Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-185-265/2015
Teisėja R. Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-10232-2014-6)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. vasario 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Bobutės paskola“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 000 Lt kredito, 117,52 Lt kredito mokesčio, 17,55 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-14 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei iš atsakovės priteisė 1 000 Lt kredito, 117,52 Lt kredito mokesčio, 9,69 Lt delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pripažino, jog atsakovė nevykdė prievolės grąžinti kreditą sutartyje numatyta tvarka ir terminais bei liko skolinga ieškovei. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai paskaičiavo 17,55 Lt dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką, kadangi už tą patį laikotarpį yra paskaičiuotos atlyginimo funkciją atliekančios palūkanos, ieškovės nurodytos kaip kredito mokestis. Teismo vertinimu, prašomos priteisti 17,55 Lt dydžio palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir savo esme yra sutartinės netesybos. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyta netesybų norma viršija LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą netesybų dydį ir turi būti mažinama.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 sprendimo už akių dalį dėl 17,55 Lt palūkanų nepriteisimo ir šį ieškovės reikalavimą tenkinti. Kitą sprendimo už akių dalį ieškovė prašė palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas dėl palūkanų ir netesybų taikymo pažeidus prievoles. Nurodė, kad palūkanos yra dviejų rūšių: pirma, tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo palūkanos); antra, tai minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Apeliantės vertinimu, reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra. Pasak apeliantės, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas nelaiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Apeliantė nurodo, kad teismas reikalavimą priteisti palūkanas, pripažintas netesybomis, peržengė pareikšto reikalavimo ribas. Ieškovė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje tarp šalių buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų teismui parengimą.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Bobutės paskola“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas dėl palūkanų ir netesybų taikymo pažeidus prievolę. Dėl to teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistiną palūkanų sumą. Su šia skundo nuostata teismas sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, LR CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) ; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 17,55 Lt palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (LR CK 6.210 str.). Netesybos yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (LR CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 6.1. p. nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku grąžinti sumą ar jos dalį, bus skaičiuojamos sutartyje nustatytos palūkanos nuo visos mokėtinos sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, jų dydžio ir jų paskirties – kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys dėl kitokių prievolės nevykdymo padarinių nesusitarė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti palūkanas perkvalifikavo į reikalavimą priteisti delspinigius, bet ir peržengė pareikšto reikalavimo ribas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje (priešieškinyje) nurodyti ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas, t. y. ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui (atsakovams) ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus šio Kodekso nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties nuostatas, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 9,69 Lt delspinigių priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteistina 17,55 Lt palūkanų.
Ieškovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ši skundo nuostata pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str.; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (LR CK 2.47 str.), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų LR CPK 88 str. 1 d. 9 p. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šių išlaidų priteisimo, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė prie ieškinio pateikė teismui UAB Skolų valdymo biuro PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą ieškovei už teisines paslaugas rengiant ieškinį dėl atsakovo, bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma sumokėta. Minėti dokumentai patvirtina, jog ieškovė už teisines paslaugas ruošiant ieškinį teismui UAB Skolų valdymo biurui sumokėjo 363 Lt. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė teismui teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB Skolų valdymo biuro. Šios sutarties priede numatytos visos UAB Skolų valdymo biuro teikiamos paslaugos ir jų įkainiai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, rengdama ieškinį, pasinaudojo UAB Skolų valdymo biuro, kaip juridinio asmens, vykdančio tam tikrą ūkinę komercinę veiklą, teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Kadangi teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti LR CPK nustatytus reikalavimus, akivaizdu yra tai, kad ieškiniui parengti reikalingos teisinės žinios. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės prašomos priteisti 363 Lt išlaidos už ieškinio parengimą yra būtinos ir pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Dėl to šios išlaidos turi būti ieškovei priteistos (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p.).
Nurodytų aplinkybių visetas suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą už akių pakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi pirmosios instancijos teismo 2014-10-14 sprendimas už akių keistinas, o ieškovės ieškinys atsakovei tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas visas ieškovės pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis 20,85 Eur ir 20,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str.).
Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 sprendimą už akių pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį dėl 2,81 Eur delspinigių priteisimo ir iš atsakovo R. K. ieškovei UAB „Bobutės paskola“ priteisti 5,08 Eur palūkanų.
Padidinti priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Bobutės paskola“ iš atsakovo R. K. iki 126,27 Eur.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovei UAB „Bobutės paskola“ 20,85 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.
Kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas
Kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė
Žydrūnas Bertašius