Baudžiamoji byla Nr. 1-76-455/2014
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-01051-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.9.9.; 2.10.1.4.
(S)

UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 3 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-01051-13, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 str.,
nustatė:
G. A. pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005-11-21 nutartį, privalėdamas mokėti alimentus S. M. (A.) naudai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2005-11-21 iki 2006-08-31 kas mėnesį mokant po 200 Lt periodinėmis išmokomis, o nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. mokant - 300 Lt periodinėmis išmokomis iki M. A. pilnametystės, o jei M. A. mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose – iki mokslo pabaigos (ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus), laikotarpyje nuo 2009-03-01 iki 2010-01-13, nuo 2010-07-01 iki 2012-04-30, nuo 2012-11-11 iki 2013-04-30 alimentų nemokėjo, neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui išlaikyti, sąmoningai, būdamas darbingas niekur nedirbo, darbo neieškojo, nesiregistravo darbo biržoje, ir turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti vaiką, dėl šių įtariamojo veiksmų susidarė 13121,94 Lt alimentų skola S. M. (A.) ir 8278,06 Lt skola Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
G. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su S. A., dabar jos pavardė M., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. A.. Po skyrybų su buvusia žmona S. M. pasirašė Taikos sutartį dėl alimentų, kuri 2005-11-21 buvo patvirtinta Viliaus miesto 1 apylinkės teismo, pagal ją sūnaus išlaikymui nuo Taikos sutarties pasirašymo iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. turėjo mokėti po 200 Lt kas mėnesį, o nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. turi mokėti po 300 Lt kas mėnesį. Kada tiksliai buvo pasirašyta Taikos sutartis nepamena. Taikos sutarties neturi, jos pateikti negali. Tuo metu, kai buvo pasirašyta sutartis dirbo, turėjo pajamas, todėl sūnaus išlaikymui mokėjo alimentus, gali pateikti tai įrodančius kvitus, nes alimentus pervesdavo nuėjęs į banką. Po 200 Lt S. M. pervedė 2005-11-04, 2005-12-02, 2006-01-11, 2006-02-09, 2006-03-10, 2006-04-07, 2006-08-09, 2006-09-08, 2006-10-11, 2007-03-13, 2007-04-11, 2007-05-10, 2007-06-09, 2007-07-09, 2007-08-10, 2007-09-10, 2007-10-04, 2007-11-10, 2007-12-07, po 300 Lt S. M. pervedė 2008-01-08, 2008-02-08, 2008-03-07, 2008-04-10, 2008-05-10, 2008-06-09, 2008-07-08, 2008-08-11, 2008-09-10, tada vėl po 200 Lt 2008-10-13, 2008-11-10, 2009-01-29, 2009-02-27. Alimentus sūnaus išlaikymui mokėjo tol kol turėjo pajamas ir galėjo, ne visada mokėjo po 300 Lt, kaip turėjo tai daryti nuo 2006-09-01, nes jam tam neužteko pajamų, kadangi dar turėjo mokėti paskolą bankui. Šiuo metu nuo 2010 m. sausio mėnesio, tikslios datos neprisimena yra užsiregistravęs į darbo biržą, ieško darbo, per tą laikotarpį 3 kartus buvo išsiėmęs verslo liudijimą. Nuo 2010 m. liepos mėnesio pradėjo gauti socialinę pašalpą, tačiau jos neužteko, kad sumokėtų išlaikymą vaikui. Nuo 2008 m. gegužės iki 2010 m. rudens buvo laikotarpis, kai nedirbo bei nebuvo registruotas darbo biržoje, tačiau tuo metu alimentus mokėjo iki 2009 m. vasario mėn. Šiuo metu neturi, jokių galimybių mokėti alimentus sūnaus išlaikymui, nes negauna jokių pajamų, gyvena pas tėvus bei yra pats išlaikomas savo tėvų, neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto. Su sūnumi iki 2008 m. rudens visada susiskambindavo, susitikdavo ir bendraudavo, tačiau kai buvusi žmona paprašė, kad atsisakytų sūnaus, jog jis turėtų jos dabartinio vyro pavardę už kurio ji ištekėjo, bet jis atsisakė tai padaryti nuo to laiko baigėsi bendravimai tiek iš buvusios žmonos pusės, tiek iš sūnaus pusės. Kiek beskambintų S. M. ar M. nei vienas iš jų nekelia telefono ir su juo nebendrauja, taip pat nebendrauja ir su jo tėvais. Jei turės ateityje galimybę mokėti alimentus juos tikrai mokės. Antstoliui nėra teikęs jokios informacijos apie tai, kiek yra sumokėjęs alimentų sūnaus išlaikymui. Kada S. M. kreipėsi pas antstolį dėl alimentų išieškojimo nežino, nepamena, mano, kad tai galėjo būti 2009 metais, nes jo paskutinis alimentų mokėjimas buvo 2009-02-17 (b. l. 115).
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos buvusiam vyrui G. A. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2005-11-21 nutartimi priteista iki 2006-08-31 mokėti po 200 litų alimentų jų bendro sūnaus M. A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Nuo 2006-09-01 išlaikymo dydis turėjo sudaryti 300 litų per mėnesį, be to už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo jam priteista sumokėti 7200 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų litų) išlaikymo sumą. Šią sumą jis įsipareigojo išmokėti per penkis metus, mokant po 120 litų kas mėnesį nuo 2006-09-01. Nuo 2005 metų lapkričio mėnesio G. A. iš viso jai yra sumokėjęs 8 900 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus litų) išlaikymą. Pinigus jis jai pervesdavo į banko sąskaitą Nr. LT 44 7300 0100 0177 9214, paskutinė alimentų įmoka iš G. A. buvo gauta 2009-02-17. Paskutinį kartą su buvusiu vyru telefonu ji kalbėjosi 2008 m. vasarą. Nuo to laiko su juo daugiau nebendravo. Su sūnumi G. A. nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, materialinio išlaikymo nei daiktais, nei pinigais neteikia. Su jų sūnumi M. A. jokie G. A. giminaičiai nebendravo ir nebendrauja. G. A. yra žinoma, kad jis turi mokėti išlaikymą sūnaus M. A. išlaikymui, o ar jis turi galimybę mokėti ji nežino, kadangi su juo nebendrauja. 2008-08-04 ji kreipėsi į antstolio L. J. kontorą, kadangi G. A. kas mėnesį mokėdavo mažesnę išlaikymo sumą, negu jam buvo priteista teismo nutartimi ir dėl to buvo susidaręs įsiskolinimas. Tačiau antstolis alimentų iš jo neišieškojo. Po to, ji vis telefonu paskambindavo minėtam antstoliui pasiteirauti, ar yra galimybė išieškoti išlaikymą iš G. A., tačiau jis nurodydavo, kad G. A. niekur nedirba, neturi nei pajamų, nei turto ir išieškoti alimentus iš jo nėra galimybės. 2010-03-18 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kad gautų sūnui M. A. priklausantį išlaikymą. Kas mėnesį sūnaus išlaikymui iš vaikų fondo ji gauna 195 Lt. Antstoliui L. J. apie tai, kad ji gauna išlaikymą iš vaikų išlaikymo fondo pranešė telefonu 2011-11-23. Jokių raštiškų dokumentų jis iš jos neprašė. Daugiau su antstoliu nebendravo. Šiuo metu G. A. išlaikymo suma neįtraukus išmokų gaunamų iš vaikų išlaikymo fondo sudaro 27 000 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius litų). Iš susidariusios G. A. išlaikymo skolos atėmus išmokas gautas iš Vaikų išlaikymo fondo jo išlaikymo skola sudaro 18 331,94 Lt (aštuoniolika tūkstančių tris šimtai trisdešimt vieną litą 94 cnt.) (b. l. 14-15).
Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad 2010-03-18 į juos kreipėsi S. M. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo M. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokėjimo. Prašyme nurodyta, kad prie prašymo pateiktoje antstolio L. J. pažymoje užfiksuota, kad G. A. nemoka teismo sprendimu nustatyto išlaikymo išieškotojai nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. Fondo administracija 2010-04-01 priėmė sprendimą dėl išmokos mokėjimo, kuriuo nusprendė M. A. nuo 2010-03-18 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti ar nutraukti išmokų mokėjimą. Nuo minėto sprendimo iki prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą gavimo G. A. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 8278,06 Lt. Vaikų išlaikymo fondo administracija pateikė raštą dėl atsisakymo reikšti civilinį ieškinį G. A. baudžiamojoje byloje (b. l. 1-3, 7).
Taip pat, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nurodyta, kad kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas M. A., kuris gimęs (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. A. yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl tai laikoma spausdinimo klaida. Ši klaidai ištaisytina BPK 305 str. 1 d. numatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. A. vengė pareigos pagal teismo sprendimą laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2010-01-13, nuo 2010-07-01 iki 2012-04-30, nuo 2012-11-11 iki 2013-04-30 išlaikyti vaiką M. A. gim. (duomenys neskelbtini). G. A. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 164 str.
Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam G. A. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 122-123), neteistas (b. l. 124), į psichiatro ir priklausomybių kabinetų įskaitas neįregistruotas (b. l. 130), Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniūnija nurodė, kad nusiskundimų dėl G. A. elgesio nėra gavusi, Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013-2014 m. svarstytas nebuvo (b. l. 133), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi, jam skirtina bausmė – viešieji darbai (BK 46 str.).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. A. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).
Kaltinamajam G. A. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. ir paskirti jam viešuosius darbus 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 641 str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. paskirti viešuosius darbus 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Nuteistajam G. A. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Išaiškinti nuteistajam G. A., kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.
Kaltinamojo reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Gytis Stasevičius