Administracinė byla Nr. A-223-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06826-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės tarnybos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) viršininko 2013 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui V. R.“ Nr. 1P-83, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad dirba Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriuje vyriausiuoju inžinieriumi–inspektoriumi. Jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, tarnyboje nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 10 d. nebuvo dėl objektyvių priežasčių, nes sirgo. Jis 2013 m. liepos 8 d. ryte jautėsi blogai, sirgo, (duomenys neskelbtini), todėl darbe nepasirodė. Apie ligą informavo kolegas telefonu. Į gydymo įstaigą nesikreipė, nes pagal Inspekcijoje nusistovėjusią tvarką valstybės tarnautojams būdavo leidžiama neimti nedarbingumo lapelio, jeigu liga tęsiasi ne ilgiau kaip tris dienas, be to, jis buvo labai blogos savijautos, todėl pats negalėjo nuvykti į gydymo įstaigą. Tik atvykus pareiškėjo motinai, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, ir pareiškėjas buvo išvežtas į ligoninę. 2013 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje šeimos gydytojas nustatė, jog pareiškėjui dar prieš 3 dienas pakilo temperatūra, jautėsi labai nusilpęs, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad pareiškėjui yra pakilusi temperatūra, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pasveikus, jam buvo liepta rašyti pasiaiškinimą dėl nebuvimo tarnyboje 3 dienas, t. y. nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 10 d. Nors pareiškėjas paaiškino susiklosčiusią situaciją, tačiau atsakovo viršininkas R. Š. jam skyrė tarnybinė nuobaudą.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas susirgo sunkia liga, t. y. (duomenys neskelbtini), 3 dienas nebuvo tarnyboje, apie tai telefonu informavo kolegas. Dėl ypač sunkių ligos požymių pareiškėjas iš karto nesikreipė į gydymo įstaigą, todėl negalima teigti, jog pareiškėjas tyčia neatėjo į tarnybą. Pareiškėjo kaltė pasireiškė tik tuo, jog jis iš karto nesikreipė į gydymo įstaigą ir oficialiai neįteisino ligos, t. y. negavo nedarbingumo pažymėjimo (lapelio), tačiau pridėta gydytojo pažyma įrodo, jog pareiškėjas iš tiesų karščiavo ir sirgo sunkia liga nuo 2013 m. liepos 8 d. Taigi tarnyboje pareiškėjas nepasirodė pagrįstai. Be to, iki ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėjas neturėjo jokių tarnybinių nuobaudų, o į tarnybą neatvyko dėl svarbių priežasčių, todėl, įvertinus protingumo principą, tarnybinės nuobaudos skyrimas tokiu atveju yra nelogiškas, formalus ir neatitinkantis savo paskirties. Pareiškėjui skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta, dėl kokių priežasčių pareiškėjas neatvyko į tarnybą, nebuvo aiškintasi lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgta į tai, jog pareiškėjo liga ir jos simptomai yra ypač sunkūs ir net pavojingi gyvybei, dėl šios priežasties pareiškėjui paskirta nuobauda yra formali ir neatitinkanti nei protingumo, nei logiškumo principų.

Akcentavo VTĮ 30 straipsnį ir aplinkybę, kad jo galimai padarytas tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2013 m. liepos 8 d., tuo tarpu tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo galimai padaryto nusižengimo paaiškėjimo dienos. Taigi tarnybinė nuobauda paskirta praleidus nustatytą terminą.

Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime (b. l. 22–25) į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriaus vedėjas I. P. 2013 m. liepos 30 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo, jog pareiškėjas 2013 m. liepos 8, 9, 10 dienomis be pateisinamos priežasties nebuvo darbe. Atsižvelgus į šią informaciją, Inspekcijos viršininko pavedimu buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas ir pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 12 d. įteiktas 2013 m. rugpjūčio 8 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11R-336. Ištyrus tarnybinį nusižengimą buvo pripažinta, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties, nebūdamas darbe liepos 8, 9, 10 dienomis, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą. Skundžiamu aktu jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Nurodė, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Inspekcijos viršininko 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-137 patvirtintos Inspekcijos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) nustato, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Jeigu valstybės tarnautojai ar darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis nesikreipė į gydymo įstaigą dėl to, jog pagal Inspekcijoje nusistovėjusią tvarką valstybės tarnautojams būdavo leidžiama neimti nedarbingumo lapelio, jeigu liga tęsiasi ne ilgiau kaip tris dienas. Tokia tvarka Inspekcijoje nėra taikoma, be to, tokia tvarka prieštarautų teisės aktų reikalavimams (VTĮ, Vidaus tvarkos taisyklių nuostatoms). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad valstybės tarnautojams būdavo leidžiama neimti nedarbingumo lapelio, jeigu liga tęsiasi ne ilgiau kaip tris dienas. VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 6 punktas nustato, kad šiurkščiu pažeidimu laikomas nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties. Ši nuostata reiškia, kad asmuo, nurodydamas neatvykimo į darbą priežastis, vėliau turi jas patvirtinti atitinkamais įrodymais. Pareiškėjas savo nebuvimą darbe motyvuoja tuo, kad esą jis sirgo ir buvo nedarbingas. Įvertinti žmogaus sveikatos būklę, organų funkcijos sutrikimus ir diagnozuoti ligą gali tik sveikatos priežiūros įstaigos specialistai, todėl neatvykimą į darbą dėl ligos gali pateisinti nedarbingumo pažymėjimas, išduotas sveikatos priežiūros įstaigos specialisto pagal Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, patvirtintas sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189. Pagal Inspekcijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, duomenų apie pareiškėjo nedarbingumą 2013 m. liepos 8, 9, ir 10 dienomis nėra. Pareiškėjo kartu su 2013 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinimu pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų nėra nebuvimą darbe pateisinantis dokumentas, nes neatitinka nedarbingumo pažymėjimų išdavimo reikalavimų. Pareiškėjas skunde nepaaiškino, kodėl, būdamas labai blogos savijautos ir negalėdamas nuvykti į gydymo įstaigą, neiškvietė į namus greitosios medicininės pagalbos. Pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 19 punkto reikalavimą, nes nepranešė savo tiesioginiam vadovui apie neatvykimą į darbą. Apie tai, kad pareiškėjas darbe nebuvo dėl nepateisinamos priežasties, tapo žinoma tuomet, kai Inspekcijos darbuotojai, atsakingi už darbo apskaitos žiniaraščių pildymą, nustatė šias aplinkybes. Pareiškėjo savijauta nesutrukdė jam, jo teigimu, 2013 m. liepos 8 d. informuoti kolegas telefonu, tačiau pareiškėjas nepaaiškino, kodėl tą pačią dieną telefonu negalėjo iškviesti greitosios medicininės pagalbos į namus.

Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad galimai padarytas tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2013 m. liepos 8 d., o tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant terminą, nustatytą tarnybinei nuobaudai paskirti, nes tarnybinio nusižengimo nustatymo diena laikoma tarnybinio patikrinimo išvados surašymo diena. Tarnybinių nuobaudų tyrimo, skyrimo tvarką reglamentuoja VTĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos. Nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimas pradėtas tirti 2013 m. rugpjūčio 2 d., todėl išvados pateikimo diena yra 2013 m. rugsėjo 3 d. Įvertinus tai, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nebuvo darbe dėl komandiruotės, o 2013 m. rugpjūčio 21, 22 ir 23 dienomis dėl ligos, 2013 m. rugsėjo 9 d. išvada Nr. 11R-388 pagrįstai buvo pateikta 2013 m. rugsėjo 9 d. Tarnybinė nuobauda taip pat buvo paskirta nepažeidžiant VTĮ 30 straipsnyje nustatyto termino, nes, nors skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. paskutinė termino diena yra 2013 m. spalio 9 d., tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 13, 24, 25, 26, 2013 m. spalio 3, 9, 10 dienomis dėl komandiruotės nebuvo darbe, paskutine termino diena laikytina 2013 m. spalio 18 d., todėl Inspekcija nepažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo termino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–21) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Šių taisyklių 3 punktas nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas gavus oficialią informaciją. Laikantis šio reikalavimo, 2013 m. rugpjūčio 2 d. gavus Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo I. P. tarnybinį pranešimą, minėtus duomenis patikrinti ir ištirti Inspekcijos viršininkas tą pačią dieną pavedė Teisės ir personalo skyriaus vedėjai J. S.. Laikantis taisyklių 7 punkto reikalavimų, 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, su kuriuo pareiškėjas susipažino 2013 m. rugpjūčio 12 d. Laikantis taisyklių 11 ir 13 punktų reikalavimų, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 11R-388 Inspekcijoje užregistruota 2013 m. rugsėjo 9 d., į tyrimo laiką neįskaitytos 4 darbo dienos, kai pareiškėjas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ir komandiruotės. Laikantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta Inspekcijos viršininko 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1P-83, neįskaitant laiko, kai pareiškėjas buvo komandiruotėje (7 darbo dienos). Laikantis taisyklių 15 punkto reikalavimų, pareiškėjas su ginčijamu įsakymu buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. spalio 17 d.

Nurodė, kad buvo pažeistas taisyklių 7 punktas, t. y. buvo nesilaikyta reikalavimo per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo, pateikti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo konkrečiu atveju tarnybinis pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas viena darbo diena vėliau, tačiau toks formalus pažeidimas nedaro nuobaudos negaliojančia. Pareiškėjas dėl to pretenzijų nereiškė, jam teisė pateikti savo paaiškinimus ar gauti su tarnybiniu nusižengimu susijusią informaciją nebuvo apribota.

Pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas 2013 m. liepos 8, 9 ir 10 dienomis nebuvo tarnyboje be pateisinamų priežasčių, nevykdė savo tiesioginių funkcijų, o apie savo neatvykimą nustatyta tvarka nei žodžiu, nei raštu neinformavo nei tomis dienomis, nei vėliau, parodo akivaizdų pareiškėjo aplaidumą (neatsargų/aplaidų neveikimą) dėl priskirtų funkcijų ir pareigų vykdymo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis tomis dienomis buvo itin sunkios būklės, kad net negalėjo pranešti vadovui ar kolegoms. Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 17 ir 19 punktus, pareigybės aprašymo 6.17 punktą, tuo padarydamas šiurkštų tarnybinį nusižengimą; tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta; padariniai – pareiškėjas nusižengė pareigoms bei valstybės tarnautojo veiklos etikos principams ir pažemino valstybės tarnautojo vardą. Nors tiesiogiai ir išsamiai nėra nurodyti konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies (papeikimo) pasirinkimo motyvai, tačiau matyti, jog buvo įvertintas padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdis, pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, statusas, ir šie kriterijai nulėmė pasiūlymą dėl tokios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Valstybės tarnybos departamento nuomone, pareiškėjo padarytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, t. y. Išvadoje išvardinti pareiškėjo atlikti tariamai neteisėti veiksmai, akcentuojant, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios atitinkamą elgesio modelį šio veiksmo požiūriu, buvo pažeistos, taip pat nurodyta, kokias bendrąsias valstybės tarnautojo pareigas ir principus įtvirtinančias VTĮ, Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas pareiškėjas pažeidė, kas, kaip matyti iš skundžiamo įsakymo, bendrai buvo įvertinta kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas, nustatytas VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 6 punkte.

Teigė, kad šiuo atveju, laikantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta per 1 mėnesį, t. y. Inspekcijos viršininko 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1P-83, neįskaitant laiko, kai pareiškėjas buvo komandiruotėje (7 darbo dienos) (terminas skaičiuojamas nuo Išvados pateikimo dienos, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 9 d.).

Pažymėjo, kad pareiškėjo minima tariama nusistovėjusi tvarka Inspekcijoje dėl to, jog leista nesikreipti į gydymo įstaigą, jeigu liga tęsiasi ne ilgiau kaip tris dienas, negalėtų būti teisėta ir prieštarautų VTĮ nuostatoms. Be to, Inspekcijos Vidaus tvarkos taisyklėse tokios pareiškėjo minimos nuostatos nėra. Pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą nebuvimas tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinančių priežasčių laikomas šiurkščiu nusižengimu. Pareiškėjas turėjo galimybę informuoti tiesioginį vadovą, nurodyti neatvykimo priežastis, tačiau to nepadarė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu (b. l. 63–74) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriaus 2013 metų liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, jog pareiškėjo liepos 8, 9 ir 10 dienomis nebuvo dėl „PB“, t. y. dėl pravaikštos ar kitokio neatvykimo į darbą be svarbios priežasties. Tai, kad pareiškėjas nebuvo darbe liepos 8, 9 ir 10 dienomis, ginčo nėra. Nors pareiškėjas teigė, kad pagal nusistovėjusią tvarką buvo leidžiama neimti nedarbingumo pažymėjimo, jei liga tęsiasi ne ilgiau kaip tris dienas, tačiau nei VTĮ, nei Vidaus tvarkos taisyklėse tokių nuostatų nėra, o jis nenurodė, kur tokia tvarka buvo nustatyta. Teismo vertinimu yra akivaizdu, kad tai tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kuri negali paneigti Vidaus tvarkos taisyklių, kurių pareiškėjas privalėjo laikytis, 19 punkto nuostatų, t. y. nedelsdamas informuoti tiesioginį vadovą apie savo nebuvimą darbe bei nurodyti tokio nebuvo priežastis. Be to, 2013 m. liepos 11 d. medicininiame išraše aprašyta pareiškėjo sveikatos būklė bei skirtas gydymas nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo itin prasta. Taigi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl jo prastos sveikatos būklės jam būtų buvusi reikalinga skubi medicininė pagalba ir dėl to jis apie savo ligą negalėjo pranešti tiesioginiam vadovui. Jei pareiškėjas būtų jautęsis itin prastai, nedelsdamas dėl savo sveikatos būklės būtų kreipęsis į medikus ir būtų buvęs hospitalizuotas. Pareiškėjas turėjo galimybę tiesioginį vadovą informuoti apie savo prastą sveikatos būklę.

Teismas sutiko su Inspekcijos tarnybinio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 8, 9 ir 10 dienomis tarnyboje (darbe) nebuvo be pateisinamos priežasties. Šiuo atveju pareiškėjo neatvykimas į tarnybą dėl ligos galėjo būti pateisinamas nedarbingumo pažymėjimu arba nustatytos formos išduota medicinine pažyma (forma Nr. 094/a), tačiau jis tokių dokumentų darbdaviui nepateikė. Pareiškėjo pateiktame 2013 m. liepos 11 d. išraše iš medicininių dokumentų nėra jokių duomenų, jog jis 2013 m. liepos 8 d. buvo hospitalizuotas.

Teismas konstatavo, kad Inspekcijos išvadoje detaliai aprašytas pareiškėjo padarytas pažeidimas ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos vertinant pareiškėjo padarytą pažeidimą. Laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punkto reikalavimo, 2013 m. rugpjūčio 2 d. gavus Planavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo I. P. tarnybinį pranešimą, minėtus duomenis patikrinti ir ištirti Inspekcijos viršininkas tą pačią dieną pavedė Teisės ir personalo skyriaus vedėjai J. S.. Taip pat nepažeidus minėtų taisyklių 7 punkto reikalavimų, t. y. per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo, 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas su tarnybiniu pranešimu susipažino 2013 m. rugpjūčio 12 d., t. y. pažeidus taisyklių 7 punktą (viena darbo diena vėliau), tačiau, teismo vertinimu, tai yra formalus pažeidimas, kuris neturi įtakos skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Inspekcija, laikydamasi taisyklių 11 ir 13 punktų reikalavimų, nustačiusi, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo komandiruotėje, o 2013 m. rugpjūčio 21, 22 ir 23 dienomis nebuvo dėl ligos, t. y. iš viso keturias dienas, pagrįstai tarnybinį tyrimą baigė 2013 m. rugsėjo 9 d., surašydama išvadą Nr. 11R‑388. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Šiuo atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2013 m. spalio 14 d. (neįskaitomas laikas, kai pareiškėjas buvo komandiruotėje: 2013 m. rugsėjo 13, 24, 25 ir 26 dienomis bei spalio 3, 9 ir 10 dienomis), t. y. nepažeidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto nuobaudos skyrimo termino. Nepažeidžiant taisyklių 15 punkto reikalavimų, pareiškėjas su Inspekcijos viršininko 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1P-83 buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. spalio 17 d.

Teismas nustatė, kad išvada iš esmės atitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. nusižengimas kvalifikuotas (nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė), nurodyta pažeidimo padarymo diena, pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimas įvertintas kaip aplaidus / neatsargus neveikimas, nurodyta, kad nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nurodyti padariniai: pareiškėjas nusižengė pareigoms bei valstybės tarnautojo veiklos etikos principams ir pažemino valstybės tarnautojo vardą, konstatavus, kad padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 8, 9 ir 10 dienomis nebuvo tarnyboje be pateisinamų priežasčių, nevykdė savo tiesioginių funkcijų, o apie savo neatvykimą nustatyta tvarka nei žodžiu, nei raštu neinformavo tiesioginio vadovo, taip parodė akivaizdų aplaidumą (neatsargų / aplaidų neveikimą) dėl priskirtų funkcijų ir pareigų vykdymo. Pareiškėjas nei tarnybinio tyrimo metu, nei teismui nepateikė įrodymų, jog jis 2013 m. liepos 8, 9 ir 10 dienomis buvo itin sunkios būklės, kad net negalėjo pranešti vadovui apie neatvykimą į tarnybą. Teismo vertinimu, išvadoje detaliai aprašytos ir įvertinos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 17 ir 19 punktus, su kuriais jis, eidamas valstybės tarnautojo pareigas, turėjo būti susipažinęs ir to neginčijo, tuo padarydamas šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Įvertinus tai, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, atsakovas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, statusą, turėjo diskreciją pareiškėjui parinkti nuobaudos rūšį. Taigi pareiškėjo tarnybinis tyrimas atliktas laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių ir VTĮ reikalavimų, skundžiamas įsakymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77–78), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2013 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui V. R.“ Nr. 1P-83, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad nedarbingumo pažymėjimas ar asmens hospitalizavimas nėra vienintelis dokumentas ar aplinkybė, pateisinantys asmens neatvykimą į darbą. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina jo ligą buvus ginčo laikotarpiu (2013 m. liepos 8–10 dienomis), t. y. 2013 m. liepos 11 d. nebuvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), taip pat medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad karščiavimas prasidėjo ir pacientas pradėjo jaustis silpnai prieš 3 dienas. Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo darbe dėl pateisinamos priežasties. Tuo tarpu aplinkybė, kad jis apie ligą nepranešė tiesioginiam vadovui, negali būti laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Be to, parenkant skirtiną nuobaudą, turėjo būti atsižvelgta į jo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą iki šio įvykio, taip pat į kitų tarnybinių nuobaudų neturėjimą.

Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 88–89) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkte, priešingai nei kad tvirtina pareiškėjas, yra apibrėžta, kokie dokumentai pateisina neatvykimą į darbą. Be to, pareiškėjo pateiktoje medicininėje pažymoje nenurodyta, kad jis sirgo nuo 2013 m. liepos 8 d., taip pat, jog jį atvežė greitosios pagalbos automobilis, o tik aprašyti ligos simptomai.

Pažymi, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta ne už nepranešimą apie neatvykimą į darbą tiesioginiam vadovui, o už nebuvimą darbe be pateisinamos priežasties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 86–87) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjo ginčijamas Inspekcijos įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Medicininiuose dokumentuose yra nurodyta tik paties pareiškėjo apibūdinta jo sveikatos būklė iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Pareiškėjas nenurodė jokių įtikinančių aplinkybių, kodėl nesikreipė į gydytojus iš karto susirgus, be to, teisės aktai nenumato medicininių pažymų galiojimo į praeitį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2013 m. spalio 14 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui V. R.“ Nr. 1P-83 teisėtumo bei pagrįstumo.

              Šiuo įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis 2013 m. liepos 8-10 dienomis nebuvo tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties.

              Nesutikimą su šia tarnybine nuobauda, pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jis tuo laikotarpiu sirgo sunkia liga – (duomenys neskelbtini), tačiau nedarbingumo pažymėjimas dėl šios ligos jam buvo išduotas tik 2013 m. liepos 11 d..

              Valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

              Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu laikoma nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties.

              Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra tos neatvykimo į tarnybą priežastys, kurios susijusios su valstybės tarnautojo liga.

              Paprastai pateisinančia valstybės tarnautojo neatvykimą į tarnybą priežastimi pripažįstama tokia liga, dėl kurios valstybės tarnautojas tampa laikinai nedarbingas bei įgyja teisę į ligos pašalpą pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas (Valstybės tarnybos įstatymo 41 str.). Tokio nedarbingumo faktas yra įforminamas elektroniniu nedarbingumo pažymėjimu, kurį išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmenis gydantys gydytojai, jame nurodydami laikinojo nedarbingumo trukmę (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės (2013 05 27 įsakymo Nr. V-556/A1-221, įsigaliojusio nuo 2013 06 02 redakcija)).

              Be to, Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkte (2013 05 27 įsakymo Nr. V-556/A1-221, įsigaliojusio nuo 2013 06 02 redakcija) nustatyta, kad „Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai <...> išduoti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje  <...> pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką“ <...>

              Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai yra tie teisės aktais nustatyti pirminiai ir leistini įrodymai, kuriais remdamasis asmuo gali įrodyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nebuvo tarnyboje dėl svarbios (pateisinančios) priežasties – laikino nedarbingumo.

              Tačiau, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, toks šių elektroninių nedarbingumo pažymėjimų pobūdis, neatima iš asmens galimybės įrodinėti  teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nebuvo tarnyboje dėl svarbios (pateisinančios) priežasties – laikino nedarbingumo, ir kitais įrodymais bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

              Kita vertus, aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad pareiga įrodyti minėtą aplinkybę – laikiną nedarbingumą, tenka valstybės tarnautojui.

              Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 8-10 dienomis nebuvo tarnyboje. Šiam laikotarpiui nustatyta tvarka išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo neturi. Laikino nedarbingumo faktą 2013 m. liepos 8-10 dienomis pareiškėjas įrodinėja išrašu iš medicininių dokumentų, išduotu 2013 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės  (b. l. 5-6).

              Iš šio išrašo matyti, kad pareiškėjas į ligoninę atvyko 2013 m. liepos 11 d., bei nurodė, jog ligos simptomai (temperatūra, skausmai ir kt.) jam pasireiškė prieš tris dienas. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad elektroninis nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjui dėl šio susirgimo buvo išduotas tik nuo 2013 m. liepos 11 d., t. y., pareiškėją gydę gydytojai teisės aktų nustatyta tvarka nekonstatavo teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog pareiškėjas  2013 m. liepos 8-10 dienomis buvo laikinai nedarbingas.

              Minėta, kad išduoti elektroninius nedarbingumo pažymėjimus yra pavesta asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmenis gydantiems gydytojams, t. y., asmenims turintiems specialių žinių žmogaus sveikatos srityje. Tai savo ruožtu lemia, kad minėtas išrašas iš medicininių dokumentų, įrodymų vertinimo prasme yra nepakankamas įrodymas, konstatuoti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog pareiškėjas 2013 m. liepos 8-10 dienomis buvo laikinai nedarbingas.  Byloje nagrinėjamu atveju, ši aplinkybė turėjo būti įrodinėjama panaudojant specialias žinias – gydytojų specialistų ar ekspertų išvadas, nustatant ar minėtame išraše užfiksuoti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, atitinka laikino nedarbingumo būseną  2013 m. liepos 8-10 dienomis, ar ne (ABTĮ 61;62 str.). Tačiau byloje tokių įrodymų nesurinkta, jų neteikė bei neprašė surinkti ir pareiškėjas.

              Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė savo teiginių dėl laikino nedarbingumo būsenos  2013 m. liepos 8-10 dienomis pagrįstumo.

              Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, reglamentuojančios tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde ir nenurodo aplinkybių, kurios būtų siejamos su minėtų procedūrų pažeidimu.

              Netenkinus byloje pareikšto materialinio – teisinio reikalavimo, nėra teisinių sąlygų tenkinti ir prašymo dėl bylos vedimo išlaidų priteisimo iš atsakovo, dėl ko toks pareiškėjo prašymas atmetamas  (ABTĮ 44 str.).

              Netenkintinas ir pareiškėjo prašymas dėl išrašo iš medicininių dokumentų, išduoto 2014 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikos prijungimo prie bylos, nes šiame išraše yra tik atkartotos tos aplinkybės, kurios buvo užfiksuotos minėtame išraše iš medicininių dokumentų, išduotame 2013 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės. Dėl ko  išrašo iš medicininių dokumentų, išduoto 2014 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikos, įrodomoji vertė, kaip išvestinio dokumento iš pirminio yra nereikšminga, nes byloje yra pirminis dokumentas - išrašas iš medicininių dokumentų, išduotas 2013 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės.

              Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

n u t a r i a:

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

              Nutartis neskundžiama.