiančias B. priklausančias pinigines lėšas. Antstolio patvarkymas atsakovams buvo žinomas. Jie žinojo apie tokį reikalavimą, tačiau 5 mokėjimais lėšos buvo pervestos B.. Jeigu tos lėšos būtų atitekusios į antstolio depozitinę sąskaitą, tai antstolis būtų atitinkamai tas lėšas paskirstęs. Dalį jų būtų pervedęs pačiai ieškovei. Šios lėšos nebūtų buvę priteisiamos antrą kartą, jei ieškinys būtų tenkinamas. Tai nėra perteklinis ar pakartotinis reikalavimas atlyginti žalą. Iš atsiliepimo taip ir nėra aišku, kodėl lėšos buvo pervestos, nors buvo priimtas antstolio patvarkymas. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų argumentų dėl žalos atsiradimo dydžio, atsiradimo pagrįstumo, teisinio pagrindo. Nėra kitos pozicijos byloje. Mano, kad yra pagrindas taikyti solidarią atsakomybę, Jie veikė bendrai, atliko neteisėtus veiksmus ir gavo naudos. Antstolio patvarkymo areštuoti lėšas neįvykdė atsakovai. Negali pasakyti, kaip fiziškai pinigai pajudėjo iš areštuotos MB „Tituvos“ sąskaitos. Mechanizmo paaiškinti negali, tą turi užtikrinti antstolis. Iš 2016-09-01 rašto nėra aišku kaip buvo išmokėtos lėšos. Patvarkymas apimtas 2016-01-22. Jei būtų buvę gryni pinigai, „Tituva“ galėjo pervesti juos B.. Jei ne grynieji pinigai, tai mažai tikėtina, kad areštuotos lėšos galėjo būti pervestos per bankus. P. M. bendrijų įstatymą narys negali būti bendrijos darbuotoju. Vadinasi santykiai tarp „Tituvos“ ir B. yra pavedimo, t.y. civiliniai santykiai. Gautinos sumos paslaugų teikimo pagrindu. Jie negalėjo net ir per kasą išmokėti, nes buvo areštuotos lėšos. Iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės. Pinigai turi atsirasti antstolio depozitinėje sąskaitoje. Reikalaujama suma yra tie patys pinigai, kurie jau priteisti teismo sprendimu. Antstolis vykdymo išlaidas pasiima iš jam pervestų pinigų. Buvo atlikti nauji neteisėti veiksmai. Pinigai neteisėtai pervesti B.. Iš B. priteista apie 21 000 Eur. Bus du skirtingi teismo sprendimai, tačiau antstolis negalės daugiau išieškoti negu numatyta pirmajame vykdomajame dokumente. Žala analizuojama šiuo atveju iš neteisėtų veiksmų – antstolio patvarkymo nevykdymo. Atsakovai pažeidė pareigą nedaryti žalos kitam asmeniui. Dėl to atsiranda naujas atsakovas „Tituva“.

5.Suinteresuoto asmens antstolio G. B. atstovė antstolio padėjėja K. S. palaikė ieškinį. Nurodė, kad atsakovams apie patvarkymą buvo žinoma. Patvarkymas siųstas paštu, taip pat el. paštu. Atsakovas pats atsakė į laišką. MB „Titutva“ turėjo tas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Mano, kad MB „Tituva“ lėšos banke nebuvo areštuotos. Šiuo atveju MB „Tituva“ nėra skolininkas, todėl jie neturėjo teisės areštuoti lėšas. Antstolis negali paimti visos sumos, turi likti žmogui pragyvenimui. B. sąskaitai areštas buvo nuimtas, nes jis nurodė, kad tai sąskaita į kurią jis gauna darbo užmokestį. Tada buvo išsiųstas patvarkymas į darbovietę, kad būtų išskaitoma iš darbo užmokesčio į antstolio depozitinę sąskaitą.

6.Atsakovai MB „Tituva“ ir A. B. (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai (šaukimas A. B. įteiktas 2016-12-14 per EPP, jis taip pat yra MB „Tituva“ vadovas). Savo atsiliepime į ieškinį M. B. prašė jam (jo atstovui) neatvykus į teismo posėdį bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Ieškinys atmestinas .

7.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3721-855/2014 patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2014-10-27 tarp ieškovės (kreditorės) G. G. ir atsakovo (skolininko) A. B., pagal kurią atsakovas pripažino ieškovės reikalavimo dalį 73 000 Lt sumai ir įsipareigoja ją sumokėti pagal šį grafiką: iki 2014-11-30 - 9130 Lt (2644,23 EUR); iki 2014-12-31 – 27370 Lt (7926,90 EUR); iki 2015-01-31 – 18 251 Lt (5285,86 EUR); iki 2015-03-01 - 18249 Lt (5285,28 EUR) (Taikos sutarties 3 punktas).

Kadangi atsakovas A. B. taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5141-855/2014 nusprendė patenkinti kreditorės G. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išduoti jai vykdomąjį raštą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutartimi c.b. Nr. L2-3721-855/2014 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, nustatant, kad A. B. pripažįsta G. G. reikalavimą 73000 Lt sumai ir įsipareigoja nedelsiant ją grąžinti. Teismo nutartis įsiteisėjo 2015-05-06 ir vykdomasis raštas ieškovei buvo išduotas 2015-05-20.

Vykdomąjį raštą G. G. vykdymui pateikė antstoliui G. B..

Tokiu būdu konstatuotina,kad atsakovo B. atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas,kurį tinkamai atlikti turi pareigą antstolis.

8.Atsakovas A. B. yra atsakovo MB „Tituva“ vienasmenis atstovas ir steigėjas. Atsakovas A. B. su MB „Tituva“ 2015-09-20 sudarė Civilinę (paslaugų) sutartį, pagal kurią M. B. įsipareigojo organizuoti kasdienę MB „Tituva“ veiklą, veikti jos vardu ir atlikti kitus LR teisės aktuose, mažosios bendrijos nuostatuose, narių sprendimuose ir Sutartyje numatytus veiksmus ir pareigas, siekiant užtikrinti mažosios bendrijos interesus ir įgyvendinti jos tikslus (Paslaugos), o MB „Tituva“ įsipareigojo už tinkamai suteiktas Paslaugas sumokėti 5.1 punkte nurodytą Paslaugų kainą.

MB „Tituva“ ir A. B. 2015-10-02 sudarė Susitarimą dėl 2015-09-20 Civilinės (paslaugų) sutarties dalinio pakeitimo ir papildymo, kuriuo susitarė pakeisti ir papildyti jų sudarytą sutartį taip, kad MB „Tituva“ įsipareigojo A. B. už tinkamai per kalendorinį mėnesį suteiktas paslaugas mokėti 3000 Eur atlyginimą bei papildomai sumokėti visus kitus privalomus mokėti mokesčius bei mokėjimus (Paslaugų kainą); Paslaugų kainą sumokant į A. B. banko sąskaitą, esančią D. B. AS Lietuvos filiale arba sąskaitą, esančią N. B., arba grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį.

Tokiu būdu formaliai ir neformaliai skolininkas sudarė sutartį su pačiu savimi ir įsipareigojo sau mokėti atlyginimą,kuris būtų deklaruotinas ir iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą.

9.Antstolis G. B. 2016-01-06 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 0040/15/01244/AP3, kuriuo pareikalavo MB „Tituva“ iš skolininko A. B. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; išieškotas sumas pareikalavo pervesti į nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą.

Antstolis G. B. 2016-01-22 priėmė patvarkymą Nr. 0040/15/01244/AP31 (pakeičiantį 2016-01-06 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 0040/15/01244/AP3), kuriuo areštavo pas MB „Tituva“ esančias ir ateityje būsiančias pinigines lėšas 21 577,57 Eur sumai, kurios priklauso ir priklausys A. B.. Patvarkymas buvo išsiųstas atsakovui A. B. registruotu paštu ir elektroniniu paštu. A. B. 2016-01-25 atsakė į antstolio G. B. padėjėjo A. P. jam atsiųstą el. laišką su prisegtu patvarkymu ir tokiais savo veiksmais patvirtino, kad jam yra žinoma apie priimtą antstolio 2016-01-22 patvarkymą Nr. 0040/15/01244/AP31.

Antstolis G. B. 2016-02-22 patvarkymu Nr. 0040/15/01244/AP17 pareikalavo MB „Tituva“ ir jos vadovą A. B. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti informaciją apie išmokėtų piniginių lėšų dydį už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki atsakymo į patvarkymą parengimo dienos; taip pat vykdyti antstolio 2016-01-22 patvarkymą Nr. 0040/15/01244/AP31 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-20038-854/2016 MB „Tituva“ atstovui A. B. buvo paskirta 100 Eur dydžio baudą už antstolio 2016-01-22 patvarkymo areštuoti lėšas Nr. 0040/15/01244/AP31 nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/15/01244. Nutartis paskirti baudą nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo 2016-07-05.

Minėti antstolio veiksmai ir teismo nutartis patvirtina faktą,kad skolininkas,gaudamas lėšas iš savo paties bendrovės ir turėdamas pareigą vykdyti antstolio patvarkymus jų nevykdė,ko pasekoje iš jam išmokėtų atlyginimo sumų nebuvo pervedami pinigai į antstolio sąskaitą,kad dengti kreditorinį įsiskolinimą.Akivaizdu,kad skolininkas buvo ir yra nesąžiningas.To pasekmė-paskirta teismo bauda.

Teismas minėtoje nutartyje konstatavo,kad pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).Byloje teismas nustatė,kad skolininkas ir juridinio asmens vadovas yra tas pats asmuo,kuris nuo 2016-01-29 iki antstolio pareiškimo dienos ir iki teismo nutarties priėmimo dienos nevykdė antstolio patvarkymo.Teismas paskyrė tik 100 eurų bendrą baudą,kaip antstolio patvarkymo nevykdymą už kiekvieną dieną nuo 2016-01-29 iki 2016-04-25.Ši nutartis nebuvo apskųsta,o tai reiškia logiškai mąstant,kad tokia poveikio priemonė buvo tinkama ir antstoliui, ir nėra abejonės skolininkui.Realiai būtent bauda už kiekvieną dieną yra stimulas antstolio patvarkymą nevykdančiam asmeniui nebandyti jų nevykdyti,nes baudos dydis tampa didelis(minėtu atveju galėjo būti 86x100-8600 eurų).Neesant poveikio skolininkui antstolio veiksmams atlikti tinkamai ir laiku, ir net jų nevykdyti, leidžia tam asmeniui piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis pažeidžiant įstatymo normas(CPK 7 str.).

10.Antstolis G. B. 2016-09-01 pakartotiniu patvarkymu Nr. 0040/15/01244/SK pareikalavo MB „Tituva“ ir jos vadovą A. B. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti informaciją apie išmokėtų piniginių lėšų dydį už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki atsakymo į patvarkymą parengimo dienos; taip pat vykdyti antstolio 2016-01-22 patvarkymą Nr. 0040/15/01244/AP31 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Atsakovas A. B. 2016-09-01 atsakyme antstoliui nurodė, kad už laikotarpį nuo 2016‑01‑01 iki šio rašto sudarymo dienos  MB „Tituva“ jam, kaip nariui ir atstovui, išmokėjo: 2016‑01‑12 – 1500 Eur, 2016-01-24 – 1000 Eur, 2016-02-02 – 3000 Eur, 2016-02-11 – 2000 Eur, 2016-02-25 – 1900 Eur, 2016-03-04 – 2800 Eur, 2016-03-14 – 2200 Eur.

Tai rodo,kad skolininkas pateikė antstolio prašomus duomenis dėl ankščiau pervestų pinigų,o ar vykdė antstolio patvarkymą dėl bendrovės turto arešto skolininko atžvilgiu duomenų nėra.

11. LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos A. T. praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.Visą atsakomybė dėl savo įrodinėjimo dalyko pagrįstumo tenka juos teikiančiai šaliai. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

12.Ieškovas remiasi savo reikalavimų patenkinimo pagrindu CK 6.248 str.1d.(kaltės prezumpcija) ir 6.279 str.1d..(solidari atsakomybė).

Faktinė situacija yra tokia,kad tiek skolininkas,tiek juridinis asmuo yra vykdymo proceso dalyviai.Be abejonės iš esamos bylos medžiagos matyti,kad skolininkas yra nesąžiningas,nes pats sau mokėdamas atlyginimą,t.y. turėdamas lėšų skolai dengti ir turėdamas pareigą mokėti skolą to sąmoningai nedarė ir nedaro esamu laiku(to įrodymas jo paties kasos pajamų orderis prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas 2300 eurų sumai,kurią jis perdavė juridiniam asmeniui jeigu minėtas kasos pajamų orderis realiai buvo apskaitytas 2017-01-09).Tas rodo,kad skolininkas ir toliau nevykdo antstolio patvarkymo.Tačiau akivaizdu ir tai,kad skolininkas naujos žalos kreditoriui savo veiksmais(neveikimu) 2016 metų pradžioje(ginčo terminu) nepadarė.Už savo pareigos nevykdymą jam ir juridiniam asmeniui buvo paskirta bauda.Ieškovė dėl atsakovų veiksmų negavo naudos(skolos dalies dėl sutarties nevykdymo pagal vykdomą išieškojimą),bet ir nepatyrė žalos pagal faktinę situaciją.Todėl pagrįsti tik šie atsakovo argumentai,kad „atlikus atsakovams bankinius mokėjimus tarpusavyje ieškovei nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Skolos negrąžinimas nesudaro pagrindo ir prielaidų atsirasti naujai žalai.“Kitų atsakovo ir ieškovo argumentų teismas neanalizuoja,nes jie nėra pagrįsti.

Tokiu būdu priteisti ieškovei jau iš priteistų pinigų dalį nesumokėtos skolos-ginčo sumą,kaip naują žalos dydį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13.Netenkinus ieškinio ieškovei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 str.).

Atsakovas A. B. prašo priteisti iš ieškovės 2 300,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias grindžia jo paties, kaip VšĮ „Juridinės konsultacijos“ direktoriaus, paruoštu paskaičiavimu ir VšĮ „Juridinės konsultacijos“ buhalterio T. Š. pasirašytu 2017‑01‑09 Kasos pajamų orderio kvitu Serija JK Nr. 0004. Pažymėtina, kad šiuos dokumentus atsakovas teismui pateikė 2017-02-07 jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2017-01-18). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad proceso įstatyme nustatyta civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687). Analizuojamu atveju 2 300,00 Eur išlaidų atsakovas ne tik nepatyrė už VšĮ „Juridinės konsultacijos“ paslaugas,nes pinigus sumokėjo pats sau,ką įrodo tai,jog jis yra aukščiau minėtos įmonės direktorius,bet ir tai,kad jis neformaliai prašo priteisti išlaidas ne už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą,o savo paties paruoštus atsiliepimus į ieškinį. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Teismas konstatuoja, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis betarpiškame ryšyje su CPK 88 str.(Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Todėl priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui nėra jokio pagrindo.Iš esmės atsakovas vėl piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Kita proceso šalis teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų neteikė.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 56,88,93,178,185,259-269,270 str., teismas

 

n u s p r e n d ė:

 

ieškinį atmesti .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                             Vilmantas Ambrulevičius