Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
44.5.1; 121.21. 
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. balandžio 10
d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus
Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės
D. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės
teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo
E. N. ieškinį atsakovei D. A. dėl
skolos, palūkanų priteisimo ir D. A. priešieškinį E. N., trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB (duomenys neskelbtini), dėl paskolos sutarties
pripažinimo negaliojančia,
n u s t a t ė:
ieškovas
kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 5030 Lt skolos, 3772,50 Lt palūkanų,
5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 264,08 Lt žyminio
mokesčio, 400 Lt pareiškimo ir ieškinio paruošimo išlaidų, 1200 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti, 100 Lt išlaidų antstoliui dėl šaukimo įteikimo
liudytojai. Nurodė, kad 2009-12-30 su UAB „(duomenys
neskelbtini), vadybininke G. N. sudarė sutartį
dėl langų pirkimo. Tą pačią dieną jai sumokėjo visą langų kainą - 5035 Lt.
Langai turėjo būti pagaminti po trijų savaičių. Kainą pats suderino telefonu su
atsakove. Tačiau langų nebuvo ir jų nėra iki šiol. Jis skambino telefonu vis
klausdamas, tačiau langų nebuvo. Derėjosi su pačia atsakove, tačiau kai
suprato, kad langų nebegaus, kreipėsi į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu
2010-06-20 su atsakove sutarė, kad ji grąžins pinigus iki 2010-11-01, jei laiku
negrąžins 5030 Lt, ji mokės 5 procentus mėnesinių palūkanų, todėl ikiteisminis
tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovė pinigų negrąžino nei sutartu laiku, nei iki
šiol.
Atsakovė
pateikė priešieškinį ir nurodė, kad ji dirbo (duomenys
neskelbtini), Šilalėje buvo filialas, kuriame dirbo G.
N.. Iš jos sužinojo, kad yra toks užsakymas už 5035 Lt. Dalį šių pinigų G. N. pravedė į jos močiutės K. sąskaitą.
Užsakymas buvo padarytas, langai yra pagaminti, tačiau gamintojai reikalauja
sąskaitos, o ji pateikti negali, kadangi (duomenys
neskelbtini), nebedirba. Paskolos lapelį ji pasirašė, nes nesuprato,
kas vyksta. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl norėdama, kad viskas
greičiau baigtųsi, sutiko pasirašyti sutartį, ji buvo surašyta ir pasirašyta
tyrėjos kabinete. Žinojo, kad ieškovas yra patyręs nuostolių, todėl norėjo
kažkaip padėti. Mano, kad dėl susidariusios situacijos yra kaltas ir pats
ieškovas, kadangi nesidomėjo kur buvo pravesti jo pinigai.
Šilutės rajono
apylinkės teismas 2012-12-03 sprendimu ieškinį patenkino,
priešieškinį atmetė. Priteisė iš Džerinijos A. E. N. naudai 5030 Lt skolos,
3772,50 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos
nuo 2012-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 264,08 Lt žyminio
mokesčio, 400 Lt pareiškimo ir ieškinio paruošimo išlaidų, 1200 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti, 100 Lt kitų išlaidų. Priteisė iš D.
A. 44 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovo
sumokėta suma D. A. nurodymu buvo įnešta į jos močiutės
sąskaitą ir nors byloje nenustatyta, kas šiais pinigais ji pasinaudojo,
suprantama atsakovės parodyta iniciatyva šiuos pinigus ieškovui kokiu nors būdu
grąžinti. Kreditorius su skolos perkėlimu sutiko. Jis sutiko ir su D. A. nustatyta sąlyga – grąžinti pinigus iki 2010-11-02. Šiuo
terminu negrąžinus pinigų, ji įsipareigojo mokėti 5 procentų palūkanas, tačiau
ir suėjus pačios nustatytam terminui, savo įsipareigojimo neįvykdė, taigi,
ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti patenkintas. Teismas
konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog 2010-06-20 sutartį ji surašė ir pasirašė
suklydimo įtakoje, priešingai, nagrinėjimo teisme metu surinkta duomenų, kad
atsakovė aktyviai ieškojo įvairių būdų atsiskaityti su ieškovu: ji siūlė
susirasti pažįstamų, kuriems reikalingi langai, durys, užsisakyti pas ją
gaminių be avansinio mokėjimo ir gautu pelnu pasidengti savo sumokėtą sumą.
Taip pat siūlė parduoti metalo ir tokiu būdu atsiskaityti su juo, tačiau
ieškovui su šiais pasiūlymais nesutikus, abu sutarė, kad atsakovė pasirašys
skolos lapelį, pagal kurį ji ir grąžins 5035 Lt. Atsakovės nurodytą aplinkybę,
kad ieškovas yra pažįstamas su tyrėja E. D. ir dėl to jie
susitarė dėl sutarties surašymo, paneigė ir ieškovas, ir liudytoja apklausta
pati E. D..
Apeliaciniu
skundu atsakovė D. A. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo
2012-12-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o
priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad
ginčijama suma yra 8802,50 Lt, nors iš jos pirmosios instancijos teismas ginčijamu
sprendimu priteisė kiek didesnę sumą, ginčo suma yra 5030 Lt tariamos skolos
bei 3772,50 Lt teismo priteistų jau mokėti palūkanų suma, o kitos priteistos
sumos yra išvestinės, todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus
nepagrįstu pagrindinių sumų priteisimą ir išvestinių sumų priteisimas tampa
nepagrįstu. Teigia, kad niekada nėra turėjusi UAB (duomenys
neskelbtini), akcijų, bei niekada nėra buvusi minimos bendrovės
vadove, dirbo tik vadybininke. Nurodo, kad ieškovas jai asmeniškai neperdavė
jokios sumos, todėl ji šioje byloje negali būti atsakove. Šią sumą ieškovas
perdavė vadybininkei G. N., kuri šią sumą panaudojo
nuompinigių mokėjimui; dalį pinigų pasiėmė sau kaip darbo užmokestį; dalį
pinigų bankiniu pavedimu pravedė į K. sąskaitą banke, šioje
byloje atsakovu turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini),.
Teigia, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini),“
ir jos rašytinės skolos perėmimo sutarties nebuvo, ji tariamą paskolos sutartį
patvirtinantį dokumentą 2010-06-20 buvo priversta surašyti psichologiškai
spaudžiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, pradėjusio ikiteisminį tyrimą bei paties
E. N.. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš jos priteisė
neprotingai dideles palūkanas.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą ieškovas E. N. prašo pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės skunde
nurodyti motyvai kam ir kur ji panaudojo gautus pinigus neturi teisinės
reikšmės, faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini),
gavo iš jo 5035 Lt, jis yra įrodytas rašytine sutartimi. Atsakovė perėmė UAB „(duomenys neskelbtini),“ skolą pasirašydama skolos
perkėlimo sutartį, todėl jam UAB „(duomenys neskelbtini),“
yra neskolinga, ji neturi būti atsakove šioje byloje. Teigia, kad D. A. nieko neverčiama pati pasisiūlė pasirašyti skolos perkėlimo
sutartį ir perimti skolą. Taip pat nurodo, kad sutartyje dėl skolos perkėlimo
įsipareigojo mokėti palūkanas jeigu laiku negrąžins paskolos.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų
faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina
pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą
ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus,
išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos
duomenimis nustatyta, kad E. N. su vadybininke G. N. 2009-12-30 sudarė sutartį pagal kurią susitarė dėl
langų gamybos, E. N. sumokėjo 5035 Lt sumokėjo avansą (b. l.
90). E. N. kreipėsi su pareiškimu į Šilalės rajono apylinkės
prokuratūrą, kuriame nurodė, kad iš UAB „(duomenys
neskelbtini),“ užsisakė langus ir vitrinas su durimis, sumokėjo
avansą – 5035 Lt, tačiau nei užsakytų gaminių, nei pinigų iš bendrovės
neatgauna. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nukentėjusysis E. N. susitarė dėl sumokėto avanso grąžinimo, pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini),“ nereiškia (b. l. 96).
2010-06-20 tarp E. N. ir D. A. pasirašyta
paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad D. A. skolinosi
iš E. N. 5030 Lt, pasižada grąžinti iki 2010-11-01, laiku negrąžinus
skolos, skaičiuoti 5 procentų mėnesines palūkanas (b. l. 39).
Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuotos CK 6.193-6.195
straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai
kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jo sąlygų, sutartis turi
būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant
į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo
aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties
sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos
turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo
vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-107/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-357/2012).
Nagrinėjamu
atveju bylos duomenys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jo sumokėto
5035 Lt avanso UAB (duomenys neskelbtini),
(baudž b. l. 12). Nors atsakovė ir teigia, kad niekada nėra turėjusi UAB (duomenys neskelbtini), akcijų, bei niekada nėra
buvusi minimos bendrovės vadove, dirbo tik vadybininke, bylos duomenys
patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini),“
steigėja buvo D. A. ir jai priklausė 50 paprastųjų
vardinių akcijų, kas sudaro 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo (b. l.
62-63). Taip pat byloje yra UAB(duomenys neskelbtini),
vadybininkės G. N. paaiškinimas, kad D.
A. žodiniu nurodymu 5035 Lt pervedė į O. K. sąskaitą,
kadangi visus pinigus, gautus už langus, dažniausiai pervesdavo šiai moteriai
(b. l. 86). 2010-11-02 UAB (duomenys neskelbtini),“
iškelta bankroto byla (b. l. 108). Iš bankroto administratorės pateiktų
dokumentų matyti, kad ieškovo sumokėta 5035 Lt suma į bendrovės sąskaitą nebuvo
įnešta (b. l. 109, 110). Taigi visuma minėtų įrodymų leidžia daryti pagrįstą
išvadą, kad spręsdama susidariusią situaciją dėl E. N. negrąžinto
5035 Lt avanso, D. A. sutiko UAB (duomenys
neskelbtini),“ skolą perkelti sau, kaip fiziniam asmeniui, todėl ir
pasirašė 2010-06-20 paskolos sutartį (CPK 178 str., 185 str.).
Prievolės turi
būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar
sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo
kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė grąžino
ieškovo sumokėtą avansą, todėl pirmosios instancijos pagrįstai priteisė 5030 Lt
iš atsakovės. Taip pat pagrįstai tenkintas reikalavimas
iš atsakovės ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos
sumos nuo 2012-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210
str. 1 d.).
Tačiau teisėjų
kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo
priteistos 3772,50 Lt palūkanos nepagrįstai didelės. CK 6.71 straipsnyje
numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų
suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta
arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra
kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar
netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka
pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų
dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai
per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas
sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant
kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra
prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje
prašomas priteisti delspinigių dydis beveik atitinka prievolės dydį, ieškovas į
teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi praėjus daugiau nei metams po termino
grąžinti skolą pasibaigimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo
principais, darytina išvada, jog prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per
didelės ir atlieka ne tik kompensacinę funkciją, todėl jos mažintinos iki 1886
Lt.
Pagal bendrąją
įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis
remiasi (CPK 178 str.). Šaliai neįrodžius
aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (CPK 185 str.). Atsakovė nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos
teismui nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad 2010-06-20
sutartį ji surašė ir pasirašė suklydimo įtakoje (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms
aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 3772,50 Lt
palūkanų priteisimo keistina, sumažinant priteistas palūkanas iki 1886 Lt, kita
teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Pagal CPK 93
straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios
instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas 264,08 Lt žyminio mokesčio, 400
Lt pareiškimo ir ieškinio paruošimo išlaidų, 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai
apmokėti, 100 Lt sumokėtų antstoliui dėl šaukimo įteikimo liudytojai; atsakovė sumokėjo
151 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, 1500 Lt advokato išlaidų bei 264 Lt
žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl tenkinus 1/2 dalį apeliacinio
skundo reikalavimo dėl palūkanų sumažinimo, iš atsakovės ieškovui priteistina 1637
Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 283 Lt bylinėjimosi
išlaidų, įskaičius atsakovei priteistiną sumą iš atsakovės, ieškovui iš
atsakovės priteistina 1354 Lt (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).
Vadovaudamasi
Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Šilutės rajono apylinkės
teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti: sumažinti iš atsakovės D. A. ieškovui E. N. priteistas
palūkanas nuo 3772,50 Lt iki 1886 Lt.
Pakeisti sprendimo
dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: priteisti iš atsakovės D. A. ieškovui E. N. 1354 Lt
bylinėjimosi išlaidų.
Kitas sprendimo dalis
palikti nepakeistas.
Kolegijos pirmininkė Alona
Romanovienė
Teisėjai Erika
Misiūnienė
Audrius
Saulėnas