Civilinė byla Nr. 2-838/2010

              Procesinio sprendimo kategorija:

              126.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Italinox Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „MC Service“ bankrotą tyčiniu, civilinėje byloje dėl bankroto pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MC Service“ vadovo D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MC Service“ (bylos Nr. B2-238-178/2010).

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

              Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartimi iškelta UAB „MC Service“ bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „MC Service“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

              Tretysis asmuo BUAB „MC Service“ kreditorius UAB „Italinox Baltic“ pateikė teismui pareiškimą, kurio prašė: pripažinti BUAB „MC Service“ bankrotą tyčiniu; pavesti UAB „MC Service“ administratoriui patikrinti šios įmonės sandorius, sudarytus nuo jos įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų UAB „MC Service“ veiklos tikslams ir/arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonės negali atsiskaityti su kreditoriais, negaliojančiais; informuoti ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas apie UAB „MC Service“ vadovo D. K. ir vienintelės akcininkės L. K. veiksmus, kuriuose yra nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, požymių (t. 2, b. l. 20-24; t. 3, b. l, 19-24). Nurodė, kad jau 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „MC Service“ buvo nemoki, o įmonės vadovas D. K., žinodamas sunkią įmonės finansinę padėtį, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įmonės finansinius įsipareigojimus, blogindamas įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. D. K., būdamas bankrutavusios UAB „Ginmeta“ direktorius ir vienintelis akcininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymų su UAB „Ginmeta“, kartu su savo sutuoktine L. K. įsteigė UAB „MC Service“, į kurią perkėlė visą UAB „Ginmeta“ veiklą. UAB „MC Service“ vadovas D. K. ir vienintelė akcininkė L. K., siekdami išvengti atsiskaitymų su UAB „MC Service“ kreditoriais, 2008 m. gegužės 8 d. įsteigė UAB „Drignis“, kurios pagrindinė veikla tokia pati kaip ir UAB „MC Service“. Be to, UAB „Drignis“ perdavė UAB „MC Service“ riziką, susijusią su materialiuoju turtu. Taigi, UAB „MC Service“ vadovas ir vienintelė akcininkė įmonės veiklą perkėlė į UAB „Drignis“, o riziką, susijusią su materialiuoju turtu perdavė UAB „MC Service“.

              Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „MC Sevice“ bankrotą tyčiniu. Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus dėl UAB „Ginmeta“ veiklos perkėlimo į UAB „MC Service“, nes šie argumentai susiję ne su UAB „MC Service“, o su UAB „Ginmeta“ galimu tyčiniu bankrotu. Dėl UAB „MC Service“ veiklos perkėlimo į UAB „Drignis“ teismas nurodė, kad dėl UAB „Drignis“ veiklos, kuri kai kuriais aspektais susijusi su UAB „MC Service“ veikla, UAB „MC Service“ galėjo negauti dalies užsakymų, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad buvo siekiama tyčinio UAB „MC Service“ bankroto. Nurodė, kad platus bendrovių galimų vykdyti veiklų sąrašas leidžia panašiose ūkio srityse vykdyti panašias arba tapačias veiklas, kas per se nereiškia, kad tokių bendrovių veikla siekiama bankroto viena kitai. Teismas pažymėjo, kad iš Creditinfo Lietuva įmonių duomenų bazės Infobanko matyti, kad pagrindinės bendrovių veiklos buvo skirtingos, todėl negalima daryti išvados apie UAB „MC Service“ veiklos perkėlimą į UAB „Drignis“. Nurodė, kad iš UAB „Drignis“ 2009 m. kovo 19 d. balanso priedo „Aiškinamasis raštas“ matyti, kad UAB „MC Service“ yra perduoda rizika, susijusi su materialiuoju turtu. Teismas sutiko su D. K. teiginiu, kad buvo padaryta techninė klaida, naudojant šabloną, nes neaišku, kaip minėtas rizikos perdavimas realiai galėtų pasireikšti, bei nepripažino įtikinamais trečiojo asmens argumentų, kad UAB „MC Service“ vadovas D. K., žinodamas apie įmonės nemokumą, nesiėmė priemonių dėl bankroto bylos iškėlimo, prisiėmė naujus įsipareigojimus, nepagrįstai sumažino UAB „Ginmeta“ naudai priteistą įsiskolinimą 2009 m. sausio 23 d. ir 2009 m. vasario 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis. Nurodė, kad net esant tokioms aplinkybėms, kai įmonės vadovas turi duomenų apie esamą įmonės nemokumą, nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali sąlygoti Įmonių bankroto įstatymo numatytų sankcijų jam taikymą, tačiau per se tai nereiškia tyčinio bankroto siekio. Be to, tam tikrais laikotarpiais įmonės padėtis gali pakankamai sparčiai pasikeisti, todėl trumpalaikis jos pablogėjimas ar pagerėjimas dar nereiškia nei įmonės bankroto, nei patikimo ilgalaikio stabilumo. Taip pat byloje pateikti skirtingi UAB „MC Service“ finansinės padėties skaičiavimai, t. y., kad 2008 m. viduryje įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 47 proc. arba 52 proc. balansinio turto, todėl tuo laikotarpiu, kai buvo sudarinėjami sandoriai su trečiuoju asmeniu, įmonė dar nebuvo akivaizdžiai nemoki. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi realiai nesumažėjo įmonės materialusis turtas ir piniginės lėšos.

              Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Italinox Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti trečiojo asmens pareiškimą dėl BUAB „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl skolininko nesąžiningumo. BUAB „MC Service“ 2008 m. birželio 30 d. balanse yra nurodyti klaidingi duomenys. Iš tikrųjų šios įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 540 177,21 Lt, t. y. 52,29 proc. įmonės balansinio turto (1 033 025 Lt), todėl viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą UAB „MC Service“ 2008 m. birželio 30 d. buvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų, kad administratorius teismui pateikė klaidingus dokumentus apie įmonės finansinę būklę 2008 m. birželio 30 d., dėl to padarė nepagrįstą ir dviprasmišką išvadą, kad įmonė buvo „ant ribos“ nemokumo prasme. UAB „MC Service“ vadovas D. K., žinodamas įmonės sunkią finansinę padėtį, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, didino įmonės finansinius įsipareigojimus UAB „Ginmeta“ ir kitiems kreditoriams, blogino įmonės atsiskaitymą su kitais kreditoriais. Tretysis asmuo su UAB „MC Service“ 2008 m. kovo 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „MC Service“ įsigijo iš trečiojo asmens 57 457,47 Lt vertės prekių, tačiau sumokėjo tik 2 760,65 Lt, bei, siekdamas išvengti skolos, apskundė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. preliminarų sprendimą, kuriuo trečiajam asmeniui buvo priteista 54 696,82 Lt skola, nors skolą pripažino. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Ginmeta“ priteista 151 953,70 Lt skola iš UAB „MC Service“, nors abiejų bendrovių direktoriumi ir atitinkamai akcininkais buvo D. K. ir L. K.. Pagal 2009 m. sausio 23 d. ir 2009 m. vasario 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis UAB „MC Service“ perleido UAB „Ginmeta“ reikalavimo teisę reikalauti iš UAB „Paberžės aerodromas“ ir UAB „Eika“ sumokėti 77 486,76 Lt sumą, dėl ko UAB „Ginmeta“ naudai priteistą įsiskolinimą sumažino 77 486,76 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi pagal UAB „MC Service“ vadovo D. K. pareiškimą UAB „MC Service“ iškėlė bankroto bylą. Šie ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008 m. viduryje ir 2009 m. pradžioje UAB „MC Service“ vadovas D. K. ir akcininkė L. K., žinodami apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, sąmoningai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrįstai patenkino vieno kreditoriaus UAB „Ginmeta“, kurio atitinkamai vadovu ir akcininke jie buvo, reikalavimą ir padarė žalos kitiems UAB „MC Service“ kreditoriams. Tokiuose D. K. ir L. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, požymių. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl BUAB „MC Service“ priklausančių pastolių 46 872 Lt vertės vagystės. Pažymėtina, kad pastoliai buvo pavogti prieš pat D. K. inicijuojant UAB „MC Service“ bankroto bylos iškėlimą.

2. Dėl bendrovės blogo valdymo, įtakojusio jos bankrotą. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo pateiktais Creditinfo Lietuva įmonių duomenų bazės Infobanko išrašais apie UAB „Ginmeta“, UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ pagrindines veiklas. Nurodyti duomenys gali būti bet kada koreguojami trečiųjų asmenų, jie nėra oficialūs ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kurie patvirtina, kad šių bendrovių veiklos buvo identiškos, t. y. metalo konstrukcijų gaminių gamyba ir jų didmeninė prekyba. Atsakovas 2009 m. spalio 9 d. atsiliepime patvirtino faktą, kad UAB „Ginmeta“ pagrindinė veikla buvo metalo dirbinių (kepsninių ir kitų sprecializuotų metalo dirbinių) gamyba ir jų didmeninė prekyba. BUAB „MC Service“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso priede „Metinis pranešimas“ nurodyta, kad bendrovės pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba metalo konstrukcijų gaminiais. UAB „MC Service“ pagal 2008 m. balandžio 18 d. sutartį su UAB „Eika“ įsipareigojo atlikti laiptinių turėklų gamybą ir montavimą, nerūdijančio plieno porankio gamybą ir montavimą, o pagal 2008 m. gegužės 6 d. sutartį su UAB „Paberžės aerodromas“ įsipareigojo atlikti turėklo iš nerūdijančio plieno gamybą ir montavimą, metalinės laiptasijos gamybą ir montavimą. UAB „Drignis“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso priede „Metinis pranešimas“ nurodyta, kad bendrovės pagrindinė veikla yra specializuota didmeninė prekyba ir kitų metalo gaminių gamyba. Be to, iš UAB „Drignis“ interneto puslapio ir BUAB „MC Service“ administratoriaus pateiktos UAB „Drignis“ PVM sąskaitos faktūros matyti, kad šios įmonės veikla yra metalinių konstrukcijų gamyba ir jų prekyba bei pastolių pakrovimo ir iškrovimo veikla, kurią vykdė ir UAB „MC Service“. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad minėtų bendrovių veiklos yra skirtingos. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Ginmeta“ veikla buvo perkelta į UAB „MC Service“, o iš pastarosios bendrovės – į UAB „Drignis“. Iš UAB „MC Service“ 2006 m. gruodžio 31 d. balanso priedo „Metinis pranešimas“ matyti, kad pagrindiniai šios bendrovės tiekėjai yra UAB „Ginmeta“ ir UAB „Melesta“. Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties matyti, kad BUAB „Ginmeta“ pagrindiniai kreditoriai yra UAB „Melesta“, UAB „Italinox Baltic“, UAB „Tobis“, UAB „Serpantinas“, UAB „Ruslava“, UAB „Metalo centras“, kurie yra ir BUAB „MC Service“ kreditoriai nagrinėjamoje byloje. Tai patvirtina faktą, kad UAB „MC Service“, pirkdama metalo vamzdžius iš tų pačių tiekėjų, vykdė tą pačią veiklą kaip ir UAB „Ginmeta“. Didžioji dalis UAB „MC Service“ darbuotojų, t. y. R. L., A. Č., V. B., P. P., buvo perkelti dirbti iš UAB „Ginmeta“. Šias aplinkybes patvirtina nagrinėjamoje byloje patvirtinti BUAB „MC Service“ darbuotojų kreditoriniai reikalavimai ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis. Trečiojo asmens nuomone, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. K., siekdamas išvengti atsiskaitymų su UAB „Ginmeta“ kreditoriais, sąmoningai kartu su savo sutuoktine L. K. įsteigė UAB „MC Service“, į kurią perkėlė visą UAB „Ginmeta“ veiklą. UAB „MC Service“ 2007-2008 metais dirbo nuostolingai, o 2008 m. birželio 30 d. jau buvo nemoki. Trečiojo asmens nuomone, UAB „MC Service“ vadovas ir vienintelė akcininkė L. K., manydami, kad įmonė yra nemoki ir siekdami išvengti atsiskaitymų su UAB „MC Service“ kreditoriais, 2008 m. įsteigė UAB „Drignis“ tuo pačiu adresu kaip ir UAB „MC Service“, kurios pagrindinė veikla yra tokia pati kaip UAB „MC Service“ ir UAB „Ginmeta“. Atsakovas 2009 m. spalio 9 d. atsiliepime nurodė, kad UAB „Drignis“ per 2009 m. pirmą pusmetį apyvarta sudarė 87 163,43 Lt, iš kurių 65 proc. sudaro didmeninė prekyba šašlykinėmis, o UAB „MC Service“ per 2009 m. pirmą pusmetį apyvarta sudarė 25 056 Lt, t. y. 3,4 karto mažesnė nei UAB „Drignis“. Trečiojo asmens nuomone, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kad UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ pagrindinės veiklos yra identiškos, kad UAB „MC Service“ nuo 2008 m. vidurio galėjo gaminti metalo gaminius ir jais prekiauti, tačiau ši veikla buvo perkelta į L. K. valdomą UAB „Drignis“, dėl ko UAB „MC Service“ negavo užsakymų ir pajamų iš ankščiau vykdytos veiklos bei tapo nemoki. Tokiuose D. K. ir L. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, požymių. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „MC Service“ veikla nebuvo perkelta į UAB „Drignis“, o UAB „MC Service“ dėl to negavo užsakymų bei pajamų ir tapo nemoki.

Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Italinox Baltic“ atskirąjį skundą BUAB „MC Service“ administratorius prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą. Nurodo, kad nesutinka su skundo argumentu, jog administratorius teismui pateikė klaidingus duomenis apie įmonės finansinę būklę 2008 m. birželio 30 d. BUAB „MC Service“ vadovas D. K. perdavė administratoriui visus įmonės dokumentus, taip pat buhalterinės programos „Rivilė“ duomenų bazę. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nurodymą pateikti informaciją, ar BUAB „MC Service“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės įmonės balansinio turto, buvo pateikti faktiniai duomenys, esantys duomenų bazėje. Administratoriaus pateiktos informacijos Klientų būklės (priedas Nr. 4) sąrašas apima tiek skolas tiekėjams (apskaitoma sąskaitoje 443), tiek gautus išankstinius apmokėjimus (apskaitoma sąskaitoje 444). Apelianto 2010 m. vasario 19 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose su priedais, kurie nepatvirtinti parašais, teigiama, kad skolos tiekėjams yra 527 201 Lt, nors faktinės skolos tiekėjams yra 482 879 Lt (sąsk. 443), o skirtumas – 44 322 Lt (sąsk. 444 ir kt.). Administratoriaus nuomone, rašytinių paaiškinimu priede Nr. 2 pakoreguotame balanse dirbtinai, šio skirtumo – 44 322 Lt suma, padidintos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, atitinkamai dirbtinai šia suma sumažintas nuosavas kapitalas. Dėl šios priežasties pakoreguotas balansas neatitinka tikrovės ir klaidina proceso dalyvius bei teismą. Faktiškai BUAB „MC Service“ pradelsti įsipareigojimai 2008 m. birželio 30 d. neviršijo pusės įmonės balansinio turto.

              Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Italinox Baltic“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „MC Service“ direktorius D. K. prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Atskirajame skunde nepateikta naujų argumentų, kurie nebuvo nurodyti apelianto pareiškimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dėl visų apelianto argumentų ieškovas išsamiai ir argumentuotai pasisakė 2009 m. spalio 9 d. atsiliepime.

              2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

              3. Neteisingi apelianto atlikti atsakovo finansinės būklės skaičiavimai, nes apeliantas remiasi neteisingu įmonės įsipareigojimų dydžiu „1 117 275 Lt“, kuris iš tikrųjų yra „1 072 953 Lt“. Todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad UAB „MC Service“ 2008 m. birželio 30 d. buvo nemoki. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2008 m. viduryje UAB „MC Service“ dar nebuvo akivaizdžiai nemoki, kad jos vadovas jau 2008 m. viduryje žinojo, jog įmonė yra nemoki. Be to, tarpinio (pusmečio) balanso vertinimas, praėjus ilgam laikotarpiui, ir jo vertinimas iš karto nėra lygiavertės procedūros.

              4. Apeliantas teisingai nurodo, kad 2009 m. sausio 20 d. UAB „Ginmeta“ naudai iš UAB „MC Service“ buvo priteista 151 953,70 Lt skola, tačiau klaidingai nurodo, kad skola buvo priteista D. K. valdomai bendrovei. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Ginmeta“ buvo pradėta bankroto procedūra, todėl skolos priteisimas bankrutuojančios įmonės naudai negali būti vertinamas kaip UAB „MC Service“ direktoriaus D. K. nesąžiningumas kitų UAB „MC Service“ kreditorių atžvilgiu.

              5. Teismas pagrįstai neanalizavo apelianto nurodomų prielaidų dėl UAB „MC Service“ pastolių vagystės, nes jos neturi faktinio ir teisinio pagrindo.

              6. Ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į kreditoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu išsamiai paaiškintas santykis tarp UAB „MC Service“ ir UAB „Ginmeta“ vykdytos gamybinės veiklos. Apeliantas nepaneigė šio paaiškinimo jokiais argumentais ir įrodymais. Vien apelianto nurodytais kriterijais (metalo konstrukcija ir metalo vamzdžių naudojimas) palyginus įmones, neįmanoma daryti išvadą apie jų veiklos tapatumą.

              7. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl UAB „MC Service“ veiklos perkėlimo į UAB „Drignis“ ar kad veiklos perkėlimo faktą pagrindžia aplinkybė, jog UAB „MC Service“ apyvarta per 2009 m. pirmą pusmetį buvo 3,4 karto mažesnė nei UAB „Drignis“. Apeliantas ignoruoja faktą, kad 2009 m. kovo 30 d. buvo iškelta UAB „MC Service“ bankroto byla, o ieškovo atsiliepime pateiktas šių bendrovių apimčių palyginimas paneigia apelianto prielaidas dėl UAB „MC Service“ veiklos perkėlimo į UAB „Drignis“.

              8. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ pagrindinės veiklos yra identiškos ir kad nuo 2008 m. vidurio metalo gaminių gamybos ir prekybos veikla buvo perkelta į UAB „Drignis“, dėl ko UAB „MC Service“ tapo nemoki, kurie prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir jo paties pozicijai. Šių bendrovių veiklos nebuvo identiškos, ir tai patvirtina apelianto nurodyta aplinkybė, kad 65 proc. UAB „Drignis“ apyvartos 2009 m. pirmąjį pusmetį sudarė prekyba šašlykinėmis (UAB „MC Service“ šašlykinių negamino ir jomis neprekiavo), o 2008 m. UAB „Drignis“ pajamų gavo tik iš pastolių krovos darbų. 2008 m. UAB „Drignis“ pajamos iš viso buvo 10 648 Lt, todėl šis faktas rodo, kad UAB „Drignis“ įsteigimas negali būti vertinamas kaip sąmoningas, iš anksto numatytas, kreditorių interesus pažeidžiantis D. K. ir L. K. veiksmas. Be to, apeliantas teigia, kad jau 2008 m. viduryje UAB „MC Service“ buvo nemoki, tačiau vėliau nurodo, jog įmonė tapo nemoki dėl veiklos perkėlimo į UAB „Drignis“.

              9. Būtina atsižvelgti, kad 2008 m. viduryje UAB „MC Service“ dar turėjo pakankamai užsakymų, vykdė sutartis dėl didelės vertės objektų ir gavo pajamų. Buvo planuojami būsimi užsakymai, tikimasi, kad nesužlugs pastolių nuomos verslas, o įmonės veiklos nutraukimas darbų sezono metu (šiltu metų laiku) būtų lėmęs dar didesnius nuostolius, todėl neteisingas tik formalus balanso rodiklių vertinimas, neatsižvelgiant į realią tuo metu buvusią situaciją.

              Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.).

Apygardos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas, prieštaringas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko, spręsdamas klausimą dėl UAB „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir materialinės teisės normas (CPK 329 str., 330 str., 338 str., ĮBĮ 2 str. 12 d., 20 str.).

              Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininko turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų, įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Be to, tyčinio bankroto požymiais gali būti aplinkybės, kad buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat, gresiant bankrotui, tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33). Be to, bankroto bylą nagrinėjantis teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu, įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato požymius, kurie leistų spręsti, kad, esant ir taip blogai įmonės ūkinei-finansinei padėčiai, kuri galėjo susidaryti dėl pokyčių rinkoje ar kitų aplinkybių, įmonės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą.

              Nagrinėjamoje byloje teismas nepakankamai ištyrė aplinkybes dėl UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ vykdomų veiklų pobūdžio ir UAB „Drignis“ įsteigimo. Apygardos teismas, nustatydamas, kad vienos įmonės pagrindinė veikla buvo statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir renginių nuoma, o kitos įmonės – medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, nepagrįstai vadovavosi tik UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje pateikta informacija apie minėtų įmonių vykdomas pagrindines veiklas, netyrė kitų įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl minėtų bendrovių veiklų (ne)tapatumo, jų net nepasiūlė pateikti byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 179 str. 1 d.).

              Apeliantas prašė UAB „MC Service“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir tuo pagrindu, kad įmonė jau 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau įmonės direktorius, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įmonės finansinius įsipareigojimus, tarp jų, apelianto teigimu, nepagrįstai patenkino vieno atsakovo kreditoriaus BUAB „Ginmeta“ (kurios direktoriumi ir savininku buvo ieškovas ir jo sutuoktinė) kreditorinį reikalavimą, sudarė reikalavimų perleidimo sutartis, tuo padarant žalos apeliantui ir kitiems atsakovo kreditoriams. Apygardos teismas netyrė šių aplinkybių ir jų tinkamai neįvertino (CPK 185 str.).

Antai, apeliantas ir atsakovo bankroto administratorius pateikė teismui skirtingus duomenis dėl UAB „MC Service“ finansinės būklės, buvusios 2008 m. viduryje, bei jos apskaičiavimus. Teismas šių dokumentų netyrė ir nepašalino prieštaravimų, t. y. tinkamai neištyrė, ar 2008 m. viduryje, UAB „MC Service“ pirkdama prekes iš apelianto, jau buvo nemoki ar nelikvidi, tačiau padarė prieštaringą išvadą, kuri neatitinka faktinių aplinkybių (CPK 185 str. 1 d.).

              Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su 2009 m. sausio 23 d. ir 2009 m. vasario 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, sudarytomis su UAB „Ginmeta“, nemotyvuotai teigdamas, kad nurodytomis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis realiai nesumažėjo atsakovo UAB „MC Service“ turtas, bei nesiaiškino ir neįvertino, ar minėtomis sutartimis nebuvo pažeistos apelianto ir kitų atsakovo kreditorių teisės bei teisėti interesai.

Apygardos teismas nesiaiškino atsakovo BUAB „MC Service“ kreditorių valios dėl atsakovo tyčinio bankroto nustatymo, net neinformavo atsakovo kreditorių apie trečiojo asmens prašymo pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu nagrinėjimą. Iš bylos duomenų matyti, kad klausimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo svarstomas atsakovo kreditorių susirinkime, o teismo posėdyje trečiojo asmens prašymas pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu buvo nagrinėjamas dalyvaujant tik vienam kreditoriui (apeliantui), kuris pateikė prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, ieškovui (UAB „MC Service“ direktoriui) ir atsakovo bankroto administratoriui. Bylos duomenimis, atsakovo kreditoriams (dalyvaujantiems byloje tretiesiems asmenims) net nebuvo pranešta apie teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas apelianto pareiškimas, vietą ir laiką, ir apskritai byloje nėra duomenų apie jų informavimą dėl tokio klausimo nagrinėjimo, pažeidžiant jų teises ir teisėtus interesus bei civilinio proceso taisykles. Byloje nėra duomenų, kad kiti BUAB „MC Service“ būtų palaikę ar kitaip išreiškę savo nuomonę dėl bankroto pripažinimui tyčiniu. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar įmonė (ne)buvo tyčia privesta prie bankroto, renka ir tiria įrodymus, todėl kreditoriai turi teisę teisme išsakyti savo nuomonę ir argumentus šiuo klausimu, paaiškinti svarbias su įmonės bankrotu susijusias aplinkybes.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad neištyrus ir nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių, tarp jų susijusių su UAB „Drignis“ įsteigimo aplinkybėmis bylos faktinių aplinkybių visumos kontekste, atsakovo UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ pagrindinių veiklų (ne)tapatumu, UAB „MC Service“ finansine padėtimi 2008 m. viduryje, įmonės vadovo (ieškovo) veiksmais, atliktais esant blogai įmonės finansinei situacijai, bei kitų aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė. Todėl galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, o nurodyto ir kitų aukščiau paminėtų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, dėl to panaikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, o atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.