Administracinė byla Nr. I-8408-1047/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02965-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.24; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui V. S., vertėjai Ritai Nasalytei, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – arba Tarnyba, arba atsakovė) 2016-06-29 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-2343-10357; 2) įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2016-06-20 prašymą ir priimti atitinkamą (patenkinamą) sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (toliau – Įstatymas); 3) priteisti 100 eurų turtinei žalai ir 100 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2016-06-20 kreipėsi į atsakovą su prašymu GTPT Nr. (2-2) VTP-1-2343), kuriame prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą skundo į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT) parengimui (toliau – Prašymas). Tarnyba priėmė skundžiamą 2016-06-29 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)46-NT-2343-10357 (toliau – Sprendimas), kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 11 str., 7 d., 11 p., 18 str., 2, 4 d., atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, pagal pareiškėjo Prašymą. Pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu nesutinka, nurodo, kad jis prieštarauja fundamentalioms žmogaus teisėms, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija draudžia bet kokią diskriminaciją dalyje dėl teisminės gynybos. Atkreipė dėmesį, kad yra valstybės išlaikomas asmuo ir gyvena iš menkos socialinės pašalpos. Pažymėjo, kad nurodytos skolos atsakovei nesugebės atiduoti niekada, o dėl šio fakto, atsižvelgiant į skundžiamo Nutarimo turinį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos netenka visam laikui. Atkreipia teismo dėmesį į tai, jog terminui išieškoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011-11-07 sprendimu, į valstybės biudžetą priteistą 1 360,64 litų (394,07 eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą yra suėjęs senaties terminas, todėl atsakovas prarado teisę reikalauti nurodytos skolos.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jo situacijoje buvo daug priešingų teismų sprendimų nagrinėjant ankstesnius skundus. Dabar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) suvienodino praktiką 2016-02-29. Remdamasis šia praktika, atsakovas atsisako suteikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą. Pažymi, kad skola yra suklastota, teismo sprendimas, kuriuo priteista skola yra įsiteisėjęs. Pažymi, kad 2016-02-29 LVAT nutartimi remtis nereikia, nes tai yra individualus atvejis, priimtas tik dėl to konkretaus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo. Pažymėjo, kad teisę į teisminę gynybą jam garantuoja tarptautiniai teisės aktai, taip pat teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Nurodė, kad kreipsis į EŽTT, Europos Komisiją ir kitas institucijas dėl savo pažeistų teisių gynimo. Pabrėžia, kad be advokato žalos įrodyti negali, bet ji akivaizdi, turtinę žalą patyrė, nes turėjo kopijavimo išlaidų, mokėjo vertėjui (čekių neturi), tačiau prašo tik minimalios sumos. Neturtinė žala pasireiškė daug metų trunkančia kova su biurokratine sistema.
Atsakovė pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–20).
Atsakovė nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 iš pareiškėjo į valstybės biudžetą yra priteista 1360,64 litų (394,07 eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos duomenimis, pareiškėjas iki šiol nėra apmokėjęs minėtų išlaidų, o kaip matyti iš jo skunde išdėstytų aplinkybių, pareiškėjas neginčija nesumokėjimo fakto. Todėl, vadovaujantis. Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p., Tarnyba priėmė Sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš įstatymo leidėjo nustatytų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, būtinų antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui. Nurodytas straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už anksčiau suteiktą pagalbą kitoje byloje. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba prarado teisę reikalauti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimu į valstybės biudžetą priteistų antrinės teisinės pagalbos 1 360,64 Lt (394,07 eurų) dydžio išlaidų, nes nesiėmė jokių veiksmų šiai skolai išieškoti ir yra suėjęs išieškojimo senaties terminas. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 638 str. 2 d., jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Atsižvelgiant į tai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teismo sprendimu yra priteistos į valstybės biudžetą, išieškojimą pagal CPK 638 str. 2 d. vykdanti institucija yra ne Tarnyba, o Valstybinė mokesčių inspekcija.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti nedalyvaujant (b. l. 43).
Skundas atmestinas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo 2016-06-29 Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-2343-10357 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-06-20 pareiškėjas pateikė Prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą skundo į Europos žmogaus teisių teismą parengimui (b. l. 21–27). Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė patenkinti jo prašymą Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. ir 18 str. pagrindais, nes pareiškėjas nėra sumokėjęs priteistų 1 360,64 litų (394,07 eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 6).
Įstatymo 18 str. 2 d. numatyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 d. nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 str. 9 d. nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 d. nurodytos informacijos gavimo dienos. Įstatymo 11 str. 7 d. numatyti atvejai, kada pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neteikiama, o vienas iš neteikimo atvejų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p.).
Skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 pareiškėjui priteista 1 360,64 litų (394,07 eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.
Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsisakė jam teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. Pareiškėjas įrodymų, kad yra sumokėjęs priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įstatymų nuostatas, teismas konstatuoja, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo Prašymą ir tai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str.1 p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, kurioje buvo iškilęs analogiškas ginčas dėl sprendimo atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p., konstatavo, kad šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 str. nuostatomis, todėl Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti šiuo bylai aktualaus teisinio reglamentavimo išaiškinimu, pateiktu išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje (ABTĮ 13 str. 1, 2 d.). Analogiška LVAT pozicija pakartota ir 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2304-822/2016; 2016 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2043-556/2016. Teismas pažymi, kad analogiškos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo nurodyto ieškinio senaties termino egzistavo ir minėtose LVAT bylose.
Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 15 straipsnio 3 dalis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas vadovaujasi jam privalomais aktualiais nagrinėjamai bylai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais.
Atsižvelgiant į tai, jog pirmasis reikalavimas yra atmestas, kaip išvestinis reikalavimas atmestinas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir jį patenkinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 d., pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Kadangi nėra konstatuotas Tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumas, nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teisinio pagrindo nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atmestinas.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad skundo tenkinti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.), todėl pareiškėjo V. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Beata Martišienė