Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-578-163-2013].docx
Bylos nr.: 2A-578-163/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Kufėja" 300058414 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl kreditavimo
Bylos dėl atsiskaitymų
dėl mokėjimo pavedimų
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Skolos perkėlimas (cessio debitis)
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Sutartinė atsakomybė
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

Pranešėja A. Romanovienė                                                           Civilinė byla Nr. 2A-578-163/2013

Teisėjas V. Jurjonas                                                                       (Proceso Nr. 2-43-3-0288-2012-5)

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                                      44.5.1; 121.21.

 

 

 

  

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2013 m. balandžio 10 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir D. A. priešieškinį E. N., trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB (duomenys neskelbtini), dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia,

 

n  u  s  t  a  t  ė:

 

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 5030 Lt skolos, 3772,50 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 264,08 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt pareiškimo ir ieškinio paruošimo išlaidų, 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 100 Lt išlaidų antstoliui dėl šaukimo įteikimo liudytojai. Nurodė, kad 2009-12-30 su UAB „(duomenys neskelbtini), vadybininke G. N. sudarė sutartį dėl langų pirkimo. Tą pačią dieną jai sumokėjo visą langų kainą - 5035 Lt. Langai turėjo būti pagaminti po trijų savaičių. Kainą pats suderino telefonu su atsakove. Tačiau langų nebuvo ir jų nėra iki šiol. Jis skambino telefonu vis klausdamas, tačiau langų nebuvo. Derėjosi su pačia atsakove, tačiau kai suprato, kad langų nebegaus, kreipėsi į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-06-20 su atsakove sutarė, kad ji grąžins pinigus iki 2010-11-01, jei laiku negrąžins 5030 Lt, ji mokės 5 procentus mėnesinių palūkanų, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovė pinigų negrąžino nei sutartu laiku, nei iki šiol.

Atsakovė pateikė priešieškinį ir nurodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), Šilalėje buvo filialas, kuriame dirbo G. N.. Iš jos sužinojo, kad yra toks užsakymas už 5035 Lt. Dalį šių pinigų G. N. pravedė į jos močiutės K. sąskaitą. Užsakymas buvo padarytas, langai yra pagaminti, tačiau gamintojai reikalauja sąskaitos, o ji pateikti negali, kadangi (duomenys neskelbtini), nebedirba. Paskolos lapelį ji pasirašė, nes nesuprato, kas vyksta. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl norėdama, kad viskas greičiau baigtųsi, sutiko pasirašyti sutartį, ji buvo surašyta ir pasirašyta tyrėjos kabinete. Žinojo, kad ieškovas yra patyręs nuostolių, todėl norėjo kažkaip padėti. Mano, kad dėl susidariusios situacijos yra kaltas ir pats ieškovas, kadangi nesidomėjo kur buvo pravesti jo pinigai.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-12-03 sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš Džerinijos A. E. N. naudai 5030 Lt skolos, 3772,50 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 264,08 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt pareiškimo ir ieškinio paruošimo išlaidų, 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 100 Lt kitų išlaidų. Priteisė iš D. A. 44 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovo sumokėta suma D. A. nurodymu buvo įnešta į jos močiutės sąskaitą ir nors byloje nenustatyta, kas šiais pinigais ji pasinaudojo, suprantama atsakovės parodyta iniciatyva šiuos pinigus ieškovui kokiu nors būdu grąžinti. Kreditorius su skolos perkėlimu sutiko. Jis sutiko ir su D. A. nustatyta sąlyga – grąžinti pinigus iki 2010-11-02. Šiuo terminu negrąžinus pinigų, ji įsipareigojo mokėti 5 procentų palūkanas, tačiau ir suėjus pačios nustatytam terminui, savo įsipareigojimo neįvykdė, taigi, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti patenkintas. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog 2010-06-20 sutartį ji surašė ir pasirašė suklydimo įtakoje, priešingai, nagrinėjimo teisme metu surinkta duomenų, kad atsakovė aktyviai ieškojo įvairių būdų atsiskaityti su ieškovu: ji siūlė susirasti pažįstamų, kuriems reikalingi langai, durys, užsisakyti pas ją gaminių be avansinio mokėjimo ir gautu pelnu pasidengti savo sumokėtą sumą. Taip pat siūlė parduoti metalo ir tokiu būdu atsiskaityti su juo, tačiau ieškovui su šiais pasiūlymais nesutikus, abu sutarė, kad atsakovė pasirašys skolos lapelį, pagal kurį ji ir grąžins 5035 Lt. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovas yra pažįstamas su tyrėja E. D. ir dėl to jie susitarė dėl sutarties surašymo, paneigė ir ieškovas, ir liudytoja apklausta pati E. D..

Apeliaciniu skundu atsakovė D. A. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijama suma yra 8802,50 Lt, nors iš jos pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė kiek didesnę sumą, ginčo suma yra 5030 Lt tariamos skolos bei 3772,50 Lt teismo priteistų jau mokėti palūkanų suma, o kitos priteistos sumos yra išvestinės, todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus nepagrįstu pagrindinių sumų priteisimą ir išvestinių sumų priteisimas tampa nepagrįstu. Teigia, kad niekada nėra turėjusi UAB (duomenys neskelbtini), akcijų, bei niekada nėra buvusi minimos bendrovės vadove, dirbo tik vadybininke. Nurodo, kad ieškovas jai asmeniškai neperdavė jokios sumos, todėl ji šioje byloje negali būti atsakove. Šią sumą ieškovas perdavė vadybininkei G. N., kuri šią sumą panaudojo nuompinigių mokėjimui; dalį pinigų pasiėmė sau kaip darbo užmokestį; dalį pinigų bankiniu pavedimu pravedė į K. sąskaitą banke, šioje byloje atsakovu turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini),. Teigia, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini),“ ir jos rašytinės skolos perėmimo sutarties nebuvo, ji tariamą paskolos sutartį patvirtinantį dokumentą 2010-06-20 buvo priversta surašyti psichologiškai spaudžiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, pradėjusio ikiteisminį tyrimą bei paties E. N.. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš jos priteisė neprotingai dideles palūkanas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas E. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės skunde nurodyti  motyvai kam ir kur ji panaudojo gautus pinigus neturi teisinės reikšmės, faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini), gavo iš jo 5035 Lt, jis yra įrodytas rašytine sutartimi. Atsakovė perėmė UAB „(duomenys neskelbtini),“ skolą pasirašydama skolos perkėlimo sutartį, todėl jam UAB „(duomenys neskelbtini),“ yra neskolinga, ji neturi būti atsakove šioje byloje. Teigia, kad D. A. nieko neverčiama pati pasisiūlė pasirašyti skolos perkėlimo sutartį ir perimti skolą. Taip pat nurodo, kad sutartyje dėl skolos perkėlimo įsipareigojo mokėti palūkanas jeigu laiku negrąžins paskolos.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. N. su vadybininke G. N. 2009-12-30 sudarė sutartį pagal kurią susitarė dėl langų gamybos, E. N. sumokėjo 5035 Lt sumokėjo avansą (b. l. 90). E. N. kreipėsi su pareiškimu į Šilalės rajono apylinkės prokuratūrą, kuriame nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini),“ užsisakė langus ir vitrinas su durimis, sumokėjo avansą – 5035 Lt, tačiau nei užsakytų gaminių, nei pinigų iš bendrovės neatgauna. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nukentėjusysis E. N. susitarė dėl sumokėto avanso grąžinimo, pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini),“ nereiškia (b. l. 96). 2010-06-20 tarp E. N. ir D. A. pasirašyta paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad D. A. skolinosi iš E. N. 5030 Lt, pasižada grąžinti iki 2010-11-01, laiku negrąžinus skolos, skaičiuoti 5 procentų mėnesines palūkanas (b. l. 39).

Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jo sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jo sumokėto 5035 Lt avanso UAB (duomenys neskelbtini), (baudž b. l. 12). Nors atsakovė ir teigia, kad niekada nėra turėjusi UAB (duomenys neskelbtini), akcijų, bei niekada nėra buvusi minimos bendrovės vadove, dirbo tik vadybininke, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini),“ steigėja buvo D. A. ir jai priklausė 50 paprastųjų vardinių akcijų, kas sudaro 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo (b. l. 62-63). Taip pat byloje yra UAB(duomenys neskelbtini), vadybininkės G. N. paaiškinimas, kad D. A. žodiniu nurodymu  5035 Lt pervedė į O. K. sąskaitą, kadangi visus pinigus, gautus už langus, dažniausiai pervesdavo šiai moteriai (b. l. 86). 2010-11-02 UAB (duomenys neskelbtini),“ iškelta bankroto byla (b. l. 108). Iš bankroto administratorės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo sumokėta 5035 Lt suma į bendrovės sąskaitą nebuvo įnešta (b. l. 109, 110). Taigi visuma minėtų įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad spręsdama susidariusią situaciją dėl E. N. negrąžinto 5035 Lt avanso, D. A. sutiko UAB (duomenys neskelbtini),“ skolą perkelti sau, kaip fiziniam asmeniui, todėl ir pasirašė 2010-06-20 paskolos sutartį (CPK 178 str., 185 str.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė grąžino ieškovo sumokėtą avansą, todėl pirmosios instancijos pagrįstai priteisė 5030 Lt iš atsakovės. Taip pat pagrįstai tenkintas reikalavimas iš atsakovės ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 3772,50 Lt palūkanos nepagrįstai didelės. CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje prašomas priteisti delspinigių dydis beveik atitinka prievolės dydį, ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi praėjus daugiau nei metams po termino grąžinti skolą pasibaigimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir atlieka ne tik kompensacinę funkciją, todėl jos mažintinos iki 1886 Lt.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (CPK 185 str.). Atsakovė nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad 2010-06-20 sutartį ji surašė ir pasirašė suklydimo įtakoje (CPK 178 str., 185 str.).

             Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 3772,50 Lt palūkanų priteisimo keistina, sumažinant priteistas palūkanas iki 1886 Lt, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

            Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas 264,08 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt pareiškimo ir ieškinio paruošimo išlaidų, 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 100 Lt sumokėtų antstoliui dėl šaukimo įteikimo liudytojai; atsakovė sumokėjo 151 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, 1500 Lt advokato išlaidų bei 264 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl tenkinus 1/2 dalį apeliacinio skundo reikalavimo dėl palūkanų sumažinimo, iš atsakovės ieškovui priteistina 1637 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 283 Lt bylinėjimosi išlaidų, įskaičius atsakovei priteistiną sumą iš atsakovės, ieškovui iš atsakovės priteistina 1354 Lt (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

            Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti: sumažinti iš atsakovės D. A. ieškovui E. N. priteistas palūkanas nuo 3772,50 Lt iki     1886 Lt.

            Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: priteisti iš atsakovės D. A. ieškovui E. N. 1354 Lt bylinėjimosi išlaidų.

            Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Alona Romanovienė

 

Teisėjai                                                                                                                        Erika Misiūnienė


                                                                                                                                    Audrius Saulėnas