(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vaidotui Bacevičiui,

atsakovo atstovei Jurgita Diržytei-Venslovienei, 

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Artimiausias”  direktoriui V. Š.,

liudytojui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės  „Žilva” skundą atsakovei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Žilva“ (toliau – ir UAB „Žilva“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020-03-19 nutarimą Nr. ATK2-43/20 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 7 385 eurų bauda.

Nurodo, kad Departamentas pilnai įrodymų nesurinko, tariamo Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) pažeidimo bylą tyrė neobjektyviai bei paviršutiniškai, vadovavosi kaltės prezumpcija ir ipso facto pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (LR Konstitucijos, AKĮ nuostatas). 

Paaiškina, jog pareiškėja niekada nėra pirkusi ir pardavinėjusi to asortimento, kuris yra trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Artimiausias“ (toliau – ir Artimiausias) saugyklose. Teigia, kad niekada nurodyto alkoholio produkto, t.y. viskio butelio 0,7 litro „High Commisioner“, nėra pardavusi ir (ar) atidavusi. Be to, nėra pateikusi jokių gėrimų nei Artimiausias, nei jų klientams ir jokios prekybos iš automato nevykdo. Teigia, kad Departamento minimi prekybos automatai yra ne prekybos automatai, o saugyklos, kuriose fiziniai asmenys laiko savo turtą ir šios saugyklos nepriklauso pareiškėjai, o savo turtą fiziniai asmenys ten laiko, pasiima ir (ar) paskolina pagal trečiojo asmens nustatytas taisykles (tai nėra susiję su pareiškėja). Kitaip sakant, pirkėjai gėrimus nuperka ir jie yra pristatomi į saugyklas saugojimui, todėl juos laiko arba saugo savininkai, o ne pareiškėja. Pažymi, kad ji neturi jokių įsipareigojimų saugoti gėrimus saugyklose ir esantys gėrimai nėra pareiškėjos nuosavybė, o ir patys įrenginiai-saugyklos nėra pareiškėjos nuosavybė. 

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja turi prekybos alkoholio produktais licenciją ir jos nepažeidė, nes neprekiavo ir neprekiauja iš automatų, o prekiauja tik licencijoje nurodytose vietose ir nurodytais būdais.

Pažymi, jog pareiškėja nevykdo jokios jungtinės veiklos su trečiuoju asmeniu Artimiausias. Pareiškėjos duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) yra dariusi neplaninį Artimiausias auditą, tačiau nerado jokių sąsajų ir komercinių transakcijų tarp pareiškėjos ir Artimiausias. Priešingu atveju, tokius įrodymus Departamentas būtų pateikęs susipažinti ir įrašęs į skundžiamą Nutarimą, tačiau  to atsakovas nepadarė.

Paaiškina, kad atsakovas netinkamai ir klaidingai interpretuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) nuostatas dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, nuosavybės teisių atsiradimo ir perėjimo pirkėjui. Pabrėžia, jog atsakovas taip pat netinkamai aiškina ir interpretuoja įstatymo sąvokas, kai vertina sąvoką „prekybos automatas“ ir Artimiausias saugyklas nepagrįstai prie tokių priskiria.  

Teigia, kad pareiškėjos prašymas atidėti bylos nagrinėjimo Departamente posėdį dėl svarbios ir pateisinamos priežasties atsakovo buvo netenkintas neteisėtai ir nepagrįstai. Mano, kad Departamentas privalėjo atidėti iš anksto numatytą posėdį ir paskirti jį vėliau, sudarant galimybes išklausyti pareiškėją, suteikti jai įstatymo garantuotas teises į objektyvų nešališką procesą, gynybą, teisę būti išklausytam. 

Be to, pareiškėjos vertinimu, tikrovės neatitinka ir atsakovo teiginys, kad pareiškėja kliudė tyrimui, bei faktinių aplinkybių interpretavimas, kurio pagrindu atsakovas kvalifikavo neva esant subjekto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nurodo, kad pareiškėja buvo pateikusi turimus dokumentus, paaiškinimus, prašė leisti dalyvauti posėdyje, svarstant klausimą dėl neva padaryto pažeidimo, kurio faktas neįrodytas. Pareiškėjos teigimu, ji dėl jai inkriminuotų pažeidimų nėra kalta, o pati už pažeidimus paskirta bauda yra visiškai neproporcinga veikoms, kurios nurodytos Nutarime.  

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir Nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Akcentavo, kad pareiškėja yra netinkamas subjektas, kad pareiškėja negalėjo parduoti to, ko pati neturi ir kas jai nepriklauso.

Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atlikto tyrimo metu Departamentas nustatė, kad pareiškėja per trečiojo suinteresuoto asmens automatus prekiauja bei su Artimiausias vykdo jungtinės veiklos pagrindais neteisėtą prekybą alkoholiniais gėrimais. Pažymi, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė AKĮ 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p., 18 str. 3 d. 4 p. nustatytus reikalavimus, todėl jos atžvilgiu Departamentas priėmė nutarimą taikyti ekonomines sankcijas.

Teigia, jog 2019-10-25 pagal trečiojo suinteresuoto asmens Artimiausias išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900000021 pirkėjas R. K. (toliau – ir liudytojas) sumokėjo 3 Eur mokestį už naudojimąsi Automato paslauga, t. y. už Artimiausias programėlės aptarnavimą. Tai reiškia, kad vadovaujantis Artimiausias svetainėje skelbiamomis taisyklėmis bei VMI pareigūnų nustatytu alkoholinių gėrimų pardavimo ir atsiskaitymo už juos algoritmu, liudytojas nustatytą dieną atsiėmė alkoholinį gėrimą iš vieno iš Artimiausias automato, kadangi atsiėmus alkoholinį gėrimą nuskaitomi 3 eurai. Vėliau pirkėjas buvo įpareigotas per 72 val. susimokėti už alkoholinį gėrimą pareiškėjai. 2019-10-26 į pareiškėjos banko sąskaitą LT13 7044 0600 0830 6071 iš liudytojo sąskaitos buvo pervesta 11 Eur už jam iš Automato parduotą butelį viskio „High Commissioner“ (alk. 40% tūrio, 0,7 l). Pastebi, kad pirkėjas atsiskaitydamas už alkoholį nurodė kodą D10054, kuris panašus į kodo konstrukciją, kuri nurodyta VMI pareigūno mobiliosios programėlės paskyroje, taip pat panašus į kodus, kuriuos nurodo fiziniai asmenys darydami pavedimus į pareiškėjos banko sąskaitą. Atkreipia dėmesį, kad tiek liudytojo 11 eurų sumokėta suma už alkoholinį gėrimą, tiek  ir Artimiausias svetainėje nurodoma suma, kuri mokėtina už viskį „High Commissioner“, sutampa.  Konstatuoja, kad minėtų įrodymų visuma nuosekliai patvirtina, kad liudytojas  viskį „High Commissioner“ atsiėmė iš vieno Artimiausias automato, taigi pareiškėja laikė ir pardavė alkoholinius gėrimus vietoje, kurioje neturi licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais, tokiu būdu pažeidė AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. ir 2 d. 9 p. reikalavimus.

Teigia, jog pareiškėja apie bylos nagrinėjimą Departamente informuota 2020-02-12 pranešimu Nr. S-380(3), kuris pareiškėjai įteiktas likus vienam mėnesiui iki bylos nagrinėjimo, taip pat papildomai informuota 2020-03-16 raštu Nr. S-723(3), jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas karantinas. Departamentas sudarė sąlygas pareiškėjai pateikti savo poziciją tiek raštu, tiek suteikė teisę teikti žodinius paaiškinimus nuotoliniu būdu, kurios pareiškėjos atstovas atsisakė, bei nemotyvavo savo prašymo dėl betarpiško bylos nagrinėjimo. Taigi pažymi, kad nei pareiškėjos teisė būti išklausytai, nei teisė į gynybą, nei kitos procesinės teisės nebuvo pažeistos. Priešingai, mano, kad pareiškėjos siekis nukelti Departamente nagrinėjamą bylą vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi Departamentui neišnagrinėjus bylos per 2 mėnesius už AKĮ pažeidimus atsakomybė nebūtų taikoma.

Pažymi, kad skirdamas pareiškėjai baudą atsakovas vadovavosi AKĮ 34 str. 2, 3, 7, 8 ir 9 d. nuostatomis. Individualizuodamas baudą Departamentas nenustatė nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jų nenurodė ir pareiškėja nei skunde teismui, nei susirašinėjime su Departamentu, kuris vadovaudamasis mutatis mutandis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d., galutinę baudą pareiškėjai pagrįstai skyrė už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų, t. y. 7 385 eurus.

Atsakovo teigimu, pareiškėjos kaltės įrodymai išsamiai aptarti skundžiame Nutarime, tačiau pareiškėja skunde pasirenka gynybinę taktiką nekomentuoti byloje surinktų įrodymų, o tik abstrakčiai neigti nustatytas faktines aplinkybes. Pažymi, jog nepaisant to, kad  pareiškėjos ir Artimiausas pasirašytoje  2019 m. liepos mėn. tiekimo sutartyje Nr. ART 19/06-1 (toliau – Tiekimo sutartis) deklaruojama, kad pirkėjui nuosavybės teisės į alkoholinius gėrimus pereina nuo to momento, kai pirkėjo atstovas paima alkoholinius gėrimus iš pareiškėjos, tačiau toks sandoris laikytinas apsimestiniu, kadangi faktiniai santykiai neatitinka sutartinių. Atsakovo vertinimu, sutartimi siekiama paslėpti neteisėtus veiksmus, atsiriboti nuo neteisėtos prekybos automatais iš vietų, kuriose pareiškėja neturi licencijos. Atsakovo vertinimu, priešingai nei tai nurodyta Tiekimo sutartyje, Artimiausias faktiškai nėra pirkėjų atstovas, nes alkoholiniai gėrimai perduodami Artimiausias pirkėjams nieko apie perdavimą nežinant, o šie teisės aktų nustatyta tvarka notariniu įgaliojimu neįgaliojo atlikti tokių veiksmų trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Artimiausias“. Pareiškėjos perduoti alkoholiniai gėrimai perduodami į Artimiausias automatus ir nuosavybės teisė į alkoholinius gėrimus pirkėjams pereina juos pirkėjui paėmus iš automato, todėl pareiškėja pirkėjams alkoholinius gėrimus parduoda per Artimiausias automatus, esančius adresais Vilnius, V. Druskio g. 4a, Kalvarijų g. 101a, Savanorių g. 14, Antakalnio g. 77, Pylimo g. 58, t. y. vietose, kuriose pareiškėja neturi licencijos laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus.

Atsakovo teigimu, automatas, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra saugykla, kadangi fiziniai asmenys daiktų savo nuožiūra įdėti negali, kas būdinga saugykloms, o  gali, atlikę tam tikrus veiksmus (užsiregistravę sistemoje, susiinstaliavę mobiliąją aplikaciją telefone, sumokėję mokesčius ir pan.), išsiimti iš automato nustatyto asortimento alkoholinius gėrimus. Vadinasi, pareiškėja liudytojui už 11 eurų pardavusi viskį „High Commissioner“ per vieną iš automatų, tokiais veiksmais pažeidė AKĮ 18 str. 3 d. 4 p. reikalavimus. 

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Artimiausias pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundo argumentais sutinka, prašo pareiškėjos skundą tankinti.

Teigia, jog pareiškėja niekada nurodyto alkoholio produkto, t. y. viskio butelio 0,7 litro „High Commisioner“, nėra pardavusi ir (ar) atidavusi, kaip ir kitų Nutarime nurodytų gėrimų. Dėl šios priežasties Departamento nurodomas AKĮ pažeidimas, realybėje pareiškėjos niekada nebuvo įvykdytas. Patvirtina, kad pagal Artimiausias ir pareiškėjos susitarimą, pareiškėja tarpininkauja  Artimiausias klientams atperkant skolintą saugyklų turinį.

Pažymi, jog pareiškėja niekada nėra pateikusi jokių gėrimų į trečiojo suinteresuoto  asmens Artimiausias saugyklas.  Šiose saugyklose saugoma privačių asmenų nuosavybė, kuri Artimiausias žiniomis taip pat nėra įsigyta iš pareiškėjos. Artimiausias klientai patikėję savo nuosavybę saugojimui nėra pateikę jokių nusiskundimų dėl paslaugų kokybės, todėl teismo prašo 2020-03-19 Departamento  Nutarimą Nr. ATK2-43/20 dėl ekonominių sankcijų taikymo panaikinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas papildomai pažymėjo, jog alkoholinius gėrimus, kuriuos dėjo į saugyklas, įsigijo iš UAB „Vyno guru“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“, kadangi su minėtomis įmonėmis taip pat buvo sudariusi tokias pat Tiekimo sutartis, tačiau vėliau jos buvo nutrauktos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas atmestinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020-03-19 nutarimo Nr. ATK2-43/20, kuriuo nuspręsta taikyti pareiškėjai UAB „Žilva“ ekonominę sankciją (7 385 eurų baudą) už AKĮ 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p., 18 str. 3 d. 4 p.  reikalavimų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Departamentas 2020-02-11 surašė protokolą Nr. ATK2-008, kuriame nurodė, kad Departamentas atlikto tyrimą, kurio metu nustatė, kad Artimiausias administruoja internetinę svetainę www.artimiausias.lt (toliau - Artimiausias svetainė) ir joje teikia informaciją apie Vilniaus mieste trečiajam suinteresuotam asmeniui Artimiausias priklausančius automatus – saugyklas (Vilnius, V. Druskio g. 4a, Kalvarijų g. 101a, Savanorių g. 14, Antakalnio g. 77, Pylimo g. 58) ir tai, kad jų pagalba vartotojai gali atsiimti savo alkoholinį gėrimą iš bet kurio automato ir bet kuriuo metu atlikdami veiksmus, nurodytus taisyklėse, kurios pateikiamos pranešėjo administruojamoje interneto svetainėje, kurioje, be kita ko, skelbiama, kad Artimiausias partneris yra mažmeninės prekybos licenciją turinti pareiškėja. Artimiausiais svetainėje nurodomi alkoholinių gėrimų pavadinimai ir jų kainos (degtinė „Šimtmečio“ (0,5 l, 7,50 Eur), trauktinė „Trejos devynerios originali“ (0,5 l, 7,50 Eur), trauktinė „Trejos devynerios žalios“ (0,5 l, 7,50 Eur), brendis „Alita“ (0,5 l, 7,50 Eur), viskis „High Commissioner“ (0,7 l, 11,00 Eur).

Tyrimo metu nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens Artimiausias pasirašyta 2019 m. liepos mėn. tiekimo sutartis Nr. ART 19/06-1, kurios pagrindu pareiškėja įsipareigojo parduoti alkoholinius gėrimus pirkėjams, pateikdama juos Artimiausias, kuris sutartyje įvardijamas kaip Pirkėjų atstovas. Pirkėjai yra fiziniai asmenys, kurie už alkoholinius gėrimus atsiskaito su pareiškėja. Sutartyje nurodyta, kad Artimiausias, atstovaudamas pirkėjus paima prekes, patalpina jas į saugyklą bei pagal susitarimą iš saugyklos perduoda pirkėjui. Sutarties objektu yra alkoholiniai gėrimai –  trauktinė „Devynerios Žalios“, alk. 35 % tūrio, 0,5 1, trauktinė „Devynerios Originalios“, 0,5 1, trauktinė „Devynerios Raudonos“, 0,5 1, brendis „Alita“ 0,5 1, degtinė „Šimtmečio Stumbras“, 0,5 1 , viskis „High Commissioner“, alk. 40% tūrio, 0,7 1 (Sutarties 1.1 p., Sutarties priedas Nr. 1). 

Tyrimo metu nustatyta, kad interneto svetainės www.licencijavimas.lt duomenimis, pareiškėja neturi licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais automatų įrengimo adresais, t. y. adresais Vilnius, V. Druskio g. 4a, Kalvarijų g. 101a, Savanorių g. 14, Antakalnio g. 77, Pylimo g. 58, tačiau iš vieno iš automatų, pardavė butelį viskio „High Commissioner“ (alk. 40% tūrio,- 0,7 1).

Skundžiamame 2020-03-19 Nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į 2020-02-11 protokolą Nr. ATK2-008, kitą bylos medžiagą, nustatyta, kad pareiškėja parduoda, laiko alkoholinius gėrimus automatų įrengimo adresais neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos, prekiauja alkoholiniais gėrimais iš automatų, tuo pažeisdama Įstatymo 17 str. 1 d. 11 d., 17 str. 2 d. 9 d. ,18 str. 3 d. 4 d. reikalavimus, už ką pareiškėjai skirta 7 385 eurų bauda. Pareiškėja ginčija visus atsakovo nustatytus pažeidimus ir jos veiklos kvalifikavimą pagal AKĮ nurodytus straipsnius kaip draudžiamą.

AKĮ (akto redakcija, galiojusi tyrimo metu) 17 str. 1 d. numatytos veiklos, kurios draudžiamos Lietuvos Respublikoje.  AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. numatytas draudimas parduoti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos. AKĮ 17 str. 2 d. 9 p. draudžiama Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 d. nustatytus atvejus (nė vieno iš išimtį sudarančių atvejo pareiškėjas nenurodo). AKĮ 17 str. 2 d. numatyti draudimai įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje dėl alkoholinių gėrimų Lietuvos Respublikoje laikymo ir gabenimo. AKĮ 18 str. 3 d. 4 p. draudžiama Lietuvos Respublikoje prekiauti iš prekybos automatų.

Pareiškėja skunde nurodo, jog nevykdo jokios jungtinės veiklos su trečiuoju asmeniu, kad Tiekimo sutartis su trečiuoju asmeniu buvo pasirašyta, tačiau ji realiai nepradėta vykdyti, be to, ji yra netinkamas subjektas, nes atsakovas neįrodė, kad pareiškėja pardavė alkoholinį gėrimą „High Commisioner“ pirkėjui, nenustatė, jog parduotas alkoholinis gėrimas priklausė pareiškėjai, be to, teigė, kad prekybos iš prekybos automatų ji nevykdo, o Departamentas nepagrįstai saugyklas, kuriose fiziniai asmenys laiko savo turtą, laikė prekybos automatais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d., 57 str. 4 d.), tačiau vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Tam, kad būtų įsitikinta egzistuojant vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-557/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213?241).

Nors pareiškėjos teigimu, ji nevykdo jokios jungtinės veiklos su trečiuoju asmeniu Artimiausias, tačiau teismo vertinimu byloje pateikti įrodymai paneigia šį pareiškėjos argumentą.  Pažymėtina, kad CK 6.969 straipsnis nustato, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad Artimiausias su pareiškėja yra sudaręs Tiekimo sutartį dėl alkoholinių gėrimų tiekimo. Tiekimo sutartyje numatyta, kad alkoholinius gėrimus klientams parduoda pareiškėja UAB „Žilva“, o Artimiausias atlieka tarpininko vaidmenį, kuris apima alkoholinių gėrimų paėmimą iš pareiškėjos, pristatymą į saugyklas ir išdavimą iš saugyklų pirkėjams. Pirkėjas, norintis tapti saugyklos naudotoju, privalo parsisiųsti mobiliąją programėlę „Artimiausias.Lt“ ir iš banko sąskaitos apmokėti 15 eurų programėlės aktyvavimo mokestį. Pirkėjui numatyta teisė sumokėtą 15 eurų mobiliosios programėlės aktyvavimo mokestį susigrąžinti iki 2020 m. sausio 1 d. Užsiregistravus saugyklos naudotoju, pirkėjas įgyja teisę naudotis alkoholinių gėrimų saugyklos paslaugomis, kaskart sumokėdamas 3 eurų paslaugos mokestį. Pirkėjas, pasinaudojęs alkoholinių gėrimų saugyklos paslaugomis, sumokėti už iš saugyklos „pasiskolintą“ alkoholinių gėrimą privalo per 72 val. Pirkėjas įsigyto alkoholinio gėrimo nustatytą kainą atitinkančią pinigų sumą perveda į pareiškėjos banko sąskaitą. Pirkėjui per 72 val. neatsiskaičius su pareiškėja už įsigytą alkoholinį gėrimą, pirkėjas praranda teisę susigrąžinti 15 eurų programėlės aktyvavimo mokestį. Artimiausias pirkėjui negrąžintą 15 eurų programėlės aktyvavimo mokestį panaudoja pareiškėjos negautoms pajamoms už iš saugyklos paimtą alkoholinį gėrimą padengti, t. y. Artimiausias už iš pirkėjo įsigytą, tačiau neapmokėtą alkoholinio gėrimo kainą atitinkančią pinigų sumą perveda į pareiškėjos UAB „Žilva“ banko sąskaitą. Taigi, įvertinus šias nustatytas aplinkybes ir paminėtą jungtinės veiklos įstatyminį reglamentavimą, konstatuotina, jog pareiškėja ir Artimiausias, siekdami bendros finansinės naudos aukščiau išvardintais veiksmais, siekė parduoti alkoholinius gėrimus fiziniams asmenims, t. y. veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Be to, tai, kad pareiškėja su Artimiausias bendradarbiauja alkoholinių gėrimų pardavimo procese patvirtina teismo posėdžio metu Artimiausias atstovo teiginys, kad Artimiausias turi galimybę stebėti pareiškėjos banko sąskaitos pinigines įplaukas. Teismas pažymi, kad jokia verslo logika būtų nepagrįsta situacija, kad vienas verslo subjektas gali stebėti kito verslo subjekto banko sąskaitas ir jame vykdomas finansines operacijas, jei juos nesietų tarpusavio sutartiniai santykiai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą, teismas atmeta pareiškėjos versiją, jog pareiškėja su trečiuoju suinteresuoti asmeniu Artimiausias nevykdo jokios jungtinės veiklos kaip nepagrįstą.

Iš byloje surinktos informacijos matyti, kad Artimiausias platinama mobiliąja programėle „Artimiausias.lt“ alkoholinių gėrimų pirkėjai informuojami, kad už automatuose pirktus alkoholinius gėrimus pinigus reikia pervesti į pareiškėjos sąskaitą LT LT13 7044 0600 0830 6071 bei nurodoma, kad „Jus aptarnauja UAB Žilva“, įskaitant apribojimus dėl gėrimų įsigijimo laiko.  Vadovaujantis LR CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, pagal sandorį įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktus (turtą) nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo alkoholiniai gėrimai perduodami į Artimiausias  automatus ir nuosavybės teisė į alkoholinius gėrimus pirkėjams pereina juos pirkėjui paėmus iš automatų. Todėl realiai pareiškėja pirkėjams alkoholinius gėrimus parduoda per Artimiausias automatus, esančius adresais Vilnius, V. Druskio g. 4a, Kalvarijų g. 101a, Savanorių g. 14, Antakalnio g. 77, Pylimo g. 58, t. y. vietose, kuriose pareiškėja neturi licencijos laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus.

Nors pareiškėja tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu neigė, jog alkoholinis gėrimas „High Commissioner“ priklausė jai, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019-10-25 pagal Artimiausias išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900000021 liudytojas sumokėjo 3 Eur mokestį už naudojimąsi automato paslauga, o 2019-10-26 į pareiškėjos banko sąskaitą LT13 7044 0600 0830 6071 iš liudytojo sąskaitos buvo pervesta 11 eurų už jam iš automato parduotą butelį viskio „High Commissioner“ (alk. 40% tūrio, 0,7 1). Pirkėjas (liudytojas) teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis suprato, kad alkoholinį gėrimą pirko, o nesiskolino. Teigė, jog pervedė 11 Eur už pirktą gėrimą ir sumokėtų pinigų nei pareiškėja, nei Artimiausias jam negrąžino. Be to, iš sąskaitos duomenų analizės matyti, kad liudytojas, atsiskaitydamas už alkoholinį gėrimą nurodė kodą D10054, panašų į kodo konstrukciją, kuri nurodyta VMI pareigūno mobiliosios programėlės paskyroje, taip pat šis kodas panašus į kodus, kuriuos nurodo fiziniai asmenys darydami pavedimus į pareiškėjos banko sąskaitą. Pažymėtina ir tai, kad sutampa liudytojo sumokėta 11 Eur suma už alkoholinį gėrimą ir Artimiausias svetainėje nurodoma 11 Eur suma, kuri mokėtina už viskį „High Commissioner“. Posėdžio metu pareiškėjos atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl nurodoma ta pati mokėjimo paskirtis (kodas kurio konstrukcija yra tapati visuose mokėjimuose), kodėl kartojasi pareiškėjai mokamos sumos, kurios sutampa su www.artimiausias.lt skelbiama informacija apie alkoholinių gėrimų kainas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismo daro išvadą, kad  nagrinėjamu atveju 11 Eur suma buvo pervesta liudytojo pareiškėjai už viskį „High Commissioner“, t. y. kad įvyko alkoholio pardavimo veiksmas, kurį pareiškėja neigia. Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens nurodyta versija, jog alkoholiniai gėrimai yra ne parduodami, o skolinami, atmestina kaip nepagrįsta. Teismo vertinimu, atvirkščiai, aukščiau apibūdinta kodais užšifruota  sąskaitų konstrukcija įrodo, kad pareiškėja parduoda pirkėjams alkoholį fiksuota kaina ir gauna iš savo neteisėtų veiksmų pajamas.

Teismo vertinimu, aplinkybę, jog alkoholinis gėrimas „High Commissioner“ priklausė pareiškėjai, be aukščiau išvardintų netiesioginių įrodymų, patvirtina ir minėto alkoholinio gėrimo pardavimo faktą įrodo ir tiesioginis byloje esantis įrodymas - pareiškėjos direktoriaus Ž. N. susirašinėjimas el. laiškais su Departamento atstove, kur pareiškėjos direktorius Ž. N. 2020-01-30 el. laiške Departamento atstovei J. T. patvirtina, kad „Iš pono R. K. esame gavę mokėjimą bankiniu pavedimu 11 € 2019-10-26 už viskį „High Commissioner“. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nepaneigė fakto, kad minėtas el. laiškas buvo rašytas UAB „Žilva“ direktoriaus Ž. N., taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl liudytojas R. K. įsigydamas minėtą alkoholinį gėrimą už jį pinigus pervedė į pareiškėjos sąskaitą, nors, kaip teigia pareiškėjas, gėrimas neva buvo ne jos, kodėl gavus pinigus už ne jos, kaip teigia pareiškėja, prekę, pinigai nebuvo grąžinti liudytojui ar trečiajam suinteresuotajam asmeniui.

Teismo vertinimu, atmestinas ir trečiojo suinteresuoto asmens Artimiausias direktoriaus teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad Artimiausias iš pareiškėjos realiai jokių alkoholinių gėrimų negavo, bet juos pagal Tiekimo sutartis paėmė iš prekybos didmeninių įmonių – UAB „Vyno guru“, UAB „Mineraliniai vandenys“. Atsižvelgus į tai, jog ši versija buvo iškelta tik teismo posėdžio metu, bei, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą jokių minėtą versiją galinčių patvirtinti įrodymų, t. y. nepateikė nei su minėtomis didmeninės prekybos įmonėmis sudarytų Tiekimo sutarčių, nei sąskaitų-faktūrų, nei prekių perdavimo aktų ar pan., minėta versija vertintina kaip gynybinė versija, sugalvota siekiant apsaugoti pareiškėją nuo jai paskirtų sankcijų.

Taigi, nors tiek pareiškėja teismui pateiktame skunde, tiek pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu bandė įrodyti, kad tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens sudaryta Tiekomo sutartis nėra ir nebuvo realiai vykdoma, o pareiškėja nepardavė alkoholinio gėrimo „High Commsioner“ liudytojui,  tačiau teismo vertinimu, teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymai, byloje esanti pareiškėjos banko sąskaitos analizė bei faktinis Tiekimo sutartyje nurodytų alkoholio perdavimo veiksmų vykdymas ir pareiškėjos direktoriaus susirašinėjimas el. laišku, kuriame patvirtintas sumokėjimo už minėtą alkoholinį gėrimą pareiškėjai faktas, patvirtina, kad UAB „Žilva“ pardavė viskį „High Commissioner“ liudytojui per Artimiausiais pardavimo automatą, o liudytojas alkoholinį gėrimą nusipirko iš pareiškėjos per vieną iš Artimiausias automatą. Taigi, teismas daro išvadą, jog pareiškėja realiai ir faktiškai yra alkoholinio gėrimo „High Commisioner“  pardavėja ir ji yra tinkamas šio ginčo subjektas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo veikas kvalifikavo kaip draudžiamą Lietuvos Respublikoje alkoholio gėrimų prekybą, laikymą ir gabenimą, neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos, taip pat draudžiamą prekybą ir laikymą, gabenimą alkoholio gėrimų, neturint jų įsigijimo ir gabenimo dokumentų (AKĮ 17 str. 1 d. 11 p. bei 2 d. 9 p.).

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama iš prekybos automatų; pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose (11 p.).

Teismo nuomone, nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad jokios prekybos iš automato ji nevykdo ir kad tai yra ne prekybos automatai, o saugyklos, kuriose fiziniai asmenys laiko savo turtą.  Įprastai saugyklos, priimdamos saugoti daiktus, išduoda saugojimo kvitus, žetonus ar kitokius daikto perdavimo saugojimui patvirtinančius įrodymus. Tuo ir skiriasi saugyklos atliekama funkcija nuo prekybos automato, kadangi automato pagrindinė paskirtis yra išduoti nusipirktą prekę, o saugyklos, atvirkščiai, paimti (priimti) iš klientų saugojimui daiktus. Saugojimo teisiniams santykiams kvalifikuoti būtina, pirmiausia, pateikti įrodymus dėl daikto perdavimo fakto, o vėliau to paties daikto grąžinimo fakto (CK 6.844 str.).Nagrinėjamu atveju, jokių įrodymų dėl daikto priėmimo saugoti ir to paties daikto grąžinimo nebuvo pateikta. Saugotojas neturi teisės be davėjo leidimo naudoti saugojamą daiktą ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.832 straipsnio 2 dalis), kai tuo tarpu Artimiausias „skolino“ alkoholinius gėrimus iš vienų fizinių asmenų, o „grąžindavo“ juos kitiems fiziniams asmenims. Tai, kad Artimiausias pats papildo prekybos automatus produkcija (kas yra būdinga ir būtina prekiaujant iš automatų) niekaip nepatvirtina fakto, kad automatai atliko pirkėjų nuosavybės saugyklos vaidmenį, o priešingai – jį paneigia. Be to, mobilioje programėlėje rodomas prekybos automatuose turimas alkoholio kiekis, o ne saugyklos užimtumas ir laisvos saugojimo vietos. Todėl teismo vertinimu, tai, kad Artimiausias savo internetinio puslapio taisyklėse vienašališkai nurodo, jog prekybos automatai yra „saugyklos“, kad prekybos automatuose esantis alkoholis yra kliento nuosavybė, prekybos automatų nepaverčia „saugyklomis“.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos versija dėl alkoholinių gėrimų laikymo saugyklose yra atmesta kaip nepagrįsta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja prekiavo alkoholiniais gėrimais iš automatų, todėl pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 punktą.

Pareiškėja taip pat savo skunde nurodo, kad Departamentas padarė procedūrinį pažeidimą, ignoruodamas motyvuotą ir objektyvų bei pagrįstą pareiškėjos prašymą žodinį bylos nagrinėjimą atidėti dėl paskelbto LR Vyriausybės karantino dėl COVID-19. 

 Teismas pažymi, kad vadovaujantis LVAT suformuota praktika, ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo skundžiami viešojo administravimo subjektų sprendimai gali būti panaikinti. Nurodomi procedūros pažeidimai turi būti esminiai arba grubūs.

AKĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu bylos nagrinėjime šalys nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis <..> institucijos pripažįsta svarbiomis.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie surašyto pažeidimo protokolo svarstymą Departamente. Dėl LR Vyriausybės paskelbto karantino COVID-19 atsakovė priminė pareiškėjai, kad ji turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus ir tokiu būdu gali būti išklausyta raštu. Taip pat, atsižvelgiant į esamas grėsmes, pareiškėja buvo informuota apie žodinio bylos nagrinėjimo pasikeitimus ir pareiškėjai pageidaujant, atsakovas sudarė galimybes organizuoti bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu. Tai, kad pati pareiškėja nepasinaudojo savo procesine teise dalyvauti svarstant surašyto pažeidimo protokolą Departamente, patvirtina pareiškėjos direktoriumi prisistačiusio asmens telefoninis skambutis, kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad jokios nuotolinės priemonės pareiškėjai nėra tinkamos, kad pareiškėja pageidauja būti išklausytas žodžiu, tačiau vėliau į bylos nagrinėjimą Departamente pareiškėjos atstovas vis tiek neatvyko. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų teikusi rašytinius paaiškinimus, o atsakovas būtų atsisakęs juos priimti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad atsakovas sudarė sąlygas pareiškėjai pateikti savo poziciją tiek raštu, tiek suteikė teisę teikti žodinius paaiškinimus nuotoliniu būdu, kuriuos pareiškėjos atstovas atsisakė teikti bei nemotyvavo savo prašymo dėl betarpiško bylos nagrinėjimo, todėl teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai dėl jos procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsti.

Pareiškėja taip pat teigia, jog nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė 7 385 eurų baudą.

Teismas pažymi, kad paskirdamas pareiškėjai baudas už nustatytus pažeidimus, atsakovas vadovavosi AKĮ 34 str. 2, 3, 7, 8 ir 9 d. Atsakomybė už AKĮ 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. pažeidimus numatyta AKĮ 34 str. 2 d. Už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 289 eurų iki 14481 eurų bauda. Atsakomybė už AKĮ 18 str. 3 d. 4 p. pažeidimą numatyta AKĮ 34 str. 3 d. Už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 144 eurų iki 579 eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per 2 metus nuo baudos paskyrimo,– nuo 579 eurų iki 1448 eurų bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir <..> atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame AKĮ nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime (AKĮ 34 str. 7 d.).

Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, pareiškėjai už jai inkriminuotus pažeidimus paskirta už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų numatytas baudos vidurkis - 7385 eurų bauda. Individualizuodamas baudą, atsakovas nenustatė nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Departamentui pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustačius, o  pareiškėjai tokių nenurodžius ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nėra teisinio pagrindo keisti paskirtos baudos dydį, kadangi bauda paskirta pagal AKĮ reikalavimus.

Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjai paskirta bauda atitinka jos padarytų pažeidimų pobūdį bei mastą, ji vertintina kaip proporcinga bei atitinkanti tiek Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintus tikslus, tiek ir teisingumo ir protingumo principus.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020-03-19 nutarimas Nr. ATK2-43/20 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei nagrinėjamu atveju taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žilva“ skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                           Asta Adamonytė-Šipkauskienė