Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-456-563/2020

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį, 246 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2020-02-26 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2019-11-19 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bendruoju elektroniniu paštu (info@aad.am.lt) buvo gautas pranešimas dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, el. paštu pateiktos šį faktą liudijančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuota kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti nuotekų siurbimo ir transportavimo mašina šalina nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. 2019-11-20 buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) neplaninis patikrinimas (surašytas patikrinimo aktas 2020-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu nustatyta, kad Bendrovė pagal sutartį teikė gamybinių nuotekų išvežimo į D. kaime esančią AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą paslaugą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal patikrinimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad dalį nuotekų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė į nuotekų valyklą D. kaime, kitą dalį laikotarpiu nuo 2019-10-30 iki 2019-11-18 išpylė į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šiais tinklais lietaus nuotekos be papildomo valymo išteka į Kretainio ir toliau į Smeltalės upelius. Nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta 115 m3 gamybinių nuotekų, kurios užterštos: aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, bendruoju deguonies suvartojimu per septynias paras, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu. Apskaičiuotas aplinkai ir jos komponentams padarytos žalos dydis 15358, 64 Eur. Žala nėra atlyginta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 (aktuali redakcija nuo 2018-07-01) patvirtintų aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos priedu, teršalai kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleido į vandens telkinį suskirstyti pagal teršalų grupes: II grupės teršalai- gyvsidabris, vanadis; III grupės teršalai- nikelis, švinas, varis; IV grupės teršalai- cinkas, detergentai; V grupės teršalai- bendras deguonies suvartojimas per septynias paras, skendinčios medžiagos, bendrasis azotas, chloridai, aliuminis, bendras chromas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 6 punkte - veiklos vykdytojai eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti taršos leidimą. Šių Taisyklių 1 priede nurodyta 1.4. p. p. išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio). Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236, 1 priedu išleistose gamybinėse nuotekose nustatytas gyvsidabris priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių nuotekų išleidimui į aplinką turėjo gauti taršos leidimą.

Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktas, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktas, todėl  administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 246 straipsnio 2 dalį traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. teismui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su nustatytais pažeidimais. Paaiškinime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau aštuntus metus pagal sudarytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veža jos gamyboje susidarančias nuotekas, kurias priduoda pagal pasirašytą sutartį į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą. Pagal pasirašytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei yra mokama už atvažiavimą į gamyklą skaičių. Bendrovė turi pastoviai pati prižiūrėti gamykloje esančius rezervuarus ir savo nuožiūra, jiems prisipildžius, jas išsiurbti ir išvežti atliekų tvarkytojui, neapkraunant papildomu darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Reisų skaičius ir laikas žymimas pildomame atvykimo-išvykimo registracijos lape apsaugos tarnyboje (važiuojant ir išvažiuojant). Bendrovė turi tik vieną asenizacinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio nuotekų cisternos talpa yra apie 6,5 m3. Gėlo vandens talpa - 2 m3. Padarius liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių analizę nustatyta, kad vidutiniškai per mėnesį, priklausomai nuo oro sąlygų, lyjant daugiau, esant sausiems orams - mažiau, bei gamyklos linijų plovimų skaičiaus per mėn. (plaunamos viena ar du kartus), išvežamas nuotekų kiekis svyruoja maždaug 80 m3 per vieną mėnesį. Bendrovei priklausančiu asenizaciniu automobiliu šį darbą, nuo sutarties sudarymo pradžios, atlieka bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. G.. Tarp minėto darbuotojo ir bendrovės UAB „(duomenys neskebtini)“ yra sudaryta darbo sutartis, kurioje jam mokamas minimalus darbo užmokestis ir procentas nuo kiekvieno važiuoto reiso į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu darbuotojas yra suinteresuotas pats laisvu darbo grafiku, įskaitant ir savaitgalius, įvykus avarijai ar nenumatytiems atvejams, prižiūrėti minimas talpas, neleidžiant joms persipildyti ir išsilieti į aplinką. To pasėkoje minėtas darbuotojas per darbo dieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja savarankiškai 2-3, o esant plovimui, ir 4 kartus per dieną. Vairuotojas, atvykęs į vietą, išsiurbia esantį talpyklų turinį ir kol neturi apypilnio automobilio, išsipilti nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ nevažiuoja. Kaip minėta, vidutiniškai nuotekų susidarymas yra apie 3,6 m3 per darbo dieną (80/22). To pasėkoje vairuotojas gali būti atvykęs į gamyklą ir 3 kartus, bet nuvykęs į AB „Klaipėdos vandenys“ išleisti nuotekas vieną arba išvis neatvykti, o nuvykti kitą dieną. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prižiūrimi du rezervuarai. Viename kaupiasi techninis krakmolas. Nuotekos baltos spalvos, kitame -dažų skysčio nuotekos juodos spalvos. Visos vežamos nuotekos yra bekvapės. Pagal pateiktą medžiagą yra nustatyta, kad pirmą kartą pastebėtas tekantis žalios spalvos skleidžiantis nemalonų kvapą skystis į Kretainio upelį ties V. g. ir J. g. sankryža 2019-10-30 15.48 val. Pažymima, kad paėmus mėginius jame rasta naftos produktų. Paanalizavus mėginius, paimtus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų, naftos produktų rasta nebuvo. Taip pat Bendrovė minimu laiku, patikrinusi automobilio darbo režimų ir jo buvimo vietas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimų- išvažiavimų žiniaraštį, taip pat AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų išpylimo laiką, nustatė, kad minimu laiku, kai buvo galimai pastebėtas tekantis žalios spalvos skleidžiantis nemalonų kvapų skystis į Kretainio upelį, Bendrovės vairuotojas neturėjo net teorinės galimybes išleisti nuotekas. Faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad Bendrovės automobilis 2019-10-30 AB „(duomenys neskelbtini)” buvo du kartus: pirmą kartą ryte - 8.45-09.10 val., išsiurbti 3 m3, 15.19 val. priduoti į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą; antrą kartą – 16.05-16.50 val., tai yra tuo metu, kai buvo pastebėtas tekantis žalios spalvos vanduo ir imami mėginiai, Bendrovės automobilis, išsipylęs nuotekas, iš nuotekų valymo įrenginių, esančių D. kaime, važiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus įvažiavimų - išvažiavimų registracijos lapus matyti, kad automobilis atvyko 16.05 val., o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvyko 16.50 val. Tuo metu, kai buvo fiksuojama tarša Kretainio upelyje ties Jūrininkų pr. ir Vingio g. sankryžos, Bendrovės automobilis buvo AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje D. ir pridavinėjo atliekų tvarkytojui paimtas nuotekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigiama, kad analogiška situacija yra ir su tarša pastebėta 2019-11-11 10.27 val. Bendrovės automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 2 kartus: 09.30-10.00 val. ir 10.30-10.50 val. išsiurbtos nuotekos 3,68 m3,13.21 val. priduotos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą. 

        G. B. teigimu, 2019-11-18 nuotrauka, kurioje užfiksuotas uždaroje teritorijoje automobilis, kurio žarna buvo kanalizacijos šulinyje, sprendžiant iš nuotraukoje matomo vieno stovinčio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, daryta iki 9 val. ryto. Antra nuotrauka, prie atverto šulinio, anot G. B., fotografuota AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų apie 11 val., kadangi nuotraukoje matosi jam priskirtas automobilis „KIA“. Pažymi, kad tikrinant AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams kartu su aplinkos apsaugos darbuotoju Bendrovės teritorijoje nupaveiksluotą šulinį, dalyvavo ir jis. Požymiu, kad šulinyje yra tariamai supiltos gamybinės nuotėkų, nebuvo. Mėginiai imti nebuvo, net jam reikalaujant, nors akivaizdžių teršalų nei šulinyje nei aplinkoje, nebuvo.

Paaiškinime taip pat nurodoma, kad, patikrinus Bendrovės automobilio maršrutą, nustatyta, jog Bendrovės automobilis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko tik 9.43 val. išvyko 10.00 val. Antrą kartą atvyko 11.20 val., išvyko 11.40 val. Nuotekos 3,753 m3 priduotos 12.01 val. į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą. Paprašius paaiškinti Bendrovės vairuotojo kodėl jis buvo atidaręs šulinį ir ar pylė ką nors iš automobilio, pastarasis paaiškino, kad prasidėjo žiemos sezonas ir automobiliu dėl vyraujančių neigiamų temperatūrų, jis nebegalės atlikti vamzdžių plovimo aukšto slėgio srove paslaugos, kadangi yra grėsmė, kad atskiroje švarioje talpoje automobilyje esantis gėlas geriamas vanduo, pirktas iš AB „Klaipėdos vanduo“ vandenvietės, gali sušalti ir, virsdamas į ledą, sugadinti aukšto slėgio plovimo siurblį. Todėl vandenį, skirtą plovimui, privalėjo išleisti ir, kad jo nepilti Bendrovės teritorijos kieme, kad nesusidarytų pelkės, apie 2 m3 vandens išpylė į lietaus nuotekų šulinį. Tokiu būdu Bendrovės vairuotojas nepadarė jokios draustinės veiklos, kadangi gėlą geriamą švarų vandenį, pirktą iš AB „Klaipėdos vanduo“, galima išleisti į aplinką.

G. B. nurodo ir tai, kad, padarius paskutinio pusmečio paimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir priduotų nuotekų atliekų tvarkytojui AB „Klaipėdos vanduo“ analizę, nustatyta, jog 2019 m. liepos m. nuvežta ir priduota 61,131 m3, 2019 m. rugpjūčio mėn. - 89,957 m3, 2019 m. rugsėjo mėn. - 71,448 m3, 2019 m. spalio mėn. - 62,274 m3, 2019 m. lapkričio mėn. - 92,735 m3, 2019 m. gruodžio mėn. - 80,858 m3. Kaip matyti iš patelktos analizės, vidutiniškai per 1 mėn. yra išvežama ne daugiau 80 m3 nuotekų. Pažymima, kad nuotekų kiekis, paimtas ir priduotas vykstant neplaniniam patikrinimui gruodžio mėn., net 12 m3 sumažėjo, nors, kaip teigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija, jų pajėgumai nei padidėjo, nei sumažėjo ir buvo dirbama įprastu grafiku. Teigiama, kad paimami kiekiai sumažėjo tuo metu, kai aplinkosaugininkai kas dieną važinėjo paskui Bendrovės automobilį maršrutu: (duomenys neskelbtini) - valymo įrenginiai D.. Be to, kaip matyti iš pateikiamos analizės, netgi gamtosaugininkų paskaičiuota žala gamtai, neva į aplinką Bendrovė išleido 120 m3 nevalytų nuotekų, yra nepagrįsta, nelogiška, nes Bendrovė dar nebuvo išvežusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio kiekio nuotekų per mėn. G. B. teigimu, akivaizdu, kad šioje byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad jis padarė teisės pažeidimus, todėl prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija pateikė teismui aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga visiškai įrodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. kaltė, veika kvalifikuota teisingai. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2019-11-19 Departamente buvo gautos dvi fotonuotraukos, kuriose užfiksuota teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stovinti asenizacinė automašina, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios autocisternos žarna buvo nuvesta į kieme esantį kanalizacijos šulinį. Nuotraukoje užfiksuotas kanalizacijos šulinys, pagal pateiktą AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų schemą yra lietaus nuotekų šulinys, kuris nuo nuotekų išleidimo vietos, lietaus nuotekų surinkimo sistema per lietaus nuotekų išleidėją Nr. 11 atiteka į Kretainio upelį. Asmuo, kuris užfiksavo asenizacinį automobilį teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, į lietaus nuotekų šulinį išleidinėjant tamsias nuotekas, 2019-12-08 Departamento Klaipėdos vaidybai pateikė raštišką liudijimą, kuriame išdėsto situaciją, kaip 2019-11-18 pastebėjo pilamas nuotekas ir nedelsiant informaciją perdavė AB „Klaipėdos vanduo“ bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Pažymima, kad 2019-10-30 ir 2019-11-11 Departamento pranešimų priėmimo skyrius gavo telefoninius pranešimus, kad Vingio g. ir Jūrininkų pr. sankryžoje, kur yra 11-tas lietaus nuotekų išleistuvas į Kretainio upelį, bėga tamsios spalvos, putotas vanduo. Pranešimuose minima vieta - tai lietaus nuotekų išleistuvas į kurį subėga paviršinės nuotekos, tekančios pro (duomenys neskelbtini), Klaipėda, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės teritoriją. Šioje teritorijoje fotonuotraukomis buvo užfiksuotas nuotekų pylimas į lietaus nuotekų šulinį. Gavus pranešimus apie tamsios spalvos nuotekas, tekančias iš lietaus nuotekų išleidėjo į Kretainio upelį, buvo imami nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Mėginiai imti 2019-10-30, 2019-11-11, 2019-11-13, 2019-11-18. 2019-10-30 ir 2019-11-11 iš Kretainio upelio ties V. g. ir J. pr. sankryža iš lietaus nuotekų išleidėjo Nr. 11. 2019-11-13 mėginiai imti iš Smeltalės upelio, Kretainio upelio įtekėjimo vietoje. 2019-11-18 tyrimai paimti iš lietaus nuotekų išleidėjo Nr. 11 ir iš lietaus nuotekų šulinio ties (duomenys neskelbtini) namu. Šis mėginys imtas po pranešimo apie nuotekų iš asenizacinės mašinos išleidimą į lietaus nuotekų tinklus teritorijoje (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą, Bendrovė pareigūnams pateikė dvi nuotekų priėmimo sutartis. Viena sutartis sudaryta su AB „Klaipėdos vanduo“, kurioje nurodyta, kad šios sutarties pagrindu į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabena susidariusias gamybines nuotekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2013-08-01). Antra sutartimi AB „Klaipėdos vanduo“ priima tvarkyti Klaipėdos miesto gyventojų nuotekas, kurias atgabena UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudalyta 2013-08-01). 2018-01-24 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ su AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašė priedus prie aukščiau minimų sutarčių. Priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo perduodamas elektroninis raktas patekti į D. kaime, Klaipėdos rajone esančią AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, šio rakto identifikatoriaus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis raktas pagal sutartį turi būti naudojamas, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveža gamybines nuotekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atitinkamai priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo perduodamas identifikatorius Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudojamas patekti į nuotekų valyklos teritoriją atgabenus nuotekas iš Klaipėdos miesto gyventojų. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė nuotekų pridavimo AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje čekius. Čekiai pateikti už spalio ir lapkričio mėnesius iki lapkričio 20 dienos, kuomet pradėtas neplaninis patikrinimas įmonėje. Bendrovė pateikė su 00074 ir 00075 kodais pažymėtus kvitus. 00075 kodu pažymėti 2 pridavimo kvitai, 00074 kodu pažymėti 26 kvitai.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė gamybinių nuotekų išvežimo paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliekant patikrinimą 2019-11-25 raštu Nr. (13.1)-AD5- 21227 buvo kreiptasi į šią įmonę dėl papildomos informacijos apie įmonėje susidarančias gamybines nuotekas, jų kiekius ir išvežimo grafiką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-17 raštu Nr. S-585 pateikė nuotekų surinkimo suvestinę, kurioje fiksuojama data, kada atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ su asenizacine mašina išsiurbti nuotekų, taip pat nurodomas tikslus laikas, kada buvo įvažiuota į įmonę, bei kada išvažiuota. Vairuotojas ir jį įleidęs darbuotojas pasirašo prie kiekvieno nuotekų išvežimo. Pagal pateiktą nuotekų išvežimo fiksavimo suvestinę nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 20 dienos gamybines nuotekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežė 70 kartų. Patikrinimo metu už tą patį laikotarpį nuotekų pridavimo kvitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik 26 vnt. Šie duomenys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiurbtų gamybinių nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą dažnu atveju nepristatė. Pagal patikrinimo metu surinktą informaciją ir Departamento pranešimų priėmimo skyriuje gautus pranešimus apie tamsias nuotekas lietaus nuotekų sistemos ištekėjimo vietoje į atvirą paviršinį vandens telkinį t. y. Kretainio upelį, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019-10-30 gamybines nuotekas išleido į lietaus nuotekų tinklus, Šilutės pl., 101C, Klaipėda teritorijoje esančiame lietaus nuotekų šulinyje. Šį faktą patvirtina liudininko pateikti parodymai bei padaryta asenizacinės mašinos fotonuotrauka.

Nurodoma ir tai, kad patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė važiavo maršrutu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija) – (duomenys neskelbtini), Klaipėda (UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija) 2019 m. lapkričio 4, 6, 7, 8, 9 dienomis. Į D. kaime esančią nuotekų valyklą, kur turėjo būti nuvežamos nuotekos, transporto priemonė šiomis dienomis nevažiavo. Maršrutu (duomenys neskelbtini), Klaipėda - D. nuotekų valykla pagal kelionės lapą važiuota 2019 m. lapkričio mėn. 11, 12, 15, 18, 20 dienomis po 2 kartus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštiškame atsakyme į Departamento paklausimą pateikė kartono gamybos baro darbo grafikus. Šie grafikai rodo, kad 2019 m. spalio ir lapkričio mėn., kuomet į nuotekų valyklą nebuvo nuvežamos nuotekos, bendrovėje gamybinės veiklos sutrikimų nebuvo, cechas dirbo įprastu režimu, prastovų nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)” gamybinių cechų darbo grafikai įrodo, kad vykstant gamybai susidarė ir gamybinės nuotekos. Šias nuotekas, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)” žurnale „Skystų atliekų surinkimas” padarytais įrašais, išveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)”. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)” raštu pateikė paaiškinimą, kaip ir kiek jos veikloje susidaro gamybinių nuotekų. Gamybinės nuotekos kaupiamos dvejuose rezervuaruose (12 m3 ir 6 m3). Šių nuotekų sudėtis skirtinga.

Atsižvelgiant į tai, kad surinkta informacija, anot Departamento, rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” į aplinką  išpylė iš UAB „(duomenys neskelbtini)” gamybines-nuotekas, 2019-11-26 raštu Nr. (13.1)-AD5-21306 buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra), dėl gamybinių nuotekų, kurios buvo išleidžiamos į aplinką, laboratorinių tyrimų atlikimo, siekiant nustatyti, kokia tarša per lietaus nuotekų sistemą pateko į aplinką (Kretainio upelį). 2019-11-27 Aplinkos specialistai paėmė gamybinių nuotekų mėginius iš dviejų UAB „(duomenys neskelbtini)” rezervuarų: rezervuaras Nr. 1, kuriame kaupiamos dažų nuotekos, ir Nr. 2, kuriame kaupiamos krakmolo klijų nuotekos. Vadovaujantis gautais nuotekų tyrimų rezultatais buvo identifikuoti sekantys teršalai; aliuminis, bendrasis chromas, cinkas, nikelis, švinas, vanadis, varis, gyvsidabris, detergentai, biocheminis deguonies per 7 paras suvartojimas, cheminis deguonies suvartojimas, skendinčios medžiagos, kjeldalio azotas, bendrasis azotas, nitratų azotas, nitritų azotas, chloridai. Didžiąja dalimi teršalai sutampa su teršalais, nustatytais lietaus nuotekų išleistuve Nr. 11 ir Smeltalės bei Kretainio upeliuose.

Rašte nurodoma ir tai, jog siekiant nustatyti kiek tiksliai telpa nuotekų vieno nuotekų išsiurbimo metu į UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančią asenizacinę transporto priemonę, Departamento pareigūnai 2019-11-27 dalyvavo nuotekų išsiurbime iš UAB „(duomenys neskelbtini)”. Po nuotekų išsiurbimo UAB „(duomenys neskelbtini)” asenizacinė mašina buvo palydėta į D. k. esančią nuotekų valyklą, kurioje pagal nuotekų pridavimo kvitą buvo priduota 5048 litrų, t. y. apytiksliai 5 m3 gamybinių nuotekų. 2019-10-29 sąskaitoje faktūroje serija VŠ  Nr. (duomenys neskelbtini), kurią UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)”, nurodyta, kad nuotekų išvežimo paslauga apmokama už nuotekų išvežimo reisą, ne už išvežtą kiekį.

Apibendrinus atlikto tyrimo metu ir patikrinimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus) išleisdama gamybines nuotekas pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunkčio, išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas (neatsižvelgiant į išleidžiamų prioritetinių medžiagų kiekį). Nagrinėjamu atvejui gamybinėse nuotekose, kurias į aplinką išleido UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo nustatyta gyvsidabrio (dažų rezervuare - 0,037 µg/l) ir nikelio (dažų rezervuare - 10,5 µg/l, klijų rezervuare - 11,3 µg/l). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento” 1 priedo lentelėse „Prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) nuotekose ir aplinkos kokybės standartai” pateikta informacija, gyvsidabris priskiriamas prie prioritetinių pavojingų medžiagų. Šio reglamento 2 priedo lentelėje: „A dalis. Prioritetinių medžiagų ir kai kurių kitų teršalų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) nuotekose ir aplinkos kokybės standartai (AKS)” nikelis priskiriamas prie prioritetinių pavojingųjų medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau - Nuotekų tvarkymo reglamentas) 6 punktu, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis.

Nuotekų išleidimas į aplinką, pagal gautus pranešimus, buvo fiksuotas nuo 2019-10-30. Pagal pateiktus duomenis, 23 kartus išsiurbtos gamybinės nuotekos nebuvo nuvežtos į nuotekų valyklą, o išleistos į lietaus kanalizaciją. Vadovaujantis patikrinimo metu surinktais duomenis vienu metu asenizacinė mašina išsiurbia ir išveža 5 m3 gamybinių nuotekų, o per 23 išsiurbimo atvejus, kai išsiurbtos nuotekos nebuvo pristatytos į D. nuotekų valyklą, į aplinką išleistų nevalytų gamybinių nuotekų bendras kiekis sudarė 115 m3 (23 x 5 m3).

Departamento teigimu, liudytojo parodymai ir pateikti įrodymai, tyrimo metu surinkti duomenys bei atlikti laboratoriniai tyrimai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius Kretainio ir Smiltelės upelius. Nustatyta, kad į aplinką išleista 115 m3 gamybinių nuotekų, už kurių neteisėtą išleidimą į aplinką paskaičiuota aplinkai padaryta žala - 15358,64 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 (aktuali redakcija nuo 2018-07-01) patvirtintų aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos priedu, teršalai kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleido į vandens telkinį suskirstyti pagal teršalų grupes: II grupės teršalai- gyvsidabris, vanadis; III grupės teršalai- nikelis, švinas, varis; IV grupės teršalai- cinkas, detergentai; V grupės teršalai- bendras deguonies suvartojimas per septynias paras, skendinčios medžiagos, bendrasis azotas, chloridai, aliuminis, bendras chromas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojai eksploatuojantys įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti taršos leidimą. Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte nustatytais reikalavimais, nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų leidžiama išleisti į aplinką tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Išleistose gamybinėse nuotekose nustatytas gyvsidabris priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų (Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priedas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių nuotekų išleidimui į aplinką turėjo gauti taršos leidimą. Pažymima, kad Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos draudžia maišyti gamybines nuotekas su paviršinėmis bei gamybines nuotekas išleisti į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą prieš išleidžiant jas į gamtinę aplinką, neištyrus teršalų šiose gamybinėse nuotekose koncentracijų, ir nenustačius, kad teršalų koncentracijos išleidžiamose gamybinėse nuotekose neviršija Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų normatyvų šių teršalų išleidimui į aplinką. Nuotekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Departamento manymu, tokiais neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį. Pažymima, kad padarytos žalos aplinkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino.  Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismo prašo G. B. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 246 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą, numatytą už tokių administracinių nusižengimų padarymą nustatytose ribose.

Teismas

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų grindžiama šiais rašytiniais duomenimis: 2020-02-26 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2020-01-14 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14); 2020-01-14 žalos aplinkai apskaičiavimu (b. l. 15-17); AB „Klaipėdos vanduo“ 2019-12-30 tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) su lietaus nuotekų šulinio schema (b. l. 19, 20); Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos fiksuotais pranešimais apie taršą Kretainyje ir pranešimu apie nuotekų išpylimą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su fotonuotraukomis (22-28); Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimo skyriaus tyrimo rezultatų protokolais ir jų priedais: 2019-12-19 Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės nuotekos. Dažų nuotekų rezervuaras Nr. 1), 2019-12-19 Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės nuotekos. Klijų nuotekų rezervuaras Nr. 2), 2019-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažų nuotekų rezervuaras Nr. 1 (gamybinės nuotekos)), 2019-12-03 Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės nuotekos Dažų nuotekų rezervuaras Nr. 1); 2019-11-21 Nr. (duomenys neskelbtini) (Kretainio upelio vanduo ištekėjime į Smeltalės upelį), 2019-11-08 Nr. (duomenys neskelbtini) (Smeltalės upelis. 100 metrų nuo sankryžos link Ž. kaimo), 2019-11-08 Nr. (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų išleistuvas (nuotekos iš kanalo)), 2019-11-08 Nr. (duomenys neskelbtini) (Smeltalės upelis. 100 metrų nuo sankryžos link Ž. kaimo), 2019-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini) (Kretainio upelis (ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta) į kurį pajungtas paviršutinių nuotekų išleistuvas Nr. 11), 2019-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini) (Paviršinių nuotekų šulinys ties (duomenys neskelbtini). Nuotekos išleidime į Kretainio upelį), 2019-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini) (Kretainio upelis (ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta) į kurį pajungtas paviršutinių nuotekų išleistuvas Nr. 11), 2019-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų išleistuvas (nuotekos iš kanalo)), 2019-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini) (Smeltalės upelis. 100 metrų nuo sankryžos link Ž. kaimo), 2019-11-29 Nr. (duomenys neskelbtini) (Kretainio upelis (ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta) į kurį pajungtas paviršutinių nuotekų išleistuvas Nr. 11), 2019-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų išleistuvas ties (duomenys neskelbtini) g. pradžia (nuotekos išleidime į Smeltalę)) (b. l. 30-31, 32-33, 34-36, 37, 50-52, 53, 55, 56-58, 59, 60-63, 64-67, 68-70, 71-72, 73-75, 76-77); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-17 raštu Nr. S-585 su priedais (informaciniu raštu, skystų atliekų surinkimo suvestine nuo 2019-10-01 iki 2019-10-31, gofruotojo kartono gamybos baro darbo grafikais 2019 m. spalio – lapkričio mėn.) (b. l. 39-48); Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurioje įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, paviršutinių nuotekų brėžiniais (schemomis) kartu su fotonuotrauka (b. l. 79-82); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais nuotekų pridavimo AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje – D. k. – kvitais (b. l. 84-87); UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapu (b. l. 88, 89); UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Serija VŠ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 90); 2013-08-01 nuotekų priėmimo ir tvarkymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Klaipėdos vanduo“, kurioje nurodyta, kad šios sutarties pagrindu į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabena susidariusias gamybines nuotekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir priedais (b. l. 91-106); 2013-08-01 nuotekų priėmimo ir tvarkymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Klaipėdos vanduo“, kurioje nurodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ priima tvarkyti Klaipėdos miesto gyventojų nuotekas, kurias atgabena UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir priedais (b. l. 107- 124).

Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimą į drenažo sistemas.

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad G. B., būdamas juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius - Kretainio ir Smiltelės upelius. Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 246 straipsnio 2 dalį, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, taip pat įvertina G. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirbantis, galiojančių nuobaudų neturi, už tokio pobūdžio nusižengimus administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą). G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti G. B. paskyrus ANK 235 straipsnio 4 dalies, 246 straipsnio 2 dalies sankcijose juridinių asmenų vadovams numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus. Paskirtos administracinės nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 235 straipsnio 4 dalimi, 246 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

G. B. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, - 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 2 dalyje, - 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; Nr. LT78 7290 000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis - ROIK: 20111277438.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja          Violeta Olcvikienė