Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-882/2025

            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30159-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7.; 1.1.7.2.2; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.2; 1.2.14.5.2.5; 1.2.29.1.3; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Jocienei,

dalyvaujant prokurorei Aušrai Petkevičienei,

nuteistajam T. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,

nuteistosios Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,

civilinio ieškovo Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ruslanui Boiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistosios Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus, civilinio ieškovo Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) atstovo advokato Ruslano Boiko apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

- T. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirtos bausmės:

-pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur, bauda;

-pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 600 MGL dydžio, tai yra 30 000 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė T. P. paskirta 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) bauda, įpareigojant T. P. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

-       UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir jai skirtos bausmės:

-       pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį – 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur, bauda;

-       pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį – 600 MGL dydžio, tai yra 30 000, Eur bauda.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) bauda, įpareigojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

        Civilinio ieškovo Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.

        Vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi, iš T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 2995,43 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 43 centus) iš kiekvieno Viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti išlaidoms, patirtoms advokatų pagalbai apmokėti.

        Nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Petkevičienės 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui, kurio terminas buvo pratęstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-05-18 nutartimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. vasario 20 d., 2024 m. gegužės 17 d. nutartimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Petkevičienės 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui, kurio terminas buvo pratęstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-05-18 nutartimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. vasario 20 d., 2024 m. gegužės 17 d. nutartimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti už tai, kad sukčiavo, padarydami labai didelę turtinę žalą, o būtent:

1.1.       T. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašydamas 2018 m. spalio 15 d. Prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Pusiau požeminių konteinerių įsigijimo bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimo paslaugos ir rangos darbai), kurios kaina su PVM 4 033 333,33 Eur (toliau - Sutartis) su Viešąja įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 145787276, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). (toliau – ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) ir siekdamas šios Sutarties įsigaliojimo, kuris privalomai siejamas su Sutarties 12 punkte numatytu Sutarties įvykdymo užtikrinimu - Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantija, ar draudimo bendrovės laidavimo raštu - 354 800 Eurų sumai, tačiau neradęs garanto ar laiduotojo, veikdamas vieninga tyčia ir siekdamas suklaidinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei neteisėtai, siekdamas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti turtinės prievolės - sumokėti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, panaudodamas žinomai netikrus dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra:

1.2.       tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei 2018 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), esančiose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administracijos tarnybinėse patalpose, tiesiogiai pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Viešųjų  pirkimų ir projektų įgyvendinimo tarnybos vadovei E. R. žinomai netikrą dokumentą - AB „Šiaulių bankas“ (toliau – ir Bankas) tipiniame blanke surašytą 2018 m. spalio 22 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai, kad AB „Šiaulių bankas“ šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ne didesnę nei 177 400 Eur sumą per 7 (septynias) darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašytos garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas iki 2019 m. spalio 23 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB „Šiaulių banko“ Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, kai tuo tarpu AB „Šiaulių bankas“ tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos nebuvo išdavęs ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“;

1.3.       tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 16 d. ir ne vėliau kaip 2019 m. spalio 23 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Projektų priežiūros specialistei N. K. žinomai netikrą dokumentą – AB „Šiaulių bankas“ tipiniame blanke surašytą 2019 m. spalio 16 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad AB „Šiaulių bankas“ šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ne didesnę nei 354 800 Eur sumą per 7 (septynias) darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašytos garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas iki 2020 m. gruodžio 15 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB „Šiaulių banko“ Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, kai tuo tarpu AB „Šiaulių bankas“ tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos nebuvo išdavęs ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“,

1.4.       tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2020 m. gruodžio 15 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pusiau požeminių konteinerių aikštelėje, tiesiogiai pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Projektų priežiūros specialistei N. K. žinomai netikrą dokumentą - AB „Šiaulių bankas“ tipiniame blanke surašytą 2020 m. gruodžio 11 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad AB „Šiaulių bankas“ šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ne didesnę nei 354 800 Eur sumą per 7 (septynias) darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, su suklastotu AB „Šiaulių banko“ Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, su tekste įrašytais numeriais, kurie neatitinka Banko suteikiamo garantijų numeracijos principų (Banke nėra filialo Nr. ,01‘, sandorio numeracijos seka yra pasenusi palyginus su Garantijos suteikimo data), netikrame dokumente įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją - neteisingai nurodžius Garantiją pasirašiusio asmens (Banko darbuotojo) M. L. pareigas (2020 m. gruodžio 11 d. M. L. užėmė Banko Prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus grupės vadovo pareigas), ir šį dokumentą patvirtinus suklastotu Banko antspaudu - Banko Kauno filialo spaudu, kai įprastai, pasirašydami garantijas, Prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus darbuotojai, analogiškus dokumentus tvirtina savo skyriaus spaudu, tai yra AB „Šiaulių bankas“ tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos nebuvo išdavęs ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė labai didelės - 354 800 Eur - turtinės prievolės sumokėti Sutarties įvykdymo užtikrinimą VšĮ „ŠRATC“, kadangi VšĮ „ŠRATC“ 2021-08-06 vienašališkai nutraukus Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2021-08-23 pateikus AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą per 7 darbo dienas išmokėti 354 800 Eur sumą dėl netinkamai vykdytų Sutarties sąlygų pagal 2020 m. gruodžio 11 d. išduotą garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad garanto prievolė neegzistuoja, tokiais veiksmais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas labai didelę 354 800 Eur turtinę žalą, kurios neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

2.       Be to, T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, padarydami labai didelę turtinę žalą, o būtent:

2.1. T. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, atstovaudamas bendrovę ir veikdamas jos vardu ir interesais, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip 2018 m. spalio 15 d. ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 3 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę techniką ir AB „Šiaulių bankas“ tipinį blanką, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pagamino netikrą, realiai neegzistuojantį dokumentą – AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. spalio 22 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą garantijos gavėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2018 m. spalio 15 d. sudarytą Prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Pusiau požeminių konteinerių įsigijimo bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybėje teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimo paslaugos ir rangos darbai) su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, AB „Šiaulių bankas“ šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ne didesnę nei 177 400 Eur sumą per 7 (septynias) darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašyti garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas iki 2019 m. spalio 23 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB „Šiaulių banko“ Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, kai tuo tarpu tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos AB „Šiaulių bankas“ neišdavė ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, šį žinomai netikrą dokumentą,  tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir ne anksčiau kaip iki 2018 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), po to šį netikrą dokumentą 2018-12-03 09.37 val., naudodamasis multifunkciniu įrenginiu „Canon MF8300C“, nuskenavo ir sukūrė skaitmeninę jo kopiją, kurią iš savo elektroninio pašto  (duomenys neskelbtini), 2018-12-03 09.54 val. išsiuntė kitiems elektroninio pašto vartotojams: (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu tiksliau nenustatytu laikotarpiu, ne vėliau kaip nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir ne anksčiau kaip iki 2018 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, šį netikrą dokumentą gabeno iš (duomenys neskelbtini) miesto, tiksliau nenustatytos vietos, iki VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir ne anksčiau nei 2018 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administracijos tarnybinėse patalpose, šį netikrą dokumentą panaudojo - tiesiogiai jį pateikdamas kaip tikrą dokumentą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Viešųjų  pirkimų ir projektų įgyvendinimo tarnybos vadovei E. R.;

2.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau 2019 m. spalio 16 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę techniką ir AB „Šiaulių bankas“ tipinį blanką, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pagamino netikrą, realiai neegzistuojantį dokumentą – AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. spalio 16 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą garantijos gavėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad pagal Sutartį AB „Šiaulių bankas“ šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ne didesnę nei 354 800 Eur sumą per 7 (septynias) darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašyti garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas iki 2020 m. gruodžio 15 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB „Šiaulių banko“ Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, kai tuo tarpu tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos AB „Šiaulių bankas“ neišdavė ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, šį žinomai netikrą dokumentą, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 16 d. ir ne vėliau kaip 2019 m. spalio 23 d., tikslesnis laikas nenustatytas, laikė tiksliai nenustatytoje vietoje ir gabeno iš nenustatytos vietos iki VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur šį netikrą dokumentą panaudojo - 2019 m. spalio 23 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tiesiogiai pateikdamas kaip tikrą dokumentą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Projektų priežiūros specialistei N. K.;

2.3. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 14 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę techniką ir AB „Šiaulių bankas“ tipinį blanką, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pagamino netikrą, realiai neegzistuojantį dokumentą – AB „Šiaulių bankas“ 2020 m. gruodžio 11 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą garantijos gavėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad pagal Sutartį AB „Šiaulių bankas“ šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ne didesnę nei 354 800 Eur sumą per 7 (septynias) darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašyti garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB „Šiaulių banko“ Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, su tekste įrašytais numeriais, kurie neatitinka Banko suteikiamo garantijų numeracijos principų (Banke nėra filialo Nr. ,01‘, sandorio numeracijos seka yra pasenusi palyginus su garantijos suteikimo data), netikrame dokumente įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją - neteisingai nurodžius garantiją pasirašiusio asmens (Banko darbuotojo) M. L. pareigas (2020 m. gruodžio 11 d. M. L. užėmė Banko Prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus grupės vadovo pareigas), ir šį dokumentą patvirtinus suklastotu Banko antspaudu - Banko Kauno filialo spaudu, kai įprastai, pasirašydami garantijas, Prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus darbuotojai, analogiškus dokumentus tvirtina savo skyriaus spaudu, tai yra AB „Šiaulių bankas“ tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos neišdavė ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, šį žinomai netikrą dokumentą tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., tikslesnis laikas nenustatytas,  tiksliai nenustatytoje vietoje laikė, ir 2020 m. gruodžio 15 d., tikslesnis laikas nenustatytas, gabeno iš nenustatytos vietos (duomenys neskelbtini) iki pusiau požeminių konteinerių aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo - 2020 m. gruodžio 15 d. tiesiogiai pateikė kaip tikrą dokumentą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Projektų priežiūros specialistei N. K., tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengdamas labai didelės - 354 800 Eur - turtinės prievolės sumokėti Sutarties įvykdymo užtikrinimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021-08-06 vienašališkai nutraukus Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2021-08-23 pateikus AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą per 7 darbo dienas išmokėti 354 800 Eur sumą dėl netinkamai vykdytų Sutarties sąlygų pagal 2020 m. gruodžio 11 d. išduotą garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad garanto prievolė neegzistuoja, tokiais veiksmais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas didelę 354 800 Eur turtinę žalą, kurios neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nuosprendį dalyje dėl T. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir T. P. atžvilgiu priimti naują nuosprendį – T. P. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nuosprendį dalyje, kuria nutarta iš T. P. priteisti 2995,43 Eur atlyginimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms, patirtoms advokatų pagalbai, apmokėti.

4.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. P. atžvilgiu, padarė išvadas, neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktus įrodymus vertino ne visumoje, o atsietai, kitų, Nuteistojo poziciją pagrindžiančių įrodymų apskritai nevertino, į juos neatsižvelgė ir juos atmetė, nepateikdamas jokių šių įrodymų atmetimo motyvų, nuosprendį grindė prielaidomis ir spėjimais, tuo pažeidė in   dubio pro reo principą, BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus įrodymų vertinimui, padarė kitus esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises. Be to, Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. P. kaltu padarius BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.       Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad bylos duomenys patvirtina, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ T. P. pateikė tris suklastotas neva AB „Šiaulių bankas“ išduotas Sutarties sąlygų vykdymo garantijas. Pasak Pirmosios instancijos teismo, susitikimo su Šiaulių banko darbuotojais J. R. – O. ir R. M. metu T. P. turėjo galimybę gauti garantijos blanką, sužinoti, kas garantijas išduoda, kas jas pasirašo. Teismo teigimu, garantijas galėjo suklastoti tik pats T. P., po ko jas laikė, gabeno ir panaudojo pateikdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms.

5.1.       Apelianto teigimu, iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad neva T. P. pagamino (suklastojo) Šiaulių banko garantijas, tokią išvadą grindžia ne konkrečiais faktiniais bylos duomenimis, o jokiais byloje esančiais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis ir samprotavimais „turėjo galimybę“, „galėjo“, nepagrįstai nevertindamas ir atmesdamas nuoseklius T. P. parodymus bei kitus nuoseklią Nuteistojo poziciją pagrindžiančius įrodymus.

5.2.       Nurodo, kad teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jog dėl Sutarties sąlygų vykdymo garantijos T. P. kreipėsi į Šiaulių banką, bendravo su atsakingais banko darbuotojais, buvo nuvykęs į banką ir konsultacijai dėl garantijos suteikimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad susitikimo su AB „Šiaulių bankas“ darbuotojais metu T. P. turėjo galimybę gauti garantijos blanką, sužinoti, kas garantijas išduoda, kas jas pasirašo. Byloje nėra jokių duomenų, tokių duomenų nenurodo ir Pirmosios instancijos teismas Skundžiamame nuosprendyje, kad banke vykusios konsultacijos metu T. P. būtų prašęs kokių nors banko dokumentų blankų ar šablonų, kad banko darbuotojai būtų palikę banko dokumentų blankus ar kad T. P. juos būtų paėmęs. Tuo labiau, nėra jokių duomenų, kad susitikimo su banko darbuotojais metu T. P. būtų parodytas ar duotas banko antspaudas. Apskritai, jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad T. P. būtų domėjęsis ar būtų žinojęs kaip atrodo Šiaulių banko garantijos šablonas ir banko antspaudas, ir kokie duomenys pateikiami banko garantijos blanke. Tuo labiau, tiek liudytojų – Šiaulių banko darbuotojų – parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apie tai, koks konkrečiai asmuo išduoda ir pasirašo banko garantijas, nei susirašinėjimų, nei konsultacijos metu su T. P. nebuvo kalbama. Nei vienas iš liudytojais apklaustų banko darbuotojų neparodė, kad T. P. būtų domėjęsis, kas iš banko darbuotojų pasirašo garantijas, kad būtų domėjęsis vidine garantijų išdavimo tvarka, ir kad tokia informacija jam būtų atskleista.

5.3.       Teigia, kad viso proceso metu T. P. nuosekliai aiškino, kad, laimėjus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą konkursą ir pasirašius Sutartį, buvo imtasi veiksmų dėl Sutarties sąlygų vykdymo garantijos gavimo, buvo kreiptasi į Lietuvoje veikiančius bankus, draudimo brokerius, draudimo bendroves. Tuo tikslu buvo pasitelkti ir tarpininkai, per kuriuos buvo bendraujama su draudimo bendrovėmis. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiagoje esantys elektroniniai susirašinėjimai, vykę su nurodytais tarpininkais. Be to, dėl Sutarties sąlygų vykdymo garantijos kreipusis į Šiaulių banką, bankui buvo pateikti duomenys apie Sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo reikalinga gauti banko garantiją, taip pat ir kiti garantijos suteikimui reikšmingi dokumentai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jungtinės veiklos partnerių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), finansinės ataskaitos, banko (duomenys neskelbtini) išduota garantija, Šiaulių banke buvo atsidaryta ir nauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita.

5.4.       Apelianto nuomone, aptarti duomenys aiškiai patvirtina, kad T. P. negamino ir neklastojo Šiaulių banko garantijų. Priešingu atveju, kam T. P. būtų reikėję dėti tiek pastangų siekiant gauti banko garantiją ir tuo tikslu susirašinėjant, konsultuojantis su draudimo bendrovėmis, su Šiaulių banko darbuotojais, renkant bei teikiant bankui garantijos suteikimui reikšmingus dokumentus, jei banko garantiją, pasak Pirmosios instancijos teismo, T. P. paprasčiausiai galėjo pasigaminti?

5.5.       Pažymi, jog nei atliekant kratas pas T. P. jo gyvenamojoje bei darbo vietoje, nei atliekant kratos metu paimtų kompiuterinių įrenginių apžiūrą, nebuvo rasta jokių duomenų, patvirtinančių kokį nors T. P. tariamą dokumentų pagaminimą ar suklastojimą. Nei pas T. P. asmeniškai, nei įmonėje nebuvo rastas ir Šiaulių banko antspaudas, kuriuo buvo patvirtintos Šiaulių banko garantijos. Be kita ko, ištyrus 2020-12-11 garantiją bei atlikus rašysenos ekspertizes, nebuvo nustatyta, kad šią garantiją kito asmens vardu būtų pasirašęs T. P.. Tą patvirtina bylos medžiagoje esanti 2022-05-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau - ir LTEC) Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022-11-10 LTEC specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). T. P. naudotame kompiuteryje rasta 2018-10-22 garantijos skenuota kopija, nuskenuota įrenginiu Cannon, taip pat niekaip nepatvirtina tariamo T. P. inkriminuoto netikrų dokumentų pagaminimo fakto. Kaip nuosekliai viso proceso metu aiškino T. P., jis gavęs garantiją, ją nuskenavo ir el. paštu pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims, ką patvirtina ir byloje esantys elektroniniai susirašinėjimai, o vėliau VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims pateikė ir garantijos originalą. Tokias garantijos atsiradimo aplinkybes T. P. naudotame kompiuteryje patvirtino ir apklaustas specialistas A. G..

5.6.       Nurodo, kad kaip paaiškino specialistas A. G., ekspertinio tyrimo metu nebuvo rasta jokių duomenų, kad T. P. kompiuteriuose kokiu nors būdu būtų kurta, redaguota ar taisyta banko garantija. Dar daugiau, specialistas pažymėjo, kad apžiūrėjus T. P. naudotus įrenginius ir kompiuterinę techniką nebuvo rasta ir nustatyta jokių dokumento klastojimo požymių. Visgi, nei aukščiau nurodytų specialisto A. G. parodymų, nei LTEC specialisto išvadų, nei kratų metu bei kompiuterinės technikos apžiūrų metu gautų duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino nei atskirai, nei visumoje su kitais įrodymais, nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmeta ir jais nesivadovauja, tuo pažeisdamas BK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus.

5.7.       Apelianto teigimu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tariamas T. P. žinojimas, jog garantijos yra suklastotos, yra grindžiamas ne objektyviais bylos duomenimis, o yra nepagrįstai preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neva T. P. pateikė AB „Šiaulių bankas“ garantijas, žinodamas, kad jos suklastotos, grindžia tik jokiais duomenimis nepagrįsta prielaida ir prezumpcija, kad garantijas pagamino (suklastojo) pats T. P., nors šią prielaidą kaip jau išsamiai aptarta, aiškiai paneigia visuma byloje esančių įrodymų.

5.8.       Cituoja T. P. parodymus ir teigia, kad T. P. viso proceso metu taip pat detaliai ir nuosekliai paaiškino banko garantijų gavimo aplinkybes, tvirtina, kad jokių įrodymų, kurie paneigtų tokius T. P. pateiktus paaiškinimus dėl banko garantijų gavimo aplinkybių, byloje nėra. Jokių T. P. paaiškinimus dėl banko garantijų gavimo aplinkybių paneigiančių duomenų nenurodo ir Pirmosios instancijos teismas Skundžiamame nuosprendyje, vien tai, kad praėjus tokiam ilgam laikotarpiui, nebėra išlikusių šias garantijų gavimo aplinkybes patvirtinančių dokumentų, o T. P. nebepamena jam skambinusio ir banko garantijas perdavusio asmens kontaktinių duomenų, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, niekaip neįrodo T. P. žinojus kad banko garantijos galimai yra netikros ir suklastotos, tuo labiau niekaip neįrodo kad T. P. pats būtų pagaminęs šias banko garantijas. Nesant duomenų, paneigiančių aptartus T. P. parodymus, akivaizdu, turėjo ir turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu.

5.9.       Nurodo, jog kad T. P. nežinojo, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims pateikia galimai suklastotas Šiaulių banko garantijas bei pagrįstai manė pateikiantis realius ir tikrovę atitinkančius dokumentus, pagrindžia ir liudytojų N. K. bei E. R. parodymai.

5.10.       Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad T. P., atsižvelgiant į jo išsilavinimą ir patirtį, privalėjo suprasti, kad dėl banko garantijų suklastojimo, nutraukus Sutartį, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ praras galimybę gauti iš banko garantijos sumą ir tokiu būdu bus padaryta žala. Pirmosios instancijos teismo teigimu, padarytos veikos nėra civilinių teisinių santykių reguliavimo dalykas, nes buvo padaryta labai didelė turtinio pobūdžio žala juridiniam asmeniui, kurios neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

5.11.       Apelianto teigimu, šie pirmosios instancijos teismo teiginiai ne tik neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bet ir prieštarauja paties pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, sprendžiant šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Byloje esantys duomenys, o ir paties pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, patvirtina, kad T. P. nevengė turtinės prievolės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pateikdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko garantijas neturėjo tokio tikslo ir turtinės prievolės neišvengė, jokia turtinė žala VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo galimai pažeistas teises galėjo ginti bei apgynė civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

5.12.       Nurodo, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, liudytojos G. K. parodymai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje atitinkamais laikotarpiais turėtas piniginių lėšų sumas, aiškiai patvirtina, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų kredito linijos atidarymui, dėl ko T. P. pagrįstai tikėjosi, kad banko garantija įmonei bus suteikta bei gavęs banko garantijas neturėjo abejonių, jog jos yra tikros ir realiai išduotos Šiaulių banko. Negana to, 2018 m. dalis Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės buvo užtikrinta Belgijos banko suteikta garantija, Byloje nėra ginčo, kad Belgijos banko suteikta garantija daliai Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės buvo tikra ir reali. Todėl vien ta aplinkybė, jog 2018 m, dalis Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės buvo užtikrinta užsienio banko, t. y. Belgijos banko suteikta garantija, priešingai nei teigiama Skundžiamame nuosprendyje, aiškiai pagrindžia, kad nei T. P., nei jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė išvengti jokių turtinių prievolių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat neklastojo ir nenaudojo jokių suklastotų dokumentų, siekiant vykdyti su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą Sutartį.

5.13.       Nurodo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Sutarties 12.4 punkte aiškiai nurodyta, kad: „Jei Tiekėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ar vykdo juos netinkamai, Užsakovas pareikalauja sumokėti visą sumą ar jos dalį priklausomai nuo neįvykdytos Sutarties dalies vertės, kurią užtikrinimą išdavęs juridinis asmuo (garantas, laiduotojas) įsipareigojo sumokėti. Prieš pateikdamas reikalavimą sumokėti pagal Sutarties įvykdymo užtikrinimą, Užsakovas įspėja apie tai Tiekėją, nurodydamas, dėl kokio pažeidimo pateikia šį reikalavimą“. Iš nurodyto akivaizdu, kad garanto įsipareigojimas tiesiogiai priklauso nuo Sutarties ir jos vykdymo ar neįvykdymo. Taigi, visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio įsipareigojimai, tarp jų ir apmokėjimo pagal Sutartį klausimai, įskaitant ir garantijos išmokėjimo klausimus, kyla iš Sutarties, ir jau vien tai, priešingai nei teigiama Skundžiamame nuosprendyje, įrodo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju yra susiklostę išimtinai sutartiniai, civiliniai teisiniai santykiai, tai pagrindžia ir aplinkybė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirti nuostoliai, kilę dėl Sutarties neįvykdymo iki galo, jau buvo priteisti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai civilinėje byloje, pagal pakeičiančiosios sutarties sudarymo institutą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). O būtent, 2023-06-12 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškinį solidariems atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos jungtinės veiklos partneriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-375-368/2023. Šiaulių apygardos teismas 2023-12-20 sprendimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2024-04-11 nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023-12- 20 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, visa su Sutarties neįvykdymu susijusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala (nuostoliai) jau buvo priteista VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai civilinėje byloje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiant 445 725,29 Eur, ir yra visiškai atlyginta, kas reiškia, kad garantijos, kaip netesybų, kompensuojamoji funkcija buvo įgyvendinta.

5.14.       Pažymi, jog ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino ir konstatavo, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai (žala), susiję su Sutarties neįvykdymu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteisti civiline tvarka ir ši žala VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlyginta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Pagrįstai atmesdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas aiškiai pripažino, kad dėl Sutarties neįvykdymo kilęs ginčas buvo išspręstas bei dėl Sutarties neįvykdymo kilusi žala (nuostoliai) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlyginti civiline tvarka. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas aiškiai paneigė savo paties anksčiau skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo pažeistos teisės ginti civiline tvarka neva negalėjo.

5.15.       Apeliantas tvirtina, kad aukščiau išdėstyti duomenys ne tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, bet ir patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė T. P. pareikštame kaltinime nurodomos 354 800 Eur turtinės žalos, tariamai patirtos dėl negalėjimo pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu - banko garantija, kadangi visa su Sutarties neįvykdymu susijusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala (nuostoliai) jau buvo priteista (duomenys neskelbtini) naudai aptartoje civilinėje byloje. Kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta jokia žala patvirtina ir byloje esantys duomenys, įrodantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė Sutartį, atliko Sutartyje nurodytus darbus, įrengė konteinerių aikšteles Šiauliuose, sumontavo konteinerius, kurie yra eksploatuojami ir sėkmingai naudojami ir šiandien.

2.       Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad T. P., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, turėdamas teisę atstovauti bendrovę, priimti jos vardu sprendimus, kontroliuoti jos veiklą, siekdamas, kad būtų vykdoma tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos partnerių sudaryta sutartis, apgaulės būdu, suklastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, užvaldė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisę gauti AB „Šiaulių bankas“ garantiją, padarydamas labai didelę 354 800 Eur žalą, o civiline tvarka šios teisės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ginti - išsireikalauti iš banko garantijos sumą - negalėjo. Teismo teigimu, šie T. P. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymius.

6.1.       Teigia, kad aukščiau šiame skunde išdėstyti argumentai bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. P., pateikdamas banko garantijas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms, siekė tik užsitikrinti atitikimą Sutarties sąlygoms, o ne turėjo tariamą tikslą sukčiauti. Negana to, aukščiau aptarti, byloje esantys įrodymai, o ir paties Pirmosios instancijos teismo išvados, neginčijamai patvirtina, kad jokia žala, sietina su banko garantija, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ galimybės ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, apribotos ir apsunkintos nebuvo.

6.2.       Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei: 1) nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą; 2) nustatyti sutarties šalis; ir 3) padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017, 2K- 7-152-895-2019). Aptariamu atveju akivaizdu, kad Sutartis tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta buvo, yra aiškiai nustatytos sutarties šalys, o iš Sutarties (jos neįvykdymo iki galo) kilusius nuostolius (žalą) ne tik galima atlyginti, bet jie jau buvo atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

6.3.       Nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2023).

6.4.       Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad T. P. būtų atlikęs, kokius nors iš aukščiau nurodytų veiksmų, kuriais būtų sudaręs situaciją, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo galimai pažeistų teisių arba toks teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas. Negana to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateikti, tačiau Pirmosios instancijos teismo nevertinti, duomenys rodo, kad visus tarpusavio ginčus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau sėkmingai sprendžia civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir toks ginčų sprendimo būdas nebuvo ir nėra apsunkintas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė ir griežčiausia teisinė priemonė (ultima ratio), todėl jos taikymas negali būti formalus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020).

6.5.       Teigia, jog todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs T. P. veiksmus kaip sukčiavimą ir pripažindamas T. P. kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6.6.       Cituoja teismų praktiką, kad asmens veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių sutaptį tik tuomet, jeigu nustatoma, kad jis pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę išvengė turtinės prievolės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82- 699/2018, Nr. 2K-45-511/2020). Nenustačius, kad kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą, jo veika kvalifikuojama tik pagal BK 182 straipsnį.

6.7.       Nurodo, kad aukščiau šiame skunde aptarti argumentai ir duomenys patvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų T. P. kaltę ir dėl žinomai suklastotų dokumentų laikymo, gabenimo bei panaudojimo, kadangi be nepagrįstų pirmosios instancijos teismo prielaidų, byloje nėra jokių duomenų, rodančių, jog T. P. žinojo ir suvokė, kad laiko, gabena bei pateikia netikras Šiaulių banko garantijas, t. y., kad jis veikė tiesiogine tyčia. Be kita ko, esant neginčijamai nustatytoms aplinkybėms, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirti nuostoliai buvo atlyginti civiline tvarka, T. P. veiksmuose nesant sukčiavimo sudėties, byloje nesant jokių duomenų, įrodančių, kad banko garantijas suklastojo būtent T. P. ir kad jis žinojo ir suvokė, jog laiko, gabena ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikia suklastotas banko garantijas, Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas T. P. veiksmus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.       Nurodo, kad T. P. anksčiau neteistas, yra dirbantis, turintis legalų pragyvenimo šaltinį, yra teigiamai charakterizuojamas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl, pirmosios instancijos teismui net ir vertinant, kad nagrinėjamu atveju pateikiant suklastotus dokumentus buvo panaudota apgaulė (su kuo T. P. ir jo gynėjas kategoriškai nesutinka), tokie veiksmai turėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 182 straipsnį bei, atitinkamai, kvalifikuojant veiką tik pagal vieną BK straipsnį ir įvertinus kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinus T. P. asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, Apeliantui turėjo būti paskirta mažesnio dydžio bauda.

4.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš T. P. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 2995,43 Eur iš kiekvieno atlyginti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms, patirtoms advokatų pagalbai apmokėti (iš viso Skundžiamu nuosprendžiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 5990,85 Eur išlaidų, turėtų advokatų paslaugoms apmokėti).

8.1.       Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš T. P. ir atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2995,43 Eur sumą iš kiekvieno VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėtoms išlaidoms teisinėms paslaugoms atlyginti, visiškai nepasisakė dėl tokių išlaidų pagrįstumo ir nevertino jų būtinumo.

8.2.       Teigia, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties ir sudėtinga. Nors VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo du advokatai, tačiau bylos nagrinėjimo Pirmosios instancijos teisme metu, aktyviai dalyvavo, klausimus liudytojams uždavinėjo, paaiškinimus teikė ir baigiamąją kalbą sakė tik vienas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovų.

8.3.       Dar daugiau, konstatavus, kad iš Sutarties neįvykdymo iki galo kildinami VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai (žala) jau yra atlyginti civiline tvarka ir šioje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pareikštą analogišką civilinį ieškinį atmetus, turėjo būti atmestas ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymas atlyginti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Kad atmetus civilinį ieškinį yra atmetamas ir prašymas atlyginti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, patvirtina ir formuojama teismų praktika.

5.       Apeliaciniu skundu nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Linas Kuprusevičius prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nuosprendį dalyje dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, išteisinant juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nuosprendį dalyje, kuria nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2995,43 Eur atlyginimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms, patirtoms advokatų pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nuosprendį prašoma palikti nepakeistą.

6.       Cituoja teismų praktiką dėl apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, taip pat BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Apeliantą kaltu dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, Nuosprendyje padarė išvadą, kad AB „Šiaulių bankas“ garantijas galėjo suklastoti tik T. P., po ko jis jas laikė, gabeno ir panaudojo pateikdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms. Pažymi, kad nuosprendyje apskirtai nėra nurodyta, kokiais įrodymais teismas vadovavosi padarydamas išvadą, kad neva tai AB „Šiaulių bankas“ garantijas suklastojo T. P.. Iš nuosprendžio turinio akivaizdu, kad tokia išvada yra grindžiama ne bylos duomenų visumos analize, o jokiais byloje esančiais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis ir spėjimais taip pažeidžiant BPK įtvirtintą in dubio pro reo principą bei BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus.

10.1.       Teigia, kad šioje byloje nebuvo ir nėra ginčo, kad tokių banko garantijų, kokios buvo pateiktos (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ neišdavė. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kurie leistų identifikuoti asmenį, kuris tuos dokumentus pagamino. Tuo labiau, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog banko garantijas suklastojo, t. y. pagamino, T. P..

10.2.       Nors nuosprendyje nurodoma, kad T. P. susitikimo su AB „Šiaulių bankas“ darbuotojais metu turėjo galimybę gauti garantijos blanką, sužinoti, kas garantijas išduoda, kas jas pasirašo, tačiau tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai tėra tik prielaidos, kurių nepatvirtina joks byloje esantis įrodymas. Be to, nuosprendyje apskritai yra nutylėta aplinkybė, kokiu būdu ir iš kur T. P. galėjo gauti AB „Šiaulių bankas“ antspaudą, kuris buvo uždėtas ant visų trijų banko garantijų. Ši aplinkybė, kuri byloje taip ir liko nenustatyta, tik dar kartą patvirtina, jog T. P. pats negalėjo suklastoti banko garantijų. Liudytojai, AB „Šiaulių bankas“ darbuotojai J. R.-O., R. M., M. L., nei vienas neparodė ir nepatvirtino, kad T. P. būtų domėjęsis, kokie duomenys įrašomi į banko garantijos blanką, kad T. P. būtų paaiškinta vidinė banko garantijų pasirašymo tvarka, kad T. P. būtų prašęs banko garantijos šablono, kad šie darbuotojai jam būtų davę kokius nors banko dokumentų šablonus, ar T. P. juos būtų paėmęs. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad T. P. būtų parodytas banko antspaudas ar, kad jis banko antspaudą būtų paėmęs.

10.3.       Teigia, kad banko garantijos neva buvo pagamintos T. P., niekaip nepatvirtina ir T. P. darbo vietoje paimtame kompiuteryje rasta 2018-12-03 d. 9.54 val. skenuota 2018-10-22 Sutarties sąlygų vykdymo garantija Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog kaip teisme paaiškino specialisto išvadą pateikęs specialistas A. G., tokio skenuoto dokumento radimas kompiuteryje reiškia, kad labiausiai tikėtina prielaida, jog turėjo būti popierinis dokumentas, kuris turėjo būti nuskenuotas multifunkciniu įrenginiu, tokiu būdu jis atsirado kompiuteryje ir vėliau buvo išsiųstas elektroniniu paštu vartotojui. Specialistas taip pat patvirtino, kad apžiūrėjus T. P. naudotą kompiuterinę techniką bei įrenginius jokių dokumento klastojimo požymių nustatyta nebuvo. Visgi, šių specialisto A. G. parodymų teismas nuosprendyje nevertino nei atskirai, nei visumoje su kitais įrodymais, taip pat nenurodė, kodėl nesivadovauja ir atmeta tokius specialisto parodymus, tuo pažeisdamas BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymų vertinimui.

10.4.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo bei nevertino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau - LTEC) specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose konstatuota, kad ištyrus 2020-12-11 garantiją ir atlikus rašysenos ekspertizes, nenustatyta, kad šią garantiją kito asmens vardu būtų pasirašęs T. P.. Aukščiau nurodytos specialių tyrimų metu nustatytos aplinkybės visiškai patvirtina nuoseklius T. P. parodymus, kad Jis AB „Šiaulių banko“ garantijų neklastojo. Tuo tarpu, jokių kitų įrodymų, kurie leistų identifikuoti, kas galėjo pagaminti AB „Šiaulių bankas“ garantijas, byloje nėra. Tokių įrodymų Nuosprendyje nepateikė ir pirmosios instancijos teismas.

10.5.       Teigia, kad iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad T. P. neva žinojo, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikia suklastotus dokumentus, remiasi išimtinai tik prielaida, kad garantijas galėjo suklastoti pats T. P., nors šią prielaidą neabejotinai paneigia aukščiau šiame skunde aptarti ir Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nevertinti įrodymai.

10.6.       Nurodo, kad atsižvelgiant į šioje skundo dalyje nurodytus argumentus, pagrįstai konstatuotina, kad Nuosprendyje pateiktos teismo išvados dėl juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuoto dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo neatitinka bylos aplinkybių, yra padarytos pažeidžiant BPK įtvirtintą in dubio pro reo principą bei BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymų vertinimui, šias išvadas grindžiant ne surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, o selektyviai atrinktais įrodymais bei jokiais bylos duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis ir spėjimais.

7.       Nurodo, kad anksčiau šiame skunde aptarti duomenys ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė dėl netikrų dokumentų pagaminimo įrodyta nebuvo, juridinio asmens kaltę tiesiog preziumuojant. Aukščiau aptarti argumentai pagrindžia, kad apkaltinamasis nuosprendis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu dėl dokumentų pagaminimo yra grindžiamas jokiais įrodymais nepatvirtinta prielaida, jog banko garantijas galėjo pagaminti tik T. P..

11.1.       Teigia, kad remiantis kasacinio teismo praktika, jei kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs išvengė turtinės prievolės, tik tada jo veika kvalifikuojama kaip BK 182 ir 300 straipsnio sutaptis (kasacinė nutartis Nr. 2K-45- 511/2020). Priešingu atveju kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 182 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, nenustačius bei nesant jokių objektyvių duomenų, kad būtent T. P. suklastojo AB „Šiaulių bankas“ garantijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnį.

11.2.       Teigia, kad nagrinėjamu atveju, byloje surinkti bei į bylą Apelianto pateikti duomenys, taip pat ir paties pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevengė turtinės prievolės ir jos neišvengė, jokia turtinė žala, kuri sietina su banko garantija, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo galimai pažeistas teises galėjo ginti bei apgynė civiline tvarka. Aptariamu atveju VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirti nuostoliai, kilę dėl Sutarties neįvykdymo, buvo priteisti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai civilinėje byloje pagal pakeičiančiosios sutarties sudarymo institutą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). O būtent, Apelianto į baudžiamąją bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad 2023-06-12 (duomenys neskelbtini) ieškinio pagrindu Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-375-368/2023, kurioje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos jungtinės veiklos partnerių priteisti 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimo ir 6% dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Tokius reikalavimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kildino iš to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos jungtinės veiklos partneriai netinkamai vykdė 2018-10-15 Sutartį, dėl ko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai Sutartį nutraukė, o darbų pagal Sutartį užbaigimui 2022-09-08 sudarė pakeičiančią sutartį (toliau - Pakeičiančioji sutartis). Sutarties (jos neužbaigtos vykdyti dalies) ir Pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumas sudarė 445 725,29 Eur ir būtent šį skirtumą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašė Šiaulių apygardos teismo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos jungtinės veiklos partnerių kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirtus nuostolius dėl Sutarties užbaigimo kainos pabrangimo. Šiaulių apygardos teismas 2023-12-20 sprendimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-912/2024 Šiaulių apygardos teismo 2023-12-20 sprendimą paliko nepakeistą.

11.3.       Nurodo, kad visa tai, skirtingai nuosprendyje padarytoms išvadoms, patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštame kaltinime inkriminuotos 354 800 Eur turtinės žalos, tariamai dėl negalėjimo pasinaudoti Sutarties sąlygų įvykdymo garantija, kadangi visa su Sutarties neįvykdymu susijusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala (nuostoliai) buvo priteista VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir yra pilnai atlyginta minėtoje civilinėje byloje.

11.4.       Pažymi, jog ir pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad byloje pateikti dokumentai - Šiaulių apygardos teismo 2023-12-20 sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-11 nutartis - patvirtina, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai (žala), susiję su Sutarties neįvykdymu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteisti civiline tvarka ir ši žala VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlyginta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistą sumą, dėl ko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys buvo atmestas.

11.5.       Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei: 1) nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą; 2) nustatyti sutarties šalis; ir 3) padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017, 2K- 7-152-895-2019). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta, nekyla abejonių kas yra sutarties šalys, o padarytą žalą ne tik galima atlyginti, bet ji, akivaizdu, jau yra atlyginta. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei priimant nuosprendį, nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. P. būtų sudarę situaciją, trukdančią VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo galimai pažeistas teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

11.6.       Pastebi, jog nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį klausimą, padarė išvadą, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo pažeistos teisės ginti civiline tvarka neva negalėjo, tačiau toliau nuosprendyje tokią savo išvadą aiškiai paneigė. O būtent, pagrįstai atmesdamas šioje baudžiamojoje byloje pareikštą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl Sutarties neįvykdymo kilęs ginčas buvo išspręstas bei dėl Sutarties neįvykdymo kilusi žala (nuostoliai) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlyginti civiline tvarka. Taigi, aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad jokių kliūčių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civiline tvarka nebuvo, ką įrodo aplinkybė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo teises būtent gynė bei sėkmingai apgynė civilinėmis teisinėmis priemonėmis jos pačios inicijuotoje civilinėje byloje, po ko civilinėje byloje teismui patenkinus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė teismo sprendimą ir pervedė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistą sumą.

11.7.       Pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011, 2K-466-489/2016 ir kt.). Aukščiau aptarti argumentai ir duomenys, priešingai nei konstatuota Nuosprendyje, neabejotinai pagrindžia, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę išimtinai civilinio pobūdžio santykiai, kurie jau yra išspręsti civiline tvarka. Todėl, pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs Apelianto veiksmus kaip sukčiavimą, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

11.8.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dar ir dėl suklastotų dokumentų panaudojimo. Apelianto teigimu, aukščiau šiame skunde aptarti argumentai ir duomenys patvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę ir dalyje dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, kadangi be nepagrįstų pirmosios instancijos teismo prielaidų, byloje nėra duomenų, rodančių, kad T. P. žinojo ir suvokė, kad jo teikiamos banko garantijos yra netikros, t. y., kad jis veikė tiesiogine tyčia.

11.9.       Be to, esant nustatytoms aplinkybėms, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirti nuostoliai buvo atlyginti civiline tvarka, juridinio asmens veiksmuose nesant sukčiavimo sudėties, byloje nesant jokių duomenų, įrodančių, kad banko garantijas suklastojo būtent T. P. ir kad jis žinojo ir suvokė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikia suklastotas banko garantijas, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kaip padariusius didelės žalos, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2995,43 Eur atlyginti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms, patirtoms advokatų pagalbai apmokėti. Analogiška 2995,43 Eur suma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų, patirtų advokatų pagalbai apmokėti, atlyginimui priteista ir iš kaltinamojo T. P.. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto dydžio sumą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginti (visumoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek iš T. P. priteisdamas 5990,85 Eur) visiškai nevertino tokių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo.

12.1.       Teigia, kad nagrinėjamu atveju jokios objektyvios priežasties šioje byloje turėti net du advokatus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties. Bylos nagrinėjimo Pirmosios instancijos teisme metu aktyviai dalyvavo tik vienas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, kai tuo tarpu kita VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, advokatė G. L. iš esmės byloje nedalyvavo, neuždavė nei vienam proceso dalyviui nei vieno klausimo, neteikė paaiškinimų, nesakė baigiamosios kalbos, neatliko jokių veiksmų, kuriuos teismas galėtų vertinti ir spręsti dėl tokių išlaidų atlyginimo.

12.2.       Negana to, nustačius, kad iš Sutarties neįvykdymo kildinami VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai (žala) jau yra atlyginti civiline tvarka, šioje baudžiamojoje byloje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas analogiškas civilinis ieškinys buvo atmestas. Todėl ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymas atlyginti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, turėjo būti atmestas visa apimtimi.

9.       Nuosprendžiu Apeliantui už BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą velką skirta 1000 MGL dydžio, t. y. 50 000 Eur bauda; už 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirta 600 MGL dydžio, t. y. 30 000 Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Apeliantui paskirta galutinė bausmė - 1000 MGL dydžio, t. y. 50 000 Eur bauda.

13.1.       Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra daugiau kaip 20 metų rinkoje veikianti, valstybei mokesčius mokanti bendrovė. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teistumų, nėra bausta administracine tvarka. Kaip minėta, Apeliantas yra visiškai atlyginęs civiline tvarka VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistus nuostolius (žalą), susijusius su Sutarties neįvykdymu, todėl jokios žalos šioje baudžiamojoje byloje nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teigtina, kad pirmosios instancijos teismo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 1000 MGL dydžio, t. y. 50 000 Eur bauda, yra per didelė ir turi būti mažinama.

13.2.       Teigia, kad juo labiau, šioje baudžiamojoje byloje nesant jokių duomenų, kad AB „Šiaulių bankas“ garantijas pagamino būtent T. P., netikrų dokumentų pagaminimas apskritai turėjo būti pašalintas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimo. Kaip minėta, nesant netikro dokumento pagaminimo požymio, veika kvalifikuojama ne kaip BK 182 ir 300 straipsnio sutaptis, o kvalifikuojama tik pagal BK 182 straipsnį.

13.3.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismui net ir vertinant, kad nagrinėjamu atveju pateikiant suklastotus dokumentus buvo panaudota apgaulė (su kuo nei Apeliantas, nei jo atstovas nesutinka), tokie veiksmai turėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 182 straipsnį bei atitinkamai, kvalifikuojant veiką tik pagal vieną BK straipsnį ir įvertinus kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Apeliantui turėjo būti paskira mažesnio dydžio bauda.

10.       Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Ruslanas Boiko prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nuosprendį, o būtent: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas civilinio ieškovo viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys 354 800 Eurų sumai bei nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, įsiteisėjus nuosprendžiui, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti; priteisti viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 354 800 Eur sumą; priteisti viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ 5 % dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą kaltinamojo T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, palikti nepakeistą iki sprendimo įvykdymo; priteisti civilinio ieškovo patirtas išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos metu, kurių (išlaidų) patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

11.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškovo ieškinį teismas atmetė, tačiau apeliantas su tokiu teismo faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka ir teigia, kad neteisingai interpretuojant byloje nustatytus faktus, teismo išvados tampa rezervuoto ir klaidinančio pobūdžio, neatitinkančios bylos aplinkybių ir sąlygojančios netinkamą civilinio ieškinio išsprendimą šioje byloje (tiek formos, tiek turinio prasme).

15.1.       Cituoja BPK 115 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.). Visos šios aplinkybės, reikalaujamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, buvo įrodytos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Kartu pažymi, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, civilinis ieškinys turi būti galutinai išsprendžiamas apkaltinamuoju nuosprendžiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-305/2019).

15.2.       Teigia, kad kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, civilinis ieškinys susijęs su kvalifikuojančiu nusikalstamos veikos požymiu, apsprendžiančiu didesnį kaltininko pavojingumo laipsnį, tai teismui privalu tik tai tenkinti byloje nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį, nes priešingu atveju būtų padaryta teisės taikymo klaida. Teismas galėtų atmesti civilinį ieškinį, jei jis nesusijęs su nusikalstamos veikos požymiais, pavyzdžiui, nepriteisti neturtinės žalos, arba nepriteisti ar sumažinti priteistiną turtinės žalos sumą, jei civilinis ieškinys ir jo dalykas tiesiogiai neliečia nusikalstamos veikos sudėties požymių, pavyzdžiui, civilinis ieškinio dalykas nėra nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis, prašoma priteisti žala yra nutolusi nuo nusikaltimu padarytos žalos ir pan.

15.3.       Pažymi, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu kategoriškai nustatė, kad kaltinamasis T. P. ir juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kaltė įrodyta visiškai. Teismas vienareikšmiškai pripažino, jog kaltinamųjų padarytos veikos nėra civilinių teisinių santykių reguliavimo dalykas, nes jos pasižymi didesniu pavojingumu, jomis buvo pažeisti valstybės saugomi teisiniai gėriai, padaryta labai didelė turtinio pobūdžio žala juridiniam asmeniui, kurios neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat nustatyta akivaizdi suklastotų banko garantijų pagaminimo ir panaudojimo sukelta grėsmė teisinei tvarkai ir visuomenės interesams, irtai patvirtina, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos.

15.4.       Taigi, teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad civilinio ieškinio dalykas - 354 800 Eur suma ir yra nusikalstamų veikų, atskleistų per sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo veikų prizmę, privalomas ir kvalifikuojantis požymis, šios žalos neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir ši žala buvo padaryta būtent VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Todėl, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, esant įrodytoms civilinės atsakomybės sąlygoms (kaltininkų neteisėtiems veiksmams, kaltei, turtinei žalai, priežastiniam ryšiui), teismas privalėjo visiškai tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, neatsiejamai susijusį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, atskleistomis per privalomus didelės žalos ir didelės vertės požymius.

15.5.       Teigia, kad jei teismas manė, kad žala, kuri sudaro viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio dalyką baudžiamojoje byloje, jau yra priteista kitais teismo sprendimais civilinėse bylose, tai yra faktiškai jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir ši žala yra atlyginta, privalėjo spręsti ne civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, atmetimo klausimą, o, pagal BPK 113 straipsnį, CPK 293 straipsnį, – pradėto proceso dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukimo klausimą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra CPK 293 straipsnyje numatytų pagrindų, leidžiančių atlikti tokį veiksmą (civilinis ieškovas nėra atsisakęs civilinio ieškinio, tarp šalių nėra sudaryta taikos sutartis), o teismo minimas tariamas žalos, kuri sudaro viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio dalyką, priteisimas kitais teismo sprendimais civilinėse bylose, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir vertintinas kritiškai.

15.6.       Nurodo, kad pagal BPK 112 straipsnio 4 dalį, jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tai civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Ši teismo nuosprendžiu pritaikyta įstatyminė nuostata – civilinio ieškinio atmetimas, nagrinėjamu atveju teismo skundžiamame nuosprendyje esant įrodytoms faktinėms aplinkybėms (kaltininkų neteisėtiems veiksmams, kaltei, turtinei žalai, priežastiniam ryšiui), vienareikšmiškai sąlygojančioms kaltininkų civilinės atsakomybės buvimą, eliminuoja civilinio ieškovo galimybę pareikšti ieškinį nusikalstamas veikas padariusiems asmenims ir civilinio proceso tvarka, taip šiurkščiai pažeidžiant nukentėjusio asmens teisėtus lūkesčius, o tai yra neteisėta ir nepagrįsta.

12.       Nurodo, kad teismas Skundžiamame sprendime konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2023-12-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-375-368/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-215-912/2024 patvirtina, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos partnerių netinkamo 2018-10-15 sutarties vykdymo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus sutartį ir sudarius pakeičiančią sutartį, yra priteisti: viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 445 725,29 Eur suma atlyginti nuostoliams ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog priteistos sumos yra sumokėtos. Todėl žala VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginta. Šios aplinkybės, teismo nuomone, sudarė pagrindą atmesti civilinio ieškovo civilinį ieškinį.

16.1.       Civilinio ieškovo atstovas visiškai nesutinka su teismo Skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis, kadangi jos neatitinka bylos aplinkybių. Pamini, kad ne kas kitas, o būtent civilinio ieškovo atstovas pateikė teismui prijungimui prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023-06-12 ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Belgijoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo, Šiaulių apygardos teismo 2023-12-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-375-368/2023, kuriuo buvo patenkintas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Belgijoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ir priteistas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš atsakovių 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimas, 6 proc. procesinės palūkanos. Taip pat pateikė prijungimui prie bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-215-912/2024, kuria buvo atmesti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniai skundai dėl Šiaulių apygardos teismo 2023-12-20 sprendimo ir pažymi, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ir sprendimai buvo priimti dėl visiškai kitokių aplinkybių, kurios neliečia šios baudžiamosios bylos ir jos nagrinėjimo dalyko.

16.2.       Nurodo, kad civilinės bylos dalyką, kurioje sprendimas įsiteisėjo, sudarė sutarties užbaigimo kainos pabrangimas. Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Dėl to VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nuostolius, kylančius iš Sutarties (jos dalies) ir Pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo. Pamini, kad šie dokumentai civilinio ieškovo buvo pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, norint paneigti gynybos nurodomas aplinkybes, tariamai eliminuojančias šio baudžiamojo proceso nepagrįstumą, tai yra, gynybos nuomone, esant civilinėje byloje patenkintam ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo, baudžiamojoje byloje negalėtų būti vertinamas nei šis civilinis ieškinys, nei taikoma baudžiamoji atsakomybė kaltininkams, nes šis klausimas jau išspręstas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

16.3.       Teigia, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas neįsigilino į esamą situaciją, pateiktus procesinius sprendimus ir pats, kalbėdamas Skundžiamame nuosprendyje apie civilinio ieškinio atmetimo pagrindimą, padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių taikymo klaidą, nurodydamas būtent dėl pakeičiančios sutarties vykdymo vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimą, kurie susiję tik su sutarties užbaigimo kainos pabrangimu, tai yra pagrindinės ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumu ir kurie (nuostoliai) jokiu būdu neapima šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, jo dalyko ir pagrindimo, kildinamo kaltininkų nusikalstamomis veikomis padaryta žala. Todėl teismo Skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad civilinis ieškovas, reikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, siekia nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, yra visiškai netikslios ir klaidinančios.

16.4.       Pamini, kad viso proceso metu civilinis ieškovas reiškė reikalavimą priteisti viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ 5 % dydžio procesines palūkanas, nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl, vadovaujantis teismų praktika ir galiojančiu teisiniu reguliavimu, toks reikalavimas turėtų būti patenkintas, apeliacinės instancijos teismui tenkinus civilinio ieškovo apeliacinį skundą dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio.

16.5.       Teigia, kad analogiška pozicija taikytina ir dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui.

13.       Atsiliepimų į nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus, civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini) centras“ atstovo advokato Ruslano Boiko apeliacinius skundus negauta.

14.       Teismo posėdžio metu nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Linas Kuprusevičius prašė jų apeliacinius skundus tenkinti bei netenkinti civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo; prokurorė Aušra Petkevičienė prašė netenkinti nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinių skundų, civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Ruslano Boiko apeliacinį skundą tenkinti; civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Ruslanas Boiko prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

                III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

        Nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Ruslano Boiko apeliacinis skundas netenkinamas

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. P. gynėjo advokato ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniuose skunduose ginčijama T. P. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei prašoma nepriteisti civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirtų advokato išlaidų pirmosios instancijos teisme, o civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato apeliaciniame skunde ginčijamas civilinio ieškinio išsprendimo klausimas, prašoma civilinį ieškinį tenkinti ir taikyti T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

16.       Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

17.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį  dėl to, kad sukčiavo, padarydami labai didelę turtinę žalą, kurios neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis bei suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, padarydami didelę turtinę žalą, kurios neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

18.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažino T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltais padarius BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išanalizavus bylos duomenis, byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne visas bylos aplinkybes, todėl pripažindamas T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį padarė neteisingas, byloje surinktais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius jiems inkriminuotą BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys, kuriomis T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, naikinamos, dėl šios veikos nuteistieji išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje

19.       Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Šiuo konkrečiu atveju aktualus turtinės prievolės išvengimas. Teismų praktikoje nurodyta, kad turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Kartu pažymėtina ir tai, kad sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021, 2K-105-303/2023).

20.       Taip pat labai svarbu atskirti civilinius santykius nuo baudžiamosios atsakomybės BK 182 straipsnio kontekste. Pagal teismų praktiką civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Civiliniai teisiniai santykiai neturi būti painiojami su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021). Teismų praktikoje pažymėta, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017, 2K-7-152-895-2019).??? 

21.       Nagrinėjamu atveju iš byloje ir teismų sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios pagal Jungtinės veiklos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta Prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartis (Pusiau požeminių konteinerių įsigijimo bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimo paslaugos ir rangos darbai) (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį tiekėjos įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą pagal tiekėjų parengtą projektą ir pirkimo techninę specifikaciją Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengti 289 pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles ir sumontuoti jose numatytus 1 290 vnt. pusiau požeminius konteinerius. Vykdant Sutartį buvo įrengta 96 vnt. aikštelių, kuriose sumontuota 429 vnt. konteinerių. Buvo nustatyta, kad Sutartis vykdoma netinkamai (įrengti konteineriai buvo su defektais), todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukė Sutartį. Nutraukus Sutartį, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos garantijos, kuri buvo reikalinga Sutarties užtikrinimui ir kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. P. buvo pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, išmokėjimo 354800 Eur sumai. AB „Šiaulių bankas“ informavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad 354800 Eur pagal garantiją neišmokės, kadangi tokia garantija UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo išduota ir kad dėl garantijos suklastojimo kreipsis į ikiteisminio tyrimo instituciją.

22.       Kadangi nutraukus Sutartį liko neįrengta 193 požeminių konteinerių aikštelių, kuriose turėjo būti sumontuota 861 konteineris, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė naują viešąjį pirkimą ir sudarė pakeičiančią sutartį, kurios užbaigimas buvo brangesnis nei būtų buvęs Sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir partnerėmis užbaigimas, jei Sutartis nebūtų buvusi nutraukta dėl esminių Sutarties pažeidimų. Dėl paminėtų aplinkybių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl nuostolių atlyginimo. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo tenkintas visiškai ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, priteista 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 1 457,33 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir po 2 447,36 Eur  už advokato pagalbą. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padengė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirtus ir priteistus nuostolius (17 t., b. l. 173-197, 18 t., b. l. 1-18, 44-46).

23.       Pagal Sutarties 12.4 punktą, jei Tiekėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ar vykdo juos netinkamai, Užsakovas pareikalauja sumokėti visą sumą ar jos dalį priklausomai nuo neįvykdytos Sutarties dalies vertės, kurią užtikrinimą išdavęs juridinis asmuo (garantas, laiduotojas) įsipareigoja sumokėti. Taigi matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutraukusi Sutartį ir pasinaudojusi garantija kaip tai buvo numatyta Sutarties 12.4 punkte, būtų turėjusi teisę reikalauti atlyginti likusią patirtų nuostolių dalį (sudarius pakeičiančią sutartį), kurios nepadengė panaudota banko garantija. Šiuo gi atveju, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pasinaudoti garantija, kadangi ji nebuvo išduota AB „Šiaulių bankas“, todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo priteista visa patirtų nuostolių suma, susidariusi dėl sutarčių kainų skirtumų, vadinasi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ žala buvo atlyginta visiškai. 

24.       Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes darytina pagrįsta išvada, kad T. P. neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios ir tikslo sukčiauti, o priešingai – siekė sudaryti Sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir ją vykdyti, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis siekė ne iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o nusikalstamų veiksmų. Sutiktina su gynėjų advokatų apeliacinių skundų motyvais, jog tai, kad T. P. siekė teisėtai vykdyti Sutartį patvirtina ir tai, jog 2018 metais garantiją pusei garanto sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš užsienio šalies banko, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijo vienašališką Sutarties nutraukimą, siekė ją vykdyti ir toliau. Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų – ko neginčija ir civilinis ieškovas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ su partnerėmis vykdė ir iš dalies įvykdė Sutartį įrengdama 96 vnt. aikštelių, kuriose sumontuota 429 vnt. konteinerių.

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad baudžiamosios teisės taikymas bet kuriuo atveju yra kraštutinė poveikio priemonė ginant visuomenę nuo teisei priešingų veiksmų. Baudžiamosios teisės normų taikymo ribas apibrėžęs baudžiamosios teisės paskirtimi ir bendraisiais teisės principais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas. Šios nuostatos formuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kur pažymima, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.)“. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turi būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-92-489/2017). Kaip matyti nagrinėjamu atveju, nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis, o padaryta žala sėkmingai buvo atlyginta civilinės teisės priemonėmis (kaip tai aptarta šio nuosprendžio 23 – 28 punktuose), kas patvirtina, jog tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Todėl šiuo konkrečiu atveju turėtų būti remiamasi ultima ratio principu – baudžiamosios atsakomybės už tam tikrą socialiai nepageidaujamą elgesį nustatymas ir taikymas, kaip griežčiausia, labiausiai asmens teises ir laisves suvaržanti, valstybės reakcijos į tokį nepageidaujamą elgesį forma, galimas tik išimtiniu atveju, kai tai neišvengiamai būtina ir kai tokiam elgesiui uždrausti ir jį kontroliuoti kitos tiek teisinio, tiek neteisinio pobūdžio priemonės yra nepakankamos, neefektyvios.

26.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisintini dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

        Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje

27.       BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti. 

28.       Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

29.       Nuteistojo T. P. gynėjo advokato ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato apeliaciniuose skunduose teigiama, kad T. P. netikrų dokumentų – AB „Šiaulių bankas“ – garantijų negamino ir nežinojo, kad banko garantijos yra suklastotos. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. 

30.        Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. P. parodė, kad dėl garantijos, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo, buvo kreiptasi į įvairius bankus, tačiau bylos duomenys paneigia šiuos T. P. parodymus, kadangi yra pateikti Lietuvoje veikiančių bankų atsakymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl banko garantijos nei į vieną banką nesikreipė (12 t., b. l. 20-44). Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. lapkričio 21 d. susirašinėdamas su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstove T. P. teigė, kad su Ergo (Ergo Insurance SE Lietuvos filialu) derinasi palankesnes sąlygas ir kad ką tik grįžo iš susitikimo Swedbanke bei kad iki vakaro bankas turėtų pateikti savo pasiūlymą (17 t., b. l. 65), nors, kaip minėta anksčiau, byloje, be kitų, yra pateiktas ir „Swedbank“, AB atsakymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į minėtą banką su prašymu išduoti dokumentą – garantiją nesikreipė apskritai (12 t., b. l. 26), o iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo gauta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į minėtą draudimo bendrovė su prašymu išduoti dokumentą – laidavimo raštą kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 3 d., tačiau, įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo riziką, atsisakyta išduoti laidavimo raštą sutarties įvykdymo užtikrinimui (12 t., b. l. 54). Taigi paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. P. 2018 m. gruodžio 3 d. nei draudimo bendrovės laidavimo rašto, nei banko garantinio rašto sutarties įvykdymo užtikrinimui neturėjo, be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovei net neužsiminė apie tai, kad vyksta derybos su AB „Šiaulių bankas“ dėl banko garantijos gavimo. Paminėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 3 d. taip pat kreipėsi į draudimo bendrovę „Compensa Vienna Insurance Group“, tačiau laidavimo raštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į draudimo bendrovę „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl laidavimo rašto išdavimo kreipėsi ir 2019 m. vasario 12 d., kai, T. P. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau turėjo AB „Šiaulių bankas“ išduotą garantiją, kuri buvo pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (12 t., b. l. 58).

31.        Nors T. P. kategoriškai laikėsi pozicijos, jog jis banko garantijų neklastojo, o gavo jas tiesiogiai iš AB „Šiaulių bankas“, be to, nėra duomenų, kad banke vykusios konsultacijos metu T. P. būtų prašęs kokių nors banko dokumentų blankų ar šablonų, kad banko darbuotojai būtų palikę banko dokumentų blankus ar kad T. P. juos būtų paėmęs, šiuos jo parodymus paneigia liudytojų parodymai. Štai faktą, kad T. P. AB „Šiaulių bankas“ nepateikė jokio raštiško prašymo dėl banko garantijos išdavimo, patvirtino ir liudytoja J. R. – O., kuri taip pat parodė, kad nuteistasis galėjo iš jos gauti garantijos šabloną, kadangi į susitikimą su juo liudytoja nešėsi garantijos pavyzdį ar šabloną (16 t., b. l. 149, 150-152). Liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad banko garantijos standartiniai tekstai teikiami banko klientams susiderinimui su garantijų gavėjais, taip pat rengiami ir teikiami klientams individualūs garantijų projektai pagal klientų prašymus (1 t., b. l. 122). Šiuos liudytojų parodymus patvirtina AB „Šiaulių bankas“ 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. s-21-04572-c, kuriame nurodyta, kad banko garantijų projektai, parengti ant banko blankų, gali būti teikiami banko klientams derinimui (1 t., b. l. 86-87). Liudytojas R. M. nors ir patvirtino nuteistojo T. P. duotus parodymus, kad šis liudytojui po konsultacijos banke elektroniniu paštu pateikė įmonės ir partnerių finansinius duomenis, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad, įvertinus T. P. atsiųstus finansinius dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo arba užstatyti nekilnojamąjį turtą, arba deponuoti nuosavais pinigais, tačiau nei vienas variantas netiko, tuo pokalbis ir baigėsi (17 t., b. l. 73-77).

32.       Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, T. P. parodė, kad bendraujant su AB „Šiaulių bankas“ darbuotojais dėl banko garantijos išdavimo jam buvo nurodyta šiame banke atsidaryti kredito liniją, atsidaryti banko sąskaitą, užpildyti atitinkamus dokumentus, ką ir padarė (14 t., b. l. 44-50. Šiuos T. P. parodymus paneigia liudytoja J. R. – O., kuri, kaip minėta, parodė, kad T. P. AB „Šiaulių bankas“ nepateikė jokio raštiško prašymo dėl banko garantijos išdavimo. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą AB „Šiaulių bankas“ turėjo jau nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. ir tai buvo atsiskaitomoji sąskaita, kreditinės sąskaitos derybų dėl banko garantijos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsidarė (12 t., b. l. 67). Taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų likučių matyti, kad įmonė neturėjo pakankamai nuosavų lėšų, kuriomis galėtų deponuoti tam, kad įmonei būtų išduota banko garantija Sutarties vykdymo užtikrinimui (12 t., b. l. 75-200).

33.       Nenuoseklūs nuteistojo parodymai ir apie aplinkybes, kuriomis jis gavo AB „Šiaulių bankas“ garantijas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad kiek prisimena, 2018 metais, neilgai trukus po jo apsilankymo AB „Šiaulių bankas“, bendravimo su banko darbuotojais dėl garantijos suteikimo ir su garantijos išdavimu susijusios informacijos bankui pateikimo, su juo telefonu susisiekė asmuo, kuris prisistatė skambinantis iš AB „Šiaulių bankas“ dėl banko garantijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo. Ar šis asmuo skambučio metu nurodė savo vardą ir pavardę, praėjus tiek laiko jau nebepamena. Taip pat nuteistasis parodė, kad kadangi nuo garantijų išdavimo jau yra praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl negali tiksliai pasakyti, kaip jam buvo pateiktos minėtos garantijos, ar jis atsiėmė pats, ar jos buvo atsiųstos paštu. Paskutinė banko garantija turėjo būti atsiųsta paštu dėl tuo metu vis dar plintančios COVID-19 ligos ir paskelbto griežto karantino. Asmenų, su kuriais bendravo dėl garantijos išdavimo, pavardžių neprisimena, tik kiek matė iš bylos medžiagos, tai galėjo būti J. R.-O. ir R. M. (17 t., b. l. 136-145). Tačiau vėliau to paties teisiamojo posėdžio metu T. P. parodė, kad dėl 2018-10-22 banko garantijos originalo gavimo gali paaiškinti, kad jam paskambino asmuo, prisistatė AB „Šiaulių bankas“ darbuotoju ir patvirtino, kad garantija bus išduota. Tada tas asmuo prisistatė, jis jam nebuvo pažįstamas, tuose susitikimuose tas asmuo nedalyvavo. Vėliau su tuo asmeniu susitiko, tas asmuo jam buvo nematytas. Tikriausia abiejų iniciatyva įvyko susitikimas. Kada susitiko, nepamena, bet susitiko kažkur mieste, gal šalia banko ar pačiame banke, neatsimena. Tas asmuo buvo panašus į bankininką, jokių įtarimų nesukėlė. Susitikimo aplinkybių neprisimena, nes viskas buvo prieš 6 metus, tuo metu nefiksavo to žmogaus, tik džiaugėsi, kad gavo garantiją. Tas asmuo buvo panašus į bankininką, buvo apsirengęs su kostiumu, kiek pamena, lauke buvo šalta, galbūt buvo gruodis. Pati garantija buvo banko voke, tuo metu jos nežiūrėjo ir neskaitė, nes tekstas jau buvo suderintas iš anksto. Tas asmuo prisistatė, bet dabar nei jo vardo, nei pavardės, nei pareigų neprisimena. Ar tai buvo tas pats asmuo, kuris jam skambino, nežino, kalbėjo telefonu, ne su vaizdu, bet mano, kad susitiko su tuo pačiu žmogumi, su kuriuo kalbėjo telefonu. Dėl 2020-12-11 banko garantijos gali paaiškinti, kad tuo metu buvo karantinas, šią garantiją gavo paštu, ją rado pašto dėžutėje, bet ji buvo gauta ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės adresu, o įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (17 t., b. l. 136-145). Kaip matyti, nuteistasis pateikė prieštaringus parodymus ir paneigė tai, ką buvo sakęs anksčiau – kad skambinęs asmuo neprisistatė ir kad negali nurodyti, kaip gavo garantijas, ar atsiėmė pats, ar jos buvo atsiųstos jam paštu; kad paskutinė garantija turėjo būti atsiųsta paštu dėl COVID-19 pandemijos (sakydamas „turėjo būti atsiųsta“ išreiškė abejonę), tačiau vėliau aplinkybes pakeitė nurodydamas net tikslų adresą, kuriuo garantija buvo neva atsiųsta. Toks parodymų prieštaringumas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis taip bando išvengti baudžiamosios atsakomybės.

34.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialistas A. G. paaiškino, jog ekspertinio tyrimo metu nebuvo rasta jokių duomenų, kad T. P. kompiuteriuose kokiu nors būdu būtų kurta, redaguota ar taisyta banko garantija. Skunde nurodoma, kad dar daugiau – specialistas pažymėjo, kad apžiūrėjus T. P. naudotus įrenginius ir kompiuterinę techniką nebuvo rasta ir nustatyta jokių dokumento klastojimo požymių, visgi, nei aukščiau nurodytų specialisto A. G. parodymų, nei LTEC specialisto išvadų, nei kratų metu bei kompiuterinės technikos apžiūrų metu gautų duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino nei atskirai, nei visumoje su kitais įrodymais, nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmeta ir jais nesivadovauja, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. G. patvirtino savo teiktą specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2593654-22 bei paaiškino, kad jeigu dokumentas būtų sukurtas Word formatu, bet jis būtų neišsaugotas, o tiesiog atspausdintas ir ištrintas, tai tikėtina, kad kompiuteryje tas skaitmeninis dokumentas nebus rastas, nebent yra tam tikri atvejai, kad gali būti, kad programa automatiškai išsaugo kopiją, bet dažniausiai tas dokumentas nerandamas, o tokio dalyko, kad būtų kokiu nors būdu vieno ar kito įrenginio vartotojo kažkaip kurta, redaguota ar taisyta banko garantija, tokio dalyko nerado. Dokumento klastojimo požymių nerado, tačiau tam, kad būtų rasti dokumento klastojimo požymiai, iš principo turėtų būti rastas pats pirminis dokumentas, o tokio dokumento nerado (17 t., b. l. 126-129). Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apžiūrėjus T. P. naudotus įrenginius ir kompiuterinę techniką nebuvo rasta ir nustatyta jokių dokumento klastojimo požymių ne todėl, kad jų nebuvo, o todėl, kad nebuvo rastas pirminis dokumentas, kuris lengvai galėjo būti pašalintas iš kompiuterio. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tiek minėta specialisto išvada, tiek teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kurie papildė vienas kitą, juos patvirtino ir kita ištirta bylos medžiaga, nei vienam įrodymui nebuvo suteikta išskirtinės reikšmės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

35.        Kadangi T. P. konsultavosi dėl garantijos išdavimo AB „Šiaulių bankas“, jam buvo suteikta išsami informacija, jam turėjo puikiai būti žinoma banko garantijų išdavimo tvarka ir tai, kad už išduotą garantiją reikia sumokėti tam tikrą sumą pinigų, priklausomai nuo išduoto garanto dydžio. Tačiau pastebėtina, kad nuteistasis negalėjo įvardinti pinigų sumos, kurią neva sumokėjo už kiekvieną garantiją, be to, parodė, kad už visas tris garantijas mokėjo vienodą sumą, tačiau, įvertinus tai, kad pirmoji garantija neva buvo išduota ne pilnai 354800 Eur sumai (kadangi pusei tos sumos garantija buvo išduota užsienio banko), mokestis už garantiją turėjo būti mažesnis nei už vėlesnes dvi. Taip pat pastebėtina, kad nei AB „Šiaulių bankas“ apskaitoje, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose nebuvo rasta jokių įrodymų, kad už minėtas garantijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sumokėjusi. T. P., kaip ilgametis įmonės vadovas, turėjo suprasti teisingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir visų duomenų bei dokumentų pateikimo svarbą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, T. P. teiginiai, kad jis tiesiog pamiršo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkančiai buhalterei paduoti mokėjimą patvirtinančius dokumentus (visus tris kartus), yra laikytini gynybine pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

36.       Gynybos apeliaciniuose skunduose kategoriškai teigiama, kad T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neklastojo dokumentų – AB „Šiaulių bankas“ garantijų – ir nežinojo jas esant suklastotas, tačiau pripažįstama, jog ginčo, kad banko garantijos suklastotos, nėra. Tokie apeliacinių skundų argumentai suponuoja išvadą, kad nuteistieji mano, jog nenustatytas asmuo suklastojo banko garantijas ir jas perdavė T. P.. Tačiau nei gynėjai advokatai, nei pats T. P. negalėjo nurodyti, kodėl pašalinis, nesuinteresuotas asmuo, būtų žinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra reikalinga tokia garantija, kad T. P. kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“ dėl tokios garantijos išdavimo ir kad būtų norėjęs klastoti banko garantijas ir jas perduoti T. P.. Informacija apie tai, kad T. P. kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“ dėl garantijos išdavimo bei paties susitikimo detalės galėjo būti žinomos pačiam T. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui B. P. ir AB „Šiaulių bankas“ darbuotojams, su kuriais T. P. bendravo dėl garantijos išdavimo. Tačiau pastebėtina, kad net jei dėl nežinomų priežasčių kuris nors AB „Šiaulių bankas“ darbuotojas būtų suklastojęs banko garantijas, jis būtų turėjęs ir originalų banko blanką, teisingą antspaudą, be to, būtų žinojęs, kokias pareigas užima neva ant garantijų pasirašęs M. L.. Be to, nuteistasis T. P. negalėjo nurodyti ir tariamo banko darbuotojo, kuris jam paskambino ir perdavė garantijas, skambučių iš AB „Šiaulių bankas“ T. P. nurodytu laikotarpiu nerasta ir nuteistojo telefono išklotinėje.

37.       Sutiktina su apeliantų argumentais, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastojo tris AB „Šiaulių bankas“ garantijas. Tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-32/2010, 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). 

38.       Analizuojant ir vertinant nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas duomenis, gautus iš įvairių šaltinių (AB „Šiaulių bankas“ raštų ir atsakymų, specialisto išvadų, raštų ir paklausimų bankams bei bankų atsakymų į juos, nutarimų susipažinti su informacija, liudytojų parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu ir kt.), susiejo į vientisą loginę įrodymų seką ir nustatė dokumento klastojimo faktus. Priešingai nei teigia apeliantai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, abejonių nevertino nuteistųjų naudai, nesirėmė nuosekliais nuteistųjų parodymais, apylinkės teismas argumentuotai pagrindė nuteistųjų kaltės įrodymą dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo. Pagrįstai atmesti kaip prieštaraujantys kitiems objektyviems bylos duomenims ir paties nuteistojo T. P. parodymai bei nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato paaiškinimai, vertinant juos kartu su kitais šioje byloje esančiais įrodymais bei duomenimis. 

39.        Teisėjų kolegijos vertinimu, visos anksčiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, padarydami labai didelę turtinę žalą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio nuosprendžio 23 – 28 punktuose, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad padarytos žalos neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Dėl nuteistajam T. P. paskirtos bausmės

40.       Skundžiamu nuosprendžiu T. P. už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirta 1000 MGL, t. y. 50 000 Eur bauda; už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirta 600 MGL, t. y. 30 000 Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. P. paskirta galutinė bausmė – 1000 MGL dydžio, t. y. 50 000 Eur bauda.

41.       Apeliaciniu skundu prašoma, kvalifikuojant veiką tik pagal vieną BK straipsnį ir įvertinus kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinus T. P. asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, apeliantui paskirti mažesnio dydžio baudą.

42.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu T. P. yra išteisinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, peržiūrima ir jam paskirta bausmė.

43.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirdamas nuteistajam T. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

44.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. P. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), šią nusikalstamą veiką T. P. padarė būdamas neteistas (14 t., b. l. 113-114, 18 t., b. l. 172-175), baustas administracine tvarka (14 t., b. l. 129-133, 18 t., b. l. 176-182), dirbantis (14 t., b. l. 134-136). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. T. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamųjų posėdžių metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto apysunkio nusikaltimo padarymo nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, teismui teikė tik gynybines versijas, kurios nebuvo patvirtintos nei liudytojų parodymais, nei kitais byloje surinktais duomenimis, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į T. P. asmenybę, į tai, jog po nusikalstamos veikos padarymo jis daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, bei į BK 55 straipsnio nuostatas, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl pripažino, kad BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas T. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirdamas T. P. švelnesnę negu numatyta straipsnio sankcijoje bausmę – baudą.

45.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, T. P. buvo paskirta gerokai švelnesnė bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, todėl jos dar labiau švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos bausmės

46.       Skundžiamu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą velką skirta 1000 MGL dydžio, t. y. 50 000 Eur bauda; už 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirta 600 MGL dydžio, t. y. 30 000 Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 1000 MGL dydžio, t. y. 50 000 Eur bauda.

47.       Apeliaciniu skundu prašoma, kvalifikuojant veiką tik pagal vieną BK straipsnį ir įvertinus kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui paskirti mažesnio dydžio baudą.

48.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išteisinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, peržiūrima ir jai paskirta bausmė.

49.       Kaip minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirdamas nuteistajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

50.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), šią nusikalstamą veiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė anksčiau neteista (15 t., b. l. 10-11, 18 t., b. l. 183-184), jau ilgą laiką vykdo veiklą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad BK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui gali būti skiriamos bausmės: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas ir įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat į tai, jog anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamų veikų nebuvo padariusi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė bausmę – baudą.

51.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę nėra jokio pagrindo.

        Dėl civilinio ieškinio

52.       Civilinis ieškovas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 354 800 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos dėl pateiktų suklastotų banko garantijų, priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo T. P. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį atmetė.

53.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021).

54.        Nustačius, kad tarp T. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė išimtinai civiliniai santykiai (šio nuosprendžio 23 – 28 punktai), civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas ir konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareikštą civilinį ieškinį dėl 358 400 Eur turtinės žalos atlyginimo iš T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėtina, kad iš civilinių santykių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kas šiuo atveju ir buvo padaryta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-375-368/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-912/2024 patvirtinus, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos partnerių netinkamo 2018 m. spalio 15 d. sutarties vykdymo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus sutartį ir sudarius pakeičiančią sutartį, yra priteisti ir sumokėti (17 t., b. l. 190-197, 18 t., b. l. 1-18, 39-46). Be to, kaip parodė liudytoja N. K., dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontuoti konteineriai buvo su trūkumais, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sulaikė 15 procentų nuo konteinerių vertės (16 t., b. l. 142-153). Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai apgynė savo teises.

Dėl proceso išlaidų

55.       Skundžiamu nuosprendžiu iš T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 2995,43 Eur iš kiekvieno VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti išlaidoms, patirtoms advokatų pagalbai apmokėti. Taip pat apeliacinės instancijos teisme gautas civilinio ieškovo atstovo advokato prašymas priteisti civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinio proceso metu. Byloje pateikti duomenys – PVM sąskaitos faktūros, banko pavedimai patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ advokatų profesinei bendrijai „NOOR legal“ už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme iš viso sumokėjo 5990,85 Eur (18 t., b. l. 49-71), o apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą iš viso sumokėjo 3993,00 Eur (20 t., b. l. 24-25). Nors patirtos išlaidos pagrįstos dokumentais, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė civilinio ieškovo civilinį ieškinį, o apeliacinės instancijos teisme T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išteisinami pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, taip pat kadangi civilinis ieškovas savo pažeistas teises sėkmingai apgynė civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nepripažįstamos proceso išlaidomis ir jos neišieškomos iš T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

        Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur bauda, ir T. P. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymių.

        Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė T. P. skirta 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) bauda.

        Iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį pašalinti aplinkybę, kad padarytos žalos neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

        Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, ir paskirta 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur bauda, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, požymių.

        Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) bauda.

        Iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį pašalinti aplinkybę, kad padarytos žalos neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

        Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 2995,43 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 43 centus) iš kiekvieno Viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti išlaidoms, patirtoms advokatų pagalbai apmokėti.

        Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

        Nepriteisti iš T. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3993,00 Eur VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                          Martynas Galvičius 

                                                                  Gražvydas Poškus

                                                                  Audrius Sadauskas