Baudžiamoji byla Nr. 1-240-1015/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48538-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1; 1.2.25.4.2.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,

kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

nukentėjusiajai A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. M. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.51 val., Vilniuje, S. Neries – Ateities g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ( kraujyje rasta 3,25 promilės etilo alkoholio).

Taip A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Taip pat A. M. grasino sunkiai sutrikdyti žmonos A. M. sveikatą, o būtent, jis 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, (duomenys neskelbtini), bute, mažamečių vaikų akivaizdoje, savo žmonai A. M. garsiai pasakęs, kad tuoj koja spirs jai į veidą, grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Taip A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. pripažino kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį parodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. grįžo išgėręs namo, įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis buvo išgėręs, pasakė žmonai, kad spirs, bet veiksmų nesiėmė. Nurodė, jog pripažįsta pasakęs nurodytus žodžius, tačiau tiksliai žodžių neatsimena, nes buvo išgėręs. Tada žmonos atsiprašė iš karto, kai paleido iš areštinės, susitaikė, kartu gyvena. Dėl antro kaltinimo paaiškinimo, kad liepos mėnesį rado nusižudžiusią motiną, jam buvo šokas, stresas. Tada vakare jis išgėrė su pažįstamu garaže butelį brendžio, važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, įvyko kontaktas su autobusu, autobuso vairuotojas iškvietė policiją. Nurodo, kad savo veiksmus vertina blogai, suvokia savo problemą dėl alkoholio vartojimo, šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, suleido vaistus ir dar geria papildomai vaistus, šiuo metu vaistai išrašyti 3 mėnesiams, vėliau bus žiūrima, jei spėtų po darbo, lankytųsi ir pas psichologą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – surinkti duomenys ir jų vertinimas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, A. M. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų visiškai pripažino (b. l. 81, 86, 89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. V. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.15 val., vairavo autobusą Volvo 7700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Ateities gatve link Laisvės pr. maršrutu 2G, Santariškės - Stotis. Sankryžoje iš S. N. gatvės išsukantis automobilis Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo vairuojamo autobuso dešinės pusės šoną ties antromis durimis. Bendraujant su automobilio Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju pajuto, kad jis neblaivus, kalba buvo nerišli, vaikščiojo svirduliuodamas. Automobilio Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo vienas. Jis paskambino pagalbos tel. 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykę pareigūnai įformino eismo įvykį. Dėl sugadinto autobuso kreipėsi į draudimo bendrovę (b.l. 67)

2018 m. rugsėjo 24 d. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9496/2018(01) nurodyta, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,25 promilės etilo alkoholio (b.l. 97).

Pagal VĮ Regitros informaciją, automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. M. (b. l. 69). Automobilio vidutinė vertė 3030 eurų (b. l. 70-71).

Teisiamojo posėdžio metu pateiktoje kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad likutinė transporto priemonės Toyota Avensis, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini) vertė – 760 eurų su PVM.

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. 22.40 val. A. M. nustatytas 3,07 promilių neblaivumas (b. l. 93-95).

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Iš byloje surinktų duomenų visumos nustatytos tokios faktinės aplinkybės: A. M. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.51 val., Vilniuje, S. N. – Ateities g. sankryžoje vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,25 promilės etilo alkoholio. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriuose jis nurodė, kad minėtu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas išgėręs prieš tai alkoholio. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo Ž. V. parodymai tuo aspektu, jog automobilio Toyota Avensis, kuris atsitrenkė į liudytojo vairuotą autobusą, vairuotojas sukėlė šiam liudytojui įtarimų, jog galimai yra neblaivus. Konkretų neblaivumo laipsnį patvirtina specialisto išvada. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyti duomenys sutampa tarpusavyje, sudaro nuoseklią visumą ir patvirtina vieni kitus, sjuos pripažįsta įrodymais ir sprendžia, jog jie neabejotinai patvirtina, jog  nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės.

Todėl teismas, įvertinęs minėtas nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymi, kad nurodytais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės (t. y. 3,25 promilės) alkoholio, pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Pripažinus, kad A. M. tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė 2018 m. rugsėjo 19 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams po to, kai prokuroro 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su n nukentėjusiąja, teismas, vadovaudamasis BK 38 straipsnio 4 dalimi, konstatuoja, kad pastarasis sprendimas atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – surinkti duomenys ir jų vertinimas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, A. M. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų visiškai pripažino (b. l. 33, 89).

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad vakare 2017 m. rugsėjo 19 d. vyko jos dukros A. M. (duomenys neskelbtini) gimtadienis, kartu su jaunesniąja dukra A. M., buvo „Hesburger“, Rygos g., Vilniuje, šventė A. gimtadienį. Apie 18:00 val., pasirodė jos vyras A. M. labai girtas. Jis palydėjo savo mamą ir išėjo namo. Jos su dukromis pasivaikščiojo, grįžo 19:30 val., namo. Vyras pavalgė, užmigo ir pabudęs 21:00 val., pradėjo prie vaikų lįsti, ji pasakė, kad mergaitėms laikas miegoti, netrukdyk joms, tada jis pradėjo ją užgaulioti vaikų akivaizdoje tokiais žodžiais: „tu esu kurva, žiūrkė“, „čia butas mano, tu negyvensi čia, susirink daiktus“. Jis ją jau vieną kartą (po Naujųjų metų 2017 m. sausio mėn.) išvijo iš namų su vaikais. Tada jos vyras pagrasino, kad su ja fiziškai susidoros, sakydamas: „nori, aš tau tuoj iš kojos į veidą spirsiu“. Atsakė jam, kad ne. Paprašė išeiti iš kambario, tada jis pagrasino: „Čia tu iš čia tuoj išeisi“. Ji pratylėjo, dar pasakė, kad: „jei tu neišeisi iš kambario, iškviesiu policiją“. Tada į kambarį įbėgo A., kuri pasakė, kad ji pati iškvies policiją ir ji tam pritarė. Ji jo labai bijo, jis ją terorizuoja ir grasina sužaloti jau 2 metus. Kartą prieš ją yra pakėlęs ranką, yra sukėlęs jai fizinį skausmą. Jos su dukromis jau pavargo gyventi baimėje. Ji jau metus laiko geria „Acosedum“ raminamuosius. Anksčiau į policiją nesikreipė, vis gaila buvo, 13 metų kartu gyvena. Jos vyras išgerdavo alkoholinių gėrimų ir ankščiau, tačiau per paskutinius du metus tas alkoholio kiekis vis daugėja (vis didėja). Kai tik vyras išgeria, prasideda užgauliojimai, grasinimai jai. Vyras nuolatos per paskutinius du metus naudoja prieš ją psichologinį smurtą. Dar, manytų, įtakos turi, kad jis žino, kad ji neturi kur eiti, iš jos giminių tik sesuo (duomenys neskelbtini) gyvena, kadangi jis tikrai prieš ją gali panaudoti fizinę jėgą, jai padaryta moralinė žala, ji bijo savo vyro grįžtant namo, kadangi vėl prasidės tie patys grasinimai. Dėl šio įvykio fiziškai nenukentėjo, bet turi rimtą pagrindą manyti, kad jos vyras savo grasinimus gali įgyvendinti. Ji ir jos vaikai jau pavargo nuo nuolatinės baimės, nuo vyro grasinimu ir užgauliojimų (b.l. 9-12).

Papildomai nukentėjusioji A. M. parodė, kad A. M. pažįsta apie 13 metų, kartu gyvena 11 metų. Santuokoje gimė dvi dukros, A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Maždaug iki 2014 metu jokių kažkokių konfliktų jų šeimoje nebuvo, santykiai su A. buvo geri. Viskas prasidėjo po to, kai 2014 m. rugsėjo mėn., po vaiko priežiūros atostogų ji išėjo į darbą. A. pradėjo pavydėti, kad darbe pagrinde vyriškas kolektyvas, nors jokio preteksto iš jos pusės nebuvo. A. yra uždaro būdo, nelinkęs pasakoti savo problemas. Galbūt buvo kažkokios problemos jo darbe, bet jis jai dėl to nieko nesakė. Bet būtent nuo 2014 m. rugsėjo mėn. jis pradėjo išgėrinėti ne tik savaitgaliais (kaip buvo iki to), bet ir darbo dienomis. Vaikai maži, mato, kad po darbo A. grįžta išgėręs. Jis išgėrinėja vienas, automobilyje prie namo, tada grįžta namo. Kadangi jai tai nepatinka, ji pradeda reikšti jam pretenzijas, o jis neigia, kad girtas ir tarp jų kyla žodiniai konfliktai. A. mano, kad jokių problemų dėl alkoholio vartojimo, elgesio nėra. Gydytis nuo alkoholio atsisako manydamas, kad jam to daryti nereikia ir kad jis gali nustoti gerti, kai to panorės. Tačiau ryte pažadėjęs negerti, vakare grįžta išgėręs. Būdamas išgėręs, A. tampa agresyvus, pradeda ieškoti priežasčių prie ko prikibti, jam tada visi negeri. Žodinių konfliktų metu vartoja necenzūrinius žodžius, vieną kartą yra ją pastūmęs rankomis. Pastūmė jis ją maždaug prieš metus, kada tiksliai tai buvo šiuo metu nepasakys, kažkokio kito smurto jos ar vaikų atžvilgių nebuvo. 2017-09-19 apie 21 val., ji su vaikais ir jos sese buvo „Hesburgere“, kur šventė vaiko gimtadienį. A. buvo užėjęs į „Hesburgerį“ ir ji pamatė, kad jis buvo jau išgėręs. Iš kavinės jie išėjo kartu ir išsiskyrė. Ji su vaikais ir sese dar pasivaikščiojo, o A. nuėjo palydėti savo motiną. Kai po kurio laiko grįžo namo su vaikais pamatė, kad A.  išgėręs. Pavalgęs jis nuėjo miegoti. Matydama, kad A. išgėręs ir žinodama, kad tokiame stovyje jis pradeda kabinėtis, su vaikais nuėjo į kitą kambarį, kur žiūrėjo televizorių. Apie 21 val. A. atsibudo, atėjo į jų kambarį ir pradėjo nurodinėti, kad ji išjungtų televizorių, pradėjo traukti televizoriaus laidus. Ji atsakė, kad jis eitų į tą kambarį, kur miegojo ir tada jis pradėjo sakyti, kad, jeigu jai nepatinka, kad ji susirinktų daiktus ir išeitų iš jo buto, kuriame nieko savo neturi. Kaip ir minėjo, būdamas girtas A. pastoviai varo ją iš namų (butas priklauso jam) ir 2017 m. sausio mėn. pradžioje ji su vaikais jau buvo išėjusi iš buto. Tą kartą girtas A. išvarė ją iš buto, o kartu su ja išėjo ir vaikai. Nors kai išsiblaivina, teigia, kad jų nevarė, kad jie išėjo patys. Vakar vakare A. dar pagrasino koja spirti jai į galvą. Nors iki to fizinio smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo (išskyrus to pastūmimo), bet ji nėra tikra, kad jis tai gali padaryti, nes kaip minėjo, būdamas išgėręs yra agresyvus ir neprognozuojamas. Policiją iškvietė dukra. Tai buvo pirmas kartas, kai buvo kviečiami policijos pareigūnai. Fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo, nukentėjo morališkai nuo tos nuolatinės įtampos, nes ir prieš tai, t.y. 2017-09-18 vyras namo buvo grįžęs girtas, bet tą kartą nuėjo miegoti. Paskutines dvi savaitės vyras gėrė pastoviai, kiekvieną dieną. Vieną dieną daugiau, kitą mažiau. Šiai dienai ji nori išsaugoti šeimą ir duoti šansą A.. Sutinka su juo susitaikyti, mano, kad jis padarys išvadas ir jo elgesys šeimoje pasikeis (b.l. 18)

A. M. pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48538-17, kadangi ji su savo vyru A. M. susitaikė, vyras jos atsiprašė, ji jam atleido ir šiuo metu jokių pretenzijų jam neturi (b.l. 45). 2017 m. rugsėjo 21 d. pasirašytas nukentėjusiosios A. M. ir įtariamojo A. M. susitaikymo protokolas (b.l. 46)

2017 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Ž. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (b.l. 49-54).

2018 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro T. Danylos nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48538-17 buvo atnaujintas (b.l. 2).

Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nagrinėjamu atveju A. M. pareikštas kaltinimas dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios A. M. sveikatą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, ištirtus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės – A. M. 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute, mažamečių vaikų akivaizdoje, savo žmonai A. M. garsiai pasakė, kad tuoj koja spirs jai į veidą. Nurodytos aplinkybės nustatytos tiek iš paties kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu (taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu), jog jis, būdamas neblaivus ir namie kilus konfliktui, sakė savo žmonai, kad spirs jai, tiek ir iš nukentėjusiosios detalių ir nuoseklių parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Taigi šiuo aspektu įvertinus nurodytą žodžiais išsakytą grasinimą, teismas pažymi, jog jis gali būti vertinamas kaip grasinimas sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą – kadangi konkrečiu atveju buvo pagrasinta spirti į neabejotinai jautrią žmogaus kūno dalį, o atitinkamai sužalojimai ar traumos į galvos sritį gali lemti sunkias pasekmes sveikatai. Vis dėlto, kaip jau minėta, siekiant atitinkamą veiką kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas grasino, tačiau ir aplinkybę dėl tokio grasinimo realumo – t. y. turi būti nustatyta, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas, išsakytas nukentėjusiajam, gali būti įvykdytas. Kaltinamasis, duodamas parodymus, pažymėjo, be kita ko, kad jis jokių veiksmų nesiėmė, tik pasakė nurodytus žodžius. Vis dėlto pažymėtina, jog reikšminga yra tai, kaip nurodytus žodžius suprato būtent nukentėjusioji. Nagrinėjamu atveju aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji nurodytą grasinimą galėjo suvokti kaip realų ir konkretų, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis buvo itin neblaivus – po įvykio praėjus apie 45 minutėms, kaltinamajam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (b. l. 25), be to, tokią išvadą leidžia daryti ir nukentėjusiosios parodymai apie kaltinamojo elgesį, jam būnant neblaiviam (jo agresyvų elgesį ir pan.) bei savo (nukentėjusiosios) savijautą dėl to. Taigi teismas, įvertinęs pastarųjų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusioji minėtą grasinimą galėjo suvokti kaip realų ir kad minėtas grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl nustačius tiek objektyviuosius nurodytos nusikalstamos veikos požymius A. M. veikoje, tiek ir subjektyviąją pusę (jo tiesioginę tyčią), pripažintina, kad A. M. veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir jis pripažintinas kaltu, padaręs šį nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo

Už Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą galima sankcija - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo A. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai – vienas nusikaltimas transporto eismo saugumui bei vienas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo - konstatuotina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi šią veiką jis padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – dirbantis, neteistas (b.l. 98), iki padarytų veikų nors buvo baustas, bet administracinė nuobauda negalioja, taip pat po paskutinės veikos baustas už to paties įvykio metu padarytą transporto priemonės apgadinimą (b.l 99), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės/psichikos ligų byloje nėra. Taip pat iš teisiamojo posėdžio metu pateiktų papildomų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad įmonės, kurioje A. M. dirba nuo 2003 m., charakteristikoje A. M. apibūdinamas išskirtinai teigiamai, kaltinamasis yra atestuotas pagal 4 akademinių balandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, yra sumokėjęs baudą, kuri jam buvo skirta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą (t. y. KET pažeidimą, lėmusį transporto priemonės apgadinimą, padarytą aktualaus įvykio metu). Be to, pateikti duomenys, kad A. M. gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, su sutuoktine augina dvi nepilnametes dukras, pateikti duomenys apie jo finansinius įsipareigojimus.

Todėl atsižvelgdamas į jau nurodytas reikšmingas, parenkant bausmę, aplinkybes, ypač akcentuojant nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kuriuos patvirtina ir pateikti duomenys, jog jis ėmėsi atitinkamų veiksmų, siekdamas spręsti savo problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, kas, teismo vertinimu, itin reikšminga, kadangi abi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos iš esmės yra nulemtos apsvaigimo nuo alkoholio, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų baudos dydį, todėl A. M. skirtinos baudos, artimos minimaliam baudos dydžiui, galimam skirti už nesunkų nusikaltimą: už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirtina 60 MGL dydžio bauda, o už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje – 50 MGL dydžio bauda.

Paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir skirti subendrintą bausmę – 90 MGL dydžio baudą.

Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos veikos bei įrodymai buvo ištirti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017 m. rugsėjo 19 d. 22.29 val., paleistas 2017 m. rugsėjo 20 d., 14.34 val. (b. l. 26, 28). Šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, pateiktus duomenis apie kaltinamojo finansinius įsipareigojimus, sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra 6 (šešis) mėnesius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

A. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas net 3,25 promilių neblaivumo laipsnis, taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl šiuo atveju atsižvelgdamas į itin didelį neblaivumo laipsnį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 (dvejiems) metams.

Pažymėtina, kad A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 22 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – paėmimas, tą pačią dieną paėmus vairuotojo pažymėjimą, surašyta pažyma (b. l. 90, 92). Todėl teismas, įvertinęs, jog duomenų byloje, kad kaltinamasis, nepaisant vairuotojo pažymėjimo paėmimo, vis tiek būtų naudojęsis teise vairuoti transporto priemones, nėra, t. y. įvertinęs tai, jog realiai teise vairuoti transporto priemones kaltinamasis nesinaudoja nuo 2018 m. rugsėjo 22 d., sprendžia, kad yra pagrindas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo minėtos dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 75 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo kaltinamasis, priklauso jam. Todėl šio automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumą, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas net sunkus neblaivumo laipsnis, aplinkybių, dėl kurių ši priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi teismas sprendžia, kad A. M. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (b. l. 90) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. kovo 25 d. (b. l. 74-75) paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 50 MGL dydžio baudą.

Bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pridedant dalį švelnesnės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, ir skirti A. M. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4500 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti 60 MGL, t.y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti A. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. 22.29 val. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., 14.34 val., t. y. 1 parą, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, jog nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t.y. 2900 (du tūkstančiai devyni šimtai) eurų (Baudžiamojo kodekso 66 str.).

A. M. nustatyti 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 22 d.

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2012 m. rugpjūčio 3 d.) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

A. M. išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Ingrida Mikužytė