Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 18.4.2; 18.4.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
šalims nedalyvaujant,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 1 d. prašymą už negrąžintą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu Kaišiadorių r. sav., Varkalių kadastro vietovėje, nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. R.. Po M. R. mirties per tris mėnesius į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2454-408/2010 nustatė, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos M. R. mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
2011 m. vasario 18 d. palikėjos įpėdinė pagal įstatymą duktė V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi reg. Nr. 862, kurią patvirtino Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M., pardavė pareiškėjui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, priklausiusias jai po motinos M. R. mirties.
M. R., mirusi (duomenys neskelbtini), 1991 m. spalio 23 d. buvo pateikusi prašymą Kauno rajono valdybai atkurti nuosavybės teisę į 0,06 ha žemės sklypą, esantį Garliavoje, Kauno r., kurį įsigijo 1938 m. liepos 5 d. notarinės formos sutartimi Nr. 720. Pareiškėjas, vos įsigijęs paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, priklausiusias V. G. po jos motinos M. R. mirties, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir skyrius) dėl nuosavybės teisių į palikėjai M. R. priklausiusį žemės sklypą atkūrimo.
2011 m. balandžio 12 d. skyriuje pareiškėjui buvo suteikta informacija, kad Kauno rajone, Domeikavos kaime, yra laisvos valstybinės žemės sklypas (plotas 0,0878 ha) (vėliau paaiškėjo, kad minėto žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)), kurį būtų galima perduoti nuosavybėn neatlygintinai, tačiau palikėjos Garliavoje turėto žemės sklypo plotas buvo 0,06 ha, todėl nuosavybė į minėtą Domeikavos kaime esantį žemės sklypą esą negali būti perduota, nes vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. TS-118 patvirtintu detaliuoju planu sklypai piliečiams už Garliavoje turėtą žemę buvo suteikiami neatlygintinai. Šiuo klausimu buvo inicijuotas teisminis procesas Kauno apygardos administraciniame teisme, kuris buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-479-13, teisėjų kolegijai nusprendus Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 7SD-2273 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-124 panaikinti ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 7S-83 atkurtos nuosavybės teisės M. R. perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 7SD-1455-(14.7.104.) „Dėl valios pakeitimo“ skyrius informavo, jog M. R. nuosavybės teisės į likusią paveldimą žemę Kauno rajono savivaldybėje Garliavos mieste – 0,0246 ha bus atkuriamos išmokant kompensaciją pinigais.
2015 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo parašęs prašymą, jog nori, kad už likusią paveldimą žemę Kauno rajono savivaldybėje Garliavos mieste – 0,0246 ha būtų kompensuota perduodant miško sklypą. Skyrius tokio pareiškėjo prašymo nepriėmė kaip pateikto praleidus terminą, tačiau pareiškėjui pateikus skundą, šis buvo patenkintas ir prašymas dėl valios pakeitimo, perduodant miško sklypą, buvo priimtas, panaikinant 2015 m. kovo 16 d. raštą Nr. 7SD-1455-(14.7.104.).
2018 m. spalio 25 d. skyrius išsiuntė raštą Nr. 7SD-6653-(14.7.104.), jog pareiškėjas privalo atsiųsti prašymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo mirusiosios M. R. vardu. Su šiuo raštu nesutikdamas pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, kuris jį patenkino.
Taigi, iki šio momento šioje M. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo inicijuotas vienas teisminis procesas, po jo jau du kartus teko skųsti skyriaus sprendimus, kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius patenkino. Be to, nuo 2015 m. kovo 1 d. pareiškėjas nuosekliai prašė, kad už likusią negrąžintą žemę būtų atlyginta mišku, ir su pinigine kompensacija nesutinka.
2019 m. lapkričio 22 d. skyrius vėl priėmė raštą Nr. 7SD-8354-(14.7.104.), kuriame nurodė, jog „Atsižvelgdami į tai, kad Jūs nepasinaudojote nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės 32 Eur Kauno r. sav. Garliavos sen. Garliavos m., pilietei M. R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais.“
Pareiškėjas, nesutikdamas su raštu, 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriui, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7SD-8354(14.7.104.).
NŽT direktoriaus pavaduotojas 2020 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo skundo netenkinti.
Skyriaus raštas ir NŽT sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių principo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyto įstatymo viršenybės principo, kadangi, priešingai, nei nurodoma skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. rašte, pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. yra nurodęs savo valią dėl atlyginimo būdo, prašydamas už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Ši valia yra pateikta 2015 m. kovo 1 d., jos nuo to laiko pareiškėjas nekeitė ir neturėjo teisinės pareigos keičiantis teisiniam reglamentavimui kaskart pateikti tapatų prašymą, jog pageidauja, kad už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjui buvo suformuotas lūkestis, jog jam nuosavybės teisės bus atkurtos lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Skyrius, nuspręsdamas, jog pareiškėjui bus atlyginama išmokant piniginę kompensaciją pinigais, nenurodė tokio sprendimo motyvų. NŽT nurodė, jog pareiškėjui nuspręsta išmokėti kompensaciją pinigais dėl to, jog NŽT Kaišiadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu kvietė pareiškėją 2019 m. gegužės 28 d. atvykti į Kaišiadorių skyriuje vyksiantį pretendentų susirinkimą, kuriame galėjo išreikšti valią dėl M. R. vardu projektuojamo žemės, miško sklypo vietos ir ribų, tačiau pareiškėjas į minėtą susirinkimą neatvyko. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 3 dalis numato, jog piliečiams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisako jiems perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai, už šį žemės sklypą kompensuojama pinigais nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas šio įstatymo nustatytais terminais. Analogiška nuostata numatyta ir Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 8 punkte, kurioje nurodoma, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, kompensacija pinigais gali būti išmokama tik tuo atveju, jeigu pretendentas atsisako jam perduodamo naujo žemės sklypo. Be to, Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Taigi, vadovaujantis šiomis Įstatymo nuostatomis, skyrius turi teisę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais tik tuo atveju, jeigu: 1) pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių, arba 2) pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos žemės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas) (aktuali redakcija nuo 2019-02-07) 38 punkte numatoma, jog žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Jeigu raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą susirinkimą pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie susirinkimo vietą, laiką ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą; informaciją apie tai, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Jeigu pilietis į susirinkimą neatvyksta arba atvyksta, bet nepasirenka žemės sklypo, žemės sklypas, kurį turėtų galimybę pasirinkti šis pilietis, gali būti siūlomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimą piliečiui pagal patvirtintą piliečių eilę. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju NŽT Kaišiadorių skyrius nepaisė Nutarimo nuostatų ir kvietimą pareiškėjui išsiuntė ne prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, o prieš ne daugiau nei 20 dienų (NŽT nurodo, jog Kaišiadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu (neaišku, kada išsiųstas) informavo apie 2019 m. gegužės 28 d. vyksiantį pretendentų posėdį). Taigi, per vėlai informavus pareiškėją apie vyksiantį posėdį, susidarė tokia situacija, jog jis jame negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių – dėl ūmaus danties skausmo. 2019 m. gegužės 27–29 dienomis pareiškėjui buvo taikomas skubus gydymas. Atsižvelgiant į tai, raštas ir sprendimas turėtų būti panaikinti ir klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti iš naujo, nes pareiškėjas miško paskirties žemės sklypo pasirinkti ir pretendentų susirinkime dalyvauti negalėjo dėl svarbių priežasčių, be to, apie minėtą susirinkimą buvo informuotas pažeidžiant Nutarimo nuostatas.
Atsakovė su skundu nesutinka, jame nurodo, jog Kauno rajono skyrius 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. TR-11723-(5.34.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn perdavimo“ Kaišiadorių skyriui teikė Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią M. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos Kauno apskr. Kauno r. Garliavos m. valdytą 0,0246 ha žemę, ir už kurią pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą (duomenys neskelbtini).
Kaišiadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10940-(5.34.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinimo“ grąžino Kauno rajono skyriui Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, atsižvelgiant į tai, kad M. R. įpėdinis informacijos dėl pasirinktos kadastrinės vietovės per 30 dienų nuo informacijos paskelbimo dienos skyriui nepateikė, ir į tai, kad minėta išvada yra Kauno rajono skyriaus veiklos teritorijoje.
Kauno rajono skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ informavo pareiškėją, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 1 d. prašymą „Dėl valios pakeitimo“ atlyginti lygiaverčiu miško plotu Kaišiadorių r. sav. Varkalių kadastro vietovėje 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. TR-11723-(5.34.) persiuntė Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10940-(5.34.) grąžino skyriui Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, nes pareiškėjas nepasirinko lygiaverčio miško ploto Kaišiadorių r. sav. Varkalių kadastro vietovėje.
Pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Tačiau pareiškėjas nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės Kauno r. sav. Garliavos sen. Garliavos m. pilietei M. R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais.
Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad ir Kaišiadorių skyrius, ir Kauno rajono skyrius tinkamai atliko teisės aktuose nustatytus atlikti veiksmus.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė dar 2015 m. kovo 1 d. nurodydamas, kad už negrąžintą žemę būtų atlyginta mišku, ir su pinigine kompensacija nesutinka.
Kauno rajono skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 1T-19-(7.5.) ir atsižvelgdamas į pareiškėjo 2015 m. kovo 1 d. prašymą „Dėl valios pakeitimo“ atlyginti lygiaverčiu miško plotu Kaišiadorių r. sav. Varkalių kadastro vietovėje, 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. TR-11723-(5.34.) persiuntė Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriui (toliau – ir Kaišiadorių skyrius).
Kaišiadorių skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 6VĮ-415-(14.6.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Kaišiadorių rajono Nemaitonių seniūnijos Varkalių kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Kaišiadorių rajono (savivaldybės) Kaišiadorių rajono Nemaitonių seniūnijos Varkalių kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir sąrašas). Sąraše M. R. buvo įrašyta 9 eiliškumo grupėje 4 eilės numeriu.
Kaišiadorių skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 6SD-1712-(14.6.104.) „Dėl kvietimo į susirinkimą“ pareiškėjas buvo kviečiamas 2019 m. gegužės 28 d. atvykti į Kaišiadorių skyriuje vyksiantį pretendentų susirinkimą, kuriame galėjo išreikšti valią dėl M. R. vardu projektuojamo žemės, miško sklypo vietos ir ribų.
Iš Kaišiadorių skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities Kaišiadorių rajono Nemaitonių seniūnijos Varkalių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 6KVR-14-(14.6.65.) matyti, kad į pretendentų susirinkimą pareiškėjas neatvyko ir žemės, miško sklypas nebuvo projektuojamas.
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1610 (įsigaliojo 2019-01-01), kurio 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Kauno rajono skyrius neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų neatvykęs į minėtą susirinkimą dėl svarbių ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kaip nurodo patikslintame skunde.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatvyko į Varkalių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, Kaišiadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10940-(5.34.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinimo“ grąžino Išvadą Kauno rajono skyriui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo atlyginant pinigais. Gavęs Išvadą, Kauno rajono skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos atlyginant pinigais.
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 1 d. prašymą už negrąžintą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu Kaišiadorių r. sav., Varkalių kadastro vietovėje, nagrinėti iš naujo.
Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė M. R.. Po M. R. mirties per tris mėnesius į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2454-408/2010 nustatė, kad V. G. priėmė palikimą po savo motinos M. R. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti.
2011 m. vasario 18 d. palikėjos įpėdinė pagal įstatymą duktė V. G. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi reg. Nr. 862, kurią patvirtino Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M., pardavė pareiškėjui R. V. savo paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, priklausiusias jai po motinos M. R. mirties.
M. R., mirusi (duomenys neskelbtini), 1991 m. spalio 23 d. buvo pateikusi prašymą Kauno rajono valdyboje atkurti nuosavybės teisę į 0,06 ha žemės sklypą, esantį Garliavoje, Kauno r., kurį įsigijo 1938 m. liepos 5 d. notarinės formos sutartimi Nr. 720. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į palikėjai M. R. priklausiusį žemės sklypą atkūrimo.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 7S-83 atkurtos nuosavybės teisės M. R. perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.
2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 7SD-1455-(14.7.104.) „Dėl valios pakeitimo“ skyrius informavo, jog M. R. nuosavybės teisės į likusią paveldimą žemę Kauno rajono savivaldybėje Garliavos mieste – 0,0246 ha bus atkuriamos išmokant kompensaciją pinigais.
2015 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo parašęs prašymą, jog nori, kad už likusią paveldimą žemę Kauno rajono savivaldybėje Garliavos mieste – 0,0246 ha būtų kompensuota perduodant miško sklypą. Skyrius tokio pareiškėjo prašymo nepriėmė kaip pateikto praleidus terminą, tačiau pareiškėjui pateikus skundą, šis buvo patenkintas ir prašymas dėl valios pakeitimo, perduodant miško sklypą, buvo priimtas, panaikinant 2015 m. kovo 16 d. raštą Nr. 7SD-1455-(14.7.104.).
2018 m. spalio 25 d. skyrius išsiuntė raštą Nr. 7SD-6653-(14.7.104.), jog pareiškėjas privalo atsiųsti prašymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo mirusiosios M. R. vardu. Su šiuo raštu nesutikdamas pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, kuris jį patenkino.
Nuo 2015 m. kovo 1 d. pareiškėjas nuosekliai prašė, kad už likusią negrąžintą žemę būtų atlyginta mišku, ir su pinigine kompensacija nesutinka.
2019 m. lapkričio 22 d. skyrius priėmė raštą Nr. 7SD-8354-(14.7.104.), kuriame nurodė, jog „Atsižvelgdami į tai, kad Jūs nepasinaudojote nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės 32 Eur Kauno r. sav. Garliavos sen. Garliavos m., pilietei M. R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais.“
Pareiškėjas, nesutikdamas su raštu, 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7SD-8354(14.7.104.).
NŽT direktoriaus pavaduotojas 2020 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) pareiškėjo skundo netenkinti.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (būdo) jis išreiškė dar 2015 m. kovo 1 d. nurodydamas, kad už negrąžintą žemę būtų atlyginta mišku, ir su pinigine kompensacija nesutinka. Todėl Kauno rajono skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 1T-19-(7.5.) ir atsižvelgdamas į pareiškėjo 2015 m. kovo 1 d. prašymą „Dėl valios pakeitimo“ atlyginti lygiaverčiu miško plotu Kaišiadorių r. sav. Varkalių kadastro vietovėje, 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. TR-11723-(5.34.) persiuntė Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriui.
Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką.
Iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pabrėžė, kad išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymų numatytais būdais.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Šio įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka.
Konstitucinės justicijos bylose ne kartą yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki šios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Aleksa prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27576/05).
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A302-233/2012, 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016).
Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik įstatymu, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).
Be to, pažymėtina, jog teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 10, 23 str., LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.). ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nurodo, jog administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 p.); neteisėtas dėl to, jog jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 p.); neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 p.). Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių aktų naikinimo pagrindų.
Skyriaus raštas ir NŽT sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių principo bei Viešojo administravimo įstatyme numatyto įstatymo viršenybės principo. Priešingai, nei nurodoma skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. rašte, pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. yra nurodęs savo valią dėl atlyginimo būdo, prašydamas už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Ši valia yra pateikta 2015 m. kovo 1 d., jos nuo to laiko pareiškėjas nekeitė ir neturėjo teisinės pareigos keičiantis teisiniam reglamentavimui kaskart pateikti tapatų prašymą, jog pageidauja, kad už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
Pareiškėjui buvo suformuotas lūkestis, jog jam nuosavybės teisės bus atkurtos lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Skyrius, nuspręsdamas, jog pareiškėjui bus atlyginama išmokant piniginę kompensaciją pinigais, nenurodė tokio sprendimo motyvų. NŽT nurodė, jog pareiškėjui nuspręsta išmokėti kompensaciją pinigais dėl to, jog NŽT Kaišiadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu kvietė pareiškėją 2019 m. gegužės 28 d. atvykti į Kaišiadorių skyriuje vyksiantį pretendentų susirinkimą, kuriame galėjo išreikšti valią dėl M. R. vardu projektuojamo žemės, miško sklypo vietos ir ribų, tačiau pareiškėjas į minėtą susirinkimą neatvyko.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato, jog piliečiams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisako jiems perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai, už šį žemės sklypą kompensuojama pinigais nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas šio įstatymo nustatytais terminais. Analogiška nuostata numatyta ir Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 8 punkte – už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina pinigais piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė.
Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis Įstatymo nuostatomis, kompensacija pinigais gali būti išmokama tik tuo atveju, jeigu pretendentas atsisako jam perduodamo naujo žemės sklypo.
Be to, Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Taigi, vadovaujantis šiomis Įstatymo nuostatomis, skyrius turi teisę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais tik tuo atveju, jeigu: 1) pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių, arba 2) pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos žemės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (aktuali redakcija nuo 2019-02-07) 38 punkte numatoma, jog žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Jeigu raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą susirinkimą pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie susirinkimo vietą, laiką ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą; informaciją apie tai, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Jeigu pilietis į susirinkimą neatvyksta arba atvyksta, bet nepasirenka žemės sklypo, žemės sklypas, kurį turėtų galimybę pasirinkti šis pilietis, gali būti siūlomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimą piliečiui pagal patvirtintą piliečių eilę.
Nagrinėjamu atveju NŽT Kaišiadorių skyrius pažeisdamas Nutarimo nuostatas kvietimą pareiškėjui išsiuntė ne prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, o prieš ne daugiau nei 20 dienų (NŽT nurodo, jog Kaišiadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu (neaišku, kada išsiųstas) informavo apie 2019 m. gegužės 28 d. vyksiantį pretendentų posėdį). Taigi, pareiškėjas per vėlai buvo informuotas apie pretendentų susirinkimą, todėl susidarė jam nepalanki situacija, ir tai galėjo lemti jo neatvykimą į susirinkimą bei nepranešimą apie neatvykimo priežastis, t. y. pareiškėjas tiesiog negavo teisės aktu (nutarimu) nustatytu laiku informacijos apie vykstantį pretendentų susirinkimą.
Iš byloje pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti susirinkime dėl ūmaus danties skausmo. 2019 m. gegužės 27–29 dienomis pareiškėjui buvo taikomas skubus gydymas, kurio pasekmė – pašalintas dantis su tam tikromis pažymoje nurodytomis komplikacijomis. Neatvykimo į susirinkimą priežastis teismas laiko visiškai įrodytomis (pateikta pažyma) ir svarbiomis, pateisinančiomis pareiškėjo neatvykimą.
Remdamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad ginčijami byloje raštas ir sprendimas yra naikintini ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo, nes pareiškėjas miško paskirties žemės sklypo pasirinkti ir pretendentų susirinkime dalyvauti negalėjo dėl svarbių priežasčių, be to, apie minėtą susirinkimą buvo informuotas pažeidžiant Nutarimo nuostatas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje atitinkamai pažymima, jog remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu gali kiekvienas asmuo, kuriam valstybės institucijos suteikė pagrįstų vilčių (1987 m. kovo 11 d. sprendimo Van den Bergh en Jurgens ?V ir Van D. F. Products (Lopik) BV prieš Europos Bendrijų Komisiją, 265/85, EU:C:1987:121, 44 p., 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Bell & Ross BV prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, C-426/10, EU:C:2011:612, 56 p.).
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. V. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7SD-8354-(14.7.104.).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 1 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Jolanta Medvedevienė
Ramūnas Šarka
Natalja Zelionkienė