PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ŽŪB Agromodera apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-01-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-189-286-2019 pagal ieškovės UAB Montavita ieškinį atsakovei ŽŪB Agromodera dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB Montavita teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ŽŪB Agromodera 3809,81 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas vyko paslaugų teisinių santykių pagrindu. Ieškovė pagal pasirašytą užsakymą pervežimui Nr. 2018-06-07_08 suteikė pervežimo paslaugas atsakovei, kurias patvirtina 2018-06-19 svėrimo aktas, 2018-06-22 krovinio važtaraštis, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis CMR ir 2018-06-25 PVM sąskaita – faktūra MON 2524, 2018-06-26 PVM sąskaita - faktūra MON 2528.

3.       Atsakovei 2018-09-13 registruotu paštu buvo išsiųsta pretenzija dėl skolinio įsipareigojimo, tačiau ji neatsiskaitė iki šiol. Skola ieškovei sudaro 3809,81 Eur. Be to, pagal 2003-12-09 Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį atsakovė turi ieškovei kompensuoti 40 Eur išieškojimo išlaidų.

4.       Pažymėjo, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2018-01-29 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 3809,81 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3849,81 Eur), skaičiuojant nuo 2018-09-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas konstatavo, kad neįvykdžiusi mokėjimų už tinkamai suteiktas kovinių vežimo paslaugas po pretenzijos gavimo, atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 3809,81 Eur skola.

7.       Teismas sutiko su ieškinio argumentais, kad pagal 2003-12-09 Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį atsakovė turi ieškovei kompensuoti 40 Eur išieškojimo išlaidų.

8.       Teismas vertino, kad reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-09-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas. Be to, pilna apimtimi tenkino reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai.

9.       Atsakovės prašymą atidėti sprendimo įvykdymą arba išdėstyti vieneriems metams, pirmosios instancijos teismas atmetė. Konstatavo, kad atsakovė jokių įrodymų apie jos turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, dėl kurių negalėtų įvykdyti sprendimo, nepateikė, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nereiškė. Taip pat nepasinaudojo galimybe pasirašyti parengtą taikos sutartį.

10.       Teismas vertino, kad skolos suma nėra didelė, o atsakovė ne tik, kad nesiėmė priemonių bent dalį skolos grąžinti, bet atsisakydama sudaryti taikos sutartį ir priversdama ieškovę ginčą spręsti teisme, savo veiksmais skolą tik padidino.

11.       Teismas darė išvadą, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, nesiekė bendradarbiavimo su kita šalimi, visais būdais vengdama įvykdyti prievolę, jos prašymo tenkinimas pažeistų ieškovės teises, todėl prašymą atidėti sprendimo įvykdymą arba išdėstyti jo vykdymą vieneriems metams atmetė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12.       Atsakovė ŽUB Agromodera apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-01-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-189-286/2019 dalyje, kurioje iš atsakovės ieškovei priteista 40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Taip pat panaikinti sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovės prašymą teismo sprendimu jo vykdymą atidėti vieneriems metams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, arba išdėstyti nustatant, kad teismo sprendimu priteista suma turi būti sumokama ieškovei per vienerius metus, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą sumą sumokant kas mėnesį lygiomis dalimis.

13.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 bei 2 dalis. Apelianto vertinimu,  šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies lingvistinė konstrukcija, leidžia daryti išvadą, kad 40 Eur pinigų suma turi būti įskaitoma į ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovei turėjo būti iš viso priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų t. y. 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir likusi suma iš patirtų 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuri viršija 40 Eur pinigų sumą - 660 Eur.

14.       Mano, kad teismo vertinimas dėl teismo įvykdymo sprendimo atidėjimo ar išdėstymo negalimumo yra nepagrįstas. Nesutinka, kad atsakovė

15.       Teigia, kad ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį, tuo padarydama nuostolių atsakovei. Dėl šios priežasties laikinai sumažėjo įmonės finansiniai srautai. Nežiūrint į tai, įmonės veikla yra toliau aktyviai vykdoma, įmonė planuoja intensyvią plėtrą. Šiuo metu atsakovė neturi galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimo.

16.       Apeliantė skunde cituoja CPK nuostatas susijusias su įrodymų vertinimu ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad sprendžiant dėl CPK 2847 straipsnio nuostatų taikymo yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

17.       Pažymi, kad teismas, manydamas, kad kažkokias atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes reikia patikrinti, galėjo tai padaryti savarankiškai, gaudamas jam reikiamą informaciją iš informacinių sistemų ir/ar registrų.

18.       Nesutinka, su vertinimu, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, nesiekė bendradarbiavimo su kita šalimi. Teigia, kad būtent dėl ieškovės neatsakingo elgesio - ilgalaikės sutarties nutraukimo vienašališkai nesilaikant nurodyto įspėjimo termino, atsakovė atsidūrė situacijoje, kuomet yra priversta bylinėtis su ieškove.

19.       Nurodo, kad taikos sutarties sudarymo ji siekė, bet nepavykus, pateikė prašymą teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, kad apeliantės nuomone, užtikrintų ne tik ieškovės, bet ir atsakovės interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

20.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu ginčijamus klausimus, teisėjų kolegija visų pirmosios instancijos teismo išvadų iš naujo nebekartoja ir pasisako tik dėl sprendimo dalies dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo ir sprendimo vykdymo atidėjimo klausimų.

22.       Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovei priteista 40 Eur suma ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, įskaitytina į ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias ji patyrė pirmosios instancijos teisme.

23.       Ieškinio reikalavimas dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo pagrįstas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas ir kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, jeigu realios skolos išieškojimo išlaidos viršija 40 Eur sumą, kreditorius turi teisę reikalauti ir 40 Eur sumos, ir ją viršijančios realios skolos išieškojimo išlaidų sumos.

24.       Aptartos aplinkybės paneigia apelianto subjektyvų aptartų teisės normų interpretavimą ir teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 40 Eur išieškojimo išlaidų ieškovės naudai,  teisinio reglamentavimo nepažeidė. Pabrėžtina, kad ši suma nei pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nei pagal CPK nuostatas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, negali būti įskaityta į atstovavimo išlaidų sumą, kurią ieškovė patyrė realizuodama savo teisę į teisminę gynybą. Atitinkamai reikalavimas sumažinti ieškovės prašomų patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų sumą 40 Eur yra atmestinas kaip nepagrįstas.  

25.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tais atvejais, kai skolininko turtinė padėtis yra tokia komplikuota, kad sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus, taip pat svarstant prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, reikia atsižvelgti ir į išieškotojo interesus.

26.       Atsakovė prašymą atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė įmonės finansiniais sunkumais dėl kurių neturi galimybės iš karto sumokėti prašomą priteisti sumą bei pabrėžė kreditorės ir skolininkės lygiateisiškumo principo svarbą.

27.       Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, tačiau, iš pradžių nustatinėjama skolininko finansinė būklė bei jo finansinės galimybės įvykdyti sprendimą ateityje. Visais šiais atvejais skolininkas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

28.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį yra jai nesuprantama. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia išvada visiškai sutinka ir konstatuoja, kad apeliantė neįgyvendino jai tenkančios minėtos aplinkybės (sudėtingos savo finansinės padėties) įrodinėjimo pareigos.

29.       ŽUB Agromodera nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų apie turimą turtą, pinigines lėšas, įsipareigojimus bei jų dydį ir terminus, kitų duomenų, patvirtinančių negalėjimą iš karto sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio bylose, teismas nėra aktyvus, todėl apeliantės argumentai, kad teismas savo iniciatyva turėjo rinkti tokius duomenis yra nepagrįsti.

30.       Apeliantės į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodomi jokie konkretūs duomenys apie įmonės finansinę būklę. Abstraktūs teiginiai apie naujus projektus, kuriems reikalingos papildomos lėšos, piniginių lėšų srautų sumažėjimą, apie patirtus papildomus nuostolius, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo.

31.       Apeliantė, siekdama teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar jo atidėjimo, taip pat turėjo teikti įrodymus, kad turi realią galimybę priteistą sumą sumokėti dalimis ar sumokėti po metų. Tokių duomenų byloje nesant, pagrindo vertinti, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas atitiktų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, jo vykdytinumo reikalavimus, pagrindo nėra.  

32.       Kita vertus, informacinės teismų sistemos Liteko duomenys apie civilines bylas, kuriose apeliantė turi atsakovės statusą dėl nesavalaikių atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, skolinių įsipareigojimų, o taip pat ir įsipareigojimų išspręstų taikos sutartimis nevykdymo ir pan., neleidžia vertinti, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje pagerės ir ji po metų ar per metų laikotarpį turės realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą.

33.       Apeliaciniame skunde deklaruojamas siekis sudaryti taikos sutartį su ieškove, nepaneigia faktinių aplinkybių, kad atsakovė nesiėmė jokių priemonių, per bylos nagrinėjimo procesą, kuris pirmosios instancijos teisme truko daugiau nei 4 mėnesius, grąžinti nors dalį įsiskolinimo. Nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei trys mėnesiai, tačiau, byloje taip pat nėra jokios informacijos apie tai, kad apeliantė bent jau būtų pradėjusi vykdyti piniginę prievolę, ir jos nurodytomis dalimis (skolą išskirsčius metų laikotarpiui) pradėjusi mokėti skolą ieškovei.

34.       Ginčo šalys yra juridiniai asmenys, todėl, apeliantei nenurodžius jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą, nėra pagrindo suteikti jai pranašumą prieš ieškovę. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistos sumos įvykdymą, laikytina, jog atsakovės prašymo tenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principus.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas UAB Montavita ieškinį pilna apimti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu ir išdėstymu, dėl ko skundžiamoje dalyje priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                              Laimutė Sankauskaitė                                                                      

     Nijolė Danguolė Smetonienė

     Birutė Valiulienė