Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-626/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53297-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.6.5; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.4; 1.1.8.6.5; 1.1.10.1; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos,
sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei,
dalyvaujant prokurorams Rolandui Imbrasui, Editai Ignatavičiūtei,
nuteistajam K. K., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,
nuteistajam M. K. (M. K.), jo gynėjams advokatams Daliai Bukelienei, Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),
nuteistajam A. P., jo gynėjoms advokatėms Ingridai Botyrienei, Lauretai Ulbienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų K. K., A. P., nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės Dalios Bukelienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 metų;
- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2019 m. sausio 15 d.
M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams;
- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. K. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš M. K. valstybės naudai nusikaltimo rezultatą - 500 Eur, gautus iš A. P., atitinkančią pinigų sumą.
K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;
- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. K. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti nusikaltimo darymo priemones: automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo dokumentais, rakteliais, mobilaus ryšio telefoną „BlackBerry“ Imei (duomenys neskelbtini) su Sim kortele, mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry“ Imei (duomenys neskelbtini) su Sim kortele, mobilaus ryšio telefoną NOKIA“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Sim kortele, elektroninį prietaisą „CC308+“, laidą ir instrukciją.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. P., M. K. ir K. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų - kanapių dervos ir šias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda, o būtent: A. P. neteisėtam įgijimui ir laikymui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų bei tokių medžiagų gabenimui kontrabanda, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje, iš anksto susitarė su M. K., pažadėdamas jam 5000 eurų atlygį, o M. K., ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje į bendrininkų grupės veiklą įtraukė K. K., pažadėdamas jam 1000 eurų atlygį. Po ko A. P., pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veiksmų planą, konspiracijos tikslais apsirūpino pats bei perdavė M. K. ryšio priemones-mobiliojo ryšio telefonus „Blackberry“ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“, kad nebūtų įmanoma užfiksuoti jų tarpusavio bendravimo, ir 2017 m. spalio 10 d. M. K. nuvežė į Lenkijos Respubliką, Gdansko miestą, bei degalinėje „BP“ organizavo susitikimą su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris Lenkijoje turėjo sudėti M. K. į automobilį narkotikus. Po ko, iš anksto įsigijęs ne savo vardu registruotą automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kėbule buvo įrengtos narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda skirtos slėptuvės, būdamas faktiniu specialiai narkotinių medžiagų kontrabandai paruošto automobilio valdytoju, 2017 m. spalio 11 d. Marijampolės mieste, nurodęs slėptuvių vietas, perdavė šį automobilį M. K., kuris parvairavo šį automobilį į Vilniaus miestą ir 2017 m. spalio 12 d., vykdydamas susitarimą su A. P., perdavė šį automobilį K. K. vykimui į Lenkijos Respubliką. Po ko, A. P. nurodymu, 2017 m. spalio 13 d., 5:30 val., K. K. automobiliu „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį lydintis automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Lenkijos Respublikoje, Suvalkų mieste, M. K. paliko savo automobilį ir toliau vyko vienu automobiliu „MB Vaneo“, kurį vairavo K. K., iki Lenkijos Respublikos Gdansko miesto, kur, 2017 m. spalio 13 d., apie 16:00 val., K. K. išlipo, o M. K. nuvairavo automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, su kuriuo 2017 m. spalio 10 d. A. P. jį supažindino Lenkijoje, ir paliko pastarajam šį automobilį narkotikų pakrovimui į kėbule įrengtas slėptuves. Vėliau, apie 18 val., tas pats asmuo minėtą automobilį perdavė M. K. pasakęs, kad įdėjo virš 200 kilogramų. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. K. pasiėmė K. K., kuris sėdo už automobilio „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir iš Lenkijos Respublikos Gdansko miesto minėtu automobiliu nuvažiavo į Suvalkų miestą, kur 2017 m. spalio 14 d., apie 6:40 val., M. K. paėmė savo paliktą automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikantis konspiracijos lydėdamas šį krovinį nuvažiavo į priekį. K. K. gabeno narkotines medžiagas kontrabanda iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, Kalvarijos – Budzisko pasienio kontrolės punktą, esantį Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo apylinkėse, ir tokiu būdu nepateikiant muitinės kontrolei kontrabanda gabeno labai didelį kiekį 242 524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kai 2017 m. spalio 14 d., apie 7:52 val., Kalvarijos sen., Trakėnų mst., Muitinės g. 22, automobilis „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K., buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK, kur atlikus minėto automobilio kratą jame įrengtose slėptuvėse buvo rasta ir paimta 24 2524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos.
2. A. P. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad ne vėliau kaip 2017 m. spalio 16 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos teleskopinį blakštą, kurį neteisėtai gabeno su savimi automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelėse ir jame laikė iki 2017 m. spalio 16 d., kai apie 19:10 val. minėto automobilio atliktos kratos metu adresu Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, minėtą nešaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; 2) panaikinti nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte; 3) nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 4) nuteistųjų A. P. ir M. K. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija); 5) nuteistajam A. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 13 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (taip pat ir su paskirta bausme pagal BK 258 straipsnio 2 dalį) ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 metų; vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. į bausmės laiką įskaityti nuteistojo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką.
4. Dėl nuteistųjų bendrininkavimo formos prokuroras pažymi, kad A. P., M. K. ir K. K. buvo kaltinami, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami organizuota grupe. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nuteistieji veikė ne organizuotoje, o bendrininkų grupe. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. P. ir M. K. veikimo bendrininkų grupe yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti A. P. ir M. K. veikimą bendrininkų grupe iš esmės motyvavo tuo, kad šiuo atveju nėra visų organizuotos grupės požymių. Teismas aptarė A. P. ir M. K. vaidmenis bei pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamieji planavo daryti daugiau nusikaltimų, tai buvo vienkartinis nusikalstamas sumanymas. Prokuroro nuomone, apygardos teismas neįvardijo jokių konkrečių teismų praktikoje išskiriamų organizuotos grupės požymių, kurie A. P. ir M. K. veiksmais šiuo atveju nebuvo nustatyti. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą apie A. P. ir M. K. veikimą organizuotoje grupėje.
4.1. Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamu atveju A. P. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamų veikų planą, surado kitą organizuotos grupės narį – M. K., jį aprūpino nusikalstamos veikos darymui reikalingomis priemonėmis, suderino M. K. susitikimą su narkotinių medžiagų tiekėju, prieš gabenant narkotines medžiagas kartu vyko į susitikimą su tiekėju. Nusikalstama veika buvo daroma pagal A. P. parengtą nusikalstamos veikos planą ir nurodymus. M. K. atliko ir nusikalstamos veikos organizatoriaus, ir vykdytojo funkcijas. A. P. įtrauktas į organizuotą grupę jis pastarojo nurodymu surado vairuotoją K. K. (kuris nepažinojo A. P. ir veikė bendrininkų grupe su M. K., nežinodamas apie organizuotos grupės egzistavimą) narkotinių medžiagų kontrabandai, taip pat kartu su A. P. pats vyko į Lenkijos Respubliką, kur šis buvo suorganizavęs susitikimą su asmeniu, turėjusiu įdėti į jo automobilį narkotines medžiagas. Grįžus į Lietuvos Respubliką, M. K. perėmė A. P. įgytą automobilį, skirtą narkotinių medžiagų gabenimui, ir perdavė jį K. K.. M. K. pagal A. P. nurodymą kartu su K. K. išvyko į Lenkijos Respubliką, iš pradžių atskirais automobiliais, po to - kartu narkotinių medžiagų gabenimui skirtu automobiliu. Gdansko mieste vairuotojui K. K. išlipus, M. K. nuvairavo automobilį asmeniui, su kuriuo jį buvo supažindinęs A. P., jam paliko automobilį ir vėliau jį paėmė su pakrautomis narkotinėmis medžiagomis. M. K. paėmė vairuotoją K. K., kuris iki Lietuvos Respublikos vairavo narkotinėmis medžiagomis pakrautą automobilį. M. K. iki vietos, kurioje buvo palikęs automobilį (Suvalkų), važiavo kartu su K. K., vėliau persėdo į savo automobilį ir laikantis konspiracijos, lydėdamas šį automobilį nuvažiavo į priekį, kirto Lenkijos-Lietuvos Respublikos sieną, ir taip važiavo iki tol, kol K. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas.
4.2. Taigi, kiekvienas iš A. P. suburtos organizuotos grupės narių - tiek jis pats, tiek M. K., turėjo jiems skirtas užduotis ir skirtingus vaidmenis. Abu organizuotos grupės nariai aiškiai suvokė jiems organizuotoje grupėje priskirtą funkciją, susitarė dėl nusikaltimų padarymo, aptarė pagrindinius bendrai daromos nusikalstamos veikos momentus. A. P., organizavęs nusikalstamos veikos padarymą ir kontroliavęs jos vykdymą, suprato tokių savo atliekamų veiksmų reikšmę, ėmėsi aktyvių veiksmų (mobiliojo ryšio telefonų perdavimo, automobilio narkotinių medžiagų kontrabandai įgijimo, kito organizuotos grupės nario supažindinimo su narkotines medžiagas turėjusiu perduoti asmeniu ir kt.) jo parengto nusikalstamos veikos plano įgyvendinimui. M. K. taip pat buvo žinoma ir suprantama susitarimo su A. P. esmė, konkrečiai jam paskirtas vaidmuo ir užduotys, visumoje būtinos ir reikalingos A. P. parengto nusikalstamos veikos plano įgyvendinimui. M. K. suprato priklausantis A. P. suburtai organizuotai grupei, joje atliko jam paskirtą užduotį surasti narkotines medžiagas gabensiantį vairuotoją ir pats tiesiogiai dalyvavo nusikaltimo padaryme - narkotinių medžiagų perėmime bei gabenime.
4.3. Prokuroro vertinimu, tai, jog šiuo konkrečiu atveju A. P. ir M. K. veikė organizuotoje grupėje, taip pat patvirtina ir jų padarytų nusikaltimų sunkumas, nusikaltimų mechanizmo sudėtingumas. Tokio sunkaus nusikaltimo, kaip labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda, padarymui šiuo konkrečiu atveju buvo reikalingas iš anksto parengtas detalus nusikalstamos veikos planas, nusikaltimų padarymui suburtas atitinkamas kiekis asmenų, kuriems priskirti konkretūs vaidmenys ir užduotys, susitarta dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir laiko, parūpintos nusikalstamos veikos priemonės, apgalvotos narkotinių medžiagų slėptuvės ir kt. Byloje nustačius tokias faktines aplinkybes, tai leidžia spręsti apie šiuo atveju buvusį itin didelį nuteistųjų A. P. ir M. K. organizuotumo lygį, nebūdingą bendrininkų grupei. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, organizuotos grupės narius siejo ankstesnė pažintis, taipogi susijusi su nusikalstama veika, nustatytas nevienkartinis jų veiksmų derinimas ir konspiraciniai ryšiai.
4.4. Prokuroras pažymi, kad A. P. ir M. K. susitarė padaryti vieną sunkų (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vieną labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, kurie patenka į BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimų kategorijas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino vienkartinį nusikalstamą sumanymą, kaip kriterijų, lemiantį A. P. ir M. K. bendrininkavimo formos nustatymą. Kaip minėta, esminę reikšmę bendrininkų ir organizuotos grupės atskyrimui, turi nusikaltime dalyvaujančių asmenų vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas, svarbiausių bendrai daromos nusikalstamos veikos momentų suderinimas, organizuotumo lygis, asmenų suvokimas priklausant organizuotai grupei ir kt., kas šiuo atveju bylos duomenimis ir buvo nustatyta.
4.5. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas A. P. ir M. K. veikimą bendrininkų grupe pripažino nepagrįstai, ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio turi būti pašalinta, o A. P. ir M. K. nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Į tai atsižvelgtina ir sprendžiant dėl A. P. skirtinos bausmės dydžio.
5. Dėl A. P. nepagrįstai nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kadangi savo parodymais padėjo nustatyti byloje faktines aplinkybes. Prokuroras su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes jos neatitinka teismų praktikos išaiškinimų.
5.1. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad viso ikiteisminio tyrimo metu A. P. kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino ir parodymų nedavė. Nuteistasis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų prisipažino tik teisiamojo posėdžio metu. Todėl toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra deklaratyvus siekis sušvelninti savo atsakomybę, pareikštas ne savanoriškai, bet dėl byloje surinktų įrodymų visumos, kuria buvo neginčytinai nustatytas A. P., kaip nusikaltimų organizatoriaus, dalyvavimas veikoje. Be to, A. P. viso baudžiamojo proceso metu ne tik nerodė jokio kritinio ir savo padarytus nusikaltimus smerkiančio požiūrio, bet ir apskritai neišreiškė jokios pozicijos dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, savo elgesio vertinimo. A. P. savo gailėjimąsi posėdžio metu išreiškė tik deklaratyviai, todėl jis negali būti vertinamas kaip nuoširdus. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis pateisino savo padarytą nusikalstamą veiką susidariusia nepalankia turtine padėtimi - įsiskolinimu, susijusiu su ankstesne nusikalstama veika. Tačiau A. P. neišreiškė jokio tvirto nusistatymo ateityje nebeužsiimti panašia veikla ir nenusikalsti, savo neteisėtos veiklos aiškiai nepasmerkė. Prokuroro nuomone, tokia A. P. pozicija nesudaro pagrindo teigti, kad jis savo elgesį vertina kritiškai ir išgyvena dėl padarytų nusikaltimų. Taigi, A. P. parodymų ir elgesio viso proceso metu nėra pagrindo vertinti, kaip prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas bei nuoširdaus gailėjimosi.
5.2. Prokuroras taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas A. P. parodymų davimo metu pateiktą įvykių versiją nepagrįstai priskyrė jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Prokuroras mano, kad nuteistojo sprendimas duoti parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jų davimas teisminio nagrinėjimo pabaigoje, prieš tai nedavus jokių parodymų, kurie kokiu nors būdu būtų reikšmingi nusikalstamos veikos tyrimui, nėra pagalba išaiškinant nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Visos su tiriama nusikalstama veika susijusios aplinkybės buvo nustatytos kitų procesinių veiksmų, tarp jų ir kito nuteistojo, realiai padėjusio tyrimui (M. K.), parodymų, pagrindu. A. P. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo pabaigoje nesuteikė jokios naujos, anksčiau nežinomos informacijos apie nusikaltimų padarymo aplinkybes ar nusikaltimus padariusius asmenis.
5.3. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo A. P. versijos apie motyvus, privertusius padaryti tiriamus nusikaltimus, pateikimas teisiamojo posėdžio metu, nesant jokių kitų tokią versiją patvirtinančių objektyvių duomenų, nėra pakankamas išvadai apie jo geros valios sąlygotą siekį atskleisti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis pateisino savo padarytą nusikalstamą veiką susidariusia nepalankia turtine padėtimi - įsiskolinimu, susijusiu su ankstesne nusikalstama veika, nurodė, jog dėl to asmenys jam ir jo artimiesiems grasino bei reikalavo daryti nagrinėjamus nusikaltimus. Tačiau šių asmenų, kurie, tikint parodymų nuoširdumu ir teisingumu yra neabejotinai susiję su nusikalstamomis veikomis, A. P. nenurodė. Nesant jokių nuteistojo A. P. teisme duotus parodymus patvirtinančių objektyvaus pobūdžio duomenų (nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė priverstas mirusio asmens, kitų asmenų apibūdinimai nesuteikia galimybės juos identifikuoti), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo parodymus vertinti, kaip padėjusius išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
5.4. Prokuroras pažymi, kad teisiamajame posėdyje duoti A. P. parodymai dalinai prieštarauja ir kito nuteistojo M. K. nuosekliems parodymams. Teisiamojo posėdžio metu M. K. su A. P. parodymais dėl jų susipažinimo vietos, sutartos gabenti narkotinės medžiagos kiekio, transporto priemonės markės ir kitų aplinkybių nesutiko. Be to, A. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad su juo dėl tariamos skolos niekas nesusisiekė ir jos nuo jo sulaikymo iki parodymų davimo teisme nereikalauja. Prokuroro nuomone, tai sustiprina abejones dėl A. P. teisiamojo posėdžio metu pateiktos įvykių versijos realumo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas A. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų negalėjo vertinti kaip tokių, kurie padėjo nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybes ir nusikaltimus padariusius asmenis.
5.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. P. pats pripažino faktinę aplinkybę ir ne savo naudai buvo nuoseklus, jog jis buvo informuotas apie didesnį narkotinių medžiagų kiekį ir tam neprieštaravo. Tai, anot apygardos teismo, parodo, kad A. P. prisidėjo nustatyti objektyvias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Prokuroras pažymi, kad, pagal A. P. parodymus, buvo tartasi dėl 80 kg narkotinės medžiagos pervežimo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas ir nuteistiesiems inkriminuotas disponavimas 242 kg 524 g narkotinės medžiagos. Remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, kanapių dervos labai didelis kiekis yra nuo 125 g. Todėl A. P. parodymai, kad jis sutiko su didesniu kiekiu ir to neneigė, nevertintini kaip pagalba išaiškinant nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis.
5.6. Prokuroro vertinimu, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nustatė A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl šį atsakomybę švelninanti aplinkybė turi būti panaikinta ir į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl A. P. skirtinos bausmės.
6. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyti motyvai, dėl kurių A. P. už jo padarytus nusikaltimus buvo paskirti atitinkami laisvės atėmimo bausmės dydžiai. Pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus ir neišdėstė argumentų, kodėl pagal BK 260 straipsnio 3 dalį A. P. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – artimą minimaliai sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti teismo išvadų dėl A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumu ir nuoseklumu.
6.1. Prokuroro vertinimu, kadangi skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad A. P. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe su M. K., taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančia nepagrįstai pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl bausmės nuteistajam A. P. skyrimo prieštarauja baudžiamajam įstatymui. Prokuroras mano, kad A. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios, neatitinka bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Todėl, vadovaujantis BK 61 straipsniu, A. P. už kiekvieną nusikalstamą veiką turi būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo: 1) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti teismo ekspertizę, pavedant ekspertams ištirti 2017 m. spalio 14 d. kratos metu rastą visą narkotinių medžiagų kiekį, nustatant grynąjį kanapių dervos kiekį bei juose esančios psichoaktyvios medžiagos koncentraciją; 2) ištyrus ir nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalyką, iš naujo paskirti jam bausmę ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam bausmę, švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bausmė; 3) išteisinti jį pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
8. Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismas pripažindamas jį įvykdžius labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tinkamai neištyrė esminio šios nusikalstamos veikos požymio, apibūdinančio veikos pavojingumą - veikos dalyko. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių dėl grynojo gabento narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekio, apsprendžiančio įvykdyto nusikaltimo pavojingumą ir sąlygojančio tinkamą kaltininko veiksmų teisinį vertinimą. Teismas savo išvadas dėl šios aplinkybės grindė prielaidomis, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, sukliudžiusį išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis).
8.1. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai), apžvalgoje (2.2. punktas) yra suformuluota aiški taisyklė, jog teismų praktikoje, nustatant BK 259-260 ir 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Reikalavimas nustatyti grynąjį narkotinės medžiagos - kanapių dervos - kiekį kildintinas ir tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“, kur nurodoma, jog lentelėje, kurioje pateikiami narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją medžiagą. Pagal lentelės 20 punktą, būtent tokiu būdu (nurodant grynąjį kiekį) turi būti nustatytas ir narkotinės medžiagos - kanapių dervos kiekis.
8.2. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, imperatyvias BPK nuostatas bei cituojamoje teismų praktikoje nustatytą vienareikšmę taisyklę, jog veikos dalyko kiekis turi būti patikimai ir neabejotinai nustatytas, šioje baudžiamojoje byloje buvo būtina atlikti cheminę narkotinių medžiagų ekspertizę, nustatant kiekvienoje iš 2017 m. spalio 14 d. kratos metu paimtos augalinės kilmės medžiagos plytelėje (2530 vnt. plytelių ir apie pusę plytelės dalies) esantį grynosios narkotinės medžiagos - kanapių dervos - kiekį bei kiekvienoje iš jų esančią psichoaktyvios substancijos koncentraciją. Tuo tarpu iš 2018 m. kovo 22 d. specialisto išvados Nr. 140-(6176)-IS1-1631 (t. 1, b. l. 23-24) turinio matyti, jog atliekant cheminį objektų tyrimą nebuvo ištirtas visas tyrimui pateiktų objektų kiekis, t. y. nebuvo nustatytas grynasis narkotinės medžiagos, esančios kiekvienoje iš tyrimui pateiktų plytelių, kiekis, taip pat nebuvo nustatyta kiekvienoje iš jų esančios psichoaktyvios substancijos koncentracija. Apeliantas mano, kad aptarti specialisto išvados trūkumai yra esminiai ir rodo, jog išvada dėl absoliučioje daugumoje plytelių tariamai esančių kanabinoidų yra tik preziumuojama.
8.3. Apeliantas pažymi, kad tokie narkotinių ar psichotropinių medžiagų parametrai, kaip grynasis kiekis, psichoaktyvios medžiagos koncentracija, lemianti konkrečios narkotinės ar psichotropinės medžiagos svaiginančias savybes, apsprendžia konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuo kurio tiesiogiai priklauso tiek nusikalstamos veikos pavojingumo įvertinimas, tiek teisingas bausmės konkrečiam kaltinamajam individualizavimas. Apelianto vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nesant objektyvių duomenų dėl 2017 m. spalio 14 d. kratos metu rastos narkotinės medžiagos grynojo kiekio ir psichoaktyvios medžiagos koncentracijos, jam negalėjo būti inkriminuotas neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis kvalifikuojantis požymis - labai didelis kiekis. Dėl šios priežasties jam inkriminuota nusikalstama veika gali būti kvalifikuota nebent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka turi būti iš naujo atliekamas įrodymų tyrimas ir skiriama narkotinių medžiagų ekspertizė grynajam kanapių dervos kiekiui bei joje esančios psichoaktyvios medžiagos koncentracijai nustatyti.
9. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai pripažino jo veiksmuose buvus šio nusikaltimo požymių. Tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu pagal BK 199 straipsnio atitinkamą dalį, privalo konstatuoti visus šios veikos požymius bei aiškiai aprašyti, kokiu būdu asmuo išvengė muitinio patikrinimo. Esminis momentas, apibrėžiantis šios veikos padarymo būdą, yra muitinės patikros išvengimas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad jis nepateikė muitinės kontrolei gabenamo nelegalaus krovinio - narkotinių medžiagų. Tačiau teismo konstatuotas muitinės patikros išvengimo būdas šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti nustatytas, kadangi neteisėto krovinio gabenimas vyko Europos Sąjungos valstybių narių, Šengeno zonos narių viduje, t. y. kur nėra nei nuolatinės sienos kontrolės, nei muitinės patikros procedūrų. Pagal 1985 m. birželio 14 d. Konvenciją dėl Šengeno susitarimo, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika, buvo panaikinta vidaus sienų kontrolė, šios Konvencijos 2 punkte įtvirtinant principinę nuostatą, jog vidaus sienas galima kirsti bet kuriame punkte, ir jas kertantys asmenys netikrinami. Sistemiškai Konvencijos 71 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog kovai su nelegaliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įskaitant kanapes, įvežimu, susitariančiosios šalys sustiprina asmenų ir krovinių, taip pat transporto priemonių kontrolę būtent prie išorinių sienų.
9.1. Apelianto nuomone, sisteminis minėto tarptautinės teisės akto, kuris yra implementuotas į Lietuvos teisės sistemą, bei BK 199 straipsnio nuostatų aiškinimas, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog neįmanoma padaryti kontrabandos nusikaltimo neteisėtai gabenant civilinėje apyvartoje draudžiamus ar ribojamus daiktus bei kitus objektus, juos gabenant per vidines Europos Sąjungos valstybių narių, kurios yra minėtos Šengeno Konvencijos dalyvės, sienas. Minėtu teisės aktu yra panaikinta bet kokia, tame tarpe ir muitinė, vidinių sienų kontrolė, todėl asmenų tikrinimas nėra atliekamas. Taigi, tokio gabenimo atveju objektyviai neegzistuoja nei privalomų pateikti muitinei daiktų, nei galimybė pateikti ar nepateikti jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengti. Asmuo, gabenantis per valstybių Europos Sąjungos narių vidaus sienas atitinkamą krovinį, negali atlikti baudžiamojo įstatymo draudžiamų valinių veiksmų ir vienu iš baudžiamajame įstatyme numatytų būdų išvengti muitinio patikrinimo. Todėl šiuo atveju neteisėto krovinio gabenimas Šengeno erdvėje, kaltininkui neatliekant realiai jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip muitinės patikros vengimas, negali būti papildomai kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Apelianto vertinimu, jo objektyviai atlikti veiksmai, t. y. neteisėtas narkotinių medžiagų gabenimas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, abiems šioms valstybėms esant minėtos Šengeno Konvencijos dalyvėms ir besiribojant vidinėmis Europos Sąjungos sienomis, turi būti kvalifikuojami tik kaip neteisėtas narkotinių medžiagų gabenimas pagal BK 260 straipsnį.
10. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas, paskirdamas jam bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, netinkamai taikė BK Bendrosios dalies nuostatas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), kas lėmė ir neteisingos bausmės paskyrimą (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Anot apelianto, kaip matyti tiek iš jam paskirtos bausmės dydžio, tiek iš lakoniškos teismo motyvacijos dėl bausmės dydžio parinkimo, visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, t. y. bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, ji neatitinka nei jo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo.
10.1. Apeliantas pažymi, kad, nors jo įvykdytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir yra labai sunkus, tačiau veikos aplinkybės, jos įvykdymo būdas rodo mažesnį pavojingumą nei tipinės šiuo BK straipsniu uždraustos veikos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju minėta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe, t. y. pačia paprasčiausia bendrininkavimo forma. Apelianto padarytas nusikaltimas - elementarus, jam įvykdyti nebuvo imtasi jokių sudėtingų parengiamųjų veiksmų, apsunkinančių nusikaltimo išaiškinimą ir pan. Šiuo atveju nebuvo nustatytas tikslas inkriminuojamą narkotinių medžiagų kiekį platinti, narkotinės medžiagos nebuvo jo bei kitų nuteistųjų įsigytos ir jomis nebuvo neteisėtai disponuojama bendrais ar kurio nors iš nuteistųjų asmeniniais nusikalstamo pobūdžio interesais. Apeliantas negavo ir nesiekė gauti kokios nors finansinės naudos iš šio nusikaltimo. Be to, jis organizavo žymiai mažesnio narkotinės medžiagos kiekio gabenimą nei buvo realiai pargabenta. Apeliantas taip pat pažymi, kad narkotinių medžiagų gabenimo iš Lenkijos į Lietuvą veiksmai buvo visiškai kontroliuojami policijos pareigūnų, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju jokia reali žala teisiniams gėriams, saugomiems BK 260 straipsniu, nebuvo padaryta, nes narkotinė medžiaga nepateko į nelegalią rinką, kadangi ji buvo surasta ir paimta ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto gabenimo metu. Be to, nagrinėjamu atveju buvo disponuojama narkotine medžiaga, kuri yra augalinės kilmės. Apelianto nuomone, aptartos aplinkybės rodo mažesnį jo inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumą.
10.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. P. asmenybės pavojingumas rodo, jog jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nors apeliantas praeityje (prieš 10 metų) buvo teistas, tačiau teistumas jau yra išnykęs, o Lietuvoje iki šiol jis nebuvo įvykdęs jokio nusikaltimo. Jis yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, t. y. apeliantas turi legalų pajamų šaltinį, todėl nusikalstamų veikų vykdymas nėra jo gyvenimo būdo dalis. Apeliantas prisipažino dėl savo nusikalstamo elgesio ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, suvokia savo elgesio netinkamumą, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo, kad šiuo metu jau yra pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti asmenį, jog jis laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų. Aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausmė gali sukurti priešingą įstatyme įtvirtintiems bausmės tikslams rezultatą.
10.3. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje yra akcentuojama, jog skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti ir nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių duomenų, apeliantas turi šeimą, kurioje auga mažametė dukra ir du jo sutuoktinės nepilnamečiai vaikai, kuriais nuteistasis nuolat rūpinasi. Be to, apeliantas turi senyvo amžiaus motiną, kuriai dėl jos sunkios sveikatos būklės yra reikalinga nuolatinė fizinė pagalba. Apelianto nuomone, net baudžiamajame įstatyme numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, turėtų itin neigiamos įtakos ne tik jo socialiniams ryšiams, bet ir jo šeimos fundamentaliems interesams. Paties apelianto sveikatos būklė taip pat yra sunki, todėl ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sukelti jo sveikatai neproporcingai neigiamas pasekmes.
10.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, nepakankamai įvertino nusikalstamos veikos padarymo motyvus. Apygardos teismas pripažino, kad byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, jog A. P. nusikalstami veiksmai buvo įtakoti trečiųjų asmenų - nenustatytų nusikalstamo pasaulio atstovų. Pastarieji grasino apeliantui, sumušė Ispanijos Karalystėje gyvenantį jo brolį G. P. ir privertė A. P. gabenti į Lietuvą jų nurodytas narkotines medžiagas, kaip kompensaciją už apelianto ankstesnius veiksmus, kai Švedijos Karalystėje jį sulaikius teisėsaugos pareigūnams buvo prarastas neteisėtas narkotinių medžiagų krovinys. Todėl teismo argumentai, kad A. P. buvo veikos iniciatorius, yra prieštaringi ir nepagrįsti. Anot apelianto, priešingai, minėti asmenys smurtu, grasinimais palaužė jo valią, todėl jo nusikalstami veiksmai buvo nulemti daryto išorinio poveikio, apribojusio pasirinkimo laisvę. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas ne tik sumenkino šių aplinkybių reikšmę jo asmenybės bei jo įvykdytos veikos pavojingumo vertinimui, bet ir nepagrįstai nepripažino jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose.
10.5. Apelianto vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybės pavojingumą (veikos įvykdymo motyvai ir aplinkybės, jo pozicija dėl pareikšto kaltinimo, jį charakterizuojantys duomenys, jo šeiminės aplinkybės, sveiktos būklė), leidžia spręsti, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslų pasiekimui yra būtina jo atžvilgiu taikyti itin ilgalaikį izoliavimą nuo visuomenės. Priešingai, visos aptartos aplinkybės rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą.
10.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, nors teismas kiekvienam iš nuteistųjų bausmę skiria individualiai, bausmių paskyrimo motyvai ir jų dydis kitų bendrininkų atžvilgiu yra svarbūs įvertinant apeliantui paskirtos bausmės adekvatumą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti jo bendrininko M. K. asmenybę, kaip ženkliai mažiau pavojingą nei jo. M. K. buvo aktyvus veikų vykdytojas, į nusikaltimą įtraukęs dar vieną asmenį (K. K.) ir jam vadovavęs. Be to, M. K., kaip ir jis (A. P.), praeityje yra teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Taigi, M. K. asmenybės pavojingumas šiuo aspektu iš esmės gali būti prilygintas jam. Tuo tarpu esminė aplinkybė, kuria vadovaujantis teismas šiam nuteistajam paskyrė ženkliai mažesnę laisvės atėmimo bausmę, yra ta, kad jis sutiko duoti jį (A. P.) kaltinančius parodymus dėl nusikalstamos veikos ir padėjo ją atskleisti. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra išskirtinė ir nerodo jokio išimtinio M. K. asmenybės mažesnio pavojingumo. Kaip nurodė apeliantas, jis taip pat visiškai prisipažino dėl įvykdytos veikos, davė išsamius parodymus ir gailisi dėl savo nusikalimų. Visos kitos jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės netgi leidžia konstatuoti sąlyginai mažesnį jo asmenybės pavojingumą nei M. K. asmenybė. Apelianto vertinimu, nei bylos duomenys, nei skundžiamo nuosprendžio motyvai neleidžia daryti išvados, kad jo asmenybė, lyginant ją su kitų nuteistųjų asmenybėmis, yra išskirtinai pavojinga.
10.7. Apeliantas mano, kad visos aptartos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumu, bei kitos gyvenimiškos aplinkybės, kurios yra reikšmingos parenkant bausmės dydį, neabejotinai rodo, kad jam paskirta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui ir užtikrina tik vieną iš bausmės tikslų - kaltininko nubaudimą. Tokia bausmė itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei apsunkintų sėkmingos resocializacijos perspektyvą. Apelianto nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai būtų pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmę.
10.8. Apeliantas pažymi, kad iš naujausios Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizės baudžiamosiose bylose dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų matyti, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos gana plačiai. Netgi esant kur kas nepalankesnėms aplinkybėms, apibūdinančioms veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą nei šiuo atveju, paprastai yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tokios kategorijos bylose nereikalaujama nustatyti kažkokių ekstraordinarių aplinkybių, nurodant, jog paprastai teismai, suprasdami ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams ir resocializacijos perspektyvai, turi įvertinti galimybę paskirti švelnesnę bausmę nei nustatyta įstatymo.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant šias nusikalstamas veikas; arba 2) skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, remdamasis prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios nebuvo neginčijamai patvirtintos byloje esančių duomenų visuma. Apeliantas mano, kad apygardos teismas nepašalino reikšmingų prieštaravimų, visas abejones aiškindamas jo nenaudai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir nekaltumo prezumpcijos principą bei nesilaikė suformuotos teismų praktikos.
12. Apeliantas pažymi, kad išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje byloje esančius įrodymus, yra akivaizdu, jog jis nežinojo, kad neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šias medžiagas kontrabandos būdu gabena per valstybės sieną. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė jo veiksmuose būtinojo šių nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jis suprato disponuojantis dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios apeliantas parodė, kad šių nusikaltimų jis nepadarė. Pagrindo abejoti jo duotais parodymais šioje baudžiamojoje byloje nustatyta nebuvo. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aiškiai nurodė nieko nežinojęs nei apie jo vairuojamame automobilyje esančias slėptuves, nei apie jose esantį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jis parodė, kad jis nežinojo, ką tiksliai gabena. Apeliantas numanė, jog tai galėjo būti vaistai nuo skausmo, kadangi M. K. jam buvo nurodęs, kad bus vežami kažkokie vaistai, tačiau nieko nelegalaus nebus. Jei jis (K. K.) būtų žinojęs, kad yra vežamos narkotinės medžiagos, niekada nebūtų sutikęs jų gabenti. Tai patvirtino ir nuteistasis M. K., kuris taip pat parodė, kad jam (K. K.) nesakė, jog bus gabenamos narkotinės medžiagos, ir kad pastarasis apie tai nieko nežinojo. Anot M. K., jei jis (K. K.) būtų žinojęs, kad bus gabenamos narkotinės medžiagos, būtų nesutikęs vairuoti automobilį. Tačiau šie jų parodymai skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai aptarti ir įvertinti.
13. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis prieš tai niekuomet nebuvo kaltinamas panašiomis nusikalstamomis veikomis ir, priešingai nei A. P. ar M. K., neturėjo jokios patirties su narkotinėmis medžiagomis. Byloje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, jog apelianto nepažįsta, jie neturi jokių duomenų apie tai, kad jis būtų kažkuo susijęs su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai leidžia teigti, jog jis pagrįstai negalėjo turėti jokių įtarimų, kad jo vairuojamame automobilyje bus vežama kažkas kita nei vaistai. Apeliantas nurodė, kad jis pasitikėjo M. K., nes iki šio įvykio niekada nebuvo jo apgautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šias medžiagas kontrabandos būdu gabenti per valstybės sieną. Jis nesuvokė, kad jo veiksmai, kuriais jis padeda M. K. gabenti siuntinį iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, yra susiję su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti neabejotinos išvados, kad apeliantas žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, kokia medžiaga disponuoja ir koks jos kiekis.
14. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog jis suvokė, kad nelegaliai gabenamas krovinys yra paslėptas, kadangi pats tuo įsitikino prieš kelionę apžiūrėjęs automobilio saloną ir jokių medikamentų nematęs. Apeliantas mano, kad iš šių aplinkybių galima spręsti, jog jis tik prieš kelionę apžiūrėjo automobilio saloną, tačiau vėliau nieko neapžiūrėjo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. K. kartu su juo vienu automobiliu atvyko į sutartą vietą - degalinę, kur apie 16.00 val. jis išlipo iš automobilio, o M. K. nuvairavo šį automobilį nenustatytam asmeniui pakrauti krovinį. Jis šio asmens nepažinojo ir nematė. Be to, jis netgi nebuvo automobilyje tuo metu, kai jis buvo pristatytas minėtam asmeniui (lenkui). Apeliantas taip pat nurodo, kad jis krovinio į automobilį neįdėjo, jo nematė ir negalėjo numatyti, kokios prekės bus patalpintos į automobilį, kadangi buvo įsitikinęs, jog nieko nelegalaus nebus. Nors apeliantas ir vairavo automobilį iki pat Lietuvos Respublikos sienos, tačiau visa tą laiką neturėjo jokio pagrindo įtarti, kurioje konkrečioje vietoje yra paslėptas krovinys. M. K. pasiėmus jį automobiliu, jis automobilio neapžiūrėjo, todėl buvo įsitikinęs, kad krovinys nėra paslėptas, nes tai nebuvo nelegalus krovinys. Šias aplinkybes patvirtino ir M. K.. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Apelianto nuomone, teismo nurodomas teiginys, kad jam buvo žinoma apie narkotines medžiagas ir didelį jų kiekį, yra tik prielaida. Vien faktas, jog jis vairavo „Mercedes Benz Vaneo“, negali būti pagrindas konstatuoti, kad jis, atsižvelgęs į automobilio dydį, galėjo įvertinti, kokį kiekį narkotinių medžiagų yra įmanoma jame patalpinti. Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, kad gabena draudžiamas medžiagas, žino jų didelį kiekį ir siekia tai daryti.
15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kuo pasireiškė K. K. inkriminuotas narkotinės medžiagos disponavimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad disponavimas gali būti inkriminuojamas tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog nusikaltimo dalykas yra kaltininko žinioje. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio nėra galimybių nustatyti, kada prasidėjo K. K. inkriminuojama veika, kiek laiko ji truko ir kaip pasireiškė veikos objektyvusis požymis „disponavimas - gabenimas“. Apelianto nuomone, siekiant pagrįsti teiginį, kad narkotinėmis medžiagomis disponavo būtent jis, reikėjo nustatyti aplinkybes, įrodančias jo ryšį su rasta narkotine medžiaga. Tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apeliantas mano, kad jo veiksmai negali būti laikomi disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nes tuo metu, kai jis sužinojo apie šias medžiagas, jos jau buvo pareigūnų žinioje.
16. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad jis dėl veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant šias nusikalstamas veikas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip, tokiu atveju jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Apeliantas mano, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmės rūšis. Apeliantas pažymi, kad jis anksčiau neteistas, yra teigiamai charakterizuojamas, turi pastovų darbą. Todėl, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skiriant bausmes buvo aiškiai pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes kitiems asmenims, teistiems, atlikusiems aktyvius veiksmus, buvo paskirtos beveik analogiškos bausmės.
17. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėja advokatė D. Bukelienė prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti M. K. švelnesnes bausmės rūšis, negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sankcijose, bei paskirti subendrintą galutinę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; 2) netenkinus pirmojo prašymo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti M. K. švelnesnes bausmes, negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sankcijose, bei paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu; 3) išspręsti 261,97 Eur, paimtų 2017 m. spalio 14 d. kratos metu pas M. K. automobilyje Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei išieškotinos iš M. K. valstybės naudai sumos dydžio klausimą.
18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į M. K. elgesį po nusikaltimų padarymo, į tai, jog jis padėjo nustatyti nusikaltimų organizatorių A. P., įvertino tai kaip svarbią išskirtinę aplinkybę ir pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, - 6 metus laisvės atėmimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju net ir tokia bausmė yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati, neproporcinga bei aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nors abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai ir abiem veikoms galioja tos pačios BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos.
19. Gynėja mano, kad apygardos teismas nepagrįstai M. K. pripažino aktyviausiu nusikaltimo vykdytoju. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos (M. K. ir A. P. parodymų, kratų, daiktų apžiūros protokolų) matyti, jog nusikalstamas veikas suorganizavo A. P.. Pastarasis susirado M. K. ir pasiūlė jam pargabenti iš Lenkijos didelį kiekį narkotinių medžiagų, vėliau minėtoje šalyje supažindino su nenustatytu asmeniu, kuris sukrovė narkotines medžiagas į automobilyje „MB Vaneo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančias slėptuves. A. P. taip pat nurodė M. K. veiksmų eigą, t. y. kada vykti į Lenkiją, kur palikti automobilį narkotinių medžiagų pakrovimui. A. P. parūpino nusikaltimų įrankius ir priemones, t. y. Marijampolėje nupirko automobilį su jau įrengtomis slėptuvėmis, perdavė M. K. mobiliojo ryšio telefoną su instaliuota bendravimo programėle „Sky“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. P. pagrįstai buvo pripažintas nusikaltimų organizatoriumi, o M. K. laikytinas nusikaltimų vykdytoju, t. y. asmeniu, tiesiogiai atlikusiu organizatoriaus jam nurodytus veiksmus.
19.1. Apeliantės nuomone, tokiu pat nusikaltimų vykdytoju laikytinas ir K. K., kartu su M. K. vykęs į Lenkiją ir 2017 m. spalio 14 d. sulaikytas vairuojantis automobilį „MB Vaneo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio slėptuvėse buvo paslėptos narkotinės medžiagos. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog M. K. atliko ne tik vykdytojo, bet ir organizacinius veiksmus, įkalbėjęs K. K. taip pat dalyvauti nusikaltimuose bei vadovavęs pastarajam narkotinių medžiagų gabenimo metu. Gynėja mano, kad vien ta aplinkybė, jog M. K. pasiūlė K. K. vykti kartu į Lenkiją, o vėliau nurodė jam laikytis A. P. sudaryto veiksmų plano (parūpino mobiliojo ryšio telefono korteles, kad jie galėtų nekontroliuojami tarpusavyje bendrauti, nurodė atskirai vykti per valstybės sieną), neįrodo, kad M. K. būtų atlikęs kokius nors savarankiškus organizacinius veiksmus. Jis kartu su K. K. veikė išimtinai tik vykdydami A. P. nurodymus. Šios faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios teismo išvados lėmė skirtingą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą – K. K. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu M. K. paskirta neproporcingai griežta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
20. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. K., A. P. ir K. K. veikė ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe, kadangi nėra visų organizuotos grupės požymių. Dėl šios priežasties M. K. neteko galimybės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Gynėja pažymi, kad M. K. visiškai pripažino savo kaltę, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė nuoseklius parodymus ne tik apie savo, bet ir apie bendrininkų veiksmus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų M. K. nuoširdžiai gailisi. Be to, M. K. aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. Pastarasis įvardijo ir padėjo nustatyti nusikalstamų veikų organizatorių A. P., dalyvavo BPK 158 straipsnyje numatytose procesinėse prievartos priemonėse ir, bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais nuo pat sulaikymo momento, savo aktyviais veiksmais padėjo jį sulaikyti. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. M. ir J. T. parodė, kad iki M. K. sulaikymo jie žinojo tik tiek, jog nusikalstamoje veikoje dalyvauja jis ir K. K.. Be to, M. K., parodydamas slėptuvę, padėjo pareigūnams rasti automobilyje paslėptas narkotines medžiagas. Pasak pareigūnų, jis yra prisidėjęs ir prie kitų nusikaltimų išaiškinimo. Apeliantės nuomone, būtent ta aplinkybė, jog M. K. parodymai ir aktyvus bendradarbiavimas su policijos pareigūnais padėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn šių nusikalstamų veikų organizatorių bei taip užkirsti kelią tolesnei nusikalstamai veiklai, turi ypatingos reikšmės sprendžiant bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, jog nebeliko vieno iš įstatyme numatytų pagrindų taikyti BK 391 straipsnio nuostatas, galimybės atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės praradimas turi būti kompensuojamas paskiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
21. Gynėja taip pat nurodo, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į tai, jog M. K. padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė kitiems asmenims jokių neigiamų pasekmių (narkotines medžiagas kratos metu paėmė policijos pareigūnai ir jos į apyvartą nepateko), todėl šių nusikalstamų veikų pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijoje. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, jog M. K. inkriminuotos nuskalstamos veikos buvo padarytos 2017 m. spalio mėn. Jų ištyrimas nebuvo sudėtingas, nusikaltimų vykdytojai sulaikyti iškart po nusikaltimų padarymo, netrukus buvo sulaikytas ir organizatorius, tyrimas nereikalavo sudėtingų ekspertizių ar kitokių veiksmų, kurių atlikimu būtų galima pateisinti pernelyg ilgą proceso trukmę. Tad šiuo atveju pernelyg užsitęsęs procesas laikytinas asmens teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
22. Anot apeliantės, vertinant M. K. asmenybę pažymėtina, kad jis Lietuvoje neteistas (Prancūzijoje buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas išnykęs), oficialiai dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs. Taigi, M. K. yra susietas tvirtais socialiniais ryšiais. Gynėja mano, kad sprendžiant bausmės skyrimo M. K. klausimą, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis ryžosi nusikalsti. M. K. turi neįgalų sūnų, kuriam reikia nuolat vartoti brangius insulino preparatus, kurių nuoma kas mėnesį kainuoja po 449,50 Eur. Nuolatinės išlaidos sūnaus gydymui buvo pagrindinė priežastis, lėmusi, jog M. K. ryžosi pažeisti įstatymus. M. K. žmonos mėnesinis darbo užmokestis šiuo metu yra 517,50 Eur (atskaičius mokesčius). Taigi, jos darbo užmokesčio pakanka tik insulino pompos nuomos išlaidoms padengti. M. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jo šeima ne tik atsidurtų žemiau skurdo ribos, bet ir netektų finansinių galimybių užtikrini sūnui nuolatinį tinkamą gydymą. Pačiam M. K. reikalingas stacionarinis gydymas, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), paskirti analgetikai, nuo 2020 m. spalio 21 d. įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę (duomenys neskelbtini) gauti. Gynėjos nuomone, paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir nesuteikus tinkamos medicininės pagalbos, M. K. ilgainiui gali tapti visiškai nedarbingu.
23. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. K. valstybės naudai nusikaltimo rezultatą - 500 Eur, t. y. tiek, kiek jis gavo iš A. P.. Gynėja pažymi, kad 2017 m. spalio 14 d. kratos metu pas M. K. automobilyje Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 261,97 Eur, kurie M. K. nebuvo grąžinti. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl šių pinigų nepasisakyta, jų klausimas neišspręstas. Apeliantė mano, kad nusprendus konfiskuoti minėtus 261,97 Eur, išieškotina valstybės naudai pinigų suma turėtų būti sumažinta iki 238,03 Eur (500 - 261,97).
24. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir: 1) maksimaliai sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį; arba 2) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio nuostatas ir svarstyti galimybę atidėti bausmės vykdymą; arba 3) paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į baudžiamojo įstatymo nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
25. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai neatsižvelgė į jo asmenybę. Apeliantas pažymi, kad jis neteistas, susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, per laikotarpį po nusikaltimo padarymo nebuvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, iki nusikaltimo padarymo sąžiningai dirbo, charakterizuojamas teigiamai, kartu su žmona rūpinasi ir prižiūri sūnų, kuris yra neįgalus, jam nuolat reikalinga medicininė pagalba bei tinkama priežiūra, kuriai kas mėnesį būtina skirti 450 Eur. Apeliantas šiuo metu pats turi rimtų sveikatos problemų, po nusikaltimo padarymo susirgo (duomenys neskelbtini), yra užregistruotas eilėje (duomenys neskelbtini) gauti. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti jo asmenybę, socialinius ryšius, šeimos ir ypač sergančio sūnaus gerovę ar net gyvybę. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad gabentos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, todėl reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta. Apelianto nuomone, visos šios aplinkybės rodo mažesnį padarytų nusikaltimų bei jo paties asmenybės pavojingumą.
26. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį įvardijo kaip „aktyviausią nusikaltimų vykdytoją, kuris ne tik atliko nusikaltimo vykdytojo veiksmus, bet susirado kaltinamąjį K. K. ir jam vadovavo neteisėtai gabenant nusikaltimo dalyką“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis tik vykdė A. P. nurodymus. Pastarasis pats jį surado ir pasiūlė už atlygį surasti vairuotoją, kuris iš Lenkijos gabentų narkotines medžiagas. Jis (M. K.) iš pradžių nesutiko, tačiau įkalbinėjamas A. P. paklausė kartu dirbančio K. K., ar šis norėtų už atlygį pervežti krovinį iš Lenkijos. Taigi, vertinti jo veiksmų kaip „aktyviausio nusikaltimo vykdytojo“ nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
27. Apeliantas nurodo, kad skundžiame nuosprendyje teismas nustatė pagrindą ir pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau paskyrė per griežtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, kad tokios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje. Apelianto vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam mažesnę bausmę. Juo labiau, kad jam 45 paras buvo taikoma pati griežčiausią kardomoji priemonė – suėmimas. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kito nuteistojo K. K. atžvilgiu taipogi taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau už tas pačias kartu padarytas nusikalstamas veikas paskyrė žymiai švelnesnes laisvės atėmimo bausmes. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei K. K., jis visiškai pripažino savo kaltę, padėjo atskleisti nusikaltimus, kas buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apygardos teismas, nepaisydamas šių aplinkybių paskyrė jam griežtesnę bausmę nei K. K.. Apelianto nuomone, jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė nei K. K..
28. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė ir nesvarstė galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Apelianto vertinimu, jei būtų priimtas sprendimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą iki 4 metų, atsirastų galimybė jo atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliantas mano, kad jis gali pasitaisyti neatlikdamas laisvės atėmimo bausmės, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti jam atidėjus bausmės vykdymą.
29. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. P., M. K., K. K. ir gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o jo apeliacinį skundą patenkinti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų K. K., nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės Dalios Bukelienės, nuteistojo A. P. apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl bylos įrodymų vertinimo ir K. K., A. P., M. K. veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija).
30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas netinkamai nustatė, kokia bendrininkavimo forma nuteistieji A. P. ir M. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jie veikė bendrininkų grupe, o ne organizuota grupe. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatoma, kad A. P. ir M. K. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, panaikintina nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe, ir nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų A. P., M. K., K. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurioje buvo numatyta, jog teismas parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, nustatytina nuteistųjų bausmės atlikimo vieta. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. dėl nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo, jų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, jiems paskirtų bausmių bei dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietos nustatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
31. Skundžiamu nuosprendžiu A. P., M. K. ir K. K. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu (242 kg 524 g) narkotinių medžiagų - kanapių dervos bei šias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant šias nusikalstamas veikas. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, gali būti kvalifikuota nebent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi prielaidomis, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. P. ir K. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų A. P. ir K. K. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų bei jų gynėjų versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistųjų kaltę padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) nustatytus nusikaltimus, pagrįsta pačių nuteistųjų A. P., M. K., K. K., taip pat liudytojų J. T. (J. T.), A. M. parodymais, specialisto išvada Nr. 140-(6176)-IS1-1631, apžiūros ir kratos protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.
33. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, tikrinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos turimą informaciją dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu bei šių medžiagų gabenimo kontrabanda į Lietuvą, 2017 m. spalio 14 d., apie 7.50 val., prie degalinės Circle K, adresu Muitinės g. 22, Trakėnai, Kalvarijos sen., buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K., taip pat netoliese minėtos degalinės buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K. (t. 1, b. l. 1). Iš 2017 m. spalio 14 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą automobilyje „Mercedes Benz Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje įrengtose slėptuvėse buvo rasti ir paimti iš viso 304 paketai, kaip įtariama su augalinės kilmės narkotine medžiaga (t. 1, b. l. 8–14).
34. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6176)-IS1-1631 konstatuota, kad rudos spalvos kieta augalinės kilmės medžiaga, paimta 2017 m. spalio 14 d. kratos metu iš automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendroji masė yra 242 524 g (242 kg 524 g). Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad objektų paruošimas tyrimams buvo atliktas vadovaujantis KTC SVP-4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruošimas tyrimams“. Mikroskopinio augalinės kilmės medžiagos tyrimo, atlikto pagal KTC SVP-4/1-3 „Mikroskopinis aguonų, ir jų dalių bei kanapių ir jų dalių tyrimas“, metu buvo nustatyta, jog rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga yra sudaryta iš smulkių dalelių, turinčių specifinių kanapių požymių. Kokybinio tyrimo, atlikto dujiniu chromatografu su masės selektyviu detektoriumi pagal KTC SVP-4/1-6 „Narkotinių, psichotropinių ir kitų veikliųjų medžiagų tyrimas dujinės chromatografijos metodu (GC/MS)“, buvo nustatyta, kad rudos kietos augalinės kilmės medžiagos ėminių ekstraktuose rasti kanabinoidai – tetrahidrokanabinolis, kanabidiolis ir kanabinolis (t. 1, b. l. 23–24).
35. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nepašalino abejonių dėl grynojo gabento narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekio, apsprendžiančio įvykdyto nusikaltimo pavojingumą ir sąlygojančio tinkamą kaltininko veiksmų teisinį vertinimą. Apeliantas pažymi, kad iš specialisto išvados Nr. 140-(6176)-IS1-1631 matyti, jog atliekant cheminį objektų tyrimą nebuvo ištirtas visas tyrimui pateiktų objektų kiekis, t. y. nebuvo nustatytas grynasis narkotinės medžiagos, esančios kiekvienoje iš tyrimui pateiktų plytelių, kiekis, taip pat nebuvo nustatyta kiekvienoje iš jų esančios psichoaktyvios substancijos koncentracija. Apelianto nuomone, siekiant nustatyti šias aplinkybes, baudžiamojoje byloje buvo būtina atlikti cheminę narkotinių medžiagų ekspertizę. Apelianto vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nesant objektyvių duomenų dėl 2017 m. spalio 14 d. kratos metu rastos narkotinės medžiagos grynojo kiekio ir psichoaktyvios medžiagos koncentracijos, jam negalėjo būti inkriminuotas neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis kvalifikuojantis požymis - labai didelis kiekis.
35.1. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Pagal BK 269 straipsnio 1 dalį, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo.
35.2. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ kaip narkotinė medžiaga yra įtraukta ir kanapių derva. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kanapių dervos nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,25 g, didelis – daugiau kaip 25 g ir labai didelis – daugiau kaip 125 g. Kaip minėta, specialisto išvadoje Nr. 140-(6176)-IS1-1631 buvo konstatuota, kad rudos spalvos kieta augalinės kilmės medžiaga, paimta 2017 m. spalio 14 d. kratos metu iš automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendroji masė yra 242 524 g (242 kg 524 g). Taigi, kanapių dervos kiekis, kuriuo disponavo nuteistieji, pagal rekomendacijose pateiktą lentelę atitinka labai didelį kiekį ir jį viršija daugiau kaip 1940 kartų.
35.3. Siekiant pašalinti nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko ir išsiaiškinti tyrimo metodiką bei narkotinės medžiagos kiekio ir kokybės nustatymo klausimus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustos tyrimą atlikusi specialistė L. Z. ir minėtą specialisto išvadą patikrinusi specialistė N. K., taip pat iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro buvo išreikalautas cheminio tyrimo dokumentų segtuvas (t. 11, b. l. 159), Standartinės veiklos procedūros (KTC SVP-4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruošimas tyrimams“, KTC SVP-4/1-3 „Mikroskopinis aguonų ir jų dalių bei kanapių ir jų dalių tyrimas“, KTC SVP-4/1-6 „Narkotinių, psichotropinių ir kitų veikliųjų medžiagų tyrimas dujų chromatografijos metodu (GC/MS“), kuriomis buvo vadovaujamasi šioje baudžiamojoje byloje atliekant cheminį tyrimą ir pateikiant 2018 m. kovo 22 d. specialisto išvadą Nr. 140-(6176)-IS1-1631 (t. 11, b. l. 187–200), bei Jungtinių Tautų rekomendacijos „Rekomenduojami kokybės užtikrinimo ir geros laboratorinės praktikos principai“ (angl. „Recommended guidelines for quality assurance and good laboratory practices“), kuriomis vadovaujamasi atliekant cheminius tyrimus (t. 11, b. l. 201–222).
35.4. Specialistė L. Z., apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad specialisto išvadoje yra parašyta, jog tyrimas buvo atliktas pagal standartinę veiklos procedūrą, t. y. buvo apžiūrėta tiriamosios medžiagos išvaizda, tuomet atliktas mikroskopinis tyrimas ir vėliau cheminis tyrimas. Tai yra visos cheminio tyrimo procedūros, kurių metu nustatoma, ar tiriamoje medžiagoje yra kanabinoidų. Pagal visus šiuos požymius ji nustatė, kad šiuo atveju tiriamoji medžiaga yra kanapių derva. Specialistė paaiškino, kad pati kanapių derva yra narkotinė medžiaga ir joje, skirtingai nei kanapių augalų atveju, tetrahidrokanabinolio koncentracija nėra nustatinėjama. Šiuo atveju tyrimui buvo pateikta daug pakuočių. Visos pakuotės buvo išpakuotos, suskaičiuotos, surūšiuotos, nes buvo su skirtingais logotipais, ir pasvertos. Visa masė buvo vienalytė, kieta. Tuomet visos plytelės (2530 vnt.) buvo apžiūrėtos mikroskopu. Mikroskopinis tyrimas parodė, kad tiriamoji medžiaga yra sudaryta iš atitinkamos išvaizdos dalelių, kurios būdingos kanapių dervai. Atlikusi mikroskopinį tyrimą, pašalinių priemaišų (žolės, purvo ir pan.) kanapių dervoje ji nerado. Vėliau, vadovaudamasi Cheminių tyrimų skyriuje esančiomis atrankos taisyklėmis, ji atrinko tiriamosios medžiagos plyteles su skirtingais logotipais, iš kiekvienos atrinktos plytelės paėmė mėginius ir ištyrė juos chromatografu. Tyrimo dokumentų segtuve yra 94 chromatogramos, t. y. iš minėtų plytelių buvo paimti ir ištirti 94 mėginiai. Kiekviena chromatograma patvirtina, kad tiriamosios medžiagos mėginiuose buvo rasti tetrahidrokanabinolis, kanabinolis ir kanabidiolis. Tai patvirtino, kad tiriamoji medžiaga yra kanapių derva. Atlikusi tyrimą chromatografu, cheminių priemaišų kanapių dervoje ji taip pat nerado. Kanapių derva pagal chromatogramą buvo švari, mechaninių priemaišų taip pat nenustatyta. Tyrimui buvo sunaudota 38 gramai kanapių dervos. Specialistė taip pat paaiškino, kad pas juos skyriuje buvo tokia tvarka, jog jų atliktą tyrimą patikrina antras specialistas ir pasirašo. Šiuo atveju jos atliktą tyrimą patikrino specialistė N. K., kuri pasirašė ant specialisto išvados kopijos. Tai reiškia, kad specialistė N. K. sutiko su jos atliktu tyrimu ir pateikta išvada (t. 11, b. l. 167–168).
35.5. Specialistė N. K., apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad kanapių dervos, kaip narkotinės medžiagos, grynasis kiekis yra pačios kanapių dervos masė, kadangi į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą yra įrašyta kanapių derva nepriklausomai nuo tetrahidrokanabinolio kiekio. Todėl visa augalinės kilmės medžiagos masė ir yra narkotinės medžiagos - kanapių dervos kiekis. Kanapių derva yra gaminama iš kanapių žiedynų, nes jie turi kanapių aliejaus. Žiedynai yra sumaigomi, sutrinami, supresuojami ir gaunama kanapių derva, todėl pašalinės medžiagos ten nėra. Ji mano, kad tokioje medžiagoje priemaišų būti negali. Ji savo darbinėje praktikoje nėra susidūrusi su tuo, kad kanapių dervoje būtų priemaišų. Specialistė taip pat parodė, kad šioje byloje buvo atliktas cheminis tyrimas, kurio metu tiriamoji medžiaga buvo apžiūrėta vizualiai, atliktas mikroskopinis tyrimas ir dalies medžiagos tyrimas chromatografu. Tyrimo metu buvo nustatyti kanapių dervai būdingi junginiai ir aktyvioji medžiaga, todėl konstatuota, kad tiriama medžiaga yra kanapių derva. Specialistė paaiškino, kad yra Jungtinių Tautų rekomendacijos, kur yra rekomenduojama, kaip daryti cheminį tyrimą, kai yra pateikiamas labai didelis medžiagos kiekis. Tokiu atveju specialistas, apžiūrėjęs ir nustatęs, kad tiriamos medžiagos yra vienodos ar panašios, gali padaryti jos atranką. Iš tos atrinktos medžiagos dalies yra paimami pavyzdžiai ir padaromi tyrimai. Todėl nebūtina daryti visų kanapių dervos plytelių tyrimo. Šiuo atveju tyrimo metu buvo sunaudoti 28 gramai medžiagos. Tyrimą atlikusi specialistė nustatė, kad yra keturių logotipų plytelės. Ji mano, kad minėta specialistė iš kiekvieno logotipo plytelių atsirinko dalį plytelių, iš kurių paėmė po gabalėlį medžiagos ir atliko tyrimą chromatografu bei padarė apie 80-100 chromotogramų. Specialistė patvirtino, kad šioje byloje pateikta specialisto išvada atitinka kanapių dervos tyrimo kokybinę metodiką (t. 11, b. l. 145–147).
35.6. Taigi, specialistės paaiškino, kad veikliosios medžiagos kiekis kanapių dervoje nenustatomas, nes bet kokia kanapių derva laikoma narkotine medžiaga nepriklausomai nuo joje nustatyto veikliųjų medžiagų kiekio. Apie tai, kad tyrimui pateikta medžiaga yra kanapių derva, tyrimą atlikusi specialistė sprendė pagal pateiktos medžiagos fizines savybes, struktūrą. Specialistė L. Z., atlikusi tiek mikroskopinį tyrimą, tiek cheminį tyrimą dujiniu chromatografu, šiai medžiagai nebūdingų priemaišų nenustatė, todėl neturėjo pagrindo abejoti, jog tai narkotinė medžiaga – kanapių derva. Taigi, apklausus cheminį tyrimą atlikusią specialistę L. Z. ir specialistę N. K., kuri patikrino minėtą tyrimą bei pateiktą specialisto išvadą, buvo paneigti nuteistojo A. P. apeliacinio skundo teiginiai, kad kanapių dervą, kaip narkotinę medžiagą pripažįstant BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, būtina nustatinėti joje esančių veikliųjų medžiagų (tetrahidrokanabinolio ar kitų) kiekį. Toks specialisčių pateiktas išaiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2014, 2K-123-697/2021).
35.7. Nuteistojo A. P. gynėja advokatė I. Botyrienė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad KTC SVP-4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruošimas tyrimams“ 6.10. punkte yra įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai tyrimui pateikiami du ar daugiau įpakavimų, bandiniai tolimesniems tyrimams imami iš kiekvieno įpakavimo kaip aprašyta skyriuose 6.8. ar 6.9. ir tiriami atitinkamais metodais. Gynėja pažymėjo, kad šiuo atveju visi įpakavimai ištirti nebuvo, nors pagal rekomendacijas privalėjo būti tiriama kiekviena pakuotė. Advokatės nuomone, šioje byloje atliekant cheminį tyrimą ir pateikiant specialisto išvadą nebuvo laikomasi rekomendacijų, kurios įtvirtintos nacionalinėje metodikoje. Anot gynėjos, tokiu būdu nepagrįstai buvo neištirtas visas paimtos medžiagos kiekis, todėl specialisto išvada dėl inkriminuojamos narkotinės medžiagos kiekio yra grindžiama spėjimu ir prielaida. Teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistojo A. P. gynėjos argumentai yra nepagrįsti. Kaip minėta, tyrimą atlikusi specialistė L. Z. paaiškino, kad ji mikroskopu apžiūrėjo kiekvieną kietos augalinės kilmės medžiagos plytelę ir nustatė, jog tiriamoji medžiaga yra sudaryta iš atitinkamos išvaizdos dalelių, kurios būdingos kanapių dervai. Vėliau, vadovaudamasi atrankos taisyklėmis, ji atrinko tiriamosios medžiagos plyteles su skirtingais logotipais, iš kiekvienos atrinktos plytelės paėmė mėginius ir ištyrė juos chromatografu. Taigi, šiuo atveju visos plytelės buvo apžiūrėtos mikroskopu ir buvo nustatyta, kad visos plytelės yra sudarytos iš dalelių, būdingų kanapių dervai.
35.8. Pažymėtina, kad gynėjos akcentuojamame KTC SVP-4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruošimas tyrimams“ 6.10. punkte nėra detalizuojama, kaip bandiniai tolimesniems tyrimams imami, jei tyrimui pateiktuose įpakavimuose būna ne viena, o daugiau pakuočių. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tyrimui buvo pateiktos 3 specialios pakuotės ir 16 maišų, kuriuose buvo atitinkamai nuo 1 iki 58 paketų su presuota medžiaga viduje (t. 1, b. l. 20). Taigi, šiuo atveju tyrimui pateiktuose paketuose dažniausiai buvo daugiau nei viena pakuotė su kieta augalinės kilmės medžiaga. Minėtos standartinės veiklos procedūros 6.13.2. punkte yra nustatyta, kad, jei bandinio paėmimas nėra aprašytas šioje standartinėje veiklos procedūroje, specialistas, kaip mokslininkas, pats nustato, kaip turi būti paimti bandiniai ar medžiagų pavyzdžiai tolimesniems tyrimams. Kaip minėta, specialistė N. K. paaiškino, kad yra Jungtinių Tautų rekomendacijos, kuriose yra rekomenduojama, kaip daryti cheminį tyrimą, kai yra pateikiamas labai didelis medžiagos kiekis. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centras apeliacinės instancijos teismui pateikė Jungtinių Tautų rekomendacijas „Rekomenduojami kokybės užtikrinimo ir geros laboratorinės praktikos principai“, kuriomis vadovaujamasi atliekant cheminius tyrimus.
35.9. Minėtų rekomendacijų III dalies „Darbas su mėginiais“ A. skyriaus „Išimtos medžiagos“ 3. poskyryje „Mėginių arba pavyzdžių atrinkimas“ yra nurodyta, kad, jei į laboratoriją pateikta medžiaga yra keliose pakuotėse, laboratorijos darbuotojas turi apžiūrėti visų pakuočių turinį ir, jei įmanoma, atlikti paprastą testą – spalvos testą arba tyrimą, naudojant plonasluoksnės chromatografijos metodą. Tai yra daroma tam, kad būtų nustatyta, jog visose pakuotėse yra ta pati medžiaga arba vienoje arba keliose pakuotėse yra medžiaga, kuri skiriasi nuo daugumos pakuočių turinio. Jei vienoje arba keliose pakuotėse akivaizdžiai yra kita medžiaga, jas reikia atskirti ir atlikti atskirą analizę. Medžiagos, esančios daugiau nei vienoje pakuotėje, pavyzdžius atrenka tokiu būdu: 1) jei pakuočių mažiau nei 10, pavyzdžiai imami iš kiekvienos pakuotės; 2) jei pakuočių skaičius nuo 10 iki 100, pavyzdžiai imami iš 10 bet kurių pakuočių; 3) jei pakuočių daugiau nei 100, tai pavyzdžiai imami iš atsitiktinai pasirinktų pakuočių, kurių skaičius lygus kvadratinei šakniai iš jų bendro skaičiaus, suapvalintai iki kito sveikojo skaičiaus.
35.10. Taigi, šiose rekomendacijose yra aprašyta metodika, kuria remiantis specialistas gali paimti bandinius iš pakuočių, kurių skaičius viršija 10 vienetų. Nagrinėjamu atveju specialistė L. Z., mikroskopu apžiūrėjusi kiekvieną kietos augalinės kilmės medžiagos plytelę, nustatė, jog jos yra vizualiai vienodos ir sudarytos iš kanapių dervai būdingų dalelių, tik su skirtingais įspaustais logotipais. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimui buvo pateiktos 3 specialios pakuotės ir 16 maišų, kuriuose buvo atitinkamai nuo 1 iki 58 paketų su presuota medžiaga viduje, kuriuose buvo iš viso 2530 vnt. plytelių ir apie pusė plytelės dalies, specialistė, vadovaudamasi minėtomis Jungtinių Tautų rekomendacijomis, atrinko 94 plyteles, iš kurių paėmė mėginius ir ištyrė juos dujiniu chromatografu. Atlikti tyrimai patvirtino, kad tiriamoji medžiaga yra kanapių derva. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šioje byloje cheminį tyrimą atlikusios specialistės kompetencija ir jos taikytomis tyrimo metodikomis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju nebuvo pagrindo tenkinti nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde pateiktą prašymą paskirti kanapių dervos cheminę ekspertizę, pavedant ekspertams ištirti 2017 m. spalio 14 d. kratos metu rastą visą narkotinių medžiagų kiekį, nustatant grynąjį kanapių dervos kiekį bei juose esančios psichoaktyvios medžiagos koncentraciją. Pažymėtina, kad tokį prašymą nuteistojo A. P. gynėja buvo pateikusi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apygardos teismas jį motyvuotai atmetė (t. 8, b. l. 87, 111). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas prašomos ekspertizės, BPK nuostatų nepažeidė ir tinkamai taikė BK 260 straipsnio 3 dalį.
35.11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. P. gynėja advokatė I. Botyrienė 2022 m. sausio 21 d. pateikė cheminės ekspertizės Vokietijos finansų tarnybos Švietimo ir mokslo centro 2020 m. gegužės 15 d. – 2020 m. rugsėjo 25 d. atliktos Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-954/2021, akto kopiją(t. 11, b. l. 1–21), kurioje nurodyta kad tokios kategorijos narkotinės medžiagos (kanapių dervos) sudėtyje neretai yra didelė dalis priemaišų, kurios esmingai keičia tiriamos medžiagos grynąjį kiekį, kurį kiekvienu atveju privalu nustatyti. Gynėja nurodė, kad paminėtu atveju ištyrus visą kanapių dervos kiekį, kurio bendrasis svoris siekė 73 638,68 g, paaiškėjo, jog grynosios medžiagos kiekis sudaro mažiau nei 1/3 viso svorio, t. y. 20 520,5 g. Kaip minėta, cheminį tyrimą šioje byloje atlikusi specialistė L. Z., paaiškino, jog tyrimo atlikimo metu kanapių dervai nebūdingų priemaišų ji nenustatė. Taigi, nuteistojo A. P. gynėjos pateikta kitoje byloje atliktos cheminės ekspertizės akto kopija šiuo atveju nepaneigia šioje byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 140-(6176)-IS1-1631 konstatuotų aplinkybių, kadangi tiriamos medžiagos nebuvo tapačios.
36. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nežinojo apie vairuojamame automobilyje esančias slėptuves, krovinio į automobilį jis neįdėjo ir jo nematė, o paties automobilio neapžiūrėjo. Taigi, apeliantas nurodo nežinojęs, kad neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šias medžiagas kontrabandos būdu gabena per valstybės sieną. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė jo veiksmuose būtinojo šių nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jis žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, kokia medžiaga disponuoja ir koks jos kiekis. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kuo pasireiškė jam inkriminuotas narkotinės medžiagos disponavimas, kada prasidėjo K. K. inkriminuojama veika ir kiek laiko ji truko. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Tokia nuteistojo K. K. pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.
36.1. Kaip minėta, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio įstatymo dispozicijoje išvardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šiuo atveju aktualus šie veiką apibūdinantis požymis – gabenimas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas – tai šių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos transportuojant, nešant su savimi ir pan. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Tai reiškia, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-452-788/2016, 2K-246-689/2019, 2K-119-689/2020, 2K-155-1073/2020).
36.2. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017, 2K-155-1073/2020), duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-237-689/2018, 2K-246-689/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, gavęs pasiūlymą gabenti siuntinius iš vienos valstybės į kitą, gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siūloma gabenti, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali būti vertinamas nei kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens, nei kaip kitų asmenų, dalyvavusių bendrininkaujant tokio pobūdžio kelionėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė. Pagal formuojamą teismų praktiką asmens sąmoningas sutikimas su tokiais pasiūlymais, kaip ir tokios siuntos, kurioje vėliau randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, gabenimas, turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-426-507/2016, 2K-155-1073/2020).
36.3. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. K. viso proceso metu kaltės nepripažino ir parodė, kad nedalyvavo neteisėtai disponuojant ir kontrabandos būdu gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Nuteistasis K. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. K. pasiūlė jam pateiktu automobiliu nuvažiuoti į Lenkiją ir iš ten už 1000 eurų atlygį atvežti kažkokius vaistus nuo skausmo „lengvas malonumas“. Jis daugiau kroviniu nesidomėjo ir negalvojo, kad bus vežamos narkotinės medžiagos. Jei būtų žinojęs, kad bus vežamos narkotinės medžiagos, su M. K. pasiūlymu nebūtų sutikęs. 2017 m. spalio 13 d. ryte jis ir M. K. susitiko prie Gariūnų ir išvažiavo į Lenkiją. M. K. važiavo vienu automobiliu, o jis vairavo pastarojo duotą automobilį „Mercedes“. Lenkijoje prie Suvalkų miestelio M. K. paliko savo automobilį ir persėdo pas jį. M. K. nupirko lenkiškas Sim korteles, kad jie galėtų susiskambinti. Vieną kortelę davė ir jam. Jie atvažiavo prie Gdansko, kur M. K. liepė jam pasivaikščioti, o pats atsisėdo už automobilio vairo ir išvažiavo pasikrauti prekių. M. K. pažadėjo paskambinti ir pasakyti jam, kada ir kur ateiti. Kai M. K. grįžo, paklausė jo (M. K.), ar pakrovė prekes, pastarasis atsakė, kad taip. Jis automobilyje prekių nematė. Jie nuvažiavo iki Suvalkų miestelyje palikto M. K. automobilio, pamiegojo, o ryte dviem automobiliais išvažiavo toliau. Privažiavus Lietuvos Respublikos sieną, M. K. liepė jam sustoti ir laukti skambučio, kada jis gali pradėti važiuoti toliau. Jis suprato, kad M. K. pirmas nuvažiavo prie sienos, kad įsitikintų, ar ten nėra muitininkų, t. y. ar galima pravažiuoti išvengiant patikros. Jis galvojo, kad M. K. nenori mokėti mokesčių už vežamą prekę. Pravažiavus Lietuvos valstybės sieną, jį sulaikė policijos pareigūnai. K. K. taip pat parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja ir apie jas neturi jokių žinių, A. P. nepažįsta (t. 8, b. l. 79–81). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju K. K. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 4, b. l. 75–76, 83–84).
36.4. Nuteistasis M. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. pavasarį A. P. pasiūlė jam už 5000 eurų iš Lenkijos pervežti apie 50-60 kilogramų hašišo. Pastarąjį jis pažinojo jau seniai, A. P. siūlymu 2010 m. jis jau buvo vežęs narkotines medžiagas (hašišą) iš Ispanijos, tačiau buvo sulaikytas ir nuteistas Prancūzijoje. Šiuo atveju jis pasakė, kad pats narkotinių medžiagų neveš, todėl A. P. pasiūlė surasti kitą vairuotoją, pažadėjo duoti automobilį. A. P. davė jam mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry“, kuriame buvo įrašyta speciali programėlė „SKY“, kuria naudojantis jie ir turėjo slapta susirašinėti. Jis kitu vairuotoju būti pasiūlė K. K.. Pastarajam už darbą pasiūlė sumokėti 1000 eurų, tačiau konkrečiai nesakė, koks nelegalus krovinys bus gabenamas, o tik pasakė, kad bus vežami kažkokie vaistai. K. K. nežinojo, kad bus vežamos narkotinės medžiagos. Jo nuomone, jei K. K. būtų žinojęs apie narkotines medžiagas, nebūtų sutikęs su pasiūlymu. M. K. taip pat parodė, kad 2017 m. spalio 10 d. jis atvažiavo traukiniu į Kauną, o iš ten automobiliu „BMW X6“ jie su A. P. nuvažiavo į Lenkiją, šalia Gdansko miesto, kur susitiko su A. P. pažįstamu lenkų tautybės asmeniu. A. P. pristatė jį lenkui, pasakė, kad jis atvarys pastarajam automobilį į šią vietą, o lenkas viską įdės į mašiną ir atvarys atgal jam. Grįžus į Lietuvą, Marijampolėje A. P. perdavė jam automobilį „Mercedes Benz Vaneo“. Prie mašinos stovėjo jaunas vaikinas, kuris parodė, kur automobilyje yra įrengtos slėptuvės. Jis šiuo automobiliu grįžo į Vilnių ir perdavė K. K.. Pastarasis šiuo automobiliu ir važiavo į Lenkiją, o jis važiavo savo automobiliu „Audi A6“. Kai įvažiavo į Lenkiją, savo automobilį jis paliko aikštelėje ir per Lenkiją važiavo su K. K. vienu automobiliu. Jis Lenkijoje nupirko lenkiškas telefono SIM korteles, kad jie su K. K. galėtų susiskambinti. Atvykus šalia sutartos vietos, jis išleido K. K. ir pasakė palaukti, kol pakraus automobilį, o pats automobilį nuvežė ir perdavė anksčiau nurodytam lenkui, kuriam pasakė, kur yra įrengtos slėptuvės. Už dviejų valandų lenkas atvarė automobilį ir pasakė, kad pakrovė 250 kg hašišo. Tai buvo daugiau nei buvo tartasi, tačiau jis vis tiek neatsisakė šių medžiagų vežti į Lietuvą. Apie tai jis parašė žinutę A. P., pastarasis atrašė, kad jis važiuotų namo ir kad jie viską susitars jau sugrįžus. Jis nuvažiavo paimti K. K.. Pastarajam nesakė, kur yra prekės, jų salone nebuvo matyti. K. K. nuvairavo šį automobilį iki jo palikto automobilio. Tuomet jis persėdo į savo automobilį ir paaiškino K. K., kad jis pirma pravažiuos valstybės sieną, pažiūrės, ar nėra muitininkų, pasieniečių, ir paskambins. Pravažiavęs valstybės sieną, jis iš lenkiško telefono numerio paskambino K. K., pasakė, kad viskas gerai ir kad gali važiuoti. Kai nuvažiavo į degalinę, jį sulaikė policija. Kai atvažiavo į Vilnių, pamatė, kad ir K. K. su mašina sulaikytas. Pareigūnai paklausė, ar yra mašinoje narkotikų. Jis tai patvirtino ir parodė policijos pareigūnams slėptuves (t. 7, b. l. 145–146; t. 8, b. l. 85–86). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. K. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 4, b. l. 13–16, 20–22, 26–27).
36.5. Nuteistasis A. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad susiklosčius nepalankiai turtinei padėčiai, M. K. ir kitiems asmenims pasiūlius, jis vežė narkotines medžiagas į Švediją, ten buvo sulaikytas ir nuteistas, atliko bausmę. 2013 m. grįžus į Lietuvą, jį susirado D. B., kuris pareikalavo grąžinti 50 000 eurų už Švedijoje prarastas narkotines medžiagas. Jis grąžino 13 000 eurų. Vėliau, kai D. B. buvo nušautas, jo ieškojo kiti du nepažįstami asmenys, kurie susirado ir sumušė jo brolį G. P.. Taip buvo priverstas susitikti su nepažįstamais asmenimis, kurie toliau reikalavo iš jo pinigų. 2017 m. rugsėjo mėn. pas jį atvyko du nepažįstami pinigų reikalavę vyriškiai, kurie pasakė, kad iš Lenkijos reikia parvežti prekę (kanapių dervą), paprašė padėti surasti tinkamą automobilį su slėptuvėmis, pasiūlė jam pačiam vairuoti automobilį. Pats vairuoti automobilį jis atsisakė, tačiau sutiko surasti automobilį ir vairuotoją. Tuo tikslu Vilniuje susirado savo pažįstamą M. K. ir paaiškino apie prekės parvežimą iš Lenkijos. M. K. pasakė, kad turi tinkamą automobilį „Volvo“, kuriame yra slėptuvė 90 kg kroviniui. Apie tai, kad turi automobilį, pasakė minėtiems nepažįstamiesiems. Šie jam davė telefoną „BlackBerry“, pamokino naudotis, užrašė slaptažodžius, sakė, bendraus su juo per šį telefoną. Kitą dieną susitiko su M. K., kuris sutiko bendradarbiauti ir pasakė, kad už narkotinių medžiagų parvežimą pageidauja gauti apie 5000 eurų. Po to M. K. pranešė, kad automobilio „Volvo“ nebėra, nes vairuotojas pateko į avariją. Tuomet nepažįstamieji jam parašė, kad rado tinkamą mašiną Marijampolėje. Jam buvo liepta pasiimti vairuotoją ir nuvykti iki Gdansko, kur paduos pinigus, o grįžtant atgal į Lietuvą užsukti į Marijampolę ir nupirkti „Mercedes“ automobilį. Minėti asmenys jam atvežė dar vieną Blackberry telefoną, kurį jis perdavė M. K.. Tada kartu su M. K. išvyko į Lenkiją, šalia Gdansko, ten susitiko su žmogumi, kuris padavė 6000 eurų automobilio pirkimui ir vairuotojui kelionės išlaidoms. Minėti nepažįstamieji liepė parodyti vietą, kur reikės po to atvažiuoti. Grįžę į Lietuvą, Marijampolėje nupirko „Mercedes“ automobilį, su kuriuo M. K. ir išvažiavo. Kai M. K. atvyko į nurodytą vietą Lenkijoje, jam apie tai parašė, o jis parašė nepažįstamiesiems. M. K. vėliau jam parašė, kad į Lietuvą išvažiuos kitą dieną ir kad prekės įdėjo daug daugiau nei buvo tartasi. Buvo sutartas kiekis už 5000 eurų, o koks kiekis buvo pakrautas, nežinojo. M. K. parašė, kad važiuoja Lietuvos link. Kai M. K. parašė, jog grįžo, jis informavo apie tai minėtus nepažįstamus žmones. Jam narkotinių medžiagų M. K. neperdavė, o, bandant ją paimti iš M. K., jis buvo sulaikytas pareigūnų. Pripažįsta, kad jis įtraukė M. K. į grupę nusikaltimui daryti, kadangi jį pats surado ir pakvietė. K. K. į nusikalstamą veiklą jis neįtraukė, kadangi M. K. tai padarė savarankiškai, jam pasiūlius susirasti vairuotoją (t. 8, b. l. 81–85). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. P. atsisakė duoti parodymus (t. 4, b. l. 108, 113).
36.6. Teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistųjų parodymai paneigia nuteistojo K. K. apeliacinio skundo teiginius, kad jis nežinojo, jog neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šias medžiagas kontrabandos būdu gabena per valstybės sieną. Pažymėtina, kad pats K. K. pripažino, jog M. K. jam pasiūlė nuvažiuoti į Lenkiją ir iš ten atvežti vaistus nuo skausmo, juos įvardindamas kaip „lengvą malonumą“. Nors M. K. tiksliai K. K. ir neįvardijo, kokie medikamentai bus nelegaliai gabenami, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad iš tokio vaistų apibūdinimo buvo aišku, jog tai svaiginančios, sukeliančios malonų pojūtį medžiagos, kurių teisėta apyvarta yra uždrausta arba atitinkamai ribojama. Be to, K. K. už šių medžiagų gabenimą buvo pasiūlyta pakankamai didelė pinigų suma, t. y. 1 000 eurų. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistųjų atsargų ir apgalvotą elgesį, tai, kad į Lenkiją nuteistieji M. K. ir K. K. važiavo dviem automobiliais, kad jų tarpusavio bendravimui telefonu buvo nupirktos lenkiškos SIM kortelės, kad M. K. iš K. K. perėmė ir vienas nuvežė automobilį pakrovimui, kad nelegaliai gabenamos medžiagos K. K. vairuojamame automobilyje buvo paslėptos (automobilio salone jų nesimatė), kad M. K. turėjo pirmasis pravažiuoti valstybės sieną ir pažiūrėti, ar nėra muitininkų, bei apie tai pranešti K. K., darytina išvada, jog nuteistasis K. K. bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja draudžiamomis – narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, K. K., žinodamas, kad slapta, tai yra siekiant išvengti patikrinimų, kontrabandos būdu per Lietuvos valstybės sieną gabens konkrečiai neįvardintą krovinį, nesidomėjo apie nusikaltimo dalyką ir toliau elgėsi nusikalstamai, o tai reiškia, jog jis sutiko neteisėtai gabenti paslėptą automobilyje krovinį.
36.7. Nors pastarasis tikslaus narkotinių medžiagų kiekio galėjo ir nežinoti, nes automobilį šių medžiagų pakrovimui nuvežė vienas M. K., tačiau byloje nėra duomenų, kad K. K. siekė disponuoti būtent tam tikru apibrėžtu narkotinių medžiagų kiekiu. Iš bylos duomenų matyti, kad jis tiesiog vykdė M. K. nurodymus, ir K. K. buvo nesvarbu, koks tikslus narkotinių medžiagų kiekis buvo slepiamas automobilio slėptuvėje, taigi jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokiais atvejais kaltininką tenkina bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, kurie jam inkriminuojami kaip tyčia. Kaip minėta, K. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad, kai M. K. grįžo su automobiliu, paklausė jo (M. K.), ar pakrovė prekes. Iš nuteistojo pavartoto veiksmažodžio „pakrauti“ galima spręsti, kad jis suvokė, jog į automobilį buvo sudėtas gana nemažas prekių kiekis. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys, kad sulaikyto automobilio „Mercedes Benz Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvėse buvo rastas labai didelis kiekis (242 524 g) narkotinių medžiagų (kanapių dervos labai didelis kiekis yra nuo 125 g), kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant, naudojant konspiraciją, pasiskirstant detaliai atitinkamų veiksmų atlikimui, kad minėto krovinio gabenimui buvo naudojamas automobilis, skirtas vežti sunkesniam kroviniui nei galima tai atlikti lengvuoju automobiliu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. K. ne tik žinojo apie minėtame automobilyje slepiamas narkotines medžiagas, bet ir bent bendrais bruožais suprato gabenamų šių medžiagų kiekį.
37. Priešingai nei nurodoma nuteistojo K. K. apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė jam inkriminuotas narkotinės medžiagos disponavimas, t. y. šių medžiagų gabenimu, kuris prasidėjo 2017 m. spalio 13 d., apie 18:00 val., K. K. iš M. K. perėmus Lenkijoje pakrautą automobilį „Mercedes Benz Vaneo“, ir truko iki 2017 m. spalio 14 d., apie 7:52 val., kol K. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. K. specialiai įrengtose slėptuvėse paslėptas narkotines medžiagas neturėdamas leidimo automobiliu „Mercedes Benz Vaneo“ gabeno per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, nepateikiant muitinės kontrolei. Tokiu būdu jis padarė ir baigtą kontrabandos nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. K. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytos bei teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija).
38. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo konstatuotas muitinės patikros išvengimo būdas šioje byloje negalėjo būti nustatytas, kadangi neteisėto krovinio gabenimas vyko Europos Sąjungos valstybių narių, Šengeno zonos narių viduje, t. y. kur nėra nei nuolatinės sienos kontrolės, nei muitinės patikros procedūrų. Apeliantas pažymi, kad pagal 1985 m. birželio 14 d. Konvenciją dėl Šengeno susitarimo, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika, buvo panaikinta vidaus sienų kontrolė, šios Konvencijos 2 punkte įtvirtinant principinę nuostatą, jog vidaus sienas galima kirsti bet kuriame punkte, ir jas kertantys asmenys netikrinami. Apelianto nuomone, asmuo, gabenantis per valstybių Europos Sąjungos narių vidaus sienas atitinkamą krovinį, negali atlikti baudžiamojo įstatymo draudžiamų valinių veiksmų ir vienu iš baudžiamajame įstatyme numatytų būdų išvengti muitinio patikrinimo. Todėl apeliantas mano, kad šiuo atveju neteisėto krovinio gabenimas Šengeno erdvėje, kaltininkui neatliekant realiai jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip muitinės patikros vengimas, negali būti papildomai kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.
38.1. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad K. K., nepateikiant muitinės kontrolei, automobilyje „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse gabeno labai didelį kiekį 242 524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, Kalvarijos – Budzisko pasienio kontrolės punktą. Pasirinktas gabenimo būdas leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji bendrais veiksmais siekė, jog pareigūnai nesužinotų apie neteisėtai gabentą narkotinę medžiagą per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sienas bei norėjo taip veikti. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų A. P., M. K. ir K. K. nusikalstami veiksmai yra tyčiniai.
38.2. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde neteisingai tvirtina, kad neribojant judėjimo Šengeno erdve per Europos Sąjungos valstybių narių sienas, faktinis pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnį išnyksta. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1016 redakcija) 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės siena – linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Pažymėtina, kad būtent tokioje apibrėžtoje teritorijoje valstybė (jos atstovai) turi išimtinę jurisdikciją spręsti iškylančius klausimus. Nagrinėjamu atveju supaprastintos judėjimo tvarkos įvedimas tarp tos pačios ekonominės ir politinės bendrijos valstybių narių visiškai nepanaikino jų sienų ir jurisdikcijos. Baudžiamasis įstatymas nedaro jokių išlygų dėl baudžiamosios atsakomybės netaikymo kertant Europos Sąjungos valstybių narių sienas. Todėl teigti, kad BK 199 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai tikrinimas, ar nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, prie valstybių sienų vyksta nuolat, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje aprašytas nuteistųjų nusikalstamos veikos padarymas atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl šioje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
Dėl organizuotos grupės.
39. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog nuteistieji veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. P. ir M. K. veikimo bendrininkų grupe yra nepagrįstos. Prokuroro nuomone, apygardos teismas neįvardijo jokių konkrečių teismų praktikoje išskiriamų organizuotos grupės požymių, kurie A. P. ir M. K. veiksmais šiuo atveju nebuvo nustatyti. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą apie A. P. ir M. K. veikimą organizuota grupe. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
40. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019).
41. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. P., M. K. ir K. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu (242 kg 524 g) narkotinių medžiagų - kanapių dervos bei šias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti A. P., M. K. ir K. K. veikimą bendrininkų grupe iš esmės motyvavo tuo, kad šiuo atveju nėra visų organizuotos grupės požymių. Teismas aptarė nuteistųjų vaidmenis bei pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog A. P., M. K. ir K. K. planavo daryti daugiau nusikaltimų, tai buvo vienkartinis nusikalstamas sumanymas gabenti į Lietuvą narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie skundžiamo nuosprendžio argumentai yra nepagrįsti. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo organizuota grupe požymiai: atitinkamas dalyvių skaičius, susitarimas daryti vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, veiklos organizuotumo lygis, vaidmenų pasiskirstymas.
42. Šiuo atveju pagrindinis organizatoriaus vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo A. P., kuris ir subūrė organizuotą grupę, į jos veiklą įtraukė kitą organizuotos grupės narį – M. K., parengė nusikalstamos veiklos planą, paskirstė užduotis tarp organizuotos grupės narių, davė konkrečius nurodymus dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu, taip pat kartu su M. K. nuvyko į Lenkiją ir ten pastarąjį supažindino su nenustatytu asmeniu, kuris M. K. vėliau turėjo perduoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kartu su M. K. nuvyko į Marijampolę ir ten nupirko automobilį, kuriame buvo įrengtos slėptuvės kroviniui paslėpti, kuriuo A. P. ir M. K. sutarė slapta gabenti narkotines medžiagas, perdavė M. K. ryšio priemonę - mobiliojo ryšio telefoną „Blackberry“ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“, kad nebūtų įmanoma užfiksuoti jų tarpusavio bendravimo. Nustatyti A. P. veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo nusikalstamus veiksmus (suprato, kad organizuoja nusikaltimų padarymą, savo veiksmais sudaro sąlygas veikti nusikalstamos veikos vykdytojams), jų pasekmes (dėl jo organizacinių veiksmų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo atgabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų) ir jis norėjo taip veikti.
43. M. K. atliko vykdytojo ir tam tikrus organizacinius veiksmus A. P. suorganizuotose nusikalstamose veikose. M. K. kartu su A. P. vyko į Lenkijos Respubliką, kur šis buvo suorganizavęs susitikimą su asmeniu, turėjusiu įdėti į jo automobilį narkotines medžiagas. Grįžus į Lietuvos Respubliką, M. K. perėmė A. P. įgytą automobilį, skirtą narkotinių medžiagų gabenimui. Be to, M. K. tam, kad pats nebūtų sulaikytas nusikaltimo darymo metu gabenant narkotines medžiagas, surado tiesioginį nusikalstamos veikos vykdytoją – vairuotoją K. K., kuris nepažinojo A. P. ir veikė bendrininkų grupėje su M. K., nežinodamas apie organizuotos grupės egzistavimą, davė jam nurodymus bei kontroliavo jo veiksmus narkotinių medžiagų gabenimo metu. M. K. pagal A. P. nurodymą kartu su K. K. išvyko į Lenkijos Respubliką, iš pradžių atskirais automobiliais, po to - kartu narkotinių medžiagų gabenimui skirtu automobiliu. Lenkijoje M. K. parūpino mobilaus telefono korteles ir vieną jų perdavė K. K. tam, kad jie galėtų nekontroliuojami tarpusavyje bendrauti. Gdansko mieste vairuotojui K. K. išlipus, M. K. nuvairavo automobilį asmeniui, su kuriuo jį buvo supažindinęs A. P., jam paliko automobilį ir vėliau jį paėmė su pakrautomis narkotinėmis medžiagomis. M. K. paėmė vairuotoją K. K., kuris iki Lietuvos Respublikos vairavo narkotinėmis medžiagomis pakrautą automobilį. M. K. iki vietos, kurioje buvo palikęs automobilį (Suvalkų), važiavo kartu su K. K., vėliau persėdo į savo automobilį ir laikantis konspiracijos, lydėdamas šį automobilį nuvažiavo į priekį, kirto Lenkijos Respublikos - Lietuvos Respublikos sieną, apie tai pranešė K. K. ir taip važiavo iki tol, kol K. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas.
44. Nurodytos aplinkybės patvirtina išankstinį nusikalstamų veikų planavimą ir vaidmenų pasiskirstymą. Kadangi nustatyta, jog A. P. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, jis neabejotinai žinojo apie automobilyje „Mercedes Benz Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenamas narkotines medžiagas, o M. K., vadovaujamas A. P. ir atlikdamas jam priskirtą vaidmenį surasti narkotines medžiagas gabensiantį vairuotoją ir pačiam tiesiogiai dalyvauti narkotinių medžiagų perėmime bei gabenime, suvokė, jog atlieka konkrečią, jam priskirtą nusikalstamų veiksmų dalį disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Taigi, nuteistieji A. P. ir M. K. suvokė, kad vykdo bendrą susitarimą, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir to siekė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji A. P. ir M. K. suprato, jog nusikalstamas veikas daro kartu, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kiekvieno jų indėlis buvo svarbus ir reikšmingas. Šie grupės nariai tarpusavyje bendravo telefonu „Blackberry“ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“, kad nebūtų įmanoma užfiksuoti jų tarpusavio bendravimo, taip pat susitikinėjo gyvai, juos siejo ilgametė pažintis, taigi ryšiai tarp jų buvo ilgalaikiai.
45. Šie įrodymai taipogi patvirtina, kad nuteistieji A. P. ir M. K. suprato, jog savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabandos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybes suteikia pagrindą konstatuoti tarp nuteistųjų A. P. ir M. K. buvus atitinkamą pasirengimo lygį, nuolatinį pasiskirstymą vaidmenimis, ilgalaikius ryšius ir organizuotumą, būdingą organizuotai grupei. Be to, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji A. P. ir M. K. suvokė, jog veikia organizuota grupe, ir laikė save tokios grupės nariais. Kaip pagrįstai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, A. P. ir M. K. susitarė padaryti vieną sunkų (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vieną labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, kurie patenka į BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimų kategorijas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino vienkartinį nusikalstamą sumanymą, kaip kriterijų, lemiantį A. P. ir M. K. bendrininkavimo formos nustatymą. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistieji A. P. ir M. K. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Tuo tarpu byloje nėra objektyvių duomenų, kad M. K. surastas vairuotojas K. K. žinojo, kad darant nusikalstamas veikas, be jo su M. K., dalyvauja ir kiti asmenys. K. K. nusikalstamų veikų organizatoriaus A. P. nepažinojo. Taigi, K. K. nežinojo apie organizuotos grupės egzistavimą, todėl jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M. K..
46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi buvo netinkamai nustatyta, kokia bendrininkavimo forma nuteistieji A. P. ir M. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jie veikė bendrininkų grupe, o ne organizuota grupe (BPK 328 straipsnio 1 punktas). A. P. ir M. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.
47. Taigi, laikoma nustatyta, jog A. P., veikdamas organizuota grupe su M. K., o M. K. taip pat veikdamas bendrininkų grupėje su K. K., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų - kanapių dervos ir šias narkotines medžiagas gabeno kontrabanda, o būtent: A. P. neteisėtam įgijimui ir laikymui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų bei tokių medžiagų gabenimui kontrabanda, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje, subūrė organizuotą grupę, į kurią įtraukė M. K., pažadėdamas jam 5000 eurų atlygį, o M. K., ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje, pažadėdamas 1000 eurų atlygį, į neteisėtą veiklą įtraukė K. K., kuris veikė bendrininkų grupėje su M. K., nežinodamas apie organizuotos grupės egzistavimą. Po ko A. P., pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veiksmų planą, konspiracijos tikslais apsirūpino pats bei perdavė M. K. ryšio priemones-mobiliojo ryšio telefonus „Blackberry“ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“, kad nebūtų įmanoma užfiksuoti jų tarpusavio bendravimo, ir 2017 m. spalio 10 d. M. K. nuvežė į Lenkijos Respubliką, Gdansko miestą, bei degalinėje „BP“ organizavo susitikimą su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris Lenkijoje turėjo sudėti M. K. į automobilį narkotikus. Po ko, iš anksto įsigijęs ne savo vardu registruotą automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kėbule buvo įrengtos narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda skirtos slėptuvės, būdamas faktiniu specialiai narkotinių medžiagų kontrabandai paruošto automobilio valdytoju, 2017 m. spalio 11 d. Marijampolės mieste, nurodęs slėptuvių vietas, perdavė šį automobilį M. K., kuris parvairavo šį automobilį į Vilniaus miestą ir 2017 m. spalio 12 d., vykdydamas susitarimą su A. P., perdavė šį automobilį K. K. vykimui į Lenkijos Respubliką. Po ko, A. P. nurodymu, 2017 m. spalio 13 d., 5:30 val., K. K. automobiliu „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį lydintis automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Lenkijos Respublikoje, Suvalkų mieste, M. K. paliko savo automobilį ir toliau vyko vienu automobiliu „MB Vaneo“, kurį vairavo K. K., iki Lenkijos Respublikos Gdansko miesto, kur, 2017 m. spalio 13 d., apie 16:00 val., K. K. išlipo, o M. K. nuvairavo automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, su kuriuo 2017 m. spalio 10 d. A. P. jį supažindino Lenkijoje, ir paliko pastarajam šį automobilį narkotikų pakrovimui į kėbule įrengtas slėptuves. Vėliau, apie 18 val., tas pats asmuo minėtą automobilį perdavė M. K. pasakęs, kad įdėjo virš 200 kilogramų. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. K. pasiėmė K. K., kuris sėdo už automobilio „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir iš Lenkijos Respublikos Gdansko miesto minėtu automobiliu nuvažiavo į Suvalkų miestą, kur 2017 m. spalio 14 d., apie 6:40 val., M. K. paėmė savo paliktą automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikantis konspiracijos lydėdamas šį krovinį nuvažiavo į priekį. K. K. gabeno narkotines medžiagas kontrabanda iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, Kalvarijos – Budzisko pasienio kontrolės punktą, esantį Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo apylinkėse, ir tokiu būdu nepateikiant muitinės kontrolei kontrabanda gabeno labai didelį kiekį 24 2524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kai 2017 m. spalio 14 d., apie 7:52 val., Kalvarijos sen., Trakėnų mst., Muitinės g. 22, automobilis „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K., buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK, kur atlikus minėto automobilio kratą jame įrengtose slėptuvėse buvo rasta ir paimta 24 2524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos.
48. Tokiais veiksmais A. P. ir M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį.
49. Nuteistojo M. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. K., A. P. ir K. K. veikė ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe, todėl M. K. neteko galimybės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustačius, kad A. P. ir M. K. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, turi būti pasisakyta dėl galimybės M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį.
50. BK 391 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šios nuostatos netaikomos asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pat pagrindais anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui (BK 391 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, asmens, įtariamo dėl jo dalyvavimo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba jo priklausymo nusikalstamam susivienijimui, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir (ar) teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumai ir nesant šio BK straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir (ar) teismas neprivalo taikyti šio BK straipsnio nuostatų.
51. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas negali būti taikomas mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kad asmuo duoda parodymus apie jo ir bendrininkų nusikalstamas veikas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį gali būti tik asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti padarytas nusikalstamas veikas. BK 391 straipsnis taikomas, kai padedama tyrimo ir (ar) teismo institucijoms atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, duodant išsamius parodymus apie asmens ir kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, apibrėžiant kiekvieno iš jų indėlį į bendrą nusikalstamą veiką; taip pat atsižvelgiama į tokių parodymų svarbą įrodinėjimo procese. Aktyvi pagalba bet kuriuo atveju yra siejama ne tik su savo tikslaus vaidmens darant nusikaltimus, bet ir bendrininkų veiksmų atskleidimu kai, pavyzdžiui, be tokių įtariamojo ar kaltinamojo parodymų praktiškai nebūtų įmanoma nustatyti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veikos mechanizmo, dalyvių užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo ir pan. Be to, sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti priimtas tik tais atvejais, kai tokiu sprendimu būtų įgyvendinta BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2007).
52. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad, tikrinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos turimą informaciją dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu bei šių medžiagų gabenimo kontrabanda į Lietuvą, nuteistasis M. K. 2017 m. spalio 14 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka darantis nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 1). Tą pačią dieną apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, M. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir savanoriškai davė išsamius parodymus (t. 4, b. l. 13–16), kuriuos patvirtino vėlesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu bei pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 20–22, 26–27; t. 7, b. l. 145–146; t. 8, b. l. 85–86). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas vyriausiasis tyrėjas J. T. parodė, kad M. K. nuo sulaikymo momento pradėjo bendradarbiauti su pareigūnais ir prisipažino, jog kontrabanda gabeno narkotikus automobiliu „Mercedes“, bei nurodė nusikaltimų organizatorių A. P., kuris aprūpino M. K. telefonu nusikaltimui daryti. M. K. pasiūlė pareigūnams dalyvauti, kai jis susisieks su A. P.. Taip buvo suorganizuotas M. K. ir A. P. susitikimas bei pastarasis buvo sulaikytas. Iki sulaikymo jie neturėjo informacijos, kas yra nusikaltimo organizatorius. Pareigūnai tik turėjo žvalgybinio pobūdžio informacijos, kad su automobiliu iš Lenkijos bus gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų ir kad su tuo automobiliu yra susiję M. K. bei K. K.. M. K. parodė pareigūnui A. M. slėptuves automobilyje (t. 6, b. l. 121–122). Liudytojas A. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytojas J. T.. Taip pat liudytojas parodė, kad jiems buvo žinoma, jog M. K. galimai gabens narkotines medžiagas. M. K. padėjo šiame tyrime, pastarasis yra padėjęs ir kitame tyrime. Liudytojo nuomone, M. K. pagalba buvo veiksminga. M. K. buvo leista naudotis telefonu tam, kad būtų sulaikytas A. P. (t. 6, b. l. 122–123).
53. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog M. K., nors nuo pat pradžių prisipažino ir davė išsamius parodymus apie kitus nusikaltimus padariusius bendrininkus, taip pat dalyvavo BPK 158 straipsnyje numatytose procesinėse prievartos priemonėse ir bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais padėjo sulaikyti nuteistąjį A. P., tačiau viso proceso metu menkino kito nuteistojo K. K. vaidmenį, akcentuodamas tai, kad pastarasis nežinojo, jog bus vežamos narkotinės medžiagos. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys patvirtina, jog M. K. parodymai yra svarbūs šiame baudžiamajame procese, nuteistasis padėjo nustatyti ir sulaikyti nusikaltimų organizatorių A. P.. Tačiau, kaip minėta, net ir esant BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumai, teismas neprivalo taikyti šio BK straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju M. K. padarė itin pavojingas nusikalstamas veikas, kurių metu buvo neteisėtai disponuojama labai dideliu kiekiu (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, taip pat, kad M. K. viso proceso metu menkino kito nuteistojo K. K. vaidmenį, atleidus M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, nebūtų įgyvendinta BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamųjų įstatymų bei baudžiamojo proceso įstatymų paskirtis. Taigi, spręsti, kad nuteistasis M. K. turėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 391 straipsniu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog M. K. aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas ir nustatyti jų organizatorių, buvo įvertinta skiriant jam bausmes.
Dėl bausmių.
54. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad A. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios. Prokuroro nuomone, A. P. už kiekvieną nusikalstamą veiką turi būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Apelianto nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai būtų pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmės rūšis. Apeliantas mano, kad, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Nuteistasis M. K. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jam švelnesnes bausmės rūšis ar švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, negu numatyta įstatyme, arba atidėti bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.
55. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).
56. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam K. K. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios. Tuo tarpu šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistųjų A. P. ir M. K. nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, todėl jiems iš naujo skirtinos bausmės.
57. Nuteistieji A. P., M. K. ir K. K. apeliaciniuose skunduose prašo jų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jiems švelnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju A. P., M. K. ir K. K. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl svarstyti dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės.
58. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl nuteistiesiems BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7-287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatoma tik viena nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o nuteistojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išvis nebuvo nustatyta. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.
59. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).
60. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. P., veikdamas organizuota grupe su M. K., o M. K. taip pat veikdamas bendrininkų grupe su K. K., padarė tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalys) bei numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo trejų iki dešimties metų, taip pat – tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) bei numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nusikaltimai, kuriais sukeliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, jog šios veikos nebuvo spontaniškos, o buvo iš anksto apgalvotos, joms buvo atitinkamai pasiruošta. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų sulaikius K. K. ir į neteisėtą apyvartą nepateko. Nuteistieji disponavo 242,524 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios kiekis, remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, daugiau nei 1940 kartų viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (125 g).
61. Nustatydamas bausmių dydį nuteistajam A. P., apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir asmenybę. Nuteistasis A. P. buvo šių nusikalstamų veikų organizatorius, subūręs organizuotą grupę, parengęs nusikalstamos veiklos planą, paskirstęs užduotis tarp organizuotos grupės narių, davęs jiems konkrečius nurodymus dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo ir gabenimo kontrabandos būdu, taip pat atlikęs kitus šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 42 punkte nurodytus veiksmus. A. P. organizavo žymiai mažesnio narkotinių medžiagų gabenimą, o žymiai didesnį narkotinių medžiagų kiekį iš nenustatyto asmens priėmė nuteistasis M. K. ir apie tai informavo A. P.. Be to, byloje nepaneigta, kad nuteistasis A. P. buvo persekiojamas dėl narkotinių medžiagų praradimo Švedijoje, t. y. kad daryti nusikalstamas veikas A. P. įtakojo nenustatyti asmenys. A. P. ne kartą baustas administracine tvarka, 2011 m. birželio 17 d. Švedijos Karalystėje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bausmę atlikęs (proceso dalyvių asmens duomenys, l. 60–64, 65–66). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, byla nutraukta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nuteistasis A. P. netgi po Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio priėmimo padarė naują nusikalstamą veiką. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
62. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bausmių dydį nuteistajam A. P. taip pat atsižvelgia į tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos (t. 6, b. l. 74), buvusių darbdavių, t. y. UAB „A“ (duomenys pakeisti) administracijos (t. 5, b. l. 77; t. 8 b. l. 100) ir S. V. įmonės „S“ (duomenys pakeisti) administracijos (t. 8, b. l. 101; t. 11, b. l. 18). Iš pateiktų medicininių dokumentų (t. 5, b. l. 74–75; t. 6, b. l. 74; t. 8, b. l. 103; t. 11, b. l. 180) matyti, kad A. P. serga (duomenys neskelbtini). A. P. vedęs, turi mažametį vaiką, su žmona augina ir du jos vaikus (t. 8, b. l. 102), turi senyvo amžiaus motiną, kuriai dėl jos sunkios sveikatos būklės yra reikalinga nuolatinė fizinė pagalba (t. 8, b. l. 104; t. 11, b. l. 19). Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. P. gynėja advokatė I. Botyrienė 2022 m. gegužės 18 d. pateikė duomenis, kad A. P. yra įkūręs mažąją bendriją „G“ (duomenys pakeisti), kurioje yra įdarbinęs Ukrainos Respublikos pilietį I. M. (I. M.) (t. 11, b. l. 181–185). A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad A. P. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas organizuotoje grupėje, pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra panaikinama, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad A. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
63. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prokuroras nurodo, kad A. P. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra deklaratyvus siekis sušvelninti savo atsakomybę, pareikštas ne savanoriškai, bet dėl byloje surinktų įrodymų visumos, kuria buvo neginčytinai nustatytas A. P., kaip nusikaltimų organizatoriaus, dalyvavimas veikoje. Be to, prokuroras mano, kad A. P. gailėjimąsi išreiškė tik deklaratyviai, o jo parodymai nepadėjo nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybių ir nusikaltimus padariusių asmenų. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
63.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013).
63.2. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 17 d. ir 2018 m. birželio 27 d. apklaustas kaip įtariamasis A. P. atsisakė duoti parodymus (t. 4, b. l. 108, 113). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakyti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu yra baudžiamojo proceso įstatymo numatyta įtariamojo teisė ir šia teise A. P. pasinaudojo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. P. sutiko duoti parodymus, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, davė išsamius parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų bendrininkų nusikalstamus veiksmus, nurodė, kad labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Nuteistojo A. P. parodymai iš esmės sutapo su kito nuteistojo M. K., kuris taip pat prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, parodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi šių nuteistųjų parodymų neatitikimai dėl jų susipažinimo vietos, ankstesnių nusikalstamų ryšių ir kitų aplinkybių yra neesminiai. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. P. pats pripažino faktinę aplinkybę ir ne savo naudai buvo nuoseklus, jog jis buvo informuotas apie didesnį, nei iš anksto buvo sutarta, narkotinių medžiagų kiekį ir tam neprieštaravo. Taigi, nuteistasis A. P., duodamas išsamius parodymus padėjo nustatyti byloje faktines aplinkybes ir prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo bei teisingo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
64. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, nepagrįstai nepripažinta tai, jog A. P. nusikalstami veiksmai buvo įtakoti trečiųjų asmenų - nenustatytų nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie grasino apeliantui, sumušė Ispanijos Karalystėje gyvenantį jo brolį G. P. ir privertė A. P. gabenti į Lietuvą jų nurodytas narkotines medžiagas, kaip kompensaciją už apelianto ankstesnius veiksmus, kai Švedijos Karalystėje jį sulaikius teisėsaugos pareigūnams buvo prarastas neteisėtas narkotinių medžiagų krovinys. Apelianto vertinimu, minėti asmenys smurtu, grasinimais palaužė jo valią, todėl A. P. nusikalstami veiksmai buvo nulemti daryto išorinio poveikio, apribojusio pasirinkimo laisvę. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
64.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos jo padėties. Pagal teismų praktiką, nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, 2K-194-895/2015, 2K-138-303/2017).
64.2. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia tada, kai dėl išorinių, nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažintos jo galimybės įvykio metu pasirinkti teisėtą elgesio variantą, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs kaltinamą asmenį atlikti neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394-699/2015). BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme psichinė prievarta – tai grasinimai naudoti smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie kaltininką ar jo artimuosius ir pan. Fizinė prievarta – fizinės jėgos panaudojimas prieš žmogų, sukeliant skausmą ir kitus padarinius sveikatai ar gyvybei.
64.3. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. P. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo gyvenamąją vietą, buvo darbingas, dirbo UAB „A“ (t. 8 b. l. 100; proceso dalyvių asmens duomenys, l. 57). Taigi, jo turtinė padėtis nebuvo labai sunki ar beviltiška BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nusikaltimų padarymo motyvas - padengti nenustatytų asmenų patirtus nuostolius dėl kito nusikaltimo, nešalina savanaudiškų paskatų, kadangi tai jis siekė padaryti nusikalstamais veiksmais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepaneigta, kad nuteistasis A. P. buvo persekiojamas dėl narkotinių medžiagų praradimo Švedijoje, t. y. kad daryti nusikalstamas veikas A. P. įtakojo nenustatyti asmenys ir kad į šią aplinkybę reikia atsižvelgti, skiriant bausmę, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
64.4. Kaip nustatyta iš A. P. parodymų, susiklosčius nepalankiai turtinei padėčiai, M. K. ir kitiems asmenims pasiūlius, jis vežė narkotines medžiagas į Švediją, ten buvo sulaikytas ir nuteistas, atliko bausmę. 2013 m. grįžus į Lietuvą, jį susirado D. B., kuris pareikalavo grąžinti 50 000 eurų už Švedijoje prarastas narkotines medžiagas. Jis grąžino 13 000 eurų. Vėliau, kai D. B. buvo nušautas, jo ieškojo kiti du nepažįstami asmenys, kurie susirado ir sumušė jo brolį G. P.. Taip buvo priverstas susitikti su nepažįstamais asmenimis, kurie toliau reikalavo iš jo pinigų. 2017 m. rugsėjo mėn. pas jį atvyko du nepažįstami pinigų reikalavę vyriškiai, kurie pasakė, kad iš Lenkijos reikia parvežti prekę (kanapių dervą) (t. 8, b. l. 81–85). Liudytojas G. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2017 m. nepažįstami asmenys iš jo brolio A. P. reikalavo 50 000 eurų atlygio už Švedijoje prarastus narkotikus. Apie tai sužinojo, kai jį Almerijoje susirado trys nepažįstami asmenys, kurie liepė nurodyti A. P. telefono numerį, adresą. Jam atsisakius, buvo pastarųjų sumuštas. Susisiekus, A. P. liepė duoti šiems asmenims prašomus duomenis, tai jis ir padarė. Vėliau A. P. jam minėjo, kad ir toliau iš jo (A. P.). reikalauja pinigų. Liudytojas taip pat parodė, kad dėl sumušimo į medikus ar teisėsaugos pareigūnus nesikreipė (t. 8, b. l. 107–109).
64.5. Taigi, nuteistasis A. P. apklausos metu neparodė, jog buvo grasinama jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nenustatyti asmenys būtų naudoję prieš A. P. fizinį smurtą. A. P. parodė, kad nenustatyti asmenys jo ieškodami sumušė brolį G. P.. Tai patvirtino liudytojas G. P., tačiau parodė, kad dėl sumušimo niekur nesikreipė. Taigi, ši aplinkybė apie nuteistojo brolio sumušimą nėra pagrįsta nesuinteresuotų asmenų parodymais ar kitais objektyviais patikrinamais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. šiuo atveju galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą, pvz., pranešti apie susidariusią situaciją policijai, tačiau pats pasirinko daryti nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose.
65. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, taip pat atsižvelgusi į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad A. P. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, kartu su bendrininkais disponavęs net 242,524 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios kiekis daugiau nei 1940 kartų viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (125 g), kad jis netgi po Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio priėmimo padarė naują nusikalstamą veiką, o anksčiau jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teisėjų kolegija nuteistajam A. P. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiria 12 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą – 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios savo dydžiu yra artimos šių straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
65.1. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo A. P. padarytus nusikaltimus ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga.
65.2. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), buvo padarytos idealiąja sutaptimi, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jam skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Be to, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskirta subendrinta bausmė bei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį bendrinamos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.
66. Nustatydamas bausmių dydį nuteistajam M. K., apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir asmenybę. M. K. atliko vykdytojo ir tam tikrus organizacinius veiksmus A. P. suorganizuotose nusikalstamose veikose. M. K. surado tiesioginį nusikalstamos veikos vykdytoją – vairuotoją K. K., davė jam nurodymus bei kontroliavo jo veiksmus narkotinių medžiagų gabenimo metu, taip pat atliko kitus šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 43 punkte nurodytus veiksmus. M. K. 2010 m. vasario 3 d. Prancūzijos Respublikoje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, 2012 m. gegužės 29 d. nuteistojo M. K. atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, teistumo išnykimo užsienyje data – 2050 m. vasario 3 d. (proceso dalyvių asmens duomenys, l. 23–24). M. K. dirba UAB „M“ (duomenys pakeisti), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 54; t. 9, b. l. 83). Nuteistasis M. K. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jis kartu su žmona rūpinasi ir prižiūri sūnų, kuris yra neįgalus, jam nuolat reikalinga medicininė pagalba bei tinkama priežiūra, kuriai kas mėnesį būtina skirti 450 Eur (t. 6, b. l. 53; t. 9, b. l. 94–98, 118–122). Apeliantai nurodo, kad nuolatinės išlaidos sūnaus gydymui buvo pagrindinė priežastis, lėmusi, jog M. K. ryžosi pažeisti įstatymus. Apeliantai pažymi, kad pats M. K. turi rimtų sveikatos problemų, po nusikaltimo padarymo jis susirgo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. spalio 21 d. įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę (duomenys neskelbtini) gauti (t. 9, b. l. 99–101, 114–116).
66.1. M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, M. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino ir davė išsamius parodymus apie kitus nusikaltimus padariusius bendrininkus, taip pat dalyvavo BPK 158 straipsnyje numatytose procesinėse prievartos priemonėse ir bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais padėjo sulaikyti nuteistąjį A. P.. Taigi, M. K. parodymai yra svarbūs šiame baudžiamajame procese, nuteistasis padėjo nustatyti ir sulaikyti nusikaltimų organizatorių A. P.. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas organizuotoje grupėje, pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra panaikinama, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
66.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą (narkotinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų sulaikius K. K. ir į neteisėtą apyvartą nepateko) bei nuteistojo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir asmenybę, rodo, kad M. K. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nors ir ji būtų minimali. Teisėjų kolegijos nuomone, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, taip pat atsižvelgusi į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į M. K. pagalbą nustatant bei sulaikant nusikaltimų organizatorių A. P., teisėjų kolegija nuteistojo M. K. atžvilgiu taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiria 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą teisėjų kolegija nuteistajam M. K. skiria artimą minimaliai sankcijoje numatytą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
66.3. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), buvo padarytos idealiąja sutaptimi, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jam skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.
67. Nustatydamas bausmių dydį nuteistajam K. K., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme bei asmenybę. K. K. atliko nusikaltimo vykdytojo veiksmus, iš Lenkijos Respublikos kontrabandos būdu atgabendamas į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, K. K. nusikalstami veiksmai visą laiką buvo kontroliuojami M. K., K. K. vykdė pastarojo nurodymus, todėl jo, kaip vykdytojo, veiksmai buvo tik pagalbiniai. K. K. nusikalstamų veikų organizatoriaus A. P. nepažinojo ir nežinojo apie organizuotos grupės egzistavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad K. K. disponavimas nusikaltimo dalyku buvo apribotas M. K. ir jo veiksmus įvertino kaip antraeilius. K. K. išsituokęs, dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (proceso dalyvių asmens duomenys, l. 33–34, 36, 37). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo K. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
67.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą (narkotinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų sulaikius K. K. ir į neteisėtą apyvartą nepateko) bei nuteistojo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir asmenybę, rodo, kad K. K. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas K. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mažesnį K. K. vaidmenį nusikalstamoje veikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. K. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), paskyrė minimalią sankcijoje numatytą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
67.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam K. K. bausmių dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek jo asmenybę, tiek jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Teisėjų kolegijos manymu, nuteistajam K. K. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios, yra teisingos, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam K. K. yra teisėta ir pagrįsta.
68. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kitam nuteistajam M. K., buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta mažesnė už sankcijos minimumą bausmė, vadovaujantis tomis pačiomis inkriminuotos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis kaip ir A. P.. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti jo bendrininko M. K. asmenybę, kaip ženkliai mažiau pavojingą nei A. P.. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad ir jam turi būti paskirta mažesnė už sankcijos minimumą bausmė. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad kitiems nuteistiesiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jiems skirtos švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės, įtakos nustatant A. P. bausmės dydžius neturi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016). Šiuo atveju skiriant bausmes bendrininkams, bausmės buvo individualizuotos įvertinant kiekvieną asmenį atskirai. Kitiems bendrininkams skiriant bausmes, buvo nurodoma viena bendra aplinkybė, jog narkotinė medžiaga nebuvo išplatinta ir buvo išvengta sunkių pasekmių, tačiau ji buvo vertinama asmenį charakterizuojančių duomenų visumoje ir bausmės bendrininkams buvo individualizuotos. Nuteistiesiems K. K. ir M. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytos vadovaujantis ne vienintele apelianto nurodoma aplinkybe. Pažymėtina, kad tiek kaltės, tiek bausmės parinkimo ir skyrimo klausimą teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno asmens. Todėl tai, kad nuteistiesiems K. K. ir M. K. buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos bei už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirtos švelnesnės nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės, savaime neduoda pagrindo daryti išvados, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos turėjo būti taikytos ir nuteistajam A. P..
69. Nuteistojo M. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju nusikalstamos veikos buvo padarytos 2017 m. spalio mėn., jų ištyrimas nebuvo sudėtingas, nusikaltimų vykdytojai sulaikyti iškart po nusikaltimų padarymo, netrukus buvo sulaikytas ir organizatorius, tyrimas nereikalavo sudėtingų ekspertizių ar kitokių veiksmų, kurių atlikimu būtų galima pateisinti pernelyg ilgą proceso trukmę. Apeliantės nuomone, šiuo atveju pernelyg užsitęsęs procesas laikytinas asmens teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, todėl tai yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
69.1. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę, neperžengiant atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-225-648/2017 ir kt.).
69.2. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2017 m. spalio 14 d. (t. 1, b. l. 1), M. K. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2017 m. spalio 14 d. (t. 4, b. l. 11–12). Kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimai pareikšti trims asmenims, surašytas 2018 m. liepos 4 d. ir byla, kurios rašytinė medžiaga tuo metu sudarė 5 tomus, 2018 m. liepos 5 d. perduota Vilniaus apygardos teismui (t. 5, b. l. 44). Šio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi byla pagal teismingumą buvo perduota Kauno apygardos teismui (t. 5, b. l. 113–115). Šio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 153–157), o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. vasario 12 d. Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per mažiau nei 11 mėnesių, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko 2 metus 7 mėnesius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d., 2020 m. spalio 6 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl advokačių A. Ručienės ir I. Botyrienės užimtumo, 2019 m. sausio 8 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl advokatės A. Ručienės atostogų, 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 26 d., 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 22 d., 2020 m. spalio 29 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl nuteistojo A. P. ligos, 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. birželio 27 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl advokatės I. Botyrienės ligos, 2019 m. spalio 28 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl nuteistojo K. K. ligos, 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 1 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl nuteistojo M. K. ligos, 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. gruodžio 16 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl šalyje paskelbto karantino dėl visuomenėje plintančios koronavirusinės infekcijos (COVID-19), 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 26 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl teisėjo Kęstučio Dargužio užimtumo. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė nebuvo pernelyg ilga, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko dėl objektyvių priežasčių. Taigi, proceso trukmė buvo optimali, M. K. ar kiti nuteistieji nepatyrė nepagrįstų procesinių suvaržymų, t. y. nebuvo pažeista jų teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.
69.3. Apeliacinės instancijos teisme bylos medžiaga (10 tomų) gauta 2021 m. kovo 22 d., byla paskirta nagrinėti 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje, o nuosprendis priimtas 2022 m. gruodžio 8 d. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko dvidešimt mėnesių. Per šį laikotarpį suorganizuoti penkiolika teismo posėdžių, iš kurių septyni (2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. vasario 17 d., 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. lapkričio 7 d. (2 posėdžiai)) neįvyko dėl nuteistojo M. K. ir advokatės I. Botyrienės ligos, 2021 m. gruodžio 13 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl advokatės A. Ručienės atostogų, 2022 m. sausio 13 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl teisėjos V. Norkūnaitės ligos. Teismo posėdžių datos buvo derinamos su visų proceso dalyvių objektyviomis galimybėmis dalyvauti procese. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi nepateisinamų delsimų, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas nuteistajam M. K. truko nepateisinamai ilgai ir dėl to, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam tikslinga dar labiau švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
70. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė ir nesvarstė galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Apelianto vertinimu, jei būtų priimtas sprendimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą iki 4 metų, atsirastų galimybė M. K. atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Nuteistojo M. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis M. K. nuteistas už sunkaus ir labais sunkaus nusikaltimų padarymą. Taigi šiuo atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu M. K. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.
71. Nuteistasis M. K. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose pažymi, kad M. K. turi rimtų sveikatos problemų. Gynėjos nuomone, paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir nesuteikus tinkamos medicininės pagalbos, M. K. ilgainiui gali tapti visiškai nedarbingu. Iš kartu su apeliaciniais skundais pateikto VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. spalio 21 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nuteistasis M. K. iš tiesų turi sveikatos problemų, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. spalio 21 d. jis įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę (duomenys neskelbtini) gauti (t. 9, b. l. 99–101, 114–116). Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. balandžio 26 d. stacionaro epikrizės matyti, kad 2021 m. balandžio 26 d. nuteistajam M. K. buvo atlikta operacija, nuo 2021 m. gegužės 26 d. jis yra įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę (duomenys neskelbtini) gauti (t. 10, b. l. 69–70, 73–74).
71.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. BVK 174 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. BVK 174 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
71.2. Taigi, įstatyme yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Nors baudžiamosios bylos medžiagoje iš tiesų yra duomenų, kad nuteistasis M. K. turi sveikatos problemų, tačiau esant būtinumui medicinos pagalba jam galėtų būti suteikta tiek laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, tiek valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Byloje šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų nuteistasis negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad M. K. būdamas laisvėje galėtų greičiau pasirūpinti sveikata, nėra pakankamas pagrindas sušvelninti jam bausmę.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.
72. Nuteistojo M. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad 2017 m. spalio 14 d. kratos metu pas M. K. automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 261,97 Eur, kurie M. K. nebuvo grąžinti. Apeliantė mano, kad nusprendus konfiskuoti minėtus 261,97 Eur, iš M. K. išieškotina valstybės naudai pinigų suma turėtų būti sumažinta iki 238,03 Eur (500 - 261,97). Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš 2017 m. spalio 14 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą M. K. automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta 261,97 euras (t. 1, b. l. 92–94). Iš 2017 m. gruodžio 13 d. pakvitavimo matyti, kad šie pinigai buvo grąžinti nuteistajam M. K. (t. 1, b. l. 166). Taigi, nėra pagrindo sumažinti iš M. K. išieškotinos valstybės naudai pinigų sumos, t. y. nusikaltimo rezultatą - 500 Eur, kurie buvo gauti iš nuteistojo A. P., atitinkančios pinigų sumos.
Dėl proceso išlaidų.
73. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nuteistojo A. P. pasirinktos gynėjos advokatės I. Botyrienės neįvyko 2022 m. lapkričio 7 d., 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. vasario 17 d. teismo posėdžiai, ir siekdamas kuo greičiau išnagrinėti dėl objektyvių priežasčių (proceso dalyvių ligų ir byloje atlikto įrodymų tyrimo) pakankamai ilgai užsitęsusią bylą, 2022 m. lapkričio 7 d. raštu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), prašydamas nuteistajam A. P. parinkti pakaitinį (atsarginį) gynėją tam, kad, nesant nuteistojo pasirinktos advokatės, bylos nagrinėjimas ir į posėdį atvykusių kitų proceso dalyvių laikas nebūtų trukdomas. 2022 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (10.1 Mr) KTS-2022-03494 VGTPT informavo teismą apie nuteistajam A. P. parinktą pakaitinę (atsarginę) gynėją – advokatę Lauretą Ulbienę. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi nuteistajam A. P. pakaitine (atsargine) gynėja buvo paskirta VGTPT parinkta advokatė L. Ulbienė. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta VGTPT 2022 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. APD-2022-13511 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 171,67 Eur už A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
74. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).
75. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta ne tik pagal nuteistųjų K. K., A. P., nuteistojo M. K. ir jo gynėjos advokatės D. Bukelienės apeliacinius skundus, bet ir pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo A. P. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kuris buvo patenkintas iš dalies, taip pat kad nuteistajam A. P. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskiriama ilgalaikė 12 metų laisvės atėmimo bausmė, VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. P. atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų A. P. ir M. K. (M. K.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo, jų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, jiems paskirtų bausmių bei dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietos nustatymo pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad šias veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe.
Nuteistųjų A. P. ir M. K. atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe.
Nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. P. paskirti – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. P. nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Į paskirtą bausmę įskaityti A. P. kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2019 m. sausio 15 d.
Nuteistojo M. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo M. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam M. K. paskirti – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistajam M. K. nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Į paskirtą bausmę įskaityti M. K. kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistajam K. K. nustatyti atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. P. atmesti.
Teisėjai Nerijus Meilutis
Vitalija Norkūnaitė
Linas Šiukšta