Administracinio nusižengimo byla Nr. II-25-800/2023

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00006-2023-4

21.10.3; 21.10.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 17 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. Č.,

asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, A. B. Š., 

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei Ievai Baziukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. Č. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismas

n u s t a t ė :

P. Č. 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Institucija) su pareiškimu dėl galimo savavaldžiavimo, nurodydamas, kad 2022 m. gegužės 24 d. jam priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kaimynas A. B. Š. savavališkai užvirino praėjimo vartelius, prašė išsiaiškinti, ar šio asmens veiksmuose nėra nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių (administracinio nusižengimo bylos lapai (toliau – adm. b. l.) 4–5).

Atlikęs tyrimą pagal P. Č. pareiškimą, Institucijos Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. Š. 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą nutraukti A. B. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną, nustačius, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad tyrimo metu A. B. Š. paaiškino, jog maždaug prieš 20 metų jis kartu su kaimynu P. Č. kartu apsitvėrė sodo sklypus per liniją, kuri dalina jų sklypus, kartu įsirengė vartelius, pripažino, kad buvo užvirinęs vartelius, ir  nurodė, kad vartelius jau sutvarkė, t. y. nupjovė užvirinimą ir jie darinėjasi. Patikrinus įvykio vietą, buvo nustatyta, kad varteliai darinėjasi, užvirinimo vieta nupjauta ir jais P. Č. gali laisvai naudotis. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Įvertinęs tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tyrimą atlikęs pareigūnas padarė išvadą, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, nepadarytas. Nustatyta, kad A. B. Š. vartelius sutvarkė, taip išspręsdamas konfliktinę situaciją, susidariusią tarp jo ir kaimyno, pateikusio pranešimą, todėl tikslinga asmens nepatraukti administracinėn atsakomybėn (adm. b. l. 1–3). 

Pareiškėjas P. Č. nesutinka su Institucijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą. Nurodė, jog skundžiamas nutarimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus įvykio aplinkybes, atlikus ne visus tyrimo veiksmus, neišnaudojus visų galimybių, siekiant nusižengimą padariusį asmenį tinkamai nubausti. Nutarimas priimtas tik formaliai apklausus jį ir jo nurodytą asmenį A. B. Š., kuris yra jo kaimynas, jų sodo sklypai yra greta vienas kito. Tarp jo su kaimynu sodo sklypų maždaug prieš 15 metų buvo pastatyta tvora. Tai liudija byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2022 m. spalio 10 d. jis kreipėsi į Instituciją su pranešimu dėl to, kad kaimynas A. B. Š. 2022 m. gegužės 24 d. jam priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) savavališkai užvirino praėjimo vartelius, kurie ribojasi su kaimyno A. B. Š., gyvenančio (duomenys neskelbtini), sklypu. Tvora yra pastatyta išimtinai jam priklausančiame žemės sklype, tai patvirtina atlikti jo sklypo geodeziniai matavimai. Minėtą tvorą ir vartelius jis statė ir įsirengė tik savo asmeninėmis lėšomis, kaimynas prie tvoros įrengimo nei darbais, nei lėšomis neprisidėjo. Tačiau apklaustas liudytoju šioje byloje, A. B. Š. įžūliai melavo, jog maždaug prieš 20 metų jie kartu nusprendė apsitverti tvora sodo sklypus per liniją, kuri dalina sklypus, kad vartelius darė draugiškai, jog galėtų draugiškai vienas pas kitą lankytis. Tačiau vartelius jis darė tik tam, kad galėtų tvorą ir tvoros stulpelius, esant reikalui, nudažyti/perdažyti. Tvora yra pastatyta ne tik išimtinai ant jo žemės sklypo, tačiau apie 20 cm pločio žemės riba palikta kitoje tvoros pusėje, kad jis galėtų laisvai vaikščioti. Tai darė sąmoningai, žinodamas kaimyno ūmų būdą ir tai, kad ateityje gali kilti konfliktų. Kodėl kaimynas A. B. Š. užvirino jo tvoros vartelius, jam yra nesuprantama. Jam priklausančioje tvoroje A. B. Š. vartelių rėmą privirino prie tvoros stulpelio, tai padarė su metalo kampuočiu, mano, kad taip pasielgė iš chuliganiškų paskatų. Dėl šio įvykio jam su kaimynu pakalbėti nepavyksta, nes jis yra labai konfliktiškas ir visada priešiškai nusiteikęs. Atkreipė dėmesį, kad kaimynas, sužinojęs, jog jis kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus, metalo kampuotį, kuriuo buvo užvirinęs tvoros vartelius, tiesiog perpjovė taip, kad jie galėtų atsidaryti, tačiau tokiu būdu varteliai buvo sugadinti, nes liko labai aštrios metalo kampuočio briaunos, o apie estetinį vartelių vaizdą jau net nekalba, jis tiesiog baisus ir bjaurus. Akivaizdu, kad šiuo atveju A. B. Š. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, jog jo veiksmai padarys žalą jam ir jo turtui. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime visiškai neteisinga konstatuota bei nurodyta, jog A. B. Š. vartelius sutvarkė, taip išspręsdamas konfliktinę situaciją, susidariusią tarp jo ir kaimyno, pateikusio pranešimą, kadangi varteliai nesutvarkyti, o sugadinti, dėl ko patirta turtinė žala. Metalo kampuotis tik prapjautas per vidurį, jis nenupjautas ir varteliai tikrai nėra sutvarkyti. Tai aiškiai matoma byloje esančiose fotonuotraukose. A. B. Š. veiksmuose yra ANK 518 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl prašo teismą skundžiamą nutarimą panaikinti ir paskirti A. B. Š. administracinę nuobaudą pagal ANK 518 straipsnį, nustatantį atsakomybę už padarytą nusižengimą (skundo byla, b. l. 2–5).

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į P. Č. skundą. Nurodė, jog 2022 m. spalio 10 d. Institucijoje registruotas P. Č. pranešimas, kad jam priklausančiame sklype kaimynas savavališkai užvirino praėjimo vartelius. P. Č. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 24 d. jam priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užvirinti praėjimo varteliai. Šie varteliai ribojasi su kaimyno A. B. Š., gyvenančio (duomenys neskelbtini) sklypu, kuris juos ir užvirino. Prašo nubausti kaimyną administracine tvarka už savavaldžiavimą. A. B. Š. paaiškino, kad turi jam priklausantį sodo sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Jo sklypas ribojasi su kaimyno P. Č. sodo sklypu. Maždaug prieš 20 metų jie kartu nusprendė apsitverti sodo sklypus per liniją, kuri dalina sklypus. Pirma išsibetonavo pamatą. Cementas buvo jo, o žvyras – P. Č.. Stulpai tvorai buvo bendri. P. Č. supirko segmentus, o jis virino ir tvarkė. Vartelius darė draugiškai, kad galėtų draugiškai vienas pas kitą lankytis. Jokios valdiškos žemės ten nėra. Kol su P. Č. sutarė gerai, jokių problemų dėl vartelių nebuvo. Maždaug prieš 6–7 metus prasidėjo jų nesutarimai. Papildomos apklausos metu P. Č. paaiškino, kad tvora, skirianti jo bei kaimyno A. B. Š. sklypus, yra pastatyta ant jam priklausančios žemės. Tvorą ir vartelius statė ir įsirengė pats savo lėšomis. Kaimynas A. B. Š. prie tvoros įrengimo neprisidėjo. Vartelius darėsi tam, kad ateityje galėtų apsidažyti stulpelius iš kitos pusės. Tvora yra pastatyta ant jo sklypo ir dar apie 20 cm pločio pasiliko žemės ribą kitoje tvoros pusėje, kad galėtų vaikščioti. Po kaimyno teritoriją P. Č. nevaikšto, o vaikšto tik po jam priklausantį sklypą. Tvora buvo pastatyta maždaug prieš 15 metų. Jokių tai patvirtinančių dokumentų tikriausiai neturi. Su A. B. Š. duotais parodymais jis kategoriškai nesutinka, nes jie yra melagingi. Tyrimo metu A. B. Š. nurodė, kad vartelius jis sutvarkė, t. y. nupjovė užvirinimą ir jie darinėjasi. Patikrinus įvykio vietą, buvo nustatyta, kad varteliai darinėjasi, užvirinimo vieta nupjauta ir jais P. Č. gali naudotis laisvai. 2022 m. lapkričio 7 d. buvo išsiųstas raštas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl informacijos pateikimo ir prašoma atlikti patikrinimą su tikslu nustatyti, ar P. Č. minima tvora pastatyta ant ribos, ar už jos yra P. Č. priklausančios žemės, jei taip – kiek. 2022 m. lapkričio 30 d. gautas atsakymas, kad faktinių duomenų patikrinimo metu pietrytinėje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pusėje esanti vielos segmento tvora užkoordinuota. Nustatyta, kad vielos segmento tvora nuo sklypo ribos yra nutolusi nuo 7 cm iki 11 cm. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju, atlikus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus specialistui matavimus ir nustačius, jog segmentinė tvora pastatyta ant pareiškėjo žemės, o ne ant kaimynų ribos, A. B. Š. geranoriškai vartelius sutvarkė, taip išspręsdamas konfliktinę situaciją, susidariusią tarp jo ir kaimyno, pateikusio pranešimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, mano, kad Institucijos pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Todėl prašo pareiškėjo P. Č. skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (skundo byla, b. l. 13–15).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. Č. savo skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad su A. B. Š. yra sodų kaimynai jau daug metų. A. B. Š. elgiasi chuliganiškai, užvirino pareiškėjo tvoros vartelius ir jis nuo A. B. Š. sodybos pusės negali nudažyti savo tvoros stulpelių. Sodą nuosavybės teise pareiškėjas įsigijo 1979 m., nuo to laiko jo žemės sklypo ribos nekito. Padarius pareiškėjo žemės sklypo geodezinius matavimus, buvo nustatyta, kad už tvoros yra 11 cm jo žemės, tokio ploto jam užtenka, kad galėtų nudažyti savo tvoros vartelius. Kaimynas vartelius tik įpjovė per vidurį, o kraštų nenupjovė, todėl varteliai nesidarinėja. Suvirindamas vartelius, kaimynas subjaurojo visą tvorą. A. B. Š. jau antrą kartą užvirina jo vartelius. Pirmą, kartą, kai jis užvirino vartelius, pareiškėjas pagąsdino jį, kad kreipsis į policiją, ir kaimynas dėl tokio savo elgesio gaus baudą. Po šio pokalbio kaimynas nupjovė vartelių užvirinimą. Pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su A. B. Š. sklypu, tarp jų ginčo dėl žemės sklypo ribų nėra. Jis gal kas 5 metai išeina per tuos vartelius nudažyti tvoros stulpelius. Po A. B. Š. sklypą nevaikšto. Pareiškėjas pats įrengė tvorą, pirko už savo lėšas reikiamas medžiagas, kaimynas jam sakė, kad neprisidės prie tvoros pirkimo ir įrengimo. O dabar A. B. Š. įžūliai meluoja teigdamas, kad jis pirko cementą ir padėjo įrenginėti tvorą. Kaimyno veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius, todėl prašo jį nubausti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti šių motyvų pagrindu. Nurodė, kad ginčo tvora stovi P. Č. žemės sklype, bet nei jis, nei A. B. Š. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kas tą tvorą darė ir už kieno lėšas. Nėra nei dokumentų, nei liudytojų, galinčių patvirtinti P. Č. ar A. B. Š. paaiškinimus. Taigi, iš byloje surinktos medžiagos neįmanoma nustatyti, kam priklauso tvora, todėl kaltinimas dėl turto sugadinimo A. B. Š. negali būti taikomas, kadangi nėra nustatyta, kas tą tvorą darė. Pareigūnai nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą vartelių užvirinimo vieta buvo nupjauta ir dabar galima laisvai varteliais naudotis. Dėl to yra surašytas pareigūno tarnybinis pranešimas. Taigi, trūksta duomenų tam, kad asmuo, kuris geranoriškai norėjo išspręsti konfliktą, būtų nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.  

Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, A. B. Š. teisme paaiškino, kad Su P. Č. yra sodų kaimynai apie 35 metus, jų sklypus skiria tvora, kurioje yra varteliai. Tvorą jie statė kartu ir bendromis lėšomis prieš 20 metų, P. Č. kasė griovį, po to jie betonavo ir tai buvo jų bendra tvora. Vėliau atvykę matininkai išmatavo žemės sklypą ir paaiškėjo, kad tvora yra P. Č. žemėje. Apie tai, kad tvora yra P. Č. žemėje, jam pasakė įgaliotinis. Jis pripažįsta, kad buvo užvirinęs tvoros vartelius, tačiau tai buvo padaryta P. Č. prašymu, nes P. Č. įtarė, kad jo žmona per dažnai pas jį (A. B. Š.) vaikšto. Po to jis su P. Č. susipyko ir P. Č. liepė nupjauti vartelius. Jam ir įgaliotinis sakė, kad vartelių užvirinimas yra neteisėtas, tada jis nupjovė vartelių užvirinimą. Šiuo metu varteliai darinėjasi, P. Č. iš savo pusės ant vartelių užsidėjęs spyną. Jis užvirino vartelius ir tam, kad P. Č. nevaikščiotų, nes jam atėjus į jo teritoriją dingsta smulkūs daiktai. Žemės sklypų geodeziniai matavimai padaryti prieš 5 metus ir po šių matavimų buvo laikoma, kad ta tvora yra jų  bendra. Tik po matininkų žemės sklypo permatavimo tvora atsirado P. Č. žemėje.

Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse (toliau – CK), kituose įstatymuose). Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje buvo pradėta pagal pareiškėjo P. Č. pranešimą dėl to, kad jo sklypo kaimynas A. B. Š. savavališkai užvirino praėjimo vartelius tvoroje, esančioje jam priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini). Apklausos metu P. Č. prašė nubausti A. B. Š. administracine tvarka už savavaldžiavimą. Skundžiamu Institucijos nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Byloje nustatyta, jog P. Č. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vielos segmento tvora, kuri nuo sklypo ribos yra nutolusi nuo 7 cm iki 11 cm (adm. b. l. 16–17, 18–23). P. Č., apklaustas tyrimo metu, nurodė, jog kaimynas A. B. Š. dėl chuliganiškų paskatų 2022 m. gegužės 24 d. užvirino jo žemės sklype esančioje tvoroje praėjimo vartelius, tuo pažeidė jo teisę naudotis varteliais, kuriuos jis buvo įsirengęs tam, kad galėtų nudažyti tvoros stulpelius iš kitos pusės. Pareiškėjas teigia, jog tiek tvorą, tiek vartelius joje įsirengė už savo lėšas maždaug prieš 15 metų, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų jis tikriausiai neturi, juos suradęs pateiks vėliau, visi kaimynai, kurie galėtų paliudyti, jog tvorą statė pats už savo lėšas, jau mirę (adm. b. l. 11, 14). A. B. Š. teigia, jog tvorą statė ir vartelius įrenginėjo su kaimynu P. Č. kartu maždaug prieš 20 metų, tuo metu jų santykiai buvo draugiški ir vartelius tvoroje įsirengė, kad galėtų vaikščioti vienas pas kitą. Tai patvirtinančių dokumentų pateikti taip pat negali, kadangi jų neturi. Tvorą statė per liniją, kuri ribojo jo ir P. Č. žemės sklypus (adm. b. l. 13). Teisme A. B. Š. patvirtino, jog tvora buvo pastatyta jo ir P. Č. kartu, vartelius jis užvirino P. Č. prašymu, kadangi P. Č. įtarė, jog jo žmona per dažnai pas jį vaikšto. Iš įgaliotinio sužinojęs, kad tvora yra P. Č. žemės sklype ir kad jis užvirinęs vartelius pasielgė netinkamai, tuoj pat nupjovė vartelių užvirinimą. Šiuo metu P. Č. naudotis varteliais gali, tačiau pats juos užrakino ir pakabino spyną. Tai, kad iki skundžiamo nutarimo priėmimo A. B. Š. nupjovė vartelių užvirinimą, patvirtina byloje esantis tyrėjo R. G. 2022 m. gruodžio 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog vartelių užvirinimas yra nupjautas, varteliai darinėjasi ir jais P. Č. gali laisvai naudotis (adm. b. l. 24). Pareiškėjas, nagrinėjant jo skundą teisme, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, susijusiais su tvoros statymu bei vartelių įrengimu, ir paneigiančių A. B. Š. paaiškinimus. P. Č. skundo nagrinėjimo teisme metu Institucijos pareigūnai taip pat buvo nuvykę į įvykio vietą ir 2023 m. vasario 8 d. tyrėjo R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog praėjimo varteliai neužvirinti ir darinėjasi (skundo byla, b. l. 28). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo tvora buvo pastatyta prieš 15–20 metų, byloje nėra galimybių nustatyti buvusius kaimynų susitarimus. Labiau tikėtina, kad prieš 15–20 metų santykiai tarp kaimynų nebuvo konfliktiški, gal net ir draugiški, kaip tai nurodo A. B. Š. ir tvora su varteliais buvo statoma iš bendrų lėšų, ar vienam prisidedant darbu, kitam medžiagomis. Tvora nors ir yra pareiškėjo žemės sklype, tačiau labai arti ribos su A. B. Š. sklypu ir byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad iki konflikto su kaimynu tvoroje įrengtais varteliais naudojosi tik P. Č.. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad tvoroje įrengtais praėjimo varteliais iki konflikto kaimynai galėjo naudotis bendru sutarimu, o tarp kaimynų kilus nesutarimams, A. B. Š., įvertinus jo garbų amžių, galėjo sąžiningai klysti dėl savo teisės naudotis varteliais. Tai, jog A. B. Š. veiksmuose nebuvo akivaizdaus piktnaudžiavimo ir jo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad būtų pakankami administracinei atsakomybei kilti, patvirtina ir aplinkybė, jog įspėtas, kad ginčo tvora yra P. Č. sklype, o ne jo ir P. Č. sklypo riboje, kaip jis teigia, A. B. Š. nedelsdamas vartelių užvirinimą nupjovė. P. Č. teigia, kad A. B. Š. veiksmais jam buvo padaryta turtinė žala, tačiau žalos dydžio jis nenurodė ir nepateikė jokių realiai turėtos žalos dydį patvirtinančių dokumentų.  

Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau aptartus P. Č. ir A. B. Š. paaiškinimus, jog nei vienas iš jų neturi dokumentų, patvirtinančių, kas statė tvorą ir iš kokių lėšų, kad aplinkybes, susijusias su tvoros statymu, galintys patvirtinti liudytojai mirę, atsižvelgęs į šiuo metu konfliktiškus kaimynų santykius, sprendžia, kad buvo atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, tačiau A. B. Š. veiksmuose nebuvo nustatyti požymiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, o vien tik P. Č. siekis patraukti kaimyną, su kuriuo konfliktuoja, administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, teismui nesudaro pagrindo A. B. Š. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo.

Apibendrinat išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad A. B. Š. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius nėra, tuo tarpu visos iškilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju P. Č. parodymų nėra galimybės patikrinti kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, A. B. Š. neigia galimą savavaldžiavimą, o šioje proceso stadijoje kilusių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės, todėl teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, sprendžia, kad Institucija atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti P. Č. ir A. B. Š. nurodytas aplinkybes. 

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti (ne)kaltu dėl nusižengimo (ne)padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (arba kaltės nebuvimo). Pareiškėjas skunde išdėstė savo nuomonę ir poziciją apie skundžiamą Institucijos nutarimą, teigdamas, kad tyrimas yra neišsamus ir neatlikti visi tyrimo veiksmai, tačiau duomenų apie tai, kokie konkretūs tyrimo veiksmai (liudytojų apklausa ar kt.) galėtų pašalinti byloje kilusius prieštaravimus, jis nenurodė. Tuo tarpu asmens kaltė gali būti konstatuota, tik kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Taigi, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. Š. būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo, todėl P. Č. skundas atmestinas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą nutraukti  A. B. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą ir  P. Č. skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Živilė Janavičienė