Civilinė byla Nr. e2-6379-1171/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02124-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.6.4.5; 1.3.2.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Aurimui Baniui,

atsakovui A. K. ir jo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Riešės gimnazijos ieškinį atsakovui A. K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei Riešės gimnazijai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė Riešės gimnazija per atstovą kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį atsakovui A. K., kuriuo prašo nagrinėti ginčą iš esmės ir atsakovo A. K. reikalavimus bei Vilniaus darbo ginčų komisijos tenkintą reikalavimų dalį: 1) pripažinti A. K. 2022 m. lapkričio 28 d. atleidimą iš darbo iš Riešės gimnazijos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalį neteisėtu; 2) laikyti, kad darbo sutartis tarp A. K. ir Riešės gimnazijos nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį; 3) išieškoti A. K. naudai iš Riešės gimnazijos 7 263,65 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, 5 728,69 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už atleidimą iš darbo bei 200 Eur neturtinės žalos kompensaciją, pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. Riešės gimnazijos (toliau – ieškovė arba gimnazija) direktorės įsakymo Nr. V1-704 pagrindu buvo sudaryta komisija A. K. (toliau – atsakovas) galimiems darbo pareigų pažeidimams tirti, kuri atliko tyrimą ir 2022 m. spalio 21 d. surašė tyrimo aktą, kuriame pateikė išvadą, jog atsakovas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 3 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose. Tyrimo komisija (toliau – komisija) pateikė rekomendacijas ieškovės direktorei, vadovaujantis DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) dėl sutikimo atleisti atsakovą iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė kreipėsi į VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėją – vyriausiąjį darbo inspektorių (toliau – inspektorius) su prašymu suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su atsakovu DK 58 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pagrindu. Inspektorius 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su A. K., Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ gimnazijos padalinio pirmininku DK 58 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atitinkamai atsakovas buvo atleistas iš darbo ieškovės direktorės 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. P1-949 pagal minėtas DK nuostatas. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą, kurio iš dalies tenkino atsakovo prašymą. Ieškovė nesutikdama su minėtu Darbo ginčų komisijos sprendimu pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašo darbo ginčą dėl teisės išnagrinėti iš esmės. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas buvo visiškai pagrįstai ir teisėtai atleistas iš darbo gimnazijos direktorės 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. P1-949 pagal DK 58 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas. Ieškovė minėtų DK nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste pažymi, jog 2022 m. rugsėjo 23 d. gimnazijos direktorės įsakymo Nr. V1-704 pagrindu buvo sudaryta komisija, kuri atliko tyrimą ir 2022 m. spalio 21 d. surašė tyrimo aktą, kuriame pateikė išvadą, jog atsakovas padarė šiurkščius darbų pareigų pažeidimus, kaip jie apibrėžti DK 58 straipsnio 3 dalies, 4, 5, 6 ir 7 punktuose. Komisija nustatė daugybę atsakovo padarytų darbo pareigų pažeidimų, tame tarpe ir tai, jog atsakovas darbo vietoje yra galimai padaręs nusikalstamas veikas, dėl ko teisėsaugos institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ieškovė pažymi, kad 2018 m. liepos 26 d. gimnazija, atstovaujama tuo metu direktorės pareigas ėjusios direktorės L. M., ir A. K., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė rangos sutartį Nr. F9-36 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti gimnazijai nuosavybės teise sutarties priede Nr. 1 suderintas WC patalpų remonto – įrengimo paslaugas ir prekes, o gimnazija įsipareigojo už perduodamas kokybiškas paslaugas ir prekes priimti sutartyje nustatyta tvarka bei sumokėti už jas sutartyje nurodytą kainą. Pagal sutarties 3 p., minėti WC patalpų remonto – įrengimo darbai privalėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Sutartimi sulygtų WC patalpų remonto – įrengimo darbų kaina – 6 978,58 Eur su PVM, kuri, pagal sutarties 5.2 p. nuostatas, turėjo būti sumokėta tokia tvarka – 50 proc. darbų kainos sumokama prieš užsakant prekes, t. y. iki 2018 m. liepos 27 d., o likusi suma turėjo būti sumokėta per 14 kalendorinių dienų po atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos – faktūros išrašymo. Pažymi, kad gimnazija už atsakovo įsipareigotus atlikti darbus sumokėjo avansiniu pavedimu, 2018 m. liepos 26 d. pervesdama atsakovui 3 489,00 Eur dydžio avansą. 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakovas pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2018/09/27-1, kuriuo perdavė WC patalpų remonto – įrengimo darbus ir kuriuo deklaravo, jog tariamai visi sutartyje ir jos priede Nr. 1 numatyti darbai yra atlikti. 2018 m. rugsėjo 27 d., atsakovas išrašė gimnazijai PVM sąskaitą – faktūrą serija AK Nr. 001 visai sutartyje numatytai sumai, t. y. 6 978,58 Eur su PVM. Minėtas gimnazijos turimas atliktų darbų aktas yra pasirašytas tik atsakovo, tačiau jis nėra pasirašytas gimnazijos atstovų. Tačiau 2022 m. rugsėjo 12 d. atsakovas (tuo metu atsakovas buvo nedarbingume) iš savo tarnybinio el. pašto atsiuntė į gimnazijos buhalterijos el. pašto dėžutę atliktų darbų akto Nr. 2018/09/27-1 ir PVM sąskaitos – faktūros serija AK Nr. 001 kopijas, kuriose yra ne tik atsakovo, bet ir gimnazijos darbuotojos I. S. parašai. Gimnazija, pradėjusi aiškintis, kodėl jos turimos atliktų darbų akto ir minėtos sąskaitos kopijos nesutampa su 2022 m. rugsėjo 13 d. atsakovo atsiųstomis kopijomis, gavo I. S. 2022 m. rugsėjo 13 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog neatsimena ir negali paaiškinti, kodėl dokumentuose, kuriuos pateikė A. K. yra jos parašas, tuo tarpu, kai gimnazijos dokumentuose, yra tik atsakovo parašas. Atkreipia dėmesį, jog kai 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakovas pateikė minėtą atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą, tuo metu gimnazijos direktorės pareigas ėjusi L. M. atostogavo. Gimnazijos vyr. buhalterė J. S. paaiškino, jog ji sulaukė tuometinės gimnazijos direktorės L. M. telefoninio skambučio, kurio metu L. M. nurodė nedelsiant apmokėti A. K. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija AK Nr. 001. Vyr. buhalterė, gavusi savo tiesioginės vadovės nurodymą, jį įvykdė, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d. iš gimnazijos banko sąskaitos pervedė likusią sutartyje numatytą darbų atlikimo sumą atsakovui. Pabrėžia, jog ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu pagal sutartį, nors, atsakovas niekada ir neatliko sutartyje numatytų WC patalpų remonto – įrengimo darbų, nepaisant to, kad šie darbai vėliausiai turėjo būti atlikti iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Papildomai nurodo, kad minėtos patalpos keturis metus buvo užrakintos, jomis nebuvo leidžiama naudotis gimnazijos bendruomenei, o raktus nuo šių patalpų turėjo tik atsakovas, kuris 2018 m. lapkričio 8 d. su gimnazija sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas gimnazijos direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkiui pareigose. Gimnazijos, atstovaujamos šiuo metu gimnazijos direktorės pareigas einančios E. U., užsakymu antstolis Saulius Mulevičius gimnazijoje 2022 m. rugsėjo 19 d. vykdė faktinių aplinkybių konstatavimą siekiant užfiksuoti užrakintų gimnazijos patalpų, nuo kurių raktus turėjo atsakovas, būklę bei minėtose patalpose esančius daiktus, bei surašė 2022 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 170-22-19 (toliau – protokolas). Antstolis protokolu, be kita ko, konstatavo, jog: „<...> tualetų durys yra užrakintos, mokiniai jais negali naudotis, o raktai nuo minėtų tualetų durų E. U. teigimu yra pas A. K. (direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkiui). Minėtus tualetus E. U. teikimu remontavo A. K. ir šios patalpos jau seniausiai turėjo būti suremontuotos ir naudojamos pagal paskirtį. M. K. išsiėmė įrankius ir minėtus tualetus vieną po kito atidarė. Pradžioje buvo užeita į tualetą, kuris stovint veidu į sieną yra dešiniau. Šiame tualete ant grindų yra keli maišai su statybinėmis atliekomis, taip pat yra plastmasinis kibiras. Tualeto patalpose kai kur ant sienų yra pradėtos klijuoti sienų plytelės, ant kairėje pusėje esančios sienos plytelių nėra. Sienos ir lubos vizualiai matosi, jog nėra sutvarkytos, plytelės nesuklijuotos iki galo. Klozeto bei vandens kriauklės šioje patalpoje nėra. Patalpoje kur turėtų būti klozetas sienos nebaigtos klijuoti plytelėmis, sienos ir lubos nesutvarkytos, remontas neatliktas iki galo.“ „Po to buvo užeita į kitas, kairiau esančias tualeto patalpas. Šiose patalpose kai kur ant sienų yra pradėtos klijuoti plytelės, tačiau neužbaigta, ant grindų mėtosi statybiniai įrankiai, statybinės medžiagos. Sienų ir lubų remontas neatliktas iki galo, santechnikos, klozeto ir vandens kriauklės čia taip pat nėra. Patalpose yra keli maišai su statybinėmis medžiagomis. Patalpoje kur turėtų būti klozetas sienoje yra dvi skylės. Šioje patalpoje ant sienų nėra jokių plytelių, sienos ir lubos nesuremontuotos. <...>“. L. M., būdama gimnazijos direktore, žinojo arba turėjo žinoti apie visas sutarties vykdymo aplinkybes bei tai, jog minėti WC patalpų remonto – įrengimo darbai nėra atlikti ir tai, jog aptariamos WC patalpos yra užrakintos ir nėra prieinamos naudojimui pagal savo tikslinę paskirtį. Atsakovui tapus gimnazijos direktoriaus pavaduotoju administracijai ir ūkiui, atsakovas privalėjo užtikrinti, jog WC patalpų remonto – įrengimo darbai būtų tinkamai atlikti, ne tik pagal sutarties nuostatas, bet ir pagal jo pareigybės aprašymą. Akivaizdu, jog atsakovas ne tik netinkamai vykdė minėtas darbo pareigas, bet ir užimamomis pareigomis naudojosi idant paslėptų galimai padarytą nusikalstamą veiką, t. y. svetimo turto – šiuo atveju gimnazijos piniginių lėšų, kurios buvo skirtos WC patalpų remontui ir įrengimui – įgijimą apgaulės būdu. Ieškovės vertinimu, A. K. ir L. M., veikdami bendrininkų grupėje, galimai padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas) ir 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas) numatytas nusikalstamas veikas, dėl kurių gimnazija patyrė turtinę žalą, kuri yra nemažesnė kaip 6 978,58 Eur su PVM. Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 02-2-00489-22 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o minėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus prokuroras Valentas Gritė. Aukščiau minėtos faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovas aukščiau minėtas nusikalstamas veikas galimai padarė jau turėdamas darbo santykius su gimnazija. Minėtos galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra laikytinos šiukščiu darbo pareigų pažeidimu, sudarančiu pagrindą atsakovą atleisti iš darbo DK 58 straipsnyje numatytais pagrindais. Akcentuoja, jog atsakovas viso savo darbo gimnazijoje metu nuolat elgėsi nepagarbiai ir pažeidžiant gimnazijos darbuotojų bei, atlikdamas savo darbo pareigas, trečiųjų asmenų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją. Pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio 14 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rolana“ gimnazijai pateikė pretenziją „Dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos menkinimo“, kurioje nurodė, jog šios įmonės, atlikusios rangos darbus gimnazijoje, atstovus atsakovas išvadino „vagimis, kuriems vieta kalėjime“. A. K. pateikė į minėtą pretenziją atsiliepimą, kuriuo iš esmės pripažino minėtoje pretenzijoje dėstomas aplinkybes bei išreiškė savo apgailestavimą dėl savo elgesio su UAB „Rolana“ ir jos atstovais. Ieškovė teigia, jog atsakovas buvo teisėtai nušalintas nuo darbo. 2022 m. spalio 17 d. gimnazijos direktorės įsakymu Nr. V1-769 ieškovas buvo nušalintas nuo darbo 2022 m. spalio 17 d. – 2022 m. lapkričio 15 d. (imtinai). Remiantis DK 49 straipsnio 3 dalies pagrindu atsakovas buvo nušalintas pagal 2022 m. spalio 17 d. gimnazijos direktorės įsakymą Nr. V1-769. Pažymi, kad 2022 m. spalio 17 d. gimnazijos direktorės įsakymu Nr. V1-769 paskirtas nušalinimo terminas pasibaigė 2022 m. lapkričio 16 d., atsakovas pasirodė 2022 m. lapkričio 16 d. darbe, tačiau tos pačios dienos įsakymu gimnazijos direktorė, atsižvelgdama į tai, kad ji 2022 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. V1-769 nušalino nuo darbo atsakovą 2022 m. spalio 17 d. – 2022 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu bei į tai, kad 2022 m. spalio 27 d. gimnazija kreipėsi į VDI su prašymu suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su atsakovui, o VDI dar nebuvo pateikusi savo atsakymo į pateiktą prašymą, pratęsė atsakovo nušalinimo nuo darbo terminą iki kol bus gautas VDI atsakymas, t. y. iki 2022 m. lapkričio 29 d. (imtinai). Paaiškino, kad tarp šalių yra kilęs darbo ginčas, buvo pateiktas prašymas VDI duoti sutikimą atleisti atsakovą iš darbo, atsakovas yra konfliktiškas, todėl kol nebuvo duotas VDI atsakymas atsakovo darbas gimnazijoje šiuo laikotarpiu iš esmės būtų buvęs neįmanomas dėl akivaizdžios konfliktinių situacijų perspektyvos, kas iš esmės būtų labai trikdę gimnazijos bendruomenės gyvenimą, darbą ir emocinę būklę. Be to, šis nušalinimo termino pratęsimas turi ir akivaizdų teisinį pagrindą. Remiantis DK 49 straipsnio 5 dalies nuostata, darbuotojas gali būti grąžinamas į darbą pasibaigus nušalinimo terminui tik tuomet, jeigu neatsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį. Tačiau aptariamu atveju pagrindas nutraukti darbo sutartį atsirado, t. y. 2022 m. spalio 21 d. komisijos galimiems darbo pareigų pažeidimams tirti tyrimo akte rekomenduota atleisti atsakovą iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu gavus VDI sutikimą. Ieškovė pažymi, jog atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatos kontekste ieškovė pažymi, jog minėto tyrimo dėl galimai atsakovo padarytų darbo pareigų pažeidimo metu gimnazija 2022 m. spalio 17 d. pateikė reikalavimą atsakovui iki 2022 m. spalio 19 d. darbo dienos pabaigos pateikti rašytinius paaiškinimus dėl daugybės galimai padarytų darbo pareigų pažeidimų. Atsakovas 2022 m. spalio 19 d. el. paštu pateikė paaiškinimus į 4 klausimus. Konkrečiai, atsakovas pateikė paaiškinimus dėl reikalavimo 1 – 4 p. pateiktų klausimų. Kitų paaiškinimų iki reikalavime nurodyto termino nepateikė ir nurodė, kad reikalavime nurodytas 2 darbo dienų laikotarpis tariamai neatitinka protingumo kriterijaus. Atsakovas 2022 m. spalio 20 d., t. y. praleidęs paaiškinimams pateikti nustatytą terminą, pateikė paaiškinimus į 5 – 11 klausimus. Į kitus reikalavime nurodytus klausimus atsakovas nepateikė paaiškinimų ir iki minėtos komisijos tyrimo akto surašymo dienos, t. y. 2022 m. spalio 21 d. Ieškovė pabrėžia, kad DK 58 straipsnio 4 dalis nenustato konkretaus termino paaiškinimams pateikti. Tai reiškia, kad darbdavei (gimnazijai) yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, koks terminas yra protingas ir turi būti nustatytas konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo nušalintas nuo pareigų ir laikotarpiu, kai turėjo būti rengiami paaiškinimai dėl gimnazijos reikalavime pateikti paaiškinimus nurodytų klausimų, darbo pareigų nevykdė, bei įvertinus minėtame gimnazijos reikalavime nurodytų klausimų turinį, spręstina, kad gimnazijos reikalavime nurodytas 2 darbo dienų terminas paaiškinimams pateikti buvo protingas. Nurodė, kad tik tuomet, kai tyrimo komisija buvo bebaigianti atlikti tyrimą, buvo galima suprasti, dėl kokių atsakovo pažeidimų yra reikalingas atsakovo paaiškinimas. Šiuo atveju kalba ėjo apie sisteminius ir nuolatinius atsakovo darbo pareigų pažeidimus, todėl, prieš pareikalaujant atsakovo paaiškinimų, visų pirma, buvo reikalinga atlikti išsamų tyrimą idant būtų galima žinoti, kokius konkrečiai klausimus atsakovui užduoti ir kokių paaiškinimų pareikalauti. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo tik tuomet, kai tam sutikimą davė VDI. Ieškovė atsižvelgdama į tai, jog atsakovas yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ gimnazijos padalinio pirmininkas kreipėsi į inspektorių su prašymu suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su atsakovu DK 58 straipsnio 1 dalies r 2 dalies 1 punkto pagrindu. Inspektorius 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su atsakovu. Pažymi, kad šį inspektoriaus sprendimą atsakovas turėjo teisę apskųsti administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šiuo atveju atsakovas to nepadarė. Vadinasi, inspektoriaus sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teigia, jog ieškovė atleisdama atsakovą iš darbo, nepažeidė DK 58 straipsnio 6 dalyje nurodytų terminų. Šios DK nuostatos kontekste ieškovė paaiškina, jog atsakovo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai paaiškėjo tik tuomet, kai tyrimo komisija baigė tyrimą ir surašė 2022 m. spalio 21 d. tyrimą aktą. Tai, kad būtent nuo tyrimo komisijos baigto tyrimo ir jos surašyto 2022 m. spalio 21 d. tyrimo akto dienos turi būti laikoma, jog gimnazijai paaiškėjo atsakovo padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų faktai. Taigi, ieškovė turėjo priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį per vieną mėnesį nuo tyrimo komisijos 2022 m. spalio 21 d. tyrmo akto surašymo dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 21 d.; atsakovas buvo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ gimnazijos padalinio pirmininkas, todėl gimnazija galėjo atleisti atsakovą iš darbo tik gavusi DK 168 straipsnio 3 dalyje numatytą inspektoriaus sutikimą. Gimnazija, siekdama nepažeisti DK 168 straipsnio 3 dalyje garantijų bei siekdama išvengti neteisėto darbo sutarties nutraukimo, visų pirma, kreipėsi į VDI ir, tik gavusi pastarosios 2022 m. lapkričio 24 d. sutikimą, nedelsiant atleido atsakovą iš darbo. Pažymi, jog VDI neišnagrinėjus darbdavės motyvuoto prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį per įstatyme nustatyta 20 darbo dienų terminą, atleisti atsakovą per vieną mėnesį nuo paaiškėjimo apie jo padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus iš esmės buvo labai sudėtinga ar iš esmės neįmanoma.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl į bylą pateiktų papildomų įrodymų reikšmės bylos išsprendimui. Nurodė, jog atsakovo pateiktos 2020 m. sausio 17 d., 2021 m. sausio 18 d., 2022 m. sausio 18 d. veiklos vertinimo išvados, kuriose šališkai įvertinta epizodinė atsakovo darbinė veikla, nepaneigia aplinkybių, kad atsakovas buvo teisėtai atleistas iš pareigų už šiurkštų savo pareigų pažeidimą. Pažymi, kad visos pateiktos atsakovo veiklos vertinimo išvados yra susijusios su viešaisiais pirkimais ir Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų projekto Nr. 09.1.3-CPVA-K-723-02-0010 „Riešės gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimas“ įgyvendinimu, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamo sporto projekto įgyvendinimu. Pareigybės aprašyme kaip viena iš atsakovo funkcijų yra nurodyta – vykdyti viešuosius pirkimus. Pateiktos metinės užduotys ir jų vertinimai yra susiję su šia viena viešųjų pirkimų sritimi ir jos projektų įgyvendinimu, kurią kuravo atsakovas kaip ieškovės direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkiui. Išdėstytų aplinkybių kontekste kritiškai turi būti vertinama ir ta aplinkybė, kad minėtos veiklos vertinimo išvados su vertinimu „labai gerai“ yra pasirašytos direktorės L. M. Direktorė L. M. 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. VI-940 atsakovą paskyrė gimnazijos pirkimų organizatoriumi ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininku. Toks direktorės sprendimas buvo neigiamai įvertintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos centralizuotos vidaus audito tarnybos 2021 m. sausio 21 d. gimnazijai pateiktame rašte Nr. VA3-7(26.8-77). Neatskyrus pirkimo iniciatoriaus ir pirkimo organizatoriaus funkcijų, kai atsakovas vykdė ir kitas su viešaisiais pirkimai susijusias funkcijas, antikorupciniu požiūriu nebuvo užtikrinta viešųjų pirkimų kontrolė. Ataskaita patvirtina ir tai, kad atsakovo kompetencija nebuvo pakankama vykdyti gimnazijos viešuosius pirkimus. Atsakovas, pildydamas viešojo pirkimo dokumentus, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo numatyto reikalavimo vykdymo, kad perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą. Be to, ne visose viešųjų pirkimų sutartyse nurodė atsakingus asmenis už sutarties vykdymą, atskirais atvejais sutartis pasirašė išskirtinai gimnazijai nepalankiomis sąlygomis. Ieškovė nurodo, jog pateikti atsakovui pavaldžių santechniko, elektriko, kiemsargio pareigybių aprašymai bei atsakovui ir gimnazijos direktoriui pavaldaus IT specialisto pareigybės aprašymas patvirtina, kad atsakovui pavaldus personalas negalėjo savarankiškai priimti sprendimų, kokius remonto, elektros priežiūros darbus jie turi ir gali atlikti. Už aptarnaujančio personalo darbo organizavimą, t. y. konkrečių darbų ir pareigų paskirstymą buvo atsakingas atsakovas kaip gimnazijos direktoriaus pavaduotojas. Paaiškino, jog teismui pateiktas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento (toliau – departamentas) atsakymas į atsakovo 2022 m. rugsėjo 7 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. el. pranešimus, kuriuose ir buvo pateikti atsakovo nepagrįsti kaltinimai gimnazijai dėl gimnazijos veiklos. Atsakovas kaltino gimnaziją skleidžiančią melagingą informaciją apie atsakovą, piktinosi, kad nebuvo įtrauktas į gimnazijos turto inventorizacijos komisiją, tikino, kad gimnazijai trūksta suolų, o gimnazijos mokytojai neteisėtai siunčiami dirbti į Bukiškio gimnaziją. Savo skunduose nurodė, kad gimnazijos mokykliniais autobusais vežami ne tik gimnazijos, bet ir Bukiškio progimnazijos mokiniai, taip pat netinkamai vykdomi viešieji pirkimai. Galiausiai atsakovas kaltino gimnaziją, kad ši prieš jį naudoja psichologinį spaudimą. Siekiant objektyviai ištirti atsakovo pranešimus departamente buvo sudaryta darbo grupė ir atliktas neplaninis patikrinimas gimnazijoje. Atlikus neplaninį patikrinimą nei vienas atsakovo kaltinimas gimnazijai nepasitvirtino. Pateiktas departamento atsakymas patvirtina, kad atsakovas ne tik sistemingai nevykdė jam priskirtų darbinių funkcijų, bet ir veikė priešingai gimnazijos interesams. Atkreipia dėmesį, jog kartu su atsakovo prašomais įrodymais, buvo pateiktas 2023 m. balandžio 19 d. liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti atsakovo parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00489-22, iš kurio nustatyta, kad duodamas parodymus atsakovas patvirtino, kad pagal 2018 m. liepos 26 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. F9-36 darbus jis turėjo įvykdyti iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Taip pat patvirtino, kad darbų nepadarė, nes nenumatė techninių sunkumų, kurie įtakojo pačių darbų atlikimo terminą. Atsakovas teigė, kad „gimnazijos atsakingas asmuo pateiks man pastabas ant mano darbų pridavimo akto.“;„Šie darbai buvo nebaigti, nes pradėjau dirbti Riešės gimnazijoje pavaduotoju administracijai ir ūkiui, buvo labai daug darbo, buvo daug priežasčių dėl ko remonto darbai patalpose nebuvo atlikti“. Bylos aplinkybės patvirtina, atsakovui tapus gimnazijos direktoriaus pavaduotoju administracijai ir ūkiui, jis ir buvo tas „Riešės gimnazijos atsakingas asmuo“, kuris privalėjo užtikrinti, jog WC patalpų remonto – įrengimo darbai būtų užbaigti/ tinkamai atlikti. Ieškovė nurodo, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas ne tik netinkamai vykdė savo darbo pareigas, bet ir užimamomis pareigomis naudojosi idant paslėptų padarytą nusikalstamą veiką, t. y. gimnazijos piniginių lėšų įgijimą apgaulės būdu.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog prašo negrąžinti atsakovo į darbą, nes tai būtų žalinga gimnazijai, be to, darbo sutartis sudaryta jau su kitu asmeniu. Teigė, jog atsakovas konfliktiška asmenybė gauti skundai iš tėvų.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovas iš gimnazijos yra atleistas neteisėtai, tai patvirtina 2023 m. sausio 13 d. Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas. Paaiškino, jog į teismą kreipėsi, dėl atsakovui padarytos žalos kompensavimo peržiūrėjimo, kadangi iš dalies nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi negrąžinti atsakovo į darbą, atsakovo pažeistos teisės neatstatytos, padaryta žala nepanaikinta. Tuo tarpu ieškovė siekdama išvengti teisinės ir finansinės atsakomybės kreipėsi su ieškiniu siekdama sugriauti atsakovo reputaciją. Nurodė, jog ieškovė su atsakovu susidorojo dėl atsakovo veikimo siekiant užkardinti ir nutraukti neteisėtus ieškovės direktorės veiksmus veikiant grupėje susitariusių asmenų prieš gimnazijos interesus, sutrukdžius pelnytis gimnazijos sąskaita ir apie tai informavus Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei teisėsaugą. Pabrėžė, kad atsakovas ne tik nepadarė šiurkščių pažeidimų, jis apskritai nepažeidė darbo pareigų, tačiau buvo atleistas dėl pranešimo apie galimą pažeidimą įstaigoje. Šiuo metu atsakovas yra pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamo veikimo – šmeižimo, kurį atliko ieškovės direktorė E. U. veikdama grupėje su trečiaisiais asmenimis. Tuo tarpu ieškovė šiuos faktus išeliminuoja iš teismui teikiamų dokumentų, tokiu būdu siekia suklaidinti ir bando apgauti teismą bei suformuoti realybės neatitinkančią nuomonę apie atsakovą bei tai daro iš savanaudiškų pasekmių, siekdama išvengti savo neteisėto veikimo pripažinimo neteisėtu. Remiantis Darbo ginčų komisijos sprendimo turiniu, atsakovas nurodo, kad komisijos tyrimas buvo atliktas nepakankamai išsamiai, o atleidimas iš darbo laikytinas neproporcinga priemone. Teigia, kad ieškovė ieškinyje nemini ieškovės direktorei nepalankių, jos pareigų vykdymo aplaidumą įtvirtinančių aplinkybių, kurias konstatavo Darbo ginčų komisija. Ieškovė iškraipo Darbo ginčų komisijos konstatuotas aplinkybes ir faktus savo naudai tokiu būdu teikiamu ieškiniu bandydama įrodyti, kad yra teisesnė pusė, tačiau tokiu ieškinio turiniu tik klaidina teismą ir bando jį apgauti. Pastebi, kad ieškovės administracijos veikimas atspindi, jog sistemiškai buvo ieškoma būdų, kaip atleisti nepalankų darbuotoją. Kuomet atsakovas dėl direktorės savavaliavimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, atsakovas buvo atleistas iš pareigų už neva šiurkščius pažeidimus. Nurodo, kad atleidimas iš darbo atsakovui sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, stresą, nemigą, itin skaudžias dvasines emocijas, nerimą ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, sveikatos sutrikimus. Darbdavės atsakovas buvo apšmeižtas sufabrikavus jo atžvilgiu šiurkščius pažeidimus, jis įformintas ir neteisėtai bei melagingai laikomas pažeidimus padariusiu darbuotoju. Atsakovo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta nepataisoma žala, sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus aprūpinimo galimybė, atsirado bejėgiškumo jausmas.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo atsakovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. DGKS-182 darbo byloje Nr. APS-131-23886/2022 dalimi, kuria jo reikalavimai buvo netenkinti, prašo grąžinti jį į pareigas ir priteisti jam iš ieškovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad į Darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Pažymėjo, jog su atsakovu buvo susidorota dėl jo veikimo siekiant užkardinti ir nutraukti neteisėtus direktorės veiksmus veikiant grupėje susitarusių asmenų prieš mokyklos interesus, sutrukdžius pelnytis mokyklos sąskaita ir apie tai informavus ministeriją bei teisėsaugą, t. y. atsakovas atleistas dėl to, kad įvykdė pilietinę pareigą ir pranešė apie galimai įstaigoje padarytus pažeidimus. Nurodė, kad atsakovas ne tik nepadarė šiurkščių pažeidimų, jis apskritai nepažeidė darbo pareigų, tačiau buvo atleistas dėl pranešimo apie galimą pažeidimą įstaigoje. Šiuo metu atsakovas yra pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamo veikimo – šmeižimo, kurį atliko ieškovės direktorė E. U. veikdama grupėje su trečiaisiais asmenimis. Atsakovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo dalimi dėl grąžinimo į darbą, nes pati Darbo ginčų komisija konstatavo, kad ieškovės direktorė veikė netinkamai, todėl direktorės veikla turi būti vertinama jos darbdavės, o ne atsakovas turėtų būti baudžiamas negrąžinimu į darbą. Atsakovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi iš gimnazijos priteisti atsakovo naudai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas savo nesutikimą motyvuoja DK 151 straipsniu, 217 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 218 straipsnio 4 dalimi. Pabrėžia, jog atsakovui pradėjus kelti nepatogius klausimus susijusius su ieškovės turto valdymu, pradėjus domėtis ieškovės administracijos veiksmais viešo intereso ir finansinių resursų panaudojimo aspektais jis tapo ypatingai nepatogus ieškovės vadovybei. Direktorė E. U. ėmėsi mobingo, pajungdama į susidorojimo procesus kitus sau pavaldžius, prielankius ir galimai turinčius iš to prielankumo naudos, darbuotojus. Pastebi, jog ieškovės administracijos veikimas atspindi, kad sistemiškai buvo ieškoma būdų, kaip atleisti nepalankų darbuotoją, be kita ko, keliantį klausimus ir rašantį pranešimus apie pažeidimus įstaigoje, kol galiausiai atsakovas iš pareigų atleistas neva už šiurkščius pažeidimus (už pažeidimus, kurie iš tiesų yra galimai nusikaltimo ieškovės administracijos veikimo užkardinimas ir apie identifikaciją pranešimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuojančioms institucijoms). Teigia, jog tokie ieškovės veiksmai atsakovui sukėlė didelius dvasinius, neigiamus išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, stresą, nemigą, itin skaudžias dvasines emocijas, nerimą ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, sveikatos sutrikimus. Darbdavės atsakovas buvo apšmeižtas sufabrikavus jo atžvilgiu šiurkščius pažeidimus, jis įformintas ir neteisėtai bei melagingai laikomas pažeidimus padariusiu darbuotoju. Atsakovo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta nepataisoma žala, sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus aprūpinimo galimybė, atsirado bejėgiškumo jausmas. Minėtos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur dydžiu ir prašo ją priteisti iš ieškovės.

 Atsakovas teismo posėdyje palaikė priešieškinį, o ieškinį prašė atmesti.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo istorija prasidėjo nuo mobingo. Teigė, jog ieškovui, kaip darbuotojui negali būti taikoma drausminė atsakomybė pagal sudarytą rangos sutartį. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog telefonas būtų atsakovui perduotas. Pažymėjo, jog atsakovas negali būti kaltinamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, kadangi avansas buvo sumokėtas 100 proc. Prašo priteisti neturtinę žalą ir grąžinti atsakovą į darbą, kadangi darbo santykiai nėra tiesiogiai susiję su mokytojais ar tėvais, mano, kad jų interesams nepakenks.

            Ieškovo ieškinys atmetamas. Atsakovo priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. K. dirbo pas ieškovę 2018 m. lapkričio 8 d. darbo sutarties Nr. P3-33 pagrindu, vykdė direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkiui pareigas, šalys buvo sulygę dėl 7,785 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, 40 val. per savaitę darbo laiko trukmės, darbo pradžios 2018 m. lapkričio 9 d. Minėta sutartis pakeista 2022 m. rugsėjo 1 d. sutarta dėl 11,1 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento. Atsakovas buvo atleistas Riešės direktoriaus 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. P1-949 dėl darbuotojo kaltės, pažeidus darbo pareigas pagal DK 58 straipsnio 1 dalį ir 2 dalie 1 punktą.

 Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo.

Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje.

Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes; tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius (LAT 2012-12-14 nutartis civ. b. 3K-3-562/2012; 2013-01-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-107/2013 ; 2017-05-25 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-55-248/2017, 29 p.). Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (LAT 2018-12-19 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 p.).

 Darbo pareigų pažeidimas, pagal teisinį reguliavimą sudarantis pagrindą nutraukti darbo sutartį (pvz., šiurkštus pareigų pažeidimas), savaime nereiškia, kad darbuotojas turi būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (LAT 2018-12-19 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 p.). Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (LAT 2018-02-23 nutarties civ. b. Nr. 3K-3-55-248/2018 30 p.).

Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės parenkant drausminės atsakomybės rūšį, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.

Taigi, sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo, kai ji nutraukta dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi būti patikrinta, ar darbo pareigos pažeistos, ar pažeidimas šiurkštus ir ar darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė. Priimdamas sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys turi aiškiai įvardinti darbuotojui darbo sutarties nutraukimo priežastis. Darbdavys įsakyme dėl A. K. darbo sutarties nutraukimo nurodė, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tai, kad komisija Riešės gimnazijos direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkiui A. K. galimiems darbo pareigų pažeidimams tirti surašė 2022 m. spalio 21 d. tyrimo aktą, kuriuo pateikė išvadą, jog Riešės gimnazijos direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkiui A. K. padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kaip jie apibrėžti DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte, 5 punkte, 6 punkte ir 7 punkte. Tyrimo akte nustatyta, kad atsakovas galimai padarė šiuos pažeidimus: 1. ieškovas iki darbo pagal darbo sutartį pas atsakovę pradžios tualetų remontą pas atsakovę vykdė kaip paslaugų teikėjas. Jam buvo sumokėti pinigai už remonto vykdymą, tačiau remonto ieškovas niekada ir neatliko, nors terminas darbams atlikti buvo nustatytas iki 2018 m. rugsėjo 1 d. 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovui pradėjus eiti Pavaduotojo administracijai ir ūkiui pareigas, ir toliau remontas nebuvo atliktas, o tualetų durys užrakintos keturis metus. Komisijos padaryta išvada, kad ieškovas, pažeisdamas savo pareigas organizuoti patalpų remontą, to nepadarė, taigi neįvykdė ne tik savo pareigų, bet ir galimai slėpė galimai padarytą nusikalstamą veiką. Dėl šių galimai padarytų ieškovo veiksmų komisija sprendė, kad jis padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose numatytus pažeidimus. 2. Komisija nurodė, kad ieškovas nepranešė atsakovei apie jam pratęstą nedarbingumą, tokiu būdu pažeisdamas DK 24 straipsnyje numatytas pareigas. 3. Komisijos akte kaip darbo pareigų pažeidimas išskirtas ieškovo naudojimasis tarnybiniu telefonu ne darbo tikslais, skambinant į užsienį, bei nurodoma, kad, kadangi ieškovas pagal pareigybės aprašymą yra atsakingas už atsakovės turtą, jam turėjo būti žinoma, kam buvo perduotas telefono numeris ir kas juo naudojosi. 4. Komisija nurodė, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimus organizuojant atsakovės patalpų, pastatų, teritorijos priežiūrą pagal darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos ir higienos reikalavimus, o būtent nesutvarkytos žaidimo aikštelės, šuliniai ir kiti įrenginiai, elektros instaliacijos, neužtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai. Komisija laikė, kad tokiu būdu ieškovas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytą pažeidimą. 5. Akte nurodoma, kad neužtikrinamas tinkamas patalpų eksploatavimas. Patalpos yra užkrautos įvairiais daiktais, dėl ko nebuvo užtikrinta galimybė naudotis šiomis patalpomis. 6. Komisija akte ieškovo darbo pareigų pažeidimu laikė tinkamo mokymosi ir kitų priemonių bei įrangos organizavimo neužtikrinimą, kadangi patalpos yra užkrautos daiktais, įgytais už atsakovės lėšas ir nėra panaudotos pagal paskirtį, dėl ko buvo padaryta išvada, kad ieškovas, turėdamas pareigą vykdyti viešuosius pirkimus, to nedarė, todėl pripažinta, kad ieškovas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytą pažeidimą. 7. Taip pat komisija laikė darbo pareigų pažeidimu DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto prasme tai, kad ieškovas neužtikrino atsakovės patalpų remonto. 8. Komisija nurodė, kad ieškovas pažeidė pareigybės aprašyme numatytas pareigas tikrinti atsargų likučius bei kiekvieną mėnesį teikti buhalterijai ataskaitas. 9. Akte nurodoma, kaip ieškovo padarytas DK 58 straipsnio 3 dalies  šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ieškovo 2022 m. kovo 8 d. laiške išsakytas teiginys „Matomai mokytojos buvo užsiėmusios tarnybinio pranešimu rašymu”, laikant jį psichologinio smurto mokytojų atžvilgiu išraiška. Ieškovė įvardino devynis šiurkščius atsakovo darbo pareigų pažeidimus.

Dėl pirmojo pažeidimo. Tyrimo akte ieškovė nurodė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog darbuotojas ne tik padarė nusikalstamas veikas, bet ir pažeidė darbo pareigas nustatytas gimnazijos direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkiui pareigybės aprašyme nustatytas darbo pareigas – organizuoti patalpų remontą, kontroliuoti jo eigą (pareigybės aprašymo 6.7 p.); kontroliuoti gimnazijos turto, patalpų inventoriaus efektyvumą, racionalų panaudojimą ir tinkamą eksploataciją (pareigybės aprašymo 6.14 p.). Darbuotojas pagal savo pareigybės aprašymą atsako už tvarkingą pastatų, patalpų, pagrindinių priemonių eksploatavimą, jų priežiūrą ir remontą (pareigybės aprašymo 7.1 p.,); už prekių – materialinių vertybių trūkumą, atsiradusį dėl jo aplaidumo darbe (pareigybės aprašymo 7.3 p.). Tokiais savo veiksmais padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose. Teismas pažymi, kad DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma: tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, jog šiurkščiu pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių priežasčių tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012).

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas, nebūdamas ieškovės darbuotoju, 2018 m. liepos 26 d. sudarė rangos sutartį su ieškove Nr. F9-36, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei nuosavybės teise Priede Nr. 1 suderintas WC patalpų remonto – įrengimo paslaugas ir prekes, o 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą - faktūra apmokėjimui. Gimnazijoje atsakovas buvo įdarbintas tik 2018 m. lapkričio 8 d., todėl akivaizdu, jog dėl pareigų neatlikimo pagal Rangos sutartį nebūnat ieškovės darbuotoju, negali užtraukti darbuotojui drausminės atsakomybės pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Be to, pažymėtina, jog byloje net nėra duomenų, jog atsakovo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po darbo sutarties sudarymo atstovui tinkamai nevykdant pareigybės aprašyme anksčiau minėtų funkcijų, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip neveikimas, tačiau teismas DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytos tyčios iš bylos duomenų nenustatė.

Dėl antrojo pažeidimo. Tyrimo akte ieškovė nurodė, kad darbuotojas neinformuodamas gimnazijos apie turimus nedarbingumo pažymėjimus pažeidė DK 24 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus. Tokia išvada buvo padaryta, nustačius, jog darbuotojas laikotarpiu nuo 2022 m. rusėjo 13 d. iki2022 m. spalio 14 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir darbo vietoje nesirodė. Darbuotojas apie savo nedarbingumą, kuris buvo suteiktas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. pranešė gimnazijos direktorei. Tuo tarpu apie darbuotojui suteiktą (pratęstą) nedarbingumą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. spalio14 d. gimnazija sužinojo iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos paskyros ir pats darbuotojas neinformavo gimnazijos apie turimą nedarbingumą.

DK nėra įtvirtinta darbo drausmės pažeidimo sąvoka, tačiau tai nereiškia, jog bet koks darbuotojo pažeidimas gali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu. Darbo drausmės pažeidimu yra darbinių pareigų nevykdymas ar netinkamas jų atlikimas ar neatlikimas dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsni). Darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti taikoma drausminė nuobauda, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: darbuotojo konkreti neteisėta veikla (veiksmai arba neveikimas); jos žalingos pasekmės; priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtos veikos ir jos žalingų pasekmių; darbuotojo kaltė. Šiuo gi atveju apie nedarbingumo pradžią darbdavys buvo informuotas ir dėl to ginčo nėra. Tai, kad atsakovas neinformavo ieškovės apie jo pratęsimą, teismo vertinimu, galėtų būti vertinama kaip mažareikšmis pažeidimas, tačiau ne šiurkštus. Darbdavys, būdamas informuotas apie nedarbingumo pradžią turi pradinę informaciją apie darbuotojo nebuvimo darbe priežastį ir turėdamas prieigą prie Valstybinio socialinio draudimo valdybos paskyros, turėjo galimybę pasitikrinti duomenis apie darbuotojo nedarbingumą, todėl neliko nežinioje. Be to, tyrimo metu nenustatyta, jog dėl tokių darbuotojo veiksmų būtų atsiradusi žala.

Dėl trečio pažeidimo. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal darbuotojo pareigybės aprašymo 6.14 p. darbuotojui nustatyta funkcija: kontroliuoti gimnazijos turto, patalpų inventoriaus efektyvumą, racionalų panaudojimą ir tinkamą eksploataciją. Pažeidė DK 31 straipsnio 2 dalies nuostatas bei neužtikrino, kad gimnazijai nebūtų padaryta turtinė žala. Darbuotojas pažeidė pareigybės aprašymo 6.14 p., nes neužtikrino, kad gimnazijos turtas būtų naudojamas racionaliai.

Tyrimo metu nustatyta, kad įvertinus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines už 2022 m. liepos 7-31 d. laikotarpį ir 2022 m. rugpjūčio 1-31 d. laikotarpį, minėtais laikotarpiais buvo siunčiamos sms žinutės į užsienyje esančius tinklus. Dėl ko gimnazija ryšio tiekėjui Tele2, turėjo sumokėti 43,56 Eur už 2022 m. liepos mėn. ir 81,49 Eur už 2022 m. rugpjūčio mėn.

Atsakovas 2022 m. spalio19 d. pateiktame paaiškinime nurodė, jog „šiuo numeriu, kurį Jūs naudojote reikalavime, aš niekada nesinaudojau ir tai daugiau nieko negaliu paaiškinti“. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog jis turėjo tarnybinį telefoną (numerį), kurį jam išdavė gimnazijos direktorė. Būtent direktorė išduodavo juos darbuotojams, tai nebuvo atsakovo žinioje. Iš Tele2 2023 m. birželio 2 d. rašto matyti, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Riešės gimnazijai 2017 m. gruodžio 28 d. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų (pvz. dokumento – akto, įsakymo ar pan.), patvirtinančių, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) būtų perduotas būtent atsakovo dispozicijai. Atsakovo darbo santykiai su Riešės gimnazija tęsėsi nuo 2018 m. lapkričio 9 d., t.y. prasidėjo vėliau nei Riešės gimnazija pradėjo naudoti telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant tyrimą, komisija neišnaudojo visų galimybių, siekiant išsiaiškinti, kas yra naudotojas, t.y. nepaskambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir neišsiaiškino, kas yra tikrasis naudotojas, tačiau išvadą apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoją padarė vadovaudamasi prielaidomis. Nesant objektyvių duomenų, jog atsakovui naudojimui buvo perduotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas negali būti atsakingas už ieškovei padarytos žalos atsiradimą ir jam taikyti drausminę atsakomybę nėra pagrindo.

Dėl ketvirtame punkte nurodytų pažeidimų. Tyrimo metu padaryta išvada, kad darbuotojas pažeidė pareigas numatytas pareigybės aprašyme; organizuoti kontrolę kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektros reikalavimų (pareigybės aprašymo 6.2 p.); organizuoti gimnazijos pastatų, patalpų, teritorijos priežiūrą pagal darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, higienos reikalavimus (pareigybės aprašymo 6.5 p.); organizuoti gimnazijos, darbo vietų, darbuotojų aprūpinimą saugiais įrenginiais, saugos darbe priemonėmis. Tinkamai įrengti patalpas (pareigybės aprašymo 6.10 p.); kontroliuoti gimnazijos turto, patalų inventoriaus efektyvumą, racionalų panaudojimą ir tinkamą eksploataciją (pareigybės aprašymo 6.14 p.); primintina, kad darbuotojas atsako už tvarkingą pastatų, patalpų, pagrindinių priemonių eksploatavimą, jų priežiūrą ir remontą (pareigybės aprašymo 7.1 p.) .Vertinat 4.1-4.4p.nurodytos aplinkybės kelia grėsmę gimnazijos teritorijoje ir patalpose esančių asmenų saugumui, ypač vertintina tai, kad gimnazija yra švietimo įstaiga, kurioje mokosi įvairaus amžiaus vaikai, komisija vertina ir sprendžia, kad darbuotojas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kaip jie yra apibrėžti DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje taip pat atsižvelgtina į pareigos nevykdymo terminus ir teisės aktų reikalavimus, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą (DK 58 straipsnio 6 dalis). Iš UAB „Tuvlita“ atliktos žaidimo aikštelių patikros matyti, jog patikrinimas atliktas 2022 m. gegužės 17 d., taigi ieškovei apie pažeidimus tapo žinoma būtent atikus minėtą patikrinimą, tačiau dėl to ieškovės direktorė į atsakovą nesikreipė, neprašė pasiaiškinti ir nėra duomenų, kad būtų reikalavusi tinkamai vykdyti darbo funkcijas. Be to, byloje yra tarnybiniai pranešimai apie atsakovui pavaldaus darbuotojo funkcijų nevykdymą, iš kurio matyti, kad atsakovas kreipėsi į direktorę, nurodydamas, kad nevykdomi jo nurodymai, taip pat ir dėl žaidimo aikštelių sutvarkymo, t.y. dėl to paties, dėl ko atsakovas pats yra kaltinamas. Dėl kitų komisijos nustatytų pažeidimų apskritai neaišku, kada minėtieji pažeidimai padaryti, be to, nėra jokių duomenų, jog drausminė atsakomybė būtų taikyta asmenims, kurie tiesiogiai buvo atsakingi už darbų atlikimą, kaip antai sutvarkyti elektros instaliaciją. Taigi šiuo atveju tyrimas atliktas neišsamiai, nėra išsiaiškintos visos aplinkybės, neaišku, net kokiu metu pažeidimai buvo padaryti ir ar už tai gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Dėl penkto pažeidimo. Tyrimo metu padaryta išvada, kad darbuotojas nesilaikė pareigybės aprašymo 6.14 p. (darbuotojas atsakingas už gimnazijos turto, patalpų, inventoriaus efektyvumo, racionalaus panaudojimo ir tinkamos eksploatacijos kontrolę), 6.11 p. (švaros, tvarkos palaikymą gimnazijos patalpose ir teritorijoje) ir 7.1 p. (atsako už tvarkingą pastatų, patalpų, pagrindinių priemonių eksploatavimą, jų priežiūrą ir remontą) nurodytų darbo pareigų. Tokia išvada padaryta nustačius, kad atskiros patalpos yra nesutvarkytos, užkrautos įvairiais daiktais, mokymosi priemonėmis, įvairia įranga, todėl negali būti naudojama pagal paskirtį.

Vertinant ieškovės nustatytas aplinkybes dar kartą pažymėtina, jog darbuotojui turi būti aiškūs jam keliami kaltinimai dėl darbo drausmės pažeidimo, jų apimtis. Šiuo atveju visiškai neaišku, dėl kurių patalpų nesutvarkymo jam taikoma atsakomybė ir ar iš viso buvo realus poreikis  atlaisvinti patalpas (neaišku kurias) ir jis atsakovui buvo išsakytas.

Dėl šešto pažeidimo. Komisija padarė išvadą, kad darbuotojas pažeidė pareigybės aprašyme nustatytas pareigas: vykdyti viešuosius pirkimus (pareigybės aprašymo 6.3 p.), organizuoti prašymų surinkimą iš gimnazijos darbuotojų apie reikalingas darbui priemones ir medžiagas (pareigybės aprašymo 6.8 p.) organizuoti gimnazijos aprūpinimą baldais, inventoriumi, orgtechnika, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis (pareigybės aprašymo 6.9 p.), kontroliuoti gimnazijos turto, patalpų inventoriaus efektyvumą, racionalų panaudojimą ir tinkamą eksploataciją (pareigybės aprašymo 14 p.), vykdyti materialinių ir nematerialinių vertybių įsigijimo, atidavimo naudoti, nurašymo it kt. operacijas pagal patvirtintą tvarką, atsakingai vesti jų apskaitą, pildyti priėmimo perdavimo dokumentus, parengti ir teikti direktoriui tvirtinti atsargų ir kitų vertybių nurašymo aktus (6.18 p.). Primintina, jog darbuotojas atsako už viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą (pareigybės aprašymo 7.9 p.). Tokia išvada padaryta įvertinus, tai jog atskiros patalpos užkrautos įvairiais daiktais, mokymosi priemonėmis, įvairia įranga ir kitomis priemonėmis.

Taigi, šiam pažeidimui nustatyti ieškovė rėmėsi patalpose rastais mokymosi daiktais, įvairia įranga ir t.t. Visų pirma pažymėtina, jog atsakovas CPO sutartis sudarė 2020 m. gruodžio 14 ir 15 d. Tačiau palyginus tyrimo akte išvardintas pagal CPO sutartis ir daiktus rastus patalpose, akivaizdu, jog pagal minėtas sutartis buvo įsigyti ne visi patalpose rasti daiktai, kaip antai mikrofonai, muzikinis centras, išmanios lentos ir pan. Be to, apskritai neaišku, kada daiktai buvo įsigyti ir ar už jų įsigijimą yra atsakingas būtent atsakovas. Tyrimo metu visiškai nepasisakyta, kuo pasireiškė viešųjų pirkimų pažeidimas, vertybių nurašymas. Ieškovė taip pat nurodė, jog patyrė turtinę žalą, tačiau neaišku kokia apimtimi, nes kaip jau minėta, netirta, ar visi daiktai buvo įsigyti su atsakovo žinia.

Dėl septinto pažeidimo. Komisija sprendė, jog darbuotojas nevykdo savo pareigos užtikrinti tvarkingą pastatų patalpų, pagrindinių priemonių eksploatavimą, jų priežiūrą ir remontą, kuri yra nustatyta darbuotojo pareigybės aprašymo 7.1 p., todėl padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto prasme. Tyrimo akte nustatyta visa eilė pažeidimų, kaip antai nesutvarkytos palangės, klasių durys, tualetuose nesutvarkytos sudužusios plytelė, nesuremontuotos sandėlio grindys, nepakabinti šveistuvai  ir t.t. Iš tyrimo akto neaišku kada minėtieji pažeidimai atsirado, galimai jie tęsėsi ne nuo atsakovo darbo santykių pradžios, be to, už minėtų darbų atlikimą yra atsakingi kiti darbuotojai (pvz,, stalius, elektrikas). Aplinkybės dėl kokių priežasčių darbai neatlikti neištirtos, tik konstatuotas faktas. Todėl taikant drausminę atsakomybę dėl neaišku už kokį laikotarpį neatliktų darbų (nežinoma pažeidimo padarymo laikas) ir neišanalizavus priežasčių, būtų pažeidžiamos darbuotojo teisės.

Dėl aštunto pažeidimo. Komisija konstatavo, jog darbuotojas pažeidė jo pareigybės aprašymo 6.19 p. nustatytas darbo pareigas, t.y. tai, kad darbuotojas turi nuolat tikrinti, kad atsargų likučiai nurodytiems buhalterijos dokumentuose, mėnesiui pasibaigus ataskaitas pateikti buhalterijai iki sekančio mėnesio 5 dienos. Dėl šio pažeidimo pasiaiškinimas nebuvo pateiktas.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, jog tokios ataskaitos būtų teiktos. Tačiau teismas vertina, kad nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) nelaikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu – darbdavys visiškai neargumentavo dėl kokios priežasties toks paržeidimas laikytinas šiurkščiu.

Dėl devinto pažeidimo. Komisija, įvertinusi darbuotojo nuolatinį elgesį sprendžia, kad 2022 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyti žodžiai „matomai mokytojos buvo užsiėmusios tarnybinio pranešimo rašymu“ yra psichologinis smurtas mokytojų atžvilgiu, todėl padarė išvadą, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 58 straipsnio3 dalies 7 punkto prasme. Kaip matyti iš tyrimo akto, jame yra minimi ir kiti atvejai, kurie pasak ieškovo yra laikomi kitos formos psichologiniu smurtu bei mobingu, tačiau išvadą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo daro įvertinusi vienintelį atvejį užfiksuotą tarnybiniame pranešime. Atsakovo teiginys „matomai mokytojos buvo užsiėmusios tarnybinio pranešimo rašymu“ buvo išreikštas tarnybiniame pranešime raštu direktorei, sarkazmas nukreiptas ne konkrečiam asmeniui, o asmenų grupei. Teismo vertinimu, tai nėra pakankama drausminei atsakomybei taikyti.

Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Nagrinėjamu atveju, nors aštuntame punkte nurodytas atsakovo neveikimas gali būti kvalifikuotinas kaip darbo pareigų pažeidimas, tačiau teismas sprendžia, kad jis nekvalifikuotinas kaip šiukštus, todėl ieškovei nebuvo teisinio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalį.

Dėl padarinių taikymo, pripažinus atleidimą neteisėtu

Atsakovas prašo pripažinus darbo sutarties su ieškove nutraukimą pagal DK 58 straipsnio neteisėtu grąžinti jį į buvusį darbą. Darbdavys prašo, jei teismas pripažins atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti A. K. į darbą, kadangi jis yra konfliktiška asmenybė, be to, darbo sutartis jau yra sudaryta su nauju darbuotoju.

DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovas atleistas iš Riešės gimnazijos 2022 m. lapkričio 28 d., todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas atsakovui A. K. iš ieškovės Riešės gimnazijos  priteisia 14 167,40 Eur (1823,28 Eur x 6 mėn.+ už dvidešimt darbo dienų už 2023 m. birželio mėnesį (84,94 Eur x 20 d.d.=1698,80) + už aštuoniolika darbo dienų už 2022 m. lapkričio mėnesį (84,94 Eur x 18 d.d.=1528,92) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 84,94 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką negali būti mažinama išmokėtos išeitinės išmokos dydžiu tuo atveju, kai teismo sprendimu pripažinus atleidimą neteisėtu darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-290/2005; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-969/2015).

DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Teisės doktrinoje nurodoma, kad pagal šią aptartą DK nuostatą teismas (turi teisę) gali negrąžinti į darbą (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 603), kas reiškia, jog darbdavio prašymas negrąžinti darbuotojo į darbą nėra privalomas, jei teismas nenustato kitų pagrindų dėl ko darbuotojas negalėtų būti grąžintas į darbą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovo pareigybė nebuvo panaikinta, jo darbo funkcijos taip pat išliko, pasak ieškovo atsakovo darbo vieta užimta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas pažymėjo, jog darbdavys turėjo nusiskundimų dėl atsakovo atliekamo darbo, jį įvardija kaip konfliktinę asmenybę, taigi atsakovą sugrąžinus į darbą, teismo vertinimu, situacija galimai būtų įtemta, galimai kiltų konfrontacijos grėsmė ar iš naujo būtų inicijuojama atsakovo atleidimo iš darbo procedūra. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog pripažinus atsakovo A. K. darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnio neteisėtu atsakovą grąžinti į buvusį darbą nėra tikslinga, nes, visų pirma, darbdavys prašo negrąžinti darbuotojo į darbą, todėl, atsakovas A. K. į buvusias pareigas pas darbdavį į Riešės gimnaziją negrąžinamas. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovui priklausytų 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, todėl jam priteistina 3646,56 Eur.

Dėl neturtinės žalos

Atsakovas priešieškinyje prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, jog neturtinė žala pasireiškė dideliais dvasiniais išgyvenimais, jis jautė įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, nemigą, itin skaudžias dvasines emocijas, nerimą baimę ir nestabilios finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, sveikatos sutrikimus darbdavys sufabrikavo šiurkščius pažeidimus. Ieškovo geram vardui padaryta nepataisoma žala, sumažėjo bendravimo galimybės.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011 ir kt.).

Teismas pažymi, kad neteisėtas atleidimas iš darbo, pats savaime atsakovui sukėlė didelius nepatogumus ir išgyvenimus. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vertintina tai, kad atsakovas Riešės gimnazijoje dirbo  ketverius metus. Duomenų, jog dėl sveikatos būklės ar išgyvenimų būtų kreipęsis pagalbos į medikus nepateikė. Iki atleidimo iš darbo drausminių nuobaudų neturėjo. Pastebėtina, kad  atsakovo naudai iš ieškovės teismas šiuo sprendimu jau priteisė 14 167,40 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neatskaičius mokesčių, bei po 84,94  Eur, neatskaičius mokesčių,  vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 3 646,56 Eur kompensaciją. Atsakovo pažeistos teisės ir įstatymo saugomi interesai pripažįstant jo atleidimą iš darbo neteisėtu buvo apginti po šiek tiek vėliau nei po mėnesio, Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimu. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsakovo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad atsakovo priešieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl jis tenkintinas atsakovui priteisiant 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės ieškinys atmestas, atsakovo priešieškinys tenkintas iš dalies. Todėl atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jis prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi jos neviršija Rekomendacijose priteistinų dydžių, prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, kuri sudaro 10 proc. 

Byloje iš viso patirta 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Riešės gimnazijos ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 28 d. atleidimą iš darbo iš Riešės gimnazijos, juridinio asmens kodas 306138018, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalį neteisėtu.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovės Riešės gimnazijos, juridinio asmens kodas 306138018, nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Atsakovo A. K. į darbą negrąžinti.

Išieškoti iš ieškovės Riešės gimnazijos, juridinio asmens kodas 306138018, 14 167,40 Eur (keturiolika tūkstančių šimtą šešiasdešimt septynis eurus 40 ct, neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir po 84,94 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 94 ct, neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo (bet ne ilgiau kaip už vienerius metus) ir 3 646,56 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 56 ct, neatskaičius mokesčių) kompensacijos atsakovo A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti valstybei iš ieškovės Riešės gimnazijos, juridinio asmens kodas 306138018, 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). 

Atsakovo A. K. priešieškinį  tenkinti iš dalies - priteisti iš ieškovės Riešės gimnazijos, juridinio asmens kodas 306138018, atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  iš ieškovės Riešės gimnazijos, juridinio asmens kodas 306138018, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

              Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimą laikyti netekusiu galios.  

       Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos

teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė