Civilinė byla Nr. e2A-105-943/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00744-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, E. T. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egavi“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Egavi“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KDS grupė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Klaipėdos administratoriai“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarp atsakovių bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Egavi“ ir ieškovės atliktą 1 077 796,44 Eur įskaitymą; 2) įskaitymą pripažinus negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti bankrutavusiai UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 1 077 796,44 Eur reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „KDS grupė“, priteisti bankrutavusiai UAB „KDS grupė“ 1 077 796,44 Eur reikalavimo teisę į UAB „Egavi“, priteisti UAB „Egavi“ 1 077 796,44 Eur reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Kauno dujotiekio statyba“; 3) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. įskaitymas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarp šalių sudarytas susitarimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo visos trys šalys įskaitė viena kitos atžvilgiu turimus reikalavimus 1 077 796,44 Eur sumai – atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ įskaitė (sumažino) ieškovės prievolę, ieškovė įskaitė (sumažino) atsakovės UAB „Egavi“ prievolę, o atsakovė UAB „Egavi“ įskaitė (sumažino) atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prievolę. Susitarimo sudarymo metu ieškovė buvo skolinga Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 3 893,80 Eur, darbuotojams – 730,15 Eur. 2017 m. rugpjūčio 15 d. duomenimis, ieškovė turėjo 14 474 063,10 Eur turto ir 9 357 242,25 Eur įsipareigojimų kreditoriams. Pagal 2019 m. rugpjūčio 15 d. ieškovės apskaitos duomenis pradelsti ieškovės įsipareigojimai sudarė 8 483 471,70 Eur. 2017 m. rugpjūčio 15 d. duomenimis ieškovė turėjo 8 392 026,72 Eur vertės finansinį turtą – investicijas į dukterines įmones. Šį turtą, be kita ko, sudarė BUAB „Būsto industrijos grupė“ (apskaityta vertė – 1 725 284,57 Eur), BUAB „Gasoil“ (apskaityta vertė – 262 053,20 Eur), atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ (apskaityta vertė – 498 791,75 Eur) akcijos. Šios bendrovės jau turėjo neišvengiamų finansinių sunkumų ir netrukus joms buvo iškeltos bankroto bylos. Tai leidžia teigti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės turto vertė buvo ne didesnė nei 6 987 933,58 Eur.

2.1.                      Dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sudarant susitarimą ir atliekant įskaitymą buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas. Ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, o atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ turėjo tik penktąja eile tenkintiną reikalavimą, kuris ginčijamu susitarimu buvo tenkinamas, nors ieškovė tuo metu turėjo trečiąja eile tenkintinų reikalavimų. Susitarimo sudarymo metu ieškovė turėjo 9 357 242,25 Eur kreditorių reikalavimų, iš kurių 8 483 471,70 Eur jau buvo pradelsti.

2.2.                      Dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju yra visos CK 6.66 straipsnyje bei teismų praktikoje įtvirtintos Susitarimo pripažinimo negaliojančiu sąlygos. Kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtinta bendra 8 210 532,11 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Ieškovė turėjo 8 483 471,70 Eur pradelstų kreditorių finansinių reikalavimų. Ginčijamas įskaitymo sandoris pažeidžia kreditorių teises. Ieškovei esant faktiškai nemokiai, suteikta pirmenybė vienam kreditoriui – atsakovei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ – patenkinti savo reikalavimą. Ieškinys pareikštas nesuėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nutartimi buvo pratęsęs terminą ieškovės sudarytiems sandoriams išanalizuoti iki 2019 m. vasario 15 d. Tai reiškia, jog apie susitarimu pažeistas ieškovės ir jos kreditorių teises ieškovė galėjo sužinoti iki pat 2019 m. vasario 15 d. Ieškinys pareikštas 2019 m. rugpjūčio 12 d., todėl senaties terminas nėra praleistas, kadangi jis baigiasi 2020 m. vasario 15 d. Skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ieškovei nebuvo jokios prievolės ginčijamam sandoriui sudaryti. Šalys, sudariusios atlygintinį daugiašalį sandorį buvo nesąžiningos. Sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas ir ieškovė neprivalo jo įrodinėti. Skolininkė – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurį skolininkė kontroliuoja. Nagrinėjamu atveju susitarimo sudarymo metu ieškovė kontroliavo atsakovę UAB „Egavi“, kadangi ieškovė turėjo 100 procentų atsakovės UAB „Egavi“ akcijų, o UAB „Egavi“ turėjo 94,67 procentų atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ akcijų. Kreditorių reikalavimai nukreipiami į turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Siekiant apginti ieškovės kreditorių interesus, jų reikalavimai nukreiptini į ginčijamais sandoriais grąžintiną turtą visa apimtimi.

2.3.                      Dėl teisinių pasekmių susitarimą pripažinus negaliojančiu. Susitarimo negaliojimo teisinės pasekmės yra analogiškos sandorį pripažinus negaliojančiu tiek CK 1.80 straipsnio, tiek CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl tenkinus ieškinį visos jo šalys grąžintinos į status quo: ieškovei priteisiant 1 077 796,44 Eur reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Egavi“, atsakovei UAB „Egavi“ priteisiant 1 077 796,44 Eur reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, o atsakovei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, priteisiant 1 077 796,44 Eur reikalavimo teisę į ieškovę.

3.       Atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, atstovaujama nemokumo administratorius V. L., atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti.

4.       Atsakovė UAB „Egavi“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą praleidus ieškinio senaties terminą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

6.       Teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartyje, kuria UAB „KDS grupė“ iškelta bankroto byla, vadovavosi ieškovės finansiniais duomenimis apie turimo turto vertę bei pradelstus įsipareigojimus 2017 m. spalio 30 dienai. Ir nors 2020 m. vasario 18 d. Luminor Bank AS (toliau – Luminor Bank) rašte ieškovės nemokumo administratoriui nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. pradelstų palūkanų / delspinigių mokėjimų nebuvo, tačiau tame pačiame rašte nurodyta, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ jau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų garantijų gavėjui, o 2017 m. rugpjūčio 25 d. bankas įspėjo kredito gavėjus apie sutarties nutraukimą. Iš to teismas padarė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė nebuvo pajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų limito sutarties pagrindu bankui, dėl ko bankas 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Ta aplinkybė, kad bankas tik 2017 m. rugpjūčio 25 d. įspėjo kredito gavėjus dėl kredito sutarties nutraukimo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė susitarimo sudarymo metu buvo moki, o tapo nemokia tik po susitarimo sudarymo, nes kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė susitarimo sudarymo metu jau turėjo neįvykdytų finansinių įsipareigojimų bankui. 2017 m. lapkričio 15 d. dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei kreipėsi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius, nes ieškovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2017 m. lapkričio 3 d. sudarė 13 882,83 Eur, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas 15 640,32 Eur VSDFV Kauno skyriaus kreditorinis reikalavimas. Ieškovė, būdama skolinga ir VSDF biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, ginčijamu Susitarimu suteikė pirmenybę kreditorei UAB „Kauno dujotiekio statyba“, tuo pažeisdama kitų kreditorių reikalavimus.

7.       Kadangi Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nemokumo administratoriui buvo pratęstas terminas ieškovės sudarytiems sandoriams išanalizuoti iki 2019 m. vasario 15 d., todėl nemokumo administratoriui pareiškus ieškinį teismui 2019 m. rugsėjo 19 d., teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas ginčijant susitarimą nėra praleistas.

8.       Teismas atmetė atsakovės UAB „Egavi“ argumentą, kad šalys privalėjo sudaryti susitarimą ir atlikti įskaitymą, nes bankas inicijavo ieškovei priklausančių UAB „Egavi“ akcijų pardavimą tam, kad 2006 m. sausio 30 d. finansinių įsipareigojimų limitų sutartis Nr. 1136-06FI nebūtų nutraukta, o gautos lėšos būtų nukreiptos ieškovės bei įmonių grupės įsipareigojimų bankui sumažinti. Teismas nustatė, kad finansinių įsipareigojimų limitų sutartis buvo nutraukta, todėl teismo vertinimu, šalys ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, nes šiuo atveju neegzistavo joks privalomas teisinis pagrindas – nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei vienašaliai įsipareigojimai – sudaryti ginčijamą įskaitymo sandorį.

9.       Taip pat teismas pripažino, kad visos trys susitarimo šalys buvo nesąžiningos, nes jos žinojo ar turėjo žinoti apie ieškovės sunkią finansinę padėtį ir jos turimus kreditorius. Susitarimas sudarytas tarp ieškovės ir atsakovų, kuriuos sandorio sudarymo metu ieškovė kontroliavo: pagal UAB „Egavi“ akcininkų sąrašą ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo 100 procentų UAB „Egavi“ akcijų ir 94,67 proc. UAB „Kauno dujotiekio statyba“ akcijų. Be to, pasirašant ginčijamą susitarimą UAB „KDS grupė“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovavo tas pats asmuo – P. S..

10.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo susitarimą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, nes susitarimu buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, teismas konstatavo, kad bankroto administratorius neturi teisės ginčyti susitarimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms netenkinamas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Egavi“ prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismo išvada dėl ieškovės nemokumo susitarimo sudarymo metu iš esmės grindžiama prielaidomis, ne tik nesiremiant objektyvais skaičiavimais bei formaliai atmetant reikšmingus faktus, tačiau, ir nepagrįstai plečiamai aiškinant susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Priešingai, nei nurodoma sprendime, susitarimo sudarymo ir pasirašymo metu ieškovė nebuvo ir negalėjo būti nemoki. Realūs vykdytini ieškovės įsipareigojimai 2017 m. rugpjūčio 15 d. (ko pasėkoje ir susitarimo sudarymo bei pasirašymo metu) sudarė ne didesnę nei 1 776 997,02 Eur dydžio sumą. Teismas iš esmės pripažino visus ieškovės įsipareigojimus, nepaisant jų vykdytinumo (pradelsimo), dėl ko nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tiek ieškovės, tiek teismo teiginiai, jog susitarimo sudarymo metu ieškovės turtas sudarė ne didesnę nei 6 987 933,58 Eur dydžio sumą nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, atliktais vertinimais apie galimas akcijų vertes susitarimo sudarymo metu.

11.2.                      Siekiant nustatyti, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, turėjo būti nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės turtine būsena (mokumu / nemokumu) ir atsakyta į klausimus: ar sudarydama sandorį ieškovė jau buvo nemoki; ar dėl ginčijamo sandorio sudarymo ieškovė tapo nemokia; ar dėl sandorio reali ieškovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais sumažėjo ir (arba) jos nebeliko. Tačiau susiklosčiusioje situacijoje teismas ieškovės nemokumą susitarimo sudarymo metu vertino nepagrįstai plečiamai aiškindamas ieškovės į bylą pateiktą banko raštą dėl ieškovės skolos bankui 2017 m. rugpjūčio 15 d.

11.3.                      Teismas nevertino ir neanalizavo kokia buvo esminė ir pagrindinė banko sprendimo nutraukti sutartį priežastis, todėl realiai neįvertino to, ar būtent 2020 m. vasario 18 d. Luminor Bank rašte nurodyta aplinkybė (kuria buvo grindžiamas sprendimas) buvo esminė priežastis lėmusi sutarties nutraukimą, ko pasėkoje išvadą dėl ieškovės nemokumo susitarimo sudarymo metu padarė neteisėtai ir nepagrįstai. Ne ieškovė, o atsakovė BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį su banku dėl UAB „Okseta“ naudai išduotos garantijos, bankas nutraukė sutartį dėl kelių kompleksinių priežasčių, vien įsipareigojimas dėl UAB „Okseta“ garantijos nebuvo vienintelė priežastis sąlygojusi sutarties nutraukimą: iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo įkeistas banko pageidaujamas turtas, neįvykdytas įsipareigojimas sumokėti 124 952,00 Eur, buvo taikytas areštas bankui įkeistam turtui. Net ir vertinant, kad įsipareigojimas bankui dėl UAB „Okseta“ garantijos buvo pradelstas susitarimo pasirašymo metu – bendra ieškovės pradelstų įsipareigojimų suma niekaip nebūtų viršijusi pusės turto vertės (prie pradelstų įsipareigojimų sumos būtų prisidėjusi tik 124 952,00 Eur suma, kuri, susiklosčiusiu atveju, vertinant bendrą kontekstą, ieškovei nebūtų žymi), bankas 2017 m. rugpjūčio 25 d. tik pateikė pranešimą apie sutarties nutraukimą. Sutartis buvo nutraukta 2017 m. rugsėjo 4 d., o tai reiškia, kad skola bankui pradelsta tapo tik 2017 m. rugsėjo 4 d. Iki to laiko ieškovė ir įmonių grupė turėjo galimybę padarytus pažeidimus ištaisyti. Ieškovė pateikė 2018 m. rugpjūčio 30 d. auditoriaus A. M. audito ataskaitą, kurios IV skyriuje „Tikslus nemokumo momento nustatymas“ nurodyta, kad vertinant ieškovės pradelstus įsipareigojimus, nemokumas atsirado 2017 m. rugpjūčio 25 d., kai bankas nutraukė sutartį ir ši skola tapo pradelsta.

11.4.                      Neegzistuoja sąlygos (sąlygų visetas), kurioms esant galimas actio Pauliana taikymas. Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ieškovės turtas nesumažėjo – priešingai sumažėjo ieškovės įsipareigojimų kreditoriams apimtis. Susitarimas buvo sudarytas ir įskaitymas buvo atliktas būtent dėl to, kad bankas inicijavo ieškovei priklausančių atsakovės UAB „Egavi“ akcijų pardavimą tam, kad 2006 m. sausio 30 d. finansinių įsipareigojimų limito sutartis nebūtų nutraukta, o gautos lėšos būtų nukreiptos ieškovės bei įmonių grupės įsipareigojimų bankui sumažinimui. Prieš atsakovės UAB „Egavi“ akcijų pardavimą susitarimo sudarymas ir įskaitymo atlikimas buvo būtinas, kadangi atsakovės UAB „Egavi“ akcijų pardavimui buvo ypatingai svarbi UAB „Egavi“ finansinė padėtis bei akcijų vertė (derybos ir ikisutartiniai santykiai, akcijų pirkėjo iškeltos sąlygos numatė būtinybę atlikti ginčijamą susitarimą). Būtent dėl susitarimo ir jo pagrindu atlikto įskaitymo ieškovė už UAB „Egavi“ akcijas gavo būtent tokią kainą, kuri tenkino banko interesus ir kurią gavęs bankas sutiko su UAB „Egavi“ akcijų pardavimu (buvo išvengta ženkliai didesnių praradimų, nuostolių), o akcijų pirkėjas sutiko šias UAB „Egavi“ akcijas įsigyti. Tai buvo esminė ir viena svarbiausių sandorio sąlygų. Ieškovė ir atsakovė BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ dėl minėtų sandorių sudarymo turėjo beveik 2 mln. Eur finansinės naudos, kadangi atsakovė UAB „Egavi“ perėmė 1,2 mln. Eur dydžio įsipareigojimą iš atsakovės BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“, o atsakovės UAB „Egavi“ akcijų pirkėjas sumokėjo 0,7 mln. Eur už akcijas. Šių lėšų gavimas (prievolės dengimas) realiai sumažino tiek ieškovės, tiek atsakovės BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ solidarius įsipareigojimus.

12.       Ieškovė BUAB „KDS grupė“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

12.1.                      Apeliantė iškreipia bylos faktines aplinkybes ir aiškiai priešingai traktuoja bylos rašytinių įrodymų turinį. Rašte apie sutarties nutraukimą, bankas nurodė, kad bankui nėra įkeistas tam tikras turtas, bei nėra įvykdytas įsipareigojimas sumokėti bankui sumą, kurios pagal banko garantiją pareikalavo UAB „Okseta“. Apie banko rašte nurodytus finansinių įsipareigojimų limito sutarties pažeidimus buvo žinoma visoms ginčijamo sandorio šalims, nes jos yra susijusios.

12.2.                      Nors 2017 m. rugpjūčio 15 d. duomenimis ieškovės negrąžinto kredito likutis bankui sudarė 3 937 519,27 Eur, bendra įsipareigojimų suma siekė 7 986 622,16 Eur, kadangi egzistavo 4 049 102,89 Eur skola pagal garantijas. Ieškovė žinojo, kad jos prievolė bankui yra solidari ir bankas turi teisę reikalauti visos prievolės įvykdymo tik iš ieškovės. Visiems šiems asmenims taip pat buvo (turėjo būti) žinoma, kad finansinių įsipareigojimų limito sutarties nevykdymo atveju bankas ją nutrauks ir 7 986 622,16 Eur siekiantys įsipareigojimai taps formaliai pradelsti. Reikalavimo teisės (ne)pradelsimas neturi jokio ryšio su reikalavimo teisės egzistavimu. Susitarimo sudarymo metu ieškovė turėjo ne daugiau nei 6 987 933,58 Eur vertės turto. Dar daugiau, ieškovės 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktoje audito ataskaitoje (15 lapas) nurodoma, kad jau 2016 m. gruodžio 31 d. realus ieškovės turtas buvo vertas tik 4 410 414 Eur. Realūs ieškovės įsipareigojimai kreditoriams ginčijamo sandorio sudarymo metu siekė 13 097 837,47 Eur, turto vertė neviršijo 6 987 933,58 Eur. 

12.3.                      Ieškovei akivaizdžiai neturint pakankamai turto visų kreditorių įsipareigojimų patenkinimui, ginčijamu susitarimu buvo atsiskaityta su vienu, pačios ieškovės valdomu kreditoriumi, tokiu būdu aiškiai ir grubiai pažeidžiant visų kitų ieškovės kreditorių teises bei interesus.

12.4.                      Vien tik formalus turto ir įsipareigojimų santykio vertinimas negali lemti išvados apie neva gerą ieškovės finansinę padėtį. Faktinį ieškovės nemokumą rodo ir susiklosčiusios aplinkybės: 1) 2017 m. liepos 25 d. sudaromas susitarimas su banku; 2) susitarimas nėra vykdomas ir visos ginčijamo sandorio šalys tai žino; 3) nepaisant to, 2017 m. rugpjūčio 16 d. sudaromas ginčijamas sandoris; 4) 2017 m. rugpjūčio 25 d. bankas informuoja suinteresuotus asmenis, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavusių finansinių įsipareigojimų limito sutarties pažeidimų, apie kuriuos šalys žinojo, sutartis bus nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 5 d.; 5) formalus ieškovės turto ir įsipareigojimų santykis tampa atitinkantis nemokumo sąvoką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje, praėjus tik 20 dienų nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos.

12.5.                      Apeliantės argumentai apie tariamai neatliktą sutarties nutraukimo priežasčių analizę neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi egzistuojant pažeidimams bankas turėjo teisę sutartį nutraukti pasirinkęs bet kurį iš sutarties nutraukimo pagrindų ar juos visus. Ieškovės įsitikinimu, esminė priežastis, lėmusi finansinių įsipareigojimų limito sutarties nutraukimą, buvo ieškovės ir kitų suinteresuotų asmenų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, kurį faktiškai kontroliavo pati ieškovė.

12.6.                      Ginčijamu susitarimu buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai ir ieškovė tai įrodė. Kad ieškovės turtas po ginčijamo sandorio sudarymo sumažėjo ir kreditoriai prarado galimybę patenkinti iš jo savo reikalavimus patvirtina ir faktas, jog ieškovės turėto turto jau nebeužteko visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

12.7.                      Įskaitymo sandorio esmė yra įskaityti priešpriešinius reikalavimus, todėl jį atliekant sumažėja tiek tokio sandorio šalių turtas (reikalavimo teisės), tiek įsipareigojimai. Nagrinėjamoje byloje sudarius ginčijamą sandorį, ieškovės kreditoriai prarado galimybę dengti savo reikalavimus iš apeliantės sumokėtų lėšų.

12.8.                      Apeliantė iškreipia 2017 m. liepos 25 d. susitarimo su banku bei ginčijamo sandorio esmę. Priešingai nei teigia apeliantė, bankas negalėjo inicijuoti konkretaus ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto – apeliantės akcijų – pardavimo, kadangi jis neturi tokios subjektinės teisės, o jos egzistavimo apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė. Iš 2017 m. liepos 25 d. susitarimo su banku turinio matyti, kad buvo siekiama mažinti ieškovės kreditavimo apimtis, numatyti tam tikrų grąžintinų sumų sumokėjimo terminus ir galimus lėšų šaltinius, taip pat užsitikrinti neįvykdytų prievolių įvykdymą. Lėšų grąžinimo šaltiniais šalių susitarimu buvo nurodytos ne tik apeliantės, tačiau ir kitos bendrovės akcijos, taip pat ir šių bendrovių nuosavybės teise valdomas turtas, t. y. 2017 m. liepos 25 d. susitarime numatyti 4 galimi lėšų šaltiniai, tačiau apeliantė nepagrįstai suabsoliutina tik vieną iš jų. 2017 m. liepos 25 d. susitarime su banku ginčijamas sandoris apskritai neminimas, todėl jo sudarymas akivaizdžiai neturėjo jokių sąsajų.

12.9.                      Apeliantės argumentai, susiję su apeliantės akcijų verte iki ir po ginčijamo sandorio sudarymo, nebuvo įrodinėjami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jie negali būti analizuojami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Taip pat apeliantė nepateikė visiškai jokių motyvų, galinčių pagrįsti apeliantės pateikto naujo įrodymo priėmimą.

12.10.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas ginčijamą sandorį teismo prašė pripažinti negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi jis sudarytas galiojant atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ turtui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – areštui. Ieškovė tokių aplinkybių nežinojo ieškinio rengimo ir pateikimo teismui metu, tačiau joms paaiškėjus, buvo pareikštas reikalavimas žodžiu teismo posėdžio metu. Nors skundžiamame sprendime apie šias aplinkybes nėra pasisakyta, ieškovė šiuo aspektu neteikė apeliacinio skundo, kadangi jos ir jos kreditorių interesai buvo apginti priimtu sprendimu. Nepaisant to, darytina išvada, kad ginčijamas sandoris yra niekinis ir negaliojantis ne tik pagal CK 6.66 straipsnį, tačiau ir pagal CK 1.80 straipsnį.

13.       Atsakovė BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

13.1.                      Ieškovė, sudarydama su banku sutartį ir prisiimdama iš sutarties kylančias prievoles. žinojo, kad ieškovės atsakomybė pagal sutartį su banku yra solidari, kaip ir tai, kad bankas turi reikalavimo teisę, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli bendraskoliai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

13.2.                      Vien aplinkybė, kad susitarimo sudarymo dieną bankas nebuvo nutraukęs sutarties su ieškove, nedaro pagrindo daryti išvados apie ieškovės tuo metu buvusį mokumą ar gerą finansinę padėtį, tuo labiau, kad netrukus (praėjus keletui dienų) po susitarimo sudarymo ieškovė gavo įspėjimą apie sutarties nutraukimą. Ieškovės įsipareigojimų bankui vykdymą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo labai detaliai ir padarė išvadas, kad susitarimo sudarymo metu ieškovė jau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų bankui ir jų neįvykdė (nepašalino pažeidimų), dėl ko bankas nutraukė sutartį, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir banko kreditorinis reikalavimas patvirtintas ieškovės bankroto byloje.

13.3.                      Apeliantė išskirtinai vertina ieškovės pradelstas skolas tik banko ir UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ atžvilgiu, tačiau nevertina šių skolų su kitais ieškovės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams. Pirmosios instancijos konstatavo, kad susitarimo sudarymo dieną ieškovė buvo nemoki, tokias išvadas teismas padarė detaliai įvertinęs faktiškai kiekvieną į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, vertino kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir šių įrodymų visumą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas. 

13.4.                      Šalys ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, nes šiuo atveju neegzistavo joks privalomas teisinis pagrindas – nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei vienašaliai įsipareigojimai – sudaryti ginčijamą įskaitymo sandorį neegzistavo.

13.5.                      Atsakovė tiesiog interpretuoja byloje esančius dokumentus, taip kaip jai yra palankiau ir subjektyviai vertina šių dokumentų, jų turinio, įrodomąją reikšmę (dėsto savo nuomonę), formaliai taiko kasacinio teismo praktiką, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos (priešingos) faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15.       Luminor Bank, ieškovė, atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Būsto industrijos grupė“ ir UAB „Gasoil“ 2006 m. sausio 30 d. sudarė finansinių įsipareigojimų limito sutartį Nr. 1136-06FI (bei vėlesnis sutarties pakeitimai), pagal kurią klientai turėjo teisę sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka naudotis 13 178 447,70 Eur dydžio finansinių įsipareigojimų limitu. 2017 m. liepos 25 d. tarp Luminor Bank, ieškovės, atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Būsto industrijos grupė“ ir UAB „Gasoil“ buvo sudarytas susitarimas Nr. 31 dėl 2006 m. sausio 30 d. finansinių įsipareigojimų limito sutarties Nr. 1136-06FI sąlygų pakeitimo. Susitarimo sudarymo dieną panaudota finansinių įsipareigojimų limito dalis buvo 9 651 291,33 Eur. Šalys susitarimu susitarė sumažinti finansinių įsipareigojimo limito sumą iki 9 700 000 Eur. Minėtu susitarimu ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bus parduotas atsakovei UAB „Egavi“ ir UAB „Elektros gelmė“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (konkrečiai nurodytas pačiame susitarime), kuris gali būti parduodamas kaip atskiras turtas arba parduodant valdančiųjų įmonių akcijas, taip pat, jog ne mažiau kaip 2/3 iš minėtų įmonių turto pardavimo gautų lėšų arba ne mažesnė kaip 1 000 000 Eur suma bus nukreipta padengti įsipareigojimus, kylančius iš 2006 m. sausio 30 d. Finansinių įsipareigojimų limito sutarties Nr. 1136-06FI. 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė pardavė 100 proc. UAB „Egavi“ akcijų pirkėjui A. S. įmonei „Branas“.

16.       2017 m. rugpjūčio 16 d. tarp ieškovės, atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir atsakovės UAB „Egavi“ sudarytas susitarimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo visos trys šalys įskaitė viena kitos atžvilgiu turimus reikalavimus 1 077 796,44 Eur sumai – atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ įskaitė (sumažino) ieškovės prievolę, ieškovė įskaitė (sumažino) atsakovės UAB „Egavi“ prievolę, o atsakovė UAB „Egavi“ įskaitė (sumažino) atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prievolę.

17.       Susitarimo sudarymo metu ieškovė buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai 3 893,80 Eur, darbuotojams – 730,15 Eur. 2017 m. rugpjūčio 15 d. duomenimis, ieškovė turėjo 14 474 063,10 Eur vertės turto ir 9 357 242,25 Eur įsipareigojimų kreditoriams. Pagal 2019 m. rugpjūčio 15 d. ieškovės apskaitos duomenis pradelsti ieškovės įsipareigojimai sudarė 8 483 471,70 Eur. Ieškovės turtą, be kita ko, sudarė BUAB „Būsto industrijos grupė“ (apskaityta vertė – 1 725 284,57 Eur), BUAB „Gasoil“ (apskaityta vertė – 262 053,20 Eur), atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ (apskaityta vertė – 498 791,75 Eur) akcijos.

18.       Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi UAB „Būsto industrijos grupė“ buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „Gasoil“ buvo iškelta bankroto byla. 

19.       Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Nutartyje konstatuota, kad UAB „KDS grupė“ 2017 metų spalio 30 dienai turėjo turto už 12 064 821 Eur, kurį sudarė materialus turtas (statiniai, įrenginiai, investicinis turtas (1 005 073 Eur), nematerialus turtas (prestižas, kitas nematerialus turtas – 671 458 Eur), finansinis turtas (įmonių grupės įmonių akcijos, paskolos asocijuotoms įmonėms – 8 818 055 Eur), kitas ilgalaikis turtas (685 398 Eur), trumpalaikis turtas (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, piniginės lėšos – 1 567 073 Eur). Teismas nustatė, kad ieškovė turi ir bankrutuojančių įmonių akcijų: UAB „Būsto industrijos grupė“ (akcijų vertė – 1 725 283 Eur), AB „Kauno dujotiekio statyba“ (akcijų vertė – 5 209 188 Eur), UAB „Gasoil“ (akcijų vertė – 262 053,2 Eur), todėl iš įmonės turto atėmė nurodytas akcijų vertes. Teismas nurodė, kad ieškovės finansinėje apskaitoje 594 072 Eur įvertintas įmonės prestižas, taip pat nepagrindus, koks buvo apskaitytas „kitas nematerialus turtas“ (77 385 Eur) neįtraukiamas į bendro turto masę, ir sprendė, kad įmonės turto vertė sudaro 4 196 838,8 Eur. Pagal ieškovės pateiktus duomenis įmonės pradelsti įsipareigojimai 2017 m. spalio 30 d. sudarė 4 107 657 Eur, tačiau teismas pradelstais įsipareigojimais laikė ir 3 948 916,93 Eur įsiskolinimą bankui Luminor Bank, 15 193,49 Eur skolą VSDFV Kauno skyriui, 28 215,22 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl teismas padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 8 099 982,64 Eur ir beveik du kartus viršija realiai turimą bendrovės turtą (4 196 838,8 Eur).

20.       Luminor Bank pateikė BUAB „KDS grupė“ bankroto administratoriui raštą dėl skolos bankui dydžio 2017 m. rugpjūčio 15 d., kuriame nurodoma, kad ieškovės (solidariai su BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, BUAB „Būsto industrijos grupė“ bei BUAB „Gasoil“) skola yra kilusi iš 2006 m. sausio 30 d. finansinių įsipareigojimų limito sutarties Nr. 1136-06FI su jos pakeitimais bei papildymais. Pagal sutartį, kredito gavėjams suteiktas limitas galėjo būti naudojamas kreditams, apyvartinėms lėšoms bei garantijoms / laidavimams. Pagal skolos detalizavimą 2017 m. rugpjūčio 15 dienai negrąžinto kredito likutis buvo 3 937 519,27 Eur, o bendra skola pagal garantijas – 4 049 102,89 Eur. Rašte nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 15 dienai UAB „Okseta“ naudai išleistos garantijos dar nebuvo išmokėtos, tačiau garantijos gavėjas jau buvo kreipęsis į Banką dėl garantijos sumų išmokėjimo, kadangi BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nevykdė prisiimtų įsipareigojimų garantijų gavėjui. Bendra negrąžinto įsipareigojimo bankui suma 2017 m. rugpjūčio 15 d. sudarė 7 986 622,16 Eur ir nors pradelstų palūkanų / delspinigių mokėjimų 2017 m. rugpjūčio 15 d. nebuvo, tačiau vienas iš garantijų gavėjų jau buvo kreipęsis į banką dėl garantijos sumos išmokėjimo. Iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo įvykdytas įsipareigojimas sumokėti bankui 124 952 Eur sumą, kurią pagal banko mokėjimo garantiją pareikalavo sumokėti UAB „Okseta“. Be to, kredito gavėjai buvo pažeidę kitas limito sutarties sąlygas, todėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu bankas įspėjo kredito gavėjus apie sutarties nutraukimą nepašalinus limito sutarties pažeidimų. Pažeidimai nebuvo pašalinti, todėl 2017 m. rugsėjo 5 d. limito sutartis banko buvo vienašališkai nutraukta. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas Luminor Bank 3 988 564,02 Eur kreditorinis reikalavimas.

Dėl reikalavimų, grindžiamų CK 6.66 straipsnio pagrindu

21.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

22.       Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).

24.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio, grindžiamo aptariamu sandorių negaliojimo pagrindu, pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl ieškinį tenkino. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Apeliantė teigia, kad priešingai nei nurodoma sprendime, susitarimo sudarymo ir pasirašymo metu ieškovė nebuvo ir negalėjo būti nemoki. Taip pat nurodoma, kad ginčijamu susitarimu kreditorių interesai pažeisti nebuvo, o susitarimą šalys sudaryti privalėjo ir jo sudarymo metu buvo sąžiningos. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimu.

Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos actio Pauliana sąlygos

25.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

26.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

27.       Nemokumo kriterijai ir / ar jų samprata CK 6.66 straipsnyje nėra nurodyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).

28.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu sandoriu kreditorių teisės buvo pažeistos, tačiau pažymi, kad kreditorių teisių pažeidimui taikant actio Pauliana neprivaloma įrodyti skolininko nemokumą dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analizuojant ginčijamo sandorio negaliojimą actio Pauliana pagrindu, svarbi ir aplinkybė dėl kreditorių teisių apsunkinimo gauti prievolės įvykdymą iš skolininko.

29.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčijamo susitarimo sudarymo metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 15 d. duomenimis turėjo 14 474 063,10 Eur turto, kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo faktiškai mažesnis, ir 9 357 242,25 Eur įsipareigojimų kreditoriams, iš kurių pradelsti įsipareigojimai buvo Valstybinei mokesčių inspekcijai 3 893,80 Eur, darbuotojams – 730,15 Eur ir BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ – 1 439 236,66 Eur. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatuota, kad bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo 8 099 982,64 Eur ir beveik du kartus viršija realiai turimą bendrovės turtą (4 196 838,8 Eur). Teismas, nutaręs iškelti ieškovei bankroto bylą, dėl tikslaus nemokumo atsiradimo momento minėtoje nutartyje nepasisakė, tačiau matyti, jog pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius pareiškime iškelti bankroto bylą atsakovei UAB ,,KDS grupė” nurodė, kad atsakovė ieškovui yra skolinga 15 193,49 Eur, o įsiskolinimai pradėjo didėti nuo 2017 metų gegužės mėnesio, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 21 iki 1. Pareiškėjas Luminor Bank, kuris taip pat kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „KDS grupė“, nurodė, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 7 185 503,69 Eur. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtinta bendra 8 210 532,11 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Pažymėtina, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovė turėjo tik 875,17 Eur pinginių lėšų, iš kurių 871,20 Eur buvo kasoje, o 3,97 Eur banko sąskaitose.

30.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad realiai ieškovės turto vertė buvo ne didesnė nei 6 987 933,58 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas iš ieškovės nurodyto turto išskaičiavo ieškovės finansinį turtą – BUAB „Būsto industrijos grupė“, BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir BUAB „Gasol“ akcijas, kurių bendra vertė buvo nurodyta 7 486 129,52 Eur, motyvuodamas tuo, jog šios įmonės jau turėjo finansinių sunkumų, dėl ko joms buvo taip pat iškeltos bankroto bylos, be to šis turtas taip pat nebuvo įtrauktas į ieškovės turimą turtą nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Apeliantės teigimu, bankroto bylos visoms pirmiau nurodytoms bendrovėms buvo iškeltos vėliau nei buvo sudarytas ginčijamas susitarimas, atitinkamai – 2018 m. vasario 19 d., 2017 m. lapkričio 28 d. bei 2017 m. gruodžio 21 d., todėl nelogiška teigti, kad akcijos, kaip ieškovės turtas, 2017 m. rugpjūčio 15 d. neturėtų būti vertinamas. 

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl galimos nurodytų įmonių akcijų vertės (ieškovės turto apimties) ginčijamo sandorio sudarymo metu, reikšmingi duomenys apie šių įmonių finansinę turtinę padėtį. Vadovaujantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi AB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo iškelta bankroto byla. Kaip matyti dėl UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi UAB „Požeminių linijų statyba“ (turinti 239 948,54 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Žemneva“ (turinti 29 965,09 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Rywal LT“ (turinti 43 458,16 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „ICC Engineering“ (turinti 6 352,50 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Šakių hidrotechnika“ (turinti 40 777,21 Eur kreditorinį reikalavimą), VSDFV Kauno skyriaus (turintis 230 982,43 Eur kreditorinį reikalavimą), E. L. (turintis kreditorinį reikalavimą 6 118,49 Eur sumai + 99,99 Eur vykdymo išlaidų), L. K. (turinti kreditorinį reikalavimą 1 377,66 Eur sumai + 40 Eur vykdymo išlaidų), A. R. (turinti kreditorinį reikalavimą 2 810,33 Eur sumai + 64 Eur vykdymo išlaidų), L. K. (turinti kreditorinį reikalavimą 2 359,56 Eur sumai + 56 Eur vykdymo išlaidų), I. B. (turinti kreditorinį reikalavimą 4 911,49 Eur + 79,99 Eur vykdymo išlaidų), D. Š. (turintis kreditorinį reikalavimą 10 594,35 Eur + 139,99 Eur vykdymo išlaidų), UAB „Kauno arena“ (turinti 15 306,66 Eur kreditorinį reikalavimą), Luminor Bank (turintis 7 219 392,55 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „SRS Servisas“ (turinti 9 402,64 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Ingeo“ (turinti 4 477 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Hotrema“ (turinti 267 892,93 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Elmeida“ (turinti 5 268,11 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Požeminė linija“ (turinti 32 672,78 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Mažeikių statybos kompanija“ (turinti 9 892,50 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Eltecha“ (turinti 80 556,43 Eur kreditorinį reikalavimą) ir UAB „Dujotiekis“ (turinti 249 101,47 Eur kreditorinį reikalavimą). Bendra kreditorių reikalavimų suma sudarė 8 514 098,85 Eur. Pirmasis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo gautas jau 2017 m. rugsėjo 25 d., todėl įvertinus tai, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, darytina išvada, jog AB „Kauno dujotiekio statyba“ jau 2017 m. rugpjūčio 16 d., sudarant ginčijamą susitarimą, turėjo finansinių sunkumų. Be to, nutartyje, kuria UAB „Kauno dujotiekio statyba“ iškelta bankroto byla, pažymėta, kad bankroto byloje kartu su UAB „Požeminių linijų statyba“ pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei pateiktas ieškovės 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas suinteresuotiems asmenims, kuriame ieškovė (generalinis direktorius P. S.) pripažino, kad neturi pakankamai resursų tinkamai užbaigti prisiimtus įsipareigojimus.

32.       Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi UAB „Būsto industrijos grupė“ taip pat  iškelta bankroto byla. Dėl bankroto bylos iškėlimo 2017 m. spalio 22 d. kreipėsi Luminor Bank, kuris nurodė, kad UAB „Būsto industrijos grupė“ bei likusiems solidariems bendraskoliams tinkamai nevykdant sutarties, bankas 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu pranešė UAB „Būsto industrijos grupė“ ir kitiems solidariems bendraskoliams, jog nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutraukia sutartį bei paragino iki šio termino sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti visas priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus (mokėtina suma sudarė 7 185 503,69 Eur). Per nurodytą terminą įsipareigojimai bankui nebuvo įvykdyti, dėl ko buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Iškeliant bankroto bylą teismas nustatė, kad 2017 metų pirmajame ketvirtyje bendrovei priklausė 30 204 Eur vertės (trumpalaikis turtas) turtas, darbuotojų bendrovėje nebuvo, bendrovės vadovė atleista iš pareigų 2017 m. rugpjūčio 11 d. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad bendrovė veiklos nevykdo ir pajamų negeneruoja.

33.       Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „Gasoil“ buvo iškelta bankroto byla. Dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei taip pat į teismą kreipėsi Luminor Bank, nurodydamas analogiškas skolos susidarymo aplinkybei, kaip ir minėtai skolininkei UAB „Būsto industrijos grupė“. Šioje byloje sutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bei pati pateikusi duomenis, nurodė, jog pagal įmonės 2017 m. rugsėjo 11 d. kreditorių sąrašą (atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis), pradelsti įsipareigojimai kreditoriams minėtai dienai sudarė 11 833,59 Eur.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Būsto industrijos grupė“, UAB „Gasoil“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinę padėtį bei bankroto proceso eigą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovei priklausiusios šių bendrovių akcijos realiai neatitiko ieškovės finansiniuose dokumentuose nurodomos jų vertės, todėl ginčo sudarymo dieną ieškovės turtas buvo mažesnės vertės.

35.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu sprendimu nebuvo įvertinti ieškovės pradelsti įsipareigojimai ginčijamo sandorio sudarymo dieną. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu, teismas neprivalo nustatyti tikslios skolininko nemokumo atsiradimo datos, o būtina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimą dėl ginčijamo sandorio, t. y. ar dėl ginčijamo sandorio sumažėja (arba nebelieka) realios galimybės skolininkui atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

36.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki, o sudarytas sandoris dėl reikalavimų įskaitymo tik dar labiau pablogino jos finansinę padėtį.

37.       Kaip buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teismo, 2020 m. vasario 18 d. Luminor Bank rašte ieškovės nemokumo administratoriui nurodė, kad nors pradelstų palūkanų / delspinigių mokėjimų 2017 m. rugpjūčio 15 d. nebuvo, tačiau vienas iš garantijų gavėjų jau buvo kreipęsis į banką dėl garantijos sumos išmokėjimo. Iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo įvykdytas įsipareigojimas sumokėti bankui 124 952 Eur sumą, kurią pagal banko mokėjimo garantiją pareikalavo sumokėti UAB „Okseta“. Be to, kredito gavėjai buvo pažeidę kitas limito sutarties sąlygas, todėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 2017/30.56-17-3153 bankas įspėjo kredito gavėjus apie sutarties nutraukimą nepašalinus limito sutarties pažeidimų. Kadangi pažeidimai nebuvo pašalinti, 2017 m. rugsėjo 5 d. limito sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Tai, kad ieškovė neatsiskaitė su banku, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nebuvo pajėgi finansiškai. Net jei bankas nutraukė sutartį dėl kelių kompleksinių priežasčių ir įsipareigojimas dėl UAB „Okseta“ garantijos nebuvo vienintelė priežastis sąlygojusi sutarties nutraukimą, kaip teigia apeliantė, tai nepaneigia neatsiskaitymo fakto su banku šios nagrinėjamos bylos kontekste. 

38.       Byloje taip pat buvo pateikta ieškovės audito ataskaita, kurioje nurodoma, kad vertinant pradelstus ieškovės įsipareigojimus, ji nemokia tapo 2017 m. rugpjūčio 25 d., kai bankas nutraukė sutartį, tačiau pastebi, jog tikslus ekonominis nemokumas atsirado dar 2015 m. gegužės 17 d., kai buvo paskolintos lėšos UAB „Elektros gelmė“. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad atsakovės nemokumas ĮBĮ prasme būtų nustatytas 2017 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus vos 10 dienų nuo ginčijamo sandorio sudarymo, nepaneigia to, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki ir negalėjo nenumatyti, kad po ginčijamo sandorio sudarymo jos padėtis dar labiau pablogės. Išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jau 2017 m. spalio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo, Luminor Bank kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Be to, kaip minėta, nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą nurodoma, kad pareiškėja VSDFV Kauno skyrius pareiškime iškelti bankroto bylą atsakovei UAB ,,KDS grupė” nurodė, kad atsakovė ieškovui yra skolinga 15 193,49 Eur, įsiskolinimai pradėjo didėti nuo 2017 metų gegužės mėnesio, o bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovei buco susikaupusi ir 28 215,22 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be kita ko, LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017 metais dėl įsiskolinimų priteisimo iš ieškovės į teismą buvo kreipęsi ir kiti ieškovės kreditoriai – UAB „Ainava“, kurios sąskaitų ieškovė nebeapmokėjo nuo 2017 m. sausio 31 d., Evernord Partners UAB, kurios 2017 m. vasario 23 d. sąskaita buvo taip pat buvo neapmokėta, ir UAB „Inda“, kuriai ieškovė neapmokėjo net 2016 m. spalio mėn. pateiktų sąskaitų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantė, teigdama, kad įmonė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo moki, nenurodo, dėl kokių priežasčių ji neatsiskaitė su banku bei valstybės biudžetu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo (neva pirmosios instancijos teismas nesirėmė objektyviais duomenimis), bei šiuo aspektu išanalizavusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nustatydamas ieškovės faktinio nemokumo momentą (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.

39.       Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės faktinį nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu ir kitokį kreditorių teisių pažeidimą ginčijamo sandorio sudarymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ekonominė padėtis ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo metu atitinka nemokumo požymius CK 6.66 straipsnio taikymo prasme.

Dėl CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nurodytos actio Pauliana sąlygos

40.       Visų pirma pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje yra įvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų baigtinis sąrašas, todėl nustačius bet kurį iš šioje normoje nurodytų atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas būtų preziumuojamas ir jam tektų pareiga šią prezumpciją paneigti. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas dėl CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos taikymo yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad nesąžiningumo prezumpcija negali būti aiškinama plečiamai, nes ja nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą įrodinėja kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

41.       Sprendžiant dėl susitarimo šalių nesąžiningumo, nagrinėjimu atveju taikytina susitarimo šalių nesąžiningumo prezumpcija. Pagal CK 6.67 straipsnio 5 punktą šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, jei skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.). Susitarimo sudarymo metu ieškovė kontroliavo atsakovę UAB „Egavi“ (jai priklausė 100 procentų atsakovės UAB „Egavi“ akcijų), o UAB „Egavi“ turėjo 94,67 procentų atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ akcijų. Taigi, apeliantei kilo pareiga paneigti nesąžiningumo prezumpciją, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šios prezumpcijos nagrinėjamoje byloje nepaneigė.

42.       Apeliantė teigia, kad susitarimo sudarymas buvo būtinas, dėl to, jog bankas inicijavo ieškovei priklausančių atsakovės UAB „Egavi“ akcijų pardavimą tam, kad 2006 m. sausio 30 d. finansinių įsipareigojimų limito sutartis nebūtų nutraukta, o gautos lėšos būtų nukreiptos ieškovės bei įmonių grupės įsipareigojimų bankui sumažinimui. Prieš atsakovės UAB „Egavi“ akcijų pardavimą susitarimo sudarymas ir įskaitymo atlikimas buvo būtinas, kadangi atsakovės UAB „Egavi“ akcijų pardavimui buvo ypatingai svarbi atsakovės UAB „Egavi“ finansinė padėtis bei akcijų vertė (derybos ir ikisutartiniai santykiai, akcijų pirkėjo iškeltos sąlygos numatė būtinybę atlikti ginčijamą Susitarimą). Apeliantės teigimu, būtent dėl susitarimo ir jo pagrindu atlikto įskaitymo ieškovė už atsakovės UAB „Egavi“ akcijas gavo būtent tokią kainą, kuri tenkino banko interesus ir kurią gavus bankas sutiko su atsakovės UAB „Egavi“ akcijų pardavimu (buvo išvengta žymiai didesnių praradimų, nuostolių), o akcijų pirkėjas sutiko šias atsakovės UAB „Egavi“ akcijas įsigyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai neleidžia daryti išvados dėl susitarimo sudarymo privalomumo, o apeliantės pateikiama situacijos analizė tėra subjektyviu vertinimu pagrįsta pozicija.

43.       Apeliantė būtinybę sudaryti susitarimą grindžia 2017 m. liepos 25 d. tarp banko, ieškovės, atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Būsto industrijos grupė“ ir UAB „Gasoil“ sudarytu susitarimu Nr. 31 dėl 2006 m. sausio 30 d. finansinių įsipareigojimų limito sutarties Nr. 1136-06FI sąlygų pakeitimo. Kaip matyti, šiuo susitarimu ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bus parduotas atsakovei UAB „Egavi“ ir UAB „Elektros gelmė“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (konkrečiai nurodytas pačiame susitarime), tačiau apeliantė nutyli apie susitarime nurodomą sąlygą, kad turtas galėjo būti parduodamas kaip atskiras turtas arba parduodant jį valdančiųjų įmonių akcijas. Viena vertus, priešingai nei teigia apeliantė, susitarime nėra nurodoma, kad ieškovė privalėjo parduoti būtent atsakovės UAB „Egavi“ akcijas. Kolegijos vertinimu, šio susitarimo turinys taip pat neapima ieškovės pasirinkto būdo mažinti atsakovės UAB „Egavi“ finansinius įsipareigojimus. Kita vertus, 2017 m. liepos 25 d. susitarime su banku nėra jokių įsipareigojimų sudaryti ginčo susitarimą, t. y. šalių prisiimti įsipareigojimai bankui neįpareigojo šalių sudaryti tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą. Taip pat ir apeliantės akcijų pirkėjos A. S. įmonės „Branas“ pasiūlymas ieškovei nesukėlė jokių privalomų pareigų sudaryti ginčo susitarimą. Vien pirkėjo siūlomos pirkimo sąlygos negali būti kvalifikuojamas sandorio (ginčijamo susitarimo) privalomumu ieškovei, nes įskaitymo susitarimas ir akcijų pardavimo sutartis yra du skirtingi, tarp skirtingų šalių sudaromi sandoriai, o ieškovės siekiama įrodyti sąsaja šiuo atveju yra pernelyg nutolusi. Apeliantė taip pat neįrodinėjo BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prievolių perėmimo sąsajų su ginčijamu sandoriu. Dar daugiau, apeliantės teiginį, kad ginčijamo sandorio sudarymas buvo būtinas dėl įsipareigojimų bankui įvykdymo, paneigia ir tai, jog bankas limito sutartį vis dėl to nutraukė.

44.       Pažymėtina, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). Nagrinėjamu atveju neegzistavo nė viena iš pirmiau minėtų aplinkybių, kuri vadovaujantis teismų praktika, galėtų būti pripažinta kaip aplinkybė, pagrindžianti ginčijamo susitarimo sudarymo būtinybę. Apeliantės pateikiamas situacijos vertinimas dėl UAB „Egavi“ akcijų pardavimo šiuo atveju nepagrindžia ieškovės prievolės sudaryti ginčijamą sandorį. UAB „Egavi“ akcijų pardavimo sutartis yra 2017 m. liepos 25 d. susitarimo su banku pasekmė, o sąsajos su ginčijamu susitarimu neturi.

45.       Apeliantė akcentuoja, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Egavi“ veikė įmonių grupėje, todėl dengiant vienos įmonės įsipareigojimus buvo dengiami ir kitos įmonės įsipareigojimai kreditoriams, atsakovės UAB „Egavi“ akcijų pardavimo sandoris buvo naudingas tiek ieškovei, tiek atsakovei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“. Pardavus akcijas gautos lėšos (700 001 Eur) buvo naudojamos bendriems ieškovės, atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bei likusios įmonių grupės interesams, o atsakovės UAB „Egavi“ akcijoms taikytas įkeitimas – panaikintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai tik pagrindžia ieškovės siekį užtikrinti būtent įmonių grupės interesus, suteikiant prioritetą įmonėms, susijusioms su ieškove (konkrečiai kreditorei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“), o ne siekį atsiskaityti su kreditoriais, kuriems, kaip konstatuota šioje nutartyje ir ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo pradelstų įsipareigojimų.

46.       Nors ieškovė ir apeliantė priklausė vienai įmonių grupei, tačiau pasirinktu būdu ieškovė pažeidė kitų savo kreditorių interesus, suteikdama pirmenybę kreditorei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, kuri įskaitė (sumažino) ieškovės prievolę, ieškovė įskaitė (sumažino) atsakovės UAB „Egavi“ prievolę, o atsakovė UAB „Egavi“ įskaitė (sumažino) atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prievolę. Papildomai pažymėtina ir tai, kad susitarime nurodomi ir šalių, sudarančių susitarimą, buhalterinę apskaitą vykdantys asmenys – ieškovės ir atsakovės UAB „Egavi“ buhalterinę apskaitą tvarkė tas pats asmuo – J. I., be to, pasirašant ginčijamą susitarimą UAB „KDS grupė“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovavo tas pats asmuo – P. S., todėl akivaizdu, jog šioms susitarimo šalims turėjo būti žinoma ieškovės finansinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su likusiais kreditoriais. Pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas spręsti, jog visos susitarimo šalys negalėjo nežinoti, kad atlikus įskaitymą ir tokiu būdu patenkinus BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimą anksčiau už kitus kreditorius, bus pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės bei teisėti interesai.

47.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė nurodytas aplinkybes dėl šalių, sudariusių ginčijamą įskaitymo sandorį, sąžiningumo ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą dėl šios actio Pauliana sąlygos egzistavimo.

48.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė įvardijo ir tai, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistas imperatyvas – reikalavimų įskaitymas atliktas galiojant teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-22849-950/2017, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-23059-955/2017, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-23142-955/2017 atsakovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas.

49.       Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). 

50.       Ginčijamu sandoriu atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ perleido savo 1 077 796,44 Eur reikalavimo teisę į BUAB „KDS grupė“. Reikalavimo teisė taip pat yra turtas (CK 1.112 straipsnis). Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus argumentus bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ir Kauno apylinkės teismo nutartimi 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-22849-950/2017, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-23059-955/2017, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-23142-955/2017 taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir tai sudaro savarankišką pagrindą 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarp atsakovių BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Egavi“ ir ieškovės atliktą 1 077 796,44 Eur įskaitymo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CPK 18 straipsnis). Nors savarankiškas reikalavimas byloje dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dėl to, kad jį sudarant buvo pažeisti teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti apribojimai, tačiau ši aplinkybė buvo nurodyta ieškovės, toks teismo atliktas kvalifikavimas nelaikytinas pareikštų reikalavimų ribų peržengimu. Tam tikrose situacijose veikti savo iniciatyva, nesant pareikštų reikalavimų, teismą įgalina CK normos. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad teismo nesaisto šalių nuomonė ir pareikšti reikalavimai, šalis procese gali būti nepareiškusi savarankiško reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau teismas dėl akivaizdaus sandorio negaliojimo fakto taiko niekinio sandorio teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent tokia procesinė situacija yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

51.       Šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius motyvus, konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino bei taikė tiek procesinės, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė ir atsakovė bankrutavusi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl joms bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.