Civilinė byla Nr. 2-1179/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus
AB „SEB lizingas“ 240 082,24 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,79 Lt reikalavimas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje.
Tretieji asmenys (pareiškėjai) S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ 2011 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtintą AB „SEB lizingas“ finansinį reikalavimą bei, patikslinę savo reikalavimą, prašė patvirtinti 126 902,14 Lt dydžio AB „SEB lizingas“ reikalavimą atsakovo bankroto byloje, kurį sudaro 38 581,65 Lt nesumokėtų vertės dengimų, 18 359,25 Lt sumažintų neapmokėtų palūkanų, 2049,84 Lt sumažintų nesumokėtų delspinigių, 67 885,51 Lt negrąžinto turto likutinė vertė, 25,89 Lt draudimo išmokų kompensavimo išlaidų. Nurodė, jog ieškovui AB „SEB lizingas“ 2011 m. lapkričio 14 d. raštu pateikus teismo patvirtintą jo 454 626,79 Lt dydžio reikalavimą patvirtinančius dokumentus, prašymą dėl šio reikalavimo patikslinimo teikiantiems tretiesiems asmenims tapo žinomos aplinkybės dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo. Atsakovo įsipareigojimas kreditoriui AB „SEB lizingas“ yra kilęs iš laidavimo teisinių santykių, atsakovui laidavus už AB „Vingriai“ prievolių pagal lizingo sutartį tinkamą įvykdymą. Teismo patvirtinto ieškovo AB „SEB lizingas“ 454 626,79 Lt dydžio reikalavimą sudaro net 91796 Lt palūkanų suma ir 256 337,45 Lt delspinigių. Delspinigių suma paskaičiuota taikant neprotingo dydžio 0,1 proc. tarifą už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2011 m. vasario 20 d., t.y. už keturis metus, kai įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas delspinigiams yra 6 mėnesiai. Atsakovo administratorius neginčijo akivaizdžiai nepagrįsto kreditoriaus reikalavimo. AB „SEB lizingas“ reikalavimas dalyje dėl delspinigių turėtų būti sumažintas, taikant 6 mėnesių ieškinio senatį bei 0,02 proc. dydžio delspinigių tarifą. Šio kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl 91 796,29 Lt palūkanų turėtų būti sumažintas 80 proc., kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, o pagrindinis skolininkas pagal lizingo sutartį yra nesumokėjęs tik 38 581,65 Lt turto išpirkimo įmokų, o jo sumokėta šių įmokų dalis sudaro net 1 017 430,55 Lt.
Atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ administratorius prašė patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtintą AB „SEB lizingas“ finansinį reikalavimą, taikant ieškinio senaties terminą delspinigiams, priskaičiuotiems už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, o dėl kitų reikalavimų spręsti visapusiškai ir objektyviai, įvertinus svarbias aplinkybes. Tokiu atveju delspinigių suma sudarytų 41 792,90 Lt, o bendras kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo dydis – 240 082,24 Lt.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė trečiųjų asmenų S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ prašymą palikti nenagrinėtą, o, teismui nusprendus jį nagrinėti, prašymą atmesti. Trečiųjų asmenų prašymu dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo reiškiami reikalavimai jau yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kuri yra įgijusi įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią, dėl ko byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta (CPK 293 str. 3 p.). Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti trečiųjų asmenų prašymo dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo ir jų atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria teismas atmetė jų prašymą dėl termino atskirajam skundui dėl to paties teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties paduoti atnaujinimo, tapatumą, kas sudaro pagrindą trečiųjų asmenų prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi trečiųjų asmenų S. K., UAB „L & M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ prašymą dėl kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,79 Lt reikalavimo patikslinimo tenkino iš dalies ir patvirtino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 240 082,24 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro 67 885,51 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 38 581,65 Lt nesumokėtų vertės dengimų, 91 796,29 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 25,89 Lt draudimo išlaidų kompensavimo išlaidų, 41 792,90 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių. Teismas konstatavo, jog atsakovo kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių sąrašo ir kreditorių finansinių reikalavimų dydžio patikslinimo ar proceso atnaujinimo CPK nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Teismas sprendė, jog aplinkybė dėl delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo termino negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia. Tačiau, įvertinus tai, kad UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto administratoriaus pirminiame prašyme patvirtinti AB „SEB lizingas“ finansinius reikalavimus neprašė taikyti ieškinio senaties delspinigiams, o šiuo metu atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašo patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtintą AB „SEB lizingas“ finansinį reikalavimą, taikant ieškinio senatį delspinigiams, paskaičiuotiems už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, yra pagrindas nagrinėti pareiškėjų prašymą patikslinti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą dėl AB „SEB lizingas“ reikalavimo laiduotojui pagrįstumo (galimumo), kai pagrindiniam skolininkui AB „Vingriai“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, kadangi sprendė, jog šio kreditoriaus reikalavimo teisė atsakovui atsirado 2010 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 02-3060 pagrindu, o restruktūrizavimo byla pagrindiniam skolininkui AB „Vingriai iškelta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi (įsiteisėjo 2012 m. balandžio 5 d.). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi AB „Vingriai“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Teismas sprendė nagrinėjamu atveju nesant pagrindo sumažinti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimų dalies dėl palūkanų, kadangi lizingo sutarties šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, šis susitarimas joms turi įstatymo galią, pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro jų mažinimo pagrindo. Be to, priskaičiuotų palūkanų dydžio neginčija pačios lizingo sutarties šalys. Teismas sprendė esant pagrindui sumažinti AB „SEB lizingas“ reikalavimo dalį, grindžiamą delspinigių suma, delspinigių sumą apskaičiuojant už 6 mėnesių laikotarpį pagal BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ administratoriaus pateiktą paskaičiavimą, nemažinant lizingo sutartyje nustatyto 0,1 proc. delspinigių dydžio, dėl kurio šalys, kaip verslo subjektai, buvo susitarusios ir nereiškė viena kitai jokių pretenzijų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų S. K., UAB „L & M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ prašymą, dėl ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovo reikalavimo patvirtinimo ir jo dydžio klausimas yra galutinai išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ir negali būti peržiūrėtas.
2. Ieškinio senatis negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą patikslinti teismo patvirtintą ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, nes apie ją pareiškėjams būtų buvę žinoma, jeigu jie būtų dėję pakankamas pastangas reikiamiems dokumentams iš administratoriaus gauti.
3. Teismas nepagrįstai atsisakė pareiškėjų prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo palikti nenagrinėtą CPK 396 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi šis jų prašymas (2012 m. birželio 6 d.) ir atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, dėl kurio Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. priėmė nutartį, yra tapatūs.
4. Pareiškėjų prašymas dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo negalėjo būti tenkinamas ir CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi AB „SEB lizingas“ reikalavimo patvirtinimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi, kuri turi res judicata galią.
Pareiškėjai S. K., UAB „L & M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ atskirtuoju skundu prašo panaikint Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti AB „SEB lizingas“ finansinį reikalavimą BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje. Netenkinus minėto prašymo, patikslinti AB „SEB lizingas“ finansinio reikalavimo dydį, patvirtinant 126 906,14 Lt finansinį reikalavimą ir priteisti iš AB „SEB lizingas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
1. AB „SEB lizingas“ neturi reikalavimo teisės laiduotojui, nes pagrindiniam skolininkui yra iškelta restruktūrizavimo byla ir jam yra taikomas ĮRĮ 8 straipsnyje numatytas draudimas vykdyti savo prievoles. Todėl pagrindinio skolininko prievolių įvykdymo terminai nėra pasibaigę, jie yra atidėti ir bus vykdomi laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Pagal laidavimo sutartį laiduotojo solidari atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu skolininkas laiku tinkamai neįvykdo savo prievolių pagal lizingo sutartį. Taigi, BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį nėra kilusi, o AB „SEB lizingas“ neturi reikalavimo teisės į BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ pagal laidavimo sutartį, todėl AB „SEB lizingas“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje yra nepagrįstas ir teismo neturi būti tvirtinamas.
2. Teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl 1 017 430,55 Lt vertės dengimo įmokų sumokėjimo, lyginant su nesumokėta, kuri sudaro 38 581,65 Lt, kaip neturinčią teisinės reikšmės palūkanų sumažinimui. Nesumažinus palūkanų, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
3. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas netesybų mažinimo teisinis pagrindas, kuris turėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju mažinant netesybas ir tam buvo visos būtinos sąlygos. Tai, jog lizingo sutarties, kaip pagrindinės sutarties, šalys neginčijo netesybų dydžio, neturi teisinės reikšmės jų sumažinimo galimybei. Pagal CK 6.82 straipsnio 2 dalį laiduotojas turi teisę reikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę.
5. Teismas nepagrįstai vadovavosi administratoriaus neteisingai paskaičiuotu netesybų dydžiu už 6 mėnesių laikotarpį.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą pareiškėjai S. K., UAB „L & M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ prašo ieškovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti jų atskirojo skundo reikalavimus. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjai turi ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių finansinių reikalavimų dydžio patikslinimo, o nutarties, kuria patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, įsiteisėjimas, negali šios teisės paneigti.
2. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami bankroto proceso metu, neatsižvelgiant į tai, at po jų patvirtinimo paaiškėjo tam tikros naujos aplinkybės, ar ne, jeigu kyla pagrįstų abejonių, jog patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydis yra nepagrįstas. Aplinkybė dėl ieškinio senaties pažeidimo, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų vertinama kaip naujai paaiškėjusi, ar ne, nėra būtina teismo patvirtinto reikalavimo peržiūrėjimo sąlyga.
3. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimas, priėmė neteisėtos sudėties teismas, kadangi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi minėtą nutartį priėmusi teisėja L. Gerasičkinienė buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, konstatavus, kad kyla abejonių dėl jos nešališkumo. Tai sudaro savarankišką pagrindą peržiūrėti šio reikalavimo pagrįstumą.
4. Ieškovo argumentai dėl pareiškėjų prašymo patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą ir 2011 m. lapkričio 22 d. atskirojo skundo tapatumo yra nepagrįsti, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi, dėl kurios buvo paduotas atskirasis skundas, buvo sprendžiamas termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties paduoti atnaujinimo klausimas.
Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutraukė AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą. Taigi pareiškėjų argumentai, esą ieškovas neturi reikalavimo teisės į solidarų skolininką BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl pagrindinio skolininko restruktūrizavimo, nėra aktualūs.
2. Ieškovo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi dar tuo metu, kai AB „Vingriai“ nebuvo restruktūrizuojamas.
3. Kadangi AB „Vingriai“ prievolės ieškovui nėra įvykdytos, ieškovas, vadovaujantis CK 6.81 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 6.6 straipsnio 4 dalimi, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek AB „Vingriai“, kaip pagrindinis skolininkas, ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, kaip laiduotojas, bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai.
4. Teismo nutartis dalyje, kurioje buvo išspręstas palūkanų ir netesybų mažinimo klausimas, atmetant šiuos pareiškėjų reikalavimus, yra pagrįsta ir teisėta.
Atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo patvirtintas patikslintas AB „SEB lizingas“ reikalavimo dydis yra pagrįstas ir teisėtas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl byloje nustatytų kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo tvirtinimo aplinkybių
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo iškelta bankroto byla (1 t., b.l. 5-6). Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi ši Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo palikta nepakeista (1 t., b.l. 7-10).
Atsakovo administratorius 2011 m. liepos 13 d. kreipėsi į šios įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditorių reikalavimų, tame tarpe kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt dydžio reikalavimo patvirtinimo, kuris atsirado atsakovui BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. gruodžio 1 d. Laidavimo sutartimi Nr. LS 2006-110406 laidavus už pagrindinio skolininko AB „Vingriai“ prievolių pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-110406 kreditoriui AB „SEB bankui“ įvykdymą. Teismui pateiktame tvirtinti kreditorių sąraše nurodyta, jog šį kreditoriaus AB „SEB lizingo“ reikalavimą sudaro 106 467,16 Lt dydžio skola bei 348 159,63 Lt bauda, delspinigiai ir palūkanos (1 t., b.l. 12-13).
Prieš tvirtinant BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių reikalavimus, Vilniaus apygardos teisme 2011 m. liepos 28 d. buvo gautas kreditorių S. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“, L&M INTERNATIONAL TRADING LTD prašymas atsisakyti tvirtinti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimą, tame tarpe ir kylantį iš laidavimo sutarties, atsakovui laidavus už AB „Vingriai“ prievolės įvykdymą. Kreditoriai prašė išreikalauti iš administratoriaus kreditoriaus AB „SEB lizingas“ pateiktus jo reikalavimo dydį pagrindžiančius įrodymus, nurodydami, jog tikslius šio kreditoriaus reikalavimo dydžio nepagrįstumą pagrindžiančius argumentus galės pateikti tik susipažinę su išreikalautinais dokumentais (1 t., b.l. 14-17).
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimą (pagal laidavimo sutartį už AB „Vingriai“) (1 t., b.l. 48-49).
Kreditorius AB „SEB lizingas“ 2011 m. lapkričio 15 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kartu teikdamas teismui jau patvirtinto jo 454 626,49 Lt reikalavimo dydį pagrindžiančius įrodymus (1 t., b.l. 92-221).
2011 m. lapkričio 22 d. kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties paduoti atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė kreditorių prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ 2011 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2011 m. gruodžio 28 d. prašymu dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimo patikslinimo dalyje dėl delspinigių ir palūkanų (1 t., b.l. 226-228). Patikslintu prašymu prašė patvirtinti 126 902,12 Lt dydžio reikalavimą, kurį sudaro 18 359,25 Lt palūkanos ir 2049,84 Lt delspinigių.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi patikslino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtintą reikalavimą, patvirtindamas 240 082,24 Lt reikalavimą, kurį sudaro 67 885,51 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 38 581,65 Lt nesumokėtų vertės dengimų, 91 796,29 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 25,89 Lt draudimo išlaidų kompensavimo išlaidų, 41 792,90 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių.
Dėl teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybės
Kreditorių prašymo dėl teismo patvirtinto kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo ir skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria šis reikalavimas buvo patikslintas, teisinį pagrindą sudaro ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pažymėtina, jog ši įstatyme numatyta kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patikslinimo galimybė yra sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sąlygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą (pavyzdžiui, dėl reikalavimo perleidimo, reikalavimo perėjimo, prievolių pabaigos esant CK šeštosios knygos IX skyriuje įtvirtintiems bendriesiems prievolių pabaigos pagrindams, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ir kt.). Be to, kreditorių reikalavimų tikslinimo galimybė gali būti siejama ir su iškilusia būtinybe padidinti/sumažinti kreditorių reikalavimus, kai skolininko prievolės mastas pagal šalis siejančios prievolės esmę yra apibrėžiamas ne konkrečiu jos dydžiu, bet kreditoriaus daiktine teise į skolininko turtą (pavyzdžiui, svetimo daikto hipoteka) arba kai skolininko atsakomybė yra solidari ar subsidiari ir jo (papildomo skolininko) prievolių mastas priklauso nuo pagrindinio skolininko neįvykdytos kreditoriaus reikalavimų dalies. Tam, kad būtų galima atlikti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, minėtos prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje.
Pažymėtina, jog teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas kreditoriaus materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-160/2011). Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, jog visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas sprendžia nutartimis, o teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių materialiosios teisės ir pareigos, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl ir joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o jeigu toks ieškinys buvo priimtas, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu – bylą nutraukia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2013).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia, kai toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas, taikant proceso įstatyme įtvirtintus įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdus. Įsiteisėjęs teismo sprendimas proceso įstatymo nustatyta tvarka gali būti patikrintas kasacine tvarka ir (arba) taikant proceso atnaujinimo institutą, t. y. esant įstatyme nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams toje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas ar nutartis yra įsiteisėję (CPK 365, 366 straipsniai).
Atsižvelgiant į kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tikslinimu siekiamus tikslus, į įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, galios prilyginimą įsiteisėjusio teismo sprendimo galiai, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtinto AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimo peržiūrėjimas buvo galimas tik pasinaudojant šios teismo nutarties apskundimo instancine tvarka galimybe bei proceso atnaujinimo institutu, bet ne ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių reikalavimo tikslinimo galimybe. Byloje nustatyta, jog kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ savo teisę apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį apeliacine tvarka siekė įgyvendinti praleidę procesinį atskirojo skundo padavimo terminą, kuris jiems nebuvo atnaujintas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacine tvarka neįvyko. Dėl to nebuvo galimas ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties peržiūrėjimas kasacine tvarka (CPK 341 str.).
Dėl kreditorių S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ 2011 m. gruodžio 28 d. prašymo teisinio kvalifikavimo
Kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ savo 2011 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis teismo patvirtintų kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimų dalį sudarančių palūkanų ir delspinigių nepagrįstumą, o būtent –aiškiai per didelėmis palūkanomis ir netesybomis bei ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų netaikymu. Apie šias aplinkybes kreditoriams tapo žinoma po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino atsakovo kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt dydžio reikalavimą, o būtent nuo 2011 m. lapkričio 15 d., kai kreditorius AB „SEB lizingas“ pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui savo 454 626,49 Lt reikalavimo dydį pagrindžiančius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, spręsdamas dėl kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo, iš esmės atliko ankstesne Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtinto kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimo peržiūrėjimą, patikrindamas jo pagrįstumą materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių palūkanų bei netesybų mažinimą (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), taikymo aspektu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorių S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ 2011 m. gruodžio 28 d. prašymo dėl BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo patikslinimo išnagrinėjimas savo turiniu ir esme atitiko pakartotinį kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo tvirtinimo klausimo išnagrinėjimą, atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Remiantis šiuo proceso atnaujinimo pagrindu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kreditorių 2011 m. gruodžio 28 d. prašyme dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo prasme, kadangi jos iš esmės yra susijusios su teisinių santykių, išnagrinėjus ginčą, tinkamu kvalifikavimu, tačiau tokios aplinkybės sudarė pagrindą atnaujinti procesą kitu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu – pagrindu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teismas negali, remdamasis vien formaliais argumentais dėl procedūrinių trukdžių nepaisyti asmens teisių pažeidimo dėl aiškios teisės taikymo (interpretavimo) klaidos ir jų neginti. Aiškios teisės taikymo (interpretavimo) klaidos atveju prioritetiškai saugotina vertybė yra teisingumo įvykdymas, pašalinant aiškią teisės taikymo (interpretavimo) klaidą, tokiu būdu ginant asmens teises ir pasiekiant civilinio proceso tikslų, nors pareikštas prašymas ne dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymo galimybė kilo dėl Vilniaus apygardos teismo, priimant 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria patvirtinti kreditorių, tame tarpe ir AB „SEB lizingas“, reikalavimai, padarytų kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarkos pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus teikia tvirtinti teismui arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-369/2009; kt.). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo administratoriaus 2011 m. liepos 13 d prašymas teismui dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo nebuvo pagrįstas jokiais kreditorių reikalavimo dydžius patvirtinančiais įrodymais. Teismas neįsitikino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumu ir šio kreditoriaus 454 626,49 Lt reikalavimą patvirtino vadovaudamasis tuo, jog jo neginčija atsakovo administratorius, nepaisant to, jog abejones dėl šio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo savo 2011 m. liepos 26 d. prašyme buvo išreiškę atsakovo kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD (1 t., b.l. 14-17). Kaip minėta, AB „SEB lizingas“ savo reikalavimų dydį patvirtinančius dokumentus teismui pateikė tik 2011 m. lapkričio 15 d., kai šio kreditoriaus reikalavimą teismas jau buvo patvirtinęs.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, spręsdama dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą tose ribose, kurias apibrėžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teisėjų kolegija CPK 370 straipsnio įtvirtintos prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos pažeidimus, nekvalifikuojant kreditorių 2011 m. gruodžio 28 d. prašymo kaip prašymo dėl proceso atnaujinimo, nepriėmus nutarties dėl proceso atnaujinimo, laiko neesminiais, neturinčiais reikšmės klausimo dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo pakartotiniam išsprendimui (CPK 328 str.). Ši išvada darytina, atsižvelgiant į teismui bankroto bylose tenkantį aktyvų vaidmenį, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų svarbą bei egzistuojantį viešąjį interesą, jog teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai būtų teisingi, o taip pat į tai, kad kreditorių 2011 m. gruodžio 28 d. prašymas buvo pareikštas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, pats prašymas išnagrinėtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta tinkama galimybė būti išklausytiems.
Dėl kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo pagrįstumo
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ savo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtinto kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimo patikslinimo iš esmės grindė teismo patvirtintų šio kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumu dalyje dėl netesybų (256 337,45 Lt) ir palūkanų (91 796,29 Lt), šį savo prašymą grįsdami būtinybe taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų (delspinigių) bei sumažinti netesybas ir palūkanas, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vadovaujantis CPK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Byloje nustatyta, jog pakartotinai tikrinant kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo pagrįstumą, prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo kreditoriaus reikalavimui dėl netesybų pareiškė atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ administratorius. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007), tačiau kartu būtina turėti omenyje ir tai, kad galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo nagrinėjamu atveju pagrindą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir į kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo peržiūrėjimo siekusių kreditorių tikslus, kad AB „SEB lizingas“ reikalavimas būtų sumažintas, tinkamai pritaikius materialiąsias teisės normas, teisėjų kolegija pripažįsta galimu šio proceso metu atsakovo administratoriaus pareikštą prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, kaip naujai pareikštą reikalavimą, kuris savo esme neprieštarauja pagrindui, dėl kurio procesas buvo atnaujintas. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, veikdami ne savo, bet bankrutuojančios įmonės interesais, nors ir nebūdami ginčo santykio subjektais, turi teisę reikalauti kitų kreditorių reikalavimams taikyti ieškinio senatį, jei ieškinio senaties taikyti neprašo bankroto administratorius. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kreditoriai S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimui dėl netesybų prašė taikyti ieškinio senatį, tai sudarė savarankišką jos taikymo pagrindą (CPK 3 str. 6 d., CK 1.8 str. 1, 2 d., 1.126 str.).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimui dėl 256 337,45 Lt delspinigių, apskaičiuotų laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2011 m. vasario 20 d., pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškinio senaties terminą ir pripažino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ teisę į delspinigius, skaičiuotinus už 6 mėnesių laikotarpį (180 dienų) iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui dienos nuo atsakovo įsiskolinimo sumos, kurią sudaro 38 581,65 Lt nesumokėtų vertės dengimų ir 91 796,29 Lt palūkanų. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantų S. K., UAB „L & M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ atskirojo skundo argumentus, jog atsakovo administratoriaus pateiktas delspinigių už 6 mėnesių laikotarpį paskaičiavimas nėra teisingas. Byloje nėra ginčo, jog pagrindinio skolininko AB „Vingriai“ įsiskolinimo suma atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos iškėlimo dieną, nuo kurios turi būti skaičiuojami delspinigiai, sudarė 130 377,94 Lt (38 581,65 Lt + 91 796,29 Lt). Byloje nesant duomenų, jog atsakovas 6 mėnesių laikotarpiu būtų apmokėjęs nors dalį iki bankroto bylos iškėlimo dienos susidariusių nesumokėtų vertės dengimų ar palūkanų, 130 377,94 Lt įsiskolinimo suma turėtų būti laikoma nekintančia suma, nuo kurios skaičiuojami Finansinio lizingo sutarties šalių nustatyti delspinigiai nuo nesumokėtos pagrindinės skolos bei palūkanų. Todėl atsakovo įsipareigojimų suma dalyje dėl delspinigių, taikant lizingo sutarties šalių nustatytą 0,1 proc. dydžio tarifą, sudarytų 23 468,02 Lt (130 377,94 Lt x 0,1 proc. x 180 d.). Būtent ši delspinigių suma laikytina pagrįsta, tvirtinant kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimą atsakovo, kaip laiduotojo, bankroto byloje.
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo motyvai ir išvados, susijusios su netesybų (delspinigių už prievolės termino praleidimą) dydžio nemažinimu, yra teisiškai pagrįstos. Nagrinėjamos bylos atveju sutartinių netesybų dydis tiek procentine išraiška (0,1 proc. už kiekvieną praleistą dieną), tiek galutinis vertės dydis (23 468,02 Lt), palyginus su nesumokėta vertės dengimų suma ir palūkanų suma – 130 377,94 Lt, ilgu prievolės neįvykdymo terminu, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra neprotingai didelis ir lupikiškas, ir nesudaro pagrindo paneigti jį nustačiusių Finansinio lizingo sutarties šalių valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nesumažino.
Sprendžiant dėl palūkanų mažinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Finansinio lizingo sutarties šalių sudarytoje sutartyje nustatytos palūkanos pagal savo paskirtį yra atliekančios mokėjimo funkciją. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio įtvirtinta netesybų mažinimo galimybė taikytina priteistinoms kompensavimo palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius. Kadangi nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimų dalį sudaranti palūkanų rūšis nepatenka į minėtų CK nuostatų taikymo sritį, o įstatyme nėra įtvirtinto jokio kito mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mažinimo teisinio pagrindo, tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl palūkanų nemažinimo pagrįstomis ir teisėtomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog peržiūrėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtintą kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 454 626,49 Lt reikalavimą, kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju taikytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, nebuvo nustatytų delspinigių ir palūkanų dydžio mažinimą reglamentuojančių materialiųjų teisės normų pažeidimų. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties keitimo pagrindą sudaro atsakovo administratoriaus pareikštas naujas reikalavimas ir kreditorių prašymas dėl ieškinio senaties termino priskaičiuotoms netesyboms taikymo (CPK 371 str. 1 d. 2 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo prievolę kreditoriui apibrėžiančių delspinigių už 6 mėnesių laikotarpį dydį, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis keistina, nustatant, kad pagal pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį patvirtintas kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimas atsakovui sudaro 221 757,36 Lt.
Apeliantai, įrodinėdami, jog atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, kaip laiduotojo, prievolė kreditoriui AB „SEB lizingas“ nėra atsiradusi dėl pagrindiniam skolininkui AB „Vingriai“ iškeltos restruktūrizavimo bylos, savo atskiruoju skundu kelia klausimą, kokią įtaką laiduotojo prievolėms turi pagrindinio skolininko AB „Vingriai“ prievolių pagal Finansinio lizingo sutartį modifikavimas, vadovaujantis LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis bei teismo įmonės restruktūrizavimo proceso metu tvirtintinu restruktūrizavimo planu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi AB „Vingriai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla (b.l. 53-56). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 5 d., Lietuvos apeliaciniam teismui minėtą teismo nutartį palikus nepakeistą. Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutraukė AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-790/2013, šią teismo nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nutraukta AB „Vingriai“ restruktūrizavimo byla, apeliantų argumentai dėl restruktūrizuojamos įmonės prievolių modifikavimo neturi teisinės reikšmės atsakovo, kaip laiduotojo, prievolių atsiradimo klausimo išsprendimui. Pažymėtina, jog priešinga išvada nebūtų padaryta net ir tuo atveju, jeigu AB „Vingriai“ restruktūrizavimo byla nebūtų pasibaigusi jos nutraukimu. Tai sąlygoja byloje nustatyta aplinkybė, jog pagrindiniam skolininkui nevykdant savo prievolių lizingo davėjui, šis 2009 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai nutraukė Finansinio lizingo sutartį ir 2010 m. gegužės 13 d. raštu dėl Laidavimo sutarties vykdymo Nr. 02-3060 kreipėsi į atsakovą, kaip laiduotoją, dėl pagrindinio skolininko prievolių įvykdymo iki 2010 m. gegužės 28 d. (1 t., b.l. 101). Esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojui, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui dienos, pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi jokios įtakos papildomo skolininko pagal laidavimo sutartį prievolių vykdymui.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį pakeisti.
Patvirtinti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 221 757,36 Lt reikalavimą, kurį sudaro 67 885,51 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 38 581,65 Lt nesumokėtų vertės dengimų, 91 796,29 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 25,89 Lt draudimo išlaidų kompensavimo išlaidų, 23 468,02 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Vigintas Višinskis