Civilinė byla Nr. e2-2960-608/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17619-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;

3.2.3.2  

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,

sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovo G. S. atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei R. G.,

tretiesiems asmenims ieškovo pusėje I. T. ir atsakovo pusėje O. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. (G. S.) ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys ieškovo pusėje I. T., atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir O. M., dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas G. S. (G. S.) pareiškė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašo pripažinti servitutą, nustatytą Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklype pažymėtą indeksu S1 (plotas 332 kv. m.), esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui. Nurodo, kad ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu atidalinti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 18 d. raštu atsisakė derinti projektą, nes Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklype yra įregistruotas kelio servitutas S1, S2 (tarnaujantis daiktas) nustatytas Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovas 2023 m. sausio 17 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, prašydamas panaikinti servitutą, nes juo niekas nesinaudoja daugiau negu 10 metų dėl to, kad visi aplinkiniai sklypai turi privažiavimą iš J. A. gatvės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti prašymą, nes pasikeitus aplinkybėms esami servitutai gali būti panaikinami tik tuomet, kai nustatyta tvarka bus nustatyti nauji servitutai. Patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir įgyvendinus šio projekto sprendinius, t. y. nustačius naujus servitutus šalių susitarimu tarnyba spręs klausimą dėl kelio servituto, nustatyto administraciniu aktu, panaikinimo. Nekilnojamojo turto registre sklype yra įregistruotas kelio servitutas S1, S2 (tarnaujantis daiktas), nustatytas Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodyta, kuris daiktas yra viešpataujantis, todėl šiuo atveju laikoma, kad servitutas nustatytas neapibrėžtam naudotojų ratui, taigi viešpataujančio daikto savininkai neindividualizuoti. Visi aplinkiniai žemės sklypai turi privažiavimą iš J. A. gatvės, todėl gretimų sklypų savininkų teisės patekti į savo sklypus gali būti užtikrintos ir be ginčo servituto. Ieškovas laiko, jog dėl šios priežasties servitutu niekam nesinaudojant daugiau negu 10 metų, išnyko šio servituto būtinumas ir jis turi būti panaikintas. Patekimo schema į gretimus žemės sklypus atsispindi matininkės aiškinamajame rašte.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypas buvo suformuotas 1998 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, atkuriant nuosavybę Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) piliečiams A.B ir F.B. 1998 m. liepos 21 d. Žemės sklypo abrise pažymėta, kad šiaurėje žemės sklypas ribojasi su A.P namų valda ir R.G namų valda, vakarinėje sklypo dalyje - valstybinė žemė, rytinėje ir pietrytinė dalyje - asmeninio ūkio žemė. Nuosavybės atkūrimo byloje esančiame žemės sklypų ribų 1998 m. liepos 21 d. paženklinimo-parodymo akto 7 punkte įrašyta, jog nustatyti servitutai „leisti kitiems asmenims pravažiuoti 4 m pločio keliu; leisti kitiems asmenims pravažiuoti 4 m pločio keliu“. Žemės naudojimo plotų 1998 m. liepos 22 d. eksplikacijoje 7 punkte nurodytas servitutinio kelio plotas 0,04 ha ir 9 punkte nurodytas servitutinio kelio plotas 0,03 ha. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2008 metais, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 2008 m. liepos 2 d. Nr. 59, 11 punkte apie servitutus nurodyta: S1-kelio servitutas (tarnaujantis daiktas)- 332 kv.m; S2-kelio servitutas (tarnaujantis daiktas)-341kv.m. Tokie patys duomenys įrašyti ir 2008 m. rugpjūčio 11 d. IĮ „G.M“ matininko sudarytame žemės sklypo plane M1:2000. Pertvarkomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas kelio servitutas S1 ir S2 (tarnaujantis daiktas) (įregistravimo pagrindas 1998 m. gruodžio 21 d. Apskrities viršininko sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių aprašyme nurodyta – leisti kitiems asmenims naudotis 4 m. pločio keliu. Nors nagrinėjamu atveju viešpataujančio daikto savininkas nėra aiškus (t. y. nėra nurodytas Nekilnojamojo turto registre), bet įvertinus servitutinio kelio vietą minėtame žemės sklype, darytina išvada, kad viešpataujantis daiktas anksčiau nurodyto kelio servituto atžvilgiu yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini) 5.16 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad projekto sprendiniai turi nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių ir teisėtų interesų, pasiūlė projekto rengėjui kreiptis į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką su prašymu pateikti pritarimą dėl anksčiau nurodyto servituto naikinimo. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė raštu informavo projekto rengėją, kad nesutinka su kelio servituto panaikinimu. minimas kelio servitutas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti ar nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl vien tik aplinkybė, kad kelio natūroje galimai nėra, nepakankama, kad būtų teigiama, jog žemės sklype nėra servituto. Žemės sklypo savininkas yra privatus asmuo, todėl esamas servitutas, kuris buvo nustatytas administraciniu aktu, turėtų būti panaikintas vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi ir CK 4.130 straipsnio 2 dalimi, esant viešpataujančio daikto savininko pritarimui, o naujas servitutas nustatomas viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tarp tarnaujančiojo ir viešpataujančio daiktų savininko nėra sutarimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto turinio, vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Pasikeitus aplinkybėms esami servitutai gali būti panaikinti tik tuomet, kai nustatyta tvarka bus nustatyti nauji servitutai. Todėl tik patvirtinus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir įgyvendinus šio projekto sprendinius, t. y. nustačius naujus servitutus sandoriu (šaliu susitarimu), Nacionalinė žemės tarnyba galėtų spręsti klausimą, dėl kelio servituto (tarnaujantis daiktas) panaikinimo, nustatyto administraciniu aktu.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti ieškovo nurodytą jo žemės sklype nustatytą kelio servitutą. Administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigą žemės sklypams reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis, kur nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Taigi sprendimą nustatyti servitutą priėmusiai institucijai sprendimui panaikinti servitutą išnykus servituto būtinumui nepakanka vien konstatuoti, kad aplinkybės yra pasikeitusios, ji privalo įsitikinti, kad dėl nustatyto servituto panaikinimo yra aiškiai išreikšta tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkų valia, tai yra dėl to pasiektas susitarimas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) (įregistravimo pagrindas Apskrities viršininko 1998-12-21 sprendimai Nr. 41-5638 ir Nr. 41-5637), kurio aprašyme nurodyta – leisti kitiems asmenims naudotis 4 m. pločio keliu (toliau – Servitutas). nors nagrinėjamu atveju kaip teigia ieškovas, viešpataujančio daikto savininkas nėra aiškus (t. y. nėra nurodytas Nekilnojamojo turto registre), bet įvertinus servitutinio kelio vietą minėtame žemės sklype, Vilniaus miesto savivaldybės manymu, darytina išvada, kad viešpataujantis daiktas anksčiau nurodyto kelio servituto atžvilgiu yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio praktinėmis žiniomis, VĮ ,,Registrų centras“ kurį laiką taikė tokią praktiką, kad nebuvo įregistruojami viešpataujančių daiktų savininkai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė O. M. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad nesutinka su kelio servituto panaikinimu. Dėl minimo servituto faktiško egzistavimo pažymėjo, kad G. M. individualios įmonės „G. M“ 2008-08-11 parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane servitutinio kelio vietoje yra kartografuotas vietovėje esantis privažiuojamasis kelias. Šis kelias taip pat yra identifikuojamas 2005, 2007 ir 2009 m. ortofotografiniuose žemėlapiuose pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 7 punktus žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ieškinyje teigiama, kad kelias žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai neegzistuoja, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, galime daryti išvadą, kad minėto žemės sklypo savininkai vykdydami ūkinę veiklą šiame žemės sklype galimai pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisę naudotis kelio servitutu (neužtikrino jo išsaugojimo). Vien tik aplinkybė, kad kelio natūroje galimai nėra, nepakankama, kad būtų teigiama, jog žemės sklype nėra servituto. Servitutas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti ar nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2023 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ atsisakė suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėtame atsisakyme Žemės tvarkymo ir adminsitravimo skyrius nurodė, kad ieškovo pateiktame derinti formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje buvo nurodyta pastaba: „esamų servitutų ind. S1- 1, S1-2, S1-3, S1-4 naikinimas ar jų vietos pakeitimas bus sprendžiamas, kai registrų centre bus registruoti naujai formuojami sklypai“, - tačiau nebuvo paaiškinama, kaip bus užtikrinta galimybė įvažiuoti į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat ieškovo pateiktame derinti projekte nebuvo pateiktas dokumentas, kuriame būtų išreikšta viešpataujančiojo daikto savininko valia ar pritarimas dėl servituto naikinimo. Žemės tvarkymo ir administravimo skyriuje įvertinus esamo servituto geografinę padėtį, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais projektuojami žemės sklypai Nr. 6 ir Nr. 19 buvo projektuojami taip, kad jie nebuvo tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijo laikosi pozicijos, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas galėtų būti derinamas, jeigu jo sprendiniais būtų pasiūlytas panaikinti servitutas, lygiagrečiai suprojektuojant alternatyvų kelio servitutą, kad būtų nepažeistos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės pagrįstos teisės ir teisėti interesai.

Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad kreipėsi į atsakovę dėl servituto panaikinimo esant dviem savarankiškiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. išnykus servituto būtinumui, taip pat numatytiems CK 4.136 straipsnio 1 dalyje – suėjus senaties terminui (kai asmuo dešimt metų nesinaudoja servituto suteikiamomis teisėmis). Šiems pagrindams pagrįsti ieškovas pateikia matininkės S. V. 2024 m. vasario 5 d. parengtą planą, iš kurio matyti, kad galimai viešpataujančiam daiktui žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra privažiavimas iš J. A. gatvės. Taip pat papildomai pateikė ortografinį žemėlapį 2011, 2012 ir 2013 m., kuriame, ieškovo teigimu, atsispindi, kad servituto kelio vietoje nėra faktiškai naudojamo kelio. Ieškovo nuomone, viešo administravimo subjektas turėjo nustatyti, kad aplinkybės yra pasikeitusios taip, kad viešpataujantis daiktas gali būti naudojamas, nesinaudojant tarnaujančiu daiktu. Be to, CK 4.130 straipsnyje, kuriame numatyti servituto pabaigos pagrindai, nenumato kaip servituto panaikinimo sąlygos būtinybės nustatyti naujus servitutus. Ieškovas laiko, kad servituto būtinumo išnykimas, pasikeitus aplinkybėms, sudaro pagrindą servitutui pasibaigti, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sudaryti susitarimo su tariamu daiktinių teisių turėtoju, nes jis nėra servituto turėtojas.

Ieškinys atmetamas.

        Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovui G. S. kartu su trečiuoju asmeniu I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4.1400 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): ieškovui priklauso 15/16 dalių minėto žemės sklypo, I. T. – 25875/414000 dalys (e.b.l. 6-7). Ieškovas inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdamas atidalinti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės (e.b.l. 10-25). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 18 d. informavo ieškovą, kad atsisako derinti projektą (e.b.l. 31-33). Atsisakymo derinti projektą priežastimi nurodė tai, kad pateiktame derinti projekte (sprendinių brėžinyje) nurodyta pastaba „esamų servitutų ind. S1- 1, S1-2, S1-3, S1-4 naikinimas ar jų vietos pakeitimas bus sprendžiamas, kai registrų centre bus registruoti naujai formuojami sklypai“, tačiau nepaaiškinama, kaip bus užtikrinta galimybė įvažiuoti į gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nėra pateiktas dokumentas, kuriame būtų išreikšta viešpataujančiojo daikto savininko valia ar pritarimas dėl servituto naikinimo. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklype yra įregistruotas kelio servitutas S1, S2 (tarnaujantis daiktas), nustatytas Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovas 2023 m. sausio 17 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, prašydamas panaikinti servitutą, servituto panaikinimo pagrindą grindė aplinkybe, kad servitutu niekas nesinaudoja daugiau negu 10 metų dėl to, kad visi aplinkiniai sklypai turi privažiavimą iš J. A. gatvės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė panaikinti servitutą, nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms esami servitutai gali būti panaikinami tik tuomet, kai nustatyta tvarka bus nustatyti nauji servitutai (e.b.l. 36-38).

        CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto paskirtis nėra teisių naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu suteikimas konkrečiam asmeniui. Servituto turinį sudarančiomis teisėmis gali naudotis tie asmenys, kurių naudojimasis tomis teisėmis užtikrina viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023). Kelio servituto turinį reglamentuoja CK 4.117 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Žemės sklype esant nustatytam kelio servitutui, suteikiančiam teisę važiuoti transporto priemonėmis, ta žemės sklypo vieta, kurioje nustatyta teisė naudotis tokiu servitutu suteikiamomis teisėmis, bendriausia prasme servituto turėtojas turi teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti kaip pėsčiasis ir vesti už pasaito galvijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023).

        Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrkdymų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas 1998 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, atkuriant nuosavybę Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) piliečiams A.B ir F.B. 1998 m. liepos 21 d. (e.b.l. 62-63; 64-65). Žemės sklypo abrise pažymėta, kad šiaurėje žemės sklypas ribojasi su A.P namų valda ir R.G namų valda, vakarinėje sklypo dalyje - valstybinė žemė, rytinėje ir pietrytinė dalyje - asmeninio ūkio žemė (e.b.l. 60-61). Nuosavybės atkūrimo byloje esančiame žemės sklypų ribų 1998 m. liepos 21 d. paženklinimo-parodymo akto 7 punkte įrašyta, jog nustatyti servitutai „leisti kitiems asmenims pravažiuoti 4 m pločio keliu; leisti kitiems asmenims pravažiuoti 4 m pločio keliu“ (e.b.l. 66-67). Žemės naudojimo plotų 1998 m. liepos 22 d. eksplikacijoje 7 punkte nurodytas servitutinio kelio plotas 0,04 ha ir 9 punkte nurodytas servitutinio kelio plotas 0,03 ha (e.b.l. 68-69). Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2008 metais, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 2008 m. liepos 2 d. Nr. 59, 11 punkte apie servitutus nurodyta: S1-kelio servitutas (tarnaujantis daiktas)- 332 kv.m; S2-kelio servitutas (tarnaujantis daiktas)-341kv.m (e.b.l. 70-71). Tokie patys duomenys įrašyti ir 2008 m. rugpjūčio 11 d. IĮ „G.M“ matininko sudarytame žemės sklypo plane M1:2000. Pertvarkomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas kelio servitutas S1 ir S2 (tarnaujantis daiktas) (įregistravimo pagrindas 1998 m. gruodžio 21 d. Apskrities viršininko sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių aprašyme nurodyta – leisti kitiems asmenims naudotis 4 m. pločio keliu. Viešpataujančio daikto savininkas nenurodytas nei servitutą nustatančiame administraciniame akte, nei Nekilnojamojo turto registre.

        Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kelio servitutu suteikiama teisė naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia konkrečioje sklypo vietoje, susisiekimo tikslais. Tokia žemės sklypo vieta (servituto kelias) gali turėti kelio elementų Kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Svarbu, kad tokia žemės sklypo vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023, 48 punktas).

        Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Servituto pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti CK 4.130 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutas pasibaigia: jo atsisakius; tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; išnykus servituto būtinumui; suėjus senaties terminui. 

        Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimą dėl servituto panaikinimo, rėmėsi dviem įstatyme įtvirtintais servituto pasibaigimo pagrindais: išnykus servituto būtinumui (CK 4.135 straipsnis) ir suėjus senaties terminui (CK 4.136 straipsnis).

        Servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių (išnykusio būtinumo) pagrindas plačiau atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

        Servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminio tokių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, reikalaujančiam servituto panaikinimo (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019, 33 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog negalimos situacijos, kad, teisėtai priimtu administraciniu aktu nustačius kelio servitutą, būtų neaiškus jo turinys (servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi svetimu žemės sklypu susisiekimo tikslais teisės). Tais atvejais, kai administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinys nėra nurodytas pačiame administraciniame akte, jis nustatomas pagal su tokiu administraciniu aktu tiesiogiai susijusius teritorijų planavimo dokumentus, kurie privalo būti parengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023, 49 punktas). 
Aiškinant (nustatant) servituto turinį jis negali būti keičiamas: siekdamas, kad teismas nustatytų kitokį servituto turinį, nei patvirtina byloje surinkti įrodymai, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl servituto turinio pakeitimo įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.112 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nei servitutą nustatančiuose administraciniuose aktuose, nei Nekilnojamojo turto registre nėra nurodytas viešpataujančio daikto savininkas. Iš minėtų administracinių aktų turinio, teritorijų planavimo dokumentų darytina išvada, kad nustatant ginčo kelio servitutą, buvo siekiama užtikrinti neapibrėžto asmenų rato naudojimąsi anksčiau egzistavusiu bendrojo naudojimo keliu, kuriuo patenkama prie skirtingų Pupinės kaimo sklypų. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog minėtas servitutas buvo skirtas išimtinai patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teritorijų planavimo dokumentų labiau tikėtina, kad šis servitutas skirtas užtikrinti Pupinės kaimo sklypų susisiekimą su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis (e.b.l. 97-98). Tokį servituto nustatymo faktinį pagrindą pripažįsta ir ieškovas, reikšdamas ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai, o ne žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui.

Aplinkybių pasikeitimą, sudarantį pagrindą panaikinti servitutą, ieškovas grindžia tuo, kad visi aplinkiniai žemės sklypai turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl gretimų sklypų savininkų teisės patekti į savo sklypus gali būti užtikrintos ir be ginčo servituto. Tačiau privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo ir nustatant ginčo servitutą Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas pravažiavimas matosi 1992 m. ir 2000 m. žemėtvarkos planuose (e.b.l. 104; 105). Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. rašte nurodyta, kad panaikinus servitutą nebus užtikrinta galimybė įvažiuoti į gretimą žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 31-33).         

S. V. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bylos aiškinamojo rašto (e.b.l. 14-) dalyje 1.3 „Esamos būklės analizė“ nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas). Žemės sklypas ribojasi su Valstybiniu žemės fondu, (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypais kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių ribos suformuotos atliekant kadastrinius matavimus. Be to, dalyje 1.5 „Informacija apie atidalintus žemės sklypus“ nurodyta, kad privažiavimai iki žemės sklypų yra iš (duomenys neskelbtini), projektuojamais sklypais Nr. 28 ir Nr. 29 (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ir servitutiniais keliais, sprendiniu brėžinyje pažymėtais indeksais S1, S2. Žemės sklypuose proj. Nr. 5, Nr. 28, Nr. 19 ir Nr. 29 yra paliekamas esamas servitutas indeksai S1-1 (129 kv.m), S1-2 (40 kv.m), S1-3 (120 kv.m) ir S1-4 (43 kv.m). Dėl minimų servitutų naikinimo ar vietos pakeitimo bus sprendžiama vėliau, kai bus registruoti RC padalinti sklypai. Taigi, minėtame žemės sklypo pertvarkymo projekte yra pripažįstama kelio servituto būtinybė, vietoje panaikinti servituto, nustatant naujus servitutus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, jog turi būti iš esmės pasikeitusios konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Taigi, reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

Aukščiau nurodytame aiškinamajame rašte pateikti ginčo žemės sklypo pertvarkymo sprendiniai patvirtina, jog būtinybė kelio servitutui nėra išnykusi, nes servituto S1 panaikinimo galimybė yra siejama su būtinybe nustatyti naujus kelio servitutus, siekiant užtikinti susisiekimą tarp žemės sklypų. Vien aplinkybė, jog patekimas į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra užtikrintas iš (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog servituto poreikis yra išnykęs, kadangi ginčo servitutas nustatytas ne tik patekimo į minėtą žemės sklypą tikslu, o neapibrėžtam asmenų ratui ir, panaikinus ginčo servitutą, šiam tikslui būtina nustatyti naujus servitutus.

Ieškovas visiškai nepateikė įrodymų, patvirtinančių CK 4.136 straipsnyje nustatytam servituto panaikinimo pagrindui pagrįsti, t. y. jog ginčijamas kelio servitutas nenaudojamas daugiau nei dešimt metų.

        Aiškinamajame rašte dėl servitutinio kelio nurodyta, kad įgyvendinant projekto sprendinius esamas servitutinis kelias (tarnaujantis daiktas), sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksais S1-1, S1-2, S1-3 ir S1-4, siūlomas naikinti, nes servitutinio kelio natūroje nėra (pridedama fotonuotrauka) ir jis nereikalingas, nes privažiavimas į gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės (e.b.l. 39). Kaip minėta, ginčo kelio servitutu nustatyta teisė naudotis ne tik antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu, tačiau taip pat ir pėsčiųjų taku bei taku galvijams varyti. Taigi, vien aplinkybė, jog ginčo servituto vietoje natūroje nėra kelio, skirto važiuoti transporto priemonėmis, nepatvirtina aplinkybės, jog minėtas servitutas apskritai nenaudojamas daugiau nei dešimt metų nei kaip pėsčiųjų takas, nei galvijams varyti.

        Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų servituto pasibaigimo pagrindų, nustatytų CK 4.135 ir 4.136 straipsniuose, o aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai, teritorijų planavimo dokumentai patvirtina, jog panaikinus ginčo servitutą, tinkama susisiekimas tarp teritorijoje esančių žemės sklypų nebūtų užtikrintas, nenustačius naujų servitutų. Todėl panaikinti ginčo servitutą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

        Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 22,75 EUR, priteisiamos iš ieškovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. S. (G. S.) valstybei 22,75 EUR (dvidešimt du eurus, septyniasdešimt penkis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Lidija Valentukonytė