Civilinė byla Nr. e2-393-418/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14239-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.2. 2.6.10.8; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 19 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

dalyvaujant ieškovui R. J., jo atstovei advokatei G. M., 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dorsimus“ atstovui advokatui G. K.,

trečiojo asmens UAB „Kauno autobusai“ atstovei R. I.,

trečiajam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei UAB „Dorsimus“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje UAB „Kauno autobusai“ ir V. K..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu prašo priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Dorsimus“ 250,19 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad 2021 m. lapkričio 3 d. apie 12.00 val. Kaune, važiavo 13 maršruto troleibusu. Stotelėje „Aukštaičių g.“, Savanorių pr. buvo išlaipintas kontrolierių, kadangi buvo neatžymėtas jo elektroninis bilietas. Gavęs administracinio nusižengimo protokolą, įlipo į atvažiavusią visuomeninio transporto priemonę. Jam nespėjus atsižymėti elektroninio bilieto, prie jo priėjo UAB „Dorsimus“ apsaugos darbuotojas V. K. ir pareikalavo arba atsižymėti elektroninį bilietą, arba išlipti. Jis išlipo, kadangi nelabai tiko maršrutas. Tuomet įlipo į atvažiavusį 13 maršruto troleibusą ir prie troleibuso viduryje esančio komposterio atsižymėjo elektroninį bilietą. Prie jo vėl priėjo trečiasis asmuo ir liepė žymėti bilietą. Atsakė, kad jau pažymėjo ir pasiūlė patikrinti su jo turimu aparatu. Tačiau vietoj to, kad patikrintų, trečiasis asmuo vis reikalavo arba pažymėti bilietą, arba išlipti. Atsakė, kad niekur nelips, nes bilietą pažymėjo. Tuomet trečiasis asmuo sugriebė jam už striukės ir pradėjo tempti prie vidurinių durų. Jis priešinosi, tačiau apsaugos darbuotojas jo nepaleido ir toliau tampė. Kažkuriuo momentu pajuto ir išgirdo, kaip plyšta striukė. Gindamasis galva sudavė trečiajam asmeniui į veidą, tačiau jis jo nepaleido. Besistumdydami iškrito pro atidarytas vidurines duris iš troleibuso ant grindinio. Griūnant jam iš kišenės iškrito ir sudužo mobilusis telefonas. Jiems iškritus iš troleibuso, pribėgo kiti kontrolieriai, uždėjo jam antrankius ir iškvietė policiją. Atvykusi policija jį išsivežė ir visą parą pralaikė areštinėje. Dėl šio įvykio trečiasis asmuo kreipėsi į policiją, tačiau Kauno apylinkės prokuratūros 3- jojo skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38397-21 jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose jokių nusikalstamos veikos požymių. Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad konfliktą troleibuse savo neteisėtais veiksmais sukėlė pats trečiasis asmuo, o jis turėjo teisę nuo tų veiksmų gintis. Dėl trečiojo asmens kaltės jis patyrė didžiulę neturtinę ir turtinę žalą. Trečiasis asmuo V. K. konflikto metu suplėšė jo visiškai naują, tik prieš kelias dienas pirktą striukę, kurios vertė 50,19 Eur bei sudaužė mobilųjį telefoną Apple iPhone 8 64Gb, kurį įsigijo iš savo draugo L. P. už 200 Eur, iš viso ieškovui padaryta 250,19 Eur turtinė žala. Dėl trečiojo asmens kaltės patyrė ir neturtinę žalą – troleibuse prieš jį buvo naudojami smurtiniai veiksmai, dėl ko patyrė fizinį skausmą; viešai buvo stumdomas, kitų žmonių akivaizdoje paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais, dėl ko patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, buvo sulaikytas policijos ir 24 val. uždarytas areštinėje, dėl ko patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Apie 3 mėnesius po šio konflikto buvo psichologiškai palaužtas ir negalėjo normaliai mokytis bei atlikti darbo praktikos. Patirtą neturtinę žalą vertina 7 000 Eur.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 3  d. 11.43 val. ieškovas važiavo 13-to maršruto troleibusu valst. Nr. CED 0011. Troleibusą sustabdė kontrolė patikrai. Ieškovą patikrinusi kontrolierė D. G. nustatė, kad ieškovo elektroninis bilietas yra neatžymėtas. Tuomet D. G. ieškovo paprašė pateikti asmens dokumentą, tačiau jis atsisakė. Kontrolierė iškvietė policijos pareigūnus. Ieškovas buvo išlaipintas sustojime „Aukštaičių g.“. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu už šį pažeidimą nubaustas bauda (administracinio nusižengimo byloje Nr. 3039-2021). Kol ieškovui buvo rašomas protokolas, jis laukė prie kontrolės tarnybinio automobilio. Protokolą rašančios kontrolierės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Pasiėmęs protokolą, ieškovas nuėjo prie sustojimo, nurodydamas, jog ketina sekančiu autobusu ar troleibusu važiuoti be bilieto. Netrukus ieškovas įlipo į atvažiavusį troleibusą ir neatsižymėjęs bilieto laukė kol troleibusas pradės važiuoti. Troleibuso vairuotoja ieškovui nurodė atsižymėti bilietą, tačiau ieškovas į vairuotojos raginimus nereagavo. Tuomet į troleibusą įlipo kontrolierius/saugos darbuotojas V. K.. Priėjęs prie ieškovo trečiasis asmuo paprašė atsižymėti bilietą prie vairuotojo esančiu komposteriu arba išlipti. Ieškovas išlipo. Iškart po to, ieškovas įlipo į sekanti atvažiavusį troleibusą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ovidijus J. V.). Ieškovas pro vairuotoją praėjo iki transporto priemonės vidurio ir prie vairuotojo esančiu komposteriu bilieto neatsižymėjo, tačiau priėjęs prie vidurio esančio aparato, atsižymėjo bilietą ir jį įsidėjo į piniginę, o piniginę į striukės kišenę. Troleibuso vairuotojas ieškovui paliepė atsižymėti bilietą. Išgirdęs tarp vairuotojo ir ieškovo vykstantį konfliktą, trečiasis asmuo priėjo prie troleibuso priekinių durų, kur vairuotojas jam nurodė, kad ieškovas neatsižymėjo bilieto. Tuomet trečiasis asmuo, stovėdamas troleibuso priekyje, paliepė ieškovui atsižymėti bilietą arba išliptų iš troleibuso. Ieškovas trečiojo asmens reikalavimo nevykdė ir stovėdamas vietoje necenzūriniais žodžiais iškeikė kontrolierių. Tuomet trečiasis asmuo priėjo prie ieškovo ir paėmęs už dešinės rankos pakartotinai žodžiu paragino ieškovą. Ieškovas nesutiko ir sugriebęs už kontrolieriaus liemenės pradėjo stumdytis. Abu asmenys laikėsi įsikibę rankomis vienas į kitą. Tuomet ieškovas galva sudavė apsaugos darbuotojui į veido sritį, ko pasėkoje apsaugos darbuotojas atsitrenkė nugara į atidarytas troleibuso duris. Asmenys toliau grumėsi, kol galiausia iškrito iš troleibuso. Jiems iškritus, prie jų pribėgo kontrolierės ir ieškovas buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai. Po įvykio trečiasis asmuo buvo išvežtas GMP, o ieškovas buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl tokių ieškovo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės E. S. 2022 m. vasario 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovo veiksmuose nenustačius inkriminuoto nusikaltimo. Prokurorės nutarime taip pat buvo nustatyta, kad įtariamojo R. J. veiksmai formaliai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio požymius, t. y. pasipriešinimas saugos darbuotojui V. K. aktyviais veiksmais (stumdymasis, muistymasis, sudavimas galva), tačiau atsižvelgiant į tai, jog saugos darbuotojo veiksmai įtariamojo atžvilgiu buvo nepagrįsti ir neteisėti, būtent pasipriešinimas neteisėtiems saugos darbuotojo veiksmams sukėlė V. K. fizinį skausmą, R. J. veiksmai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad vien prokurorės nutarimu „nustatyta“ trečiojo asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus savaime nereiškia, kad buvo pripažinti trečiojo asmens neteisėti veiksmai bei kaltė ir todėl ieškovas nebeturi šių sąlygų įrodinėti. Ieškovas ieškinyje nenurodo ir neįrodinėja būtent kokiais neva neteisėtais veiksmai trečiasis asmuo ieškovui sukėlė žalą, ar žala buvo sukelta dėl trečiojo asmens kaltės, koks yra priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens neva neteisėtu veiksmu ir sukeltos žalos, o ir pats sukeltos žalos dydis yra nepagristas. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, neegzistuoja nei viena iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, apimančios neteisėtus veiksmus, žalos, neteisėtų veiksmų (kaltės) ir žalos priežastinio ryšio, todėl atsakovės atžvilgiu atsakomybė negalima ir ieškovo ieškinys turėtų būti atmestinas pilna apimtimi.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 

Trečiasis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti pilna apimtimi. Nurodė, kad jis dirbdamas pagal 2021 m. balandžio 28 d. sudarytą darbo sutartį su UAB „K. A.“ ir pagal 2021 m. balandžio 29 d. sudarytą darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kontrolierius/apaugos darbuotojas. 2021 m. lapkričio 3 d. kartu su kolegomis darbo metu vykdė tikrinimą, kaip viešojo transporto priemonėmis važiuojantys keleiviai laikosi Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad jo veiksmai buvo neteisėti. Nurodydamas ieškovui pasižymėti bilietą prie vairuotojo esančiu komposteriu, jis vykdė jam pavestas viešojo transporto kontrolės pareigas. Jeigu ieškovas būtų paklusęs jo žodiniam nurodymui ir savo elektronini bilietą tinkamai pažymėjęs, jis butų tiek jam, tiek vairuotuoju parodęs, kad bilietą pažymėjo troleibuso viduryje esančiu komposteriu ir galėjęs toliau netrukdomai važiuoti. Visgi ieškovas, vietoje to jį išplūdo necenzūriniais, atsisakė geranoriškai tinkamai pažymėti bilietą, o bandant sudrausminti suėmus už rankos jo atžvilgiu buvo panaudota jėga. Ne tik tai, tačiau ankstesnėse situacijose ieškovas elgėsi neteisėtai ir įžūliai, ieškovas buvo pagautas važiuojant be bilieto, grasino ir įžeidinėjo kontrolierius, atsisakė vykdyti bet kokius kontrolės nurodymus, ko pasėkoje buvo sutrikdytas viešojo transporto, kontrolės ir policijos darbas, tyčia siekdamas pažeminti galiojančią tvarka ir kontrolės darbuotojus, nurodė sieksiantis ir vėl važiuoti be bilieto. Visos šios aplinkybės sukėlė pagristą įtarimą, kad ir trečiuoju troleibusu ieškovas ketina važiuoti be bilieto, todėl jo buvo paprašyta įrodyti turint teisę naudotis viešuoju transportu ir tinkamai atsižymėti bilietą. Pažymi, jog ieškovui atsižymėjus bilietą komposteriu, jei jis jau buvo nesenai pažymėtas kitu komposteriu, komposterio vaizduoklyje būtų rodoma informacija, kad bilietas jau buvo pažymėtas. Tokiu būdu Ieškovas už kelionę nebūtų sumokėjęs pakartotinai, o tik įrodęs turintis teisę naudotis viešuoju transportu.

Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo UAB „K. A.“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad keleivių vežimą Kauno mieste reglamentuoja „Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste“ taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-266 (toliau — Taisyklės). Šis teisės aktas nustato keleivių teises ir pareigas, bilietų pardavimo ir žymėjimo tvarką, vairuotojų ir keleivių kontrolės tvarką, naudojantis Kauno miesto viešuoju transportu. Šios Taisyklės yra privalomos tiek keleiviams, tiek vairuotojams tiek ir kontrolės darbuotojams. Taisyklių 23.1. p. nurodoma, kad „kiekvienas keleivis, kaskart įlipęs į transporto priemonę, turi nedelsiant priglausti laikmeną prie vairuotojo esančio elektroninio komposterio ir pažymėti laikmenoje esantį elektroninį bilietą (tiek vienkartinį, tiek terminuotąjį) arba vienkartinį elektroninį bilietą pažymėti mobiliąja programėle arba įsigyti popierinį bilietą iš vairuotojo. Jeigu nėra galimybės prie vairuotojo esančiu elektroniniu komposteriu pažymėti laikmenos, ji pažymima kitu, arčiausiai esančiu elektroniniu komposteriu“. Taigi, ieškovas žinodamas šiuos reikalavimus ir jų nepaisydamas 2021 m. lapkričio 3 dieną tris kartus iš eilės per trumpą laiko tarpą, pasielgė neteisėtai, įžūliai (nes tai darė stebint kontrolės darbuotojams ir juos provokuojant) ir prisiėmė riziką dėl pasekmių. Pažymi, kad paties ieškovo neatsakingas ir piktavališkas elgesys tapo konflikto, transporto kontrolieriaus sužalojimo ir paties ieškovo patirtos žalos priežastimi. Trečiasis asmuo V. K., atlikdamas savo kontrolieriaus ir saugos darbuotojo pareigas elgėsi atsakingai ir atidžiai, rūpestingai stebėjo bilietų tikrinimą ir be bilieto važiuojančio asmens – ieškovo elgesį. Pamatęs, kad ieškovas, įlipęs į transporto priemonę, nežymi turimos elektroninio bilieto kortelės, įlipo iš paskos ir pasiūlė žymėti bilietą arba išlipti. Ieškovui išlipus, situacija vėl pasikartojo, atvažiavus kitai transporto priemonei. Ieškovas teigia pasakęs kontrolieriui, kad bilietą pažymėjo. Tačiau, kontrolierius reikalavo žymėti bilietą arba išlipti iš transporto priemonės. Paaiškina, kad Kauno mieste naudojama elektroninio bilieto sistema stovinčioje transporto priemonėje antrą kartą priglaudus kortelę prie komposterio, antro mokėjimo nenuskaičiuoja, o tik parodo kortelėje esančią informaciją, t. y. ekrane būtų matomas užrašas: mokėta XX eurų ir likutis XX eurų. Tai reiškia, kad kontrolierius reikalaudamas glausti (žymėti) kortelę prie komposterio norėjo įsitikinti, kad šį kartą už važiavimą yra sumokėta, ir tam patikrinti nebūtinas specialus kontrolieriaus įrenginys – kortelių skaitytuvas. Šioje situacijoje ieškovas elgėsi priešingai, t. y. neteisėtai, nes agresyviai atsisakė paklūsti kontrolieriaus prašymui ir privertė kontrolierių imtis priverstinių išlaipinimo priemonių. Jei ieškovas būtų vykdęs teisėtus kontrolės pareigūno – trečiojo asmens V. K. reikalavimus ir nurodymus, nebūtų kilęs konfliktas ir nebūtų įvykęs šių asmenų susistumdymas, bei ieškovas nebūtų patyręs žalos. Būtent piktybinis, agresyvus ieškovo elgesys ir nepaisymas kontrolės pareigūnų nurodymų sąlygojo visą tolimesnę įvykių eigą. Todėl, nagrinėjamoje situacijoje kaltė tenka pačiam ieškovui. Pastebi, kad ieškovas yra žinomas transporto kontrolieriams, nes ne pirmą kartą važiuoja miesto transportu nemokėdamas už važiavimą ir yra baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus. Ieškovas neturtinę žalą grindžia policijos taikytu sulaikymu ir 24 val. areštu, tačiau, policijos pareigūnai veikia savarankiškai, pagal jų veiksmus reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovė ar trečiasis asmuo negali būti atsakingas už policijos taikyta sulaikymą ir areštą.

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

šalių, atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas R. J. 2021  m. lapkričio 3 d. 11.43 val. važiavo 13-to maršruto troleibusu valst. Nr. CED 0011, neatžymėjęs elektroninio bilieto, dėl ko atsakovės UAB „Dorsimus“ ir trečiojo asmens UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų buvo išlaipintas iš troleibuso „Aukštaičių g.“ sustojime, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu nubaustas 16,00 Eur bauda. Ieškovui surašius administracinio nusižengimo protokolą jis įlipo į kitą atvažiavusį troleibusą, tačiau įlipęs į jį elektroninio bilieto neatžymėjo, todėl troleibuso vairuotoja paprašė atsakovės UAB „Dorsimus“ ir trečiojo asmens UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų pagalbos ir ieškovas trečiojo asmens V. K. buvo išlaipintas iš troleibuso. Išlaipinus ieškovą iš troleibuso, jis įlipo į sekantį atvažiavusį 13-to maršruto troleibusą, praėjęs pro vairuotoją elektroninio bilieto nepažymėjo, bilietą pažymėjo troleibuso viduryje esančiu komposteriu. Trečiasis asmuo V. K. įlipęs į troleibusą pareikalavo ieškovo atžymėti elektroninį bilietą arba išlipti iš troleibuso. Ieškovui nurodžius, kad elektroninį bilietą jis pažymėjęs iš troleibuso išlipti atsisakė, o trečiajam asmeniui suėmus jį rankomis už pečių ir pasukus, kad išliptų, ieškovas galva sudavė smūgį trečiajam asmeniui V. K. į veidą. Kilusių grumtynių metu ieškovas ir trečiasis asmuo V. K. iškrito pro troleibuso duris, jiems iškritus, ieškovas UAB „Dorsimus“ ir trečiojo asmens UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai. Po įvykio trečiasis asmuo V. K. dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas GMP, o ieškovas sulaikytas policijos pareigūnų. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-čiojo skyriaus prokurorės 2022 m. vasario 10 d. nutarimu ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38397-21 nutrauktas, nesant nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje požymių. Nutarime konstatuota, kad ieškovas R. J., įlipęs į troleibusą, jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių turėjo būti sulaikytas, nepadarė. Trečias asmuo V. K. į troleibusą paskui R. J. įlipo ne tikslu patikrinti, ar pastarasis atsižymėjo elektroninį bilietą, o norėdamas jį išlaipinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad dėl atsakovės UAB „Dorsimus“ ir trečiojo asmens UAB „Kauno autobusai“ darbuotojo trečiojo asmens V. K. veiksmų jis patyrė 250,19 Eur turtinę, kadangi grumtynių metu buvo suplėšyta jo striukė bei apgadintas mobiliojo ryšio telefonas Apple iPhone 8 64Gb ir 7 000 Eur neturtinę žalą, ir prašo ją priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už jo darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.264 straipsnis).

CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 2 dalimi, darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Aptarta CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų: 1) nėra darbo santykių 2) žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013).

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką ieškovas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį. Pažymėtina, jog žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsižvelgiant į tai, kad procesinė pareiga įrodyti žalos faktą ir jos dydį tenka reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiam asmeniui, šioje byloje ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad jis patyrė 250,19 Eur turtinę žalą (50,19 Eur už striukės sugadinimą ir 200 Eur už telefono „Iphone 8“ sugadinimą) bei 7 000 Eur neturtinę žalą.

Šiuo atveju trečiasis asmuo V. K. yra atsakovės UAB „Dorsimus“ ir trečiojo asmens UAB „K. A.“ darbuotojas – kontrolierius/apsaugos darbuotojas, pagal 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. sudarytas darbo sutartis. Neginčytinai nustatyta, kad jis vykdydamas savo tiesiogines pareigas, nepatikrinęs ir neįsitikęs ar ieškovas pažymėjęs elektroninį važiavimo bilietą, reikalavo, kad ieškovas išliptų iš troleibuso, dėl ko kilo tarp jo ir ieškovo konfliktas (grumtynės), kurio metu buvo suplėšyta ieškovo striukė ir apgadintas telefonas. Nors atsakovė ir tretieji asmenys teigia, kad atsakovės darbuotojo veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų veiksmų, tačiau teismas su tokiais argumentais sutikti neturi pagrindo. Pagal atsakovės UAB „Dorsimus“ pareiginių nuostatų saugos darbuotojui 7.10 punktą bet kokiose situacijose saugos darbuotojas turi būti santūrus bei ramus, reiklus sau, saugomo objekto darbuotojams bei lankytojams, mandagiai ir pagarbiai elgtis su saugomo objekto darbuotojais bei lankytojais, nepasiduoti emocijoms bei neparodyti priešiškumo, nuspėti kylantį konfliktą, prognozuoti galimus pažeidėjų veiksmus ir pan. Nors iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kilusį konfliktą provokavo paties ieškovo elgesys (važiavimas be bilieto, įlipimas į kitą troleibusą ir ketinimas važiuoti neatžymėjus bilieto bei įlipimas į trečią troleibusą), tačiau teismo vertinimu trečiasis asmuo kilusioje situacijoje tik įsitikinęs, kad ieškovas neatžymėjęs elektroninio bilieto turėjo teisę reikalauti, kad jis išliptų iš troleibuso. Ieškovas siūlė trečiajam asmeniui patikrinti jo bilietą ir įsitikinti, kad jis yra pažymėtas, bet kaip matyti trečiasis asmuo padėtį vertino, pagal prieš tai buvusį ieškovo elgesį. Išdėstytu pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo savo darbuotojo V. K. veiksmus. Tai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės veiksmų ir jos darbuotojo (trečiojo asmens), padariusio ieškovui žalos, veiksmų priežastinį ryšį ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad konflikto metu yra sugadinta jo striukė (praplyšus siūlė), teismui pateikti striukės įsigijimo dokumentai (2021 m. spalio 30 d. pirkimo kvitas). Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovui iš atsakovės priteistinas 50,19 Eur žala už sugadintą striukę. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur už apgadintą mobilųjį telefoną, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų šios žalos padarytą dydį (įsigijimo dokumentai, telefono tvarkymo išlaidų sąmata ar pan.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 200 Eur žalą už telefono „Iphone 8“ apgadinimą atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškiniu be turtinės žalos atlyginimo, ieškovas iš atsakovės taip pat prašo priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia tuo, jog troleibuse prieš jį buvo naudojami smurtiniai veiksmai, dėl ko patyrė fizinį skausmą; viešai buvau stumdomas, kitų žmonių akivaizdoje paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais, dėl ko patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, buvau sulaikytas policijos ir 24 val., uždarytas areštinėje, dėl ko patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Apie 3 mėnesius po šio konflikto buvo psichologiškai palaužtas ir negalėjau normaliai mokytis bei atlikti darbo praktikos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pažymėtina, jog įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tokie paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo, kad jis patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, apie 3 mėnesius po šio konflikto buvo psichologiškai palaužtas ir negalėjo normaliai mokytis bei atlikti darbo praktikos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti neprideda jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Mokymo įstaigos pažyma patvirtina, kad ieškovas mokymo įstaigos nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. balandžio mėn., nelankė be pateisinamų priežasčių, todėl nėra pagrindo manyti, kad mokymo įstaigos nelankymo priežastis buvo įvykęs įvykis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, šiuo konkrečiu atveju vertintina ir paties ieškovo veiksmai ir elgesys. Nėra abejonių, kad konfliktą provokavo ir pats ieškovas savo elgesiu. Nors prokurorė ir nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau teismui tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo veiksmai (smūgiavimas galva trečiajam asmenys) buvo adekvatūs ir proporcingi kilusio konflikto metu, kas ir sąlygojo tolimesnę įvykio seką (iškritimas iš troleibuso, antrankių uždėjimą, ieškovo sulaikymą ir pan.). Pažymėtina, kad ieškovo tolimesnį sulaikymą vykdė policijos pareigūnai, todėl atsakovė nėra atsakinga už policijos pareigūnų taikytas priemones po įvykusio konflikto. Visgi, vertinant tai, jog ieškovas buvo atžymėjęs elektroninį bilietą, o atsakovės darbuotojas nepagrįstai reikalavo jo išlipti iš troleibuso kitų keleivių akivaizdoje, įvyko grumtynės, yra pagrindas išvadai, kad ieškovas patyrė tam tikrus nepatogumus ir spręsti priteisti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Ieškovas, taip prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-596-221/2016). Atsižvelgiant į         teismų praktiką ir įvertinus tai, kad ieškovas ieškiniu pats teikia reikalavimą palūkanas priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme priteisimo tenkintinas.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, esant reikalavimui dėl neturinės žalos atlyginimo, priteistinos bylinėjimosi išlaidos negali būti siejamos su patenkintų ar atmestų reikalavimų apimtimi. Teismui nustačius ir priteisus neturtinės žalos atlyginimą, laikoma, kad ieškinys toje dalyje patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimus, patenkino 70,06 procentų reikalavimų dalį (50 procentų neturtinė žala + 20,06 procentų turtinė žala). Nagrinėjamu atveju ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 31 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teikdamas ieškinį ji privalėjo apmokėti 164,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), todėl ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 114,89 Eur žyminio mokesčio (164 Eur x 70,06 /100). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 5 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-5372 patvirtina, kad valstybė už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 505,00 Eur išlaidas, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai patirtos išlaidos – 353,80 Eur (505 Eur x 70,06 / 100).

Atsakovė UAB „Dorsimus“ byloje patyrė 3 388,00 Eur bylinėjimo išlaidas. Įvertinus, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – 70,06 procentų, laikytina, kad ieškovas bylą laimėjo 70,06 procentais, o atsakovė 29,94 procentais, todėl pareiga atlyginti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį 29,94 procentus, tenka ieškovui. Teismas įvertinęs atsakovės pateiktų išlaidų dydį, kilusio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, tai, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia jos šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovo. Tuo pagrindu iš ieškovo, atsakovės UAB „Dorsimus“ naudai priteisti 1 014,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 388 Eur x 29,94 proc. / 100) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 46,48 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės pagal ieškinio atmestų/patenkintų reikalavimų dalį priteistina 32,56 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (92, 96 straipsniai).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“, įmonės kodas 145843465, ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 50,19 Eur (penkiasdešimties eurų 19 ct) turtinę žalą, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 550,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“, įmonės kodas 145843465, valstybei 114,89 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 89 ct) žyminio mokesčio, 32,56 Eur (trisdešimt dviejų eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 353,80 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 80 ct) išlaidas, už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas: 5660 (žyminio mokesčio), 5662 (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos), 5630 (antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Dorsimus“, įmonės kodas 145843465, naudai 1 014,36 Eur (vieno tūkstančio keturiolikos eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja