Civilinė byla Nr. e2A-557-1041/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10181-2022-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir
Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stikmeta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo
2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stikmeta“ ieškinį atsakovei SIA „Glansensse“ (buvęs pavadinimas SIA „Transparence“) dėl turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 29 175,31 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji, kaip rangovė, pagal rangos sutartį įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti užsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Stateta“ (toliau – užsakovė) stiklo paketus. Stiklo paketus pagamino atsakovė (subrangovė). Ieškovei sumontavus stiklo paketus objekte, ji 2019 m. kovo mėn. iš užsakovės gavo informaciją apie jų trūkumus (toliau – ir defektai). Atsakovė defektus pripažino. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-283-962/2022 (toliau – 2022 m. vasario 21 d. sprendimas) priteisė užsakovei iš ieškovės 19 297,36 Eur permoką už rangos darbus, 2 999,40 Eur nuostolius ir 6 878,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 29 175,31 Eur, kuriuos ieškovė prašo regresu priteisti iš atsakovės, kaip atsakingo už stiklo paketų trūkumus asmens.

3.       Atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė priimdama stiklo paketus juos apžiūrėjo ir pretenzijų dėl kokybės neturėjo, todėl prisiėmė atsakomybę dėl jų trūkumų bei neteko teisės jais remtis ateityje. Aplinkybės, nustatytos 2022 m. vasario 21 d. sprendime, negali būti pripažintos prejudicinėmis. Stiklo paketams garantinis terminas nebuvo nustatytas, todėl trūkumai turėjo būti nustatyti ne vėliau kaip per dvejus metus, bet per šį laiką ieškovė pretenzijų nereiškė. Ieškinys pateiktas suėjus vienerių metų senaties terminui.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas konstatavo, kad prejudicinių faktų nustatymui yra aktualios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, o ne, kaip nurodo atsakovė, bylos įrodinėjimo dalykas ir pagrindas. Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 21 d. sprendimu nustatytos aplinkybės dėl stiklo paketų kokybės yra prejudicinės nagrinėjamoje byloje.

6.       Ieškovės reikalavimai negali būti grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio nuostatomis dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo ar patenkinti jų pagrindu, nes pagal kasacinio teismo praktiką generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumažinus atliktų darbų kainą, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos sutartį darbų trūkumų.

7.       Stiklo paketų defektai atsirado jų gamybos metu, buvo akivaizdūs juos perduodant ieškovei ir negalėjo būti atsakovės tyčia paslėpti. Ieškovės argumentas, kad stiklo paketų dėl jų supakavimo ir dydžio patikrinti priėmimo metu nėra galimybės, neeliminuoja ieškovės pareigos tinkamai suorganizuoti gaminio priėmimą–perdavimą tuo metu, kai atsiranda galimybė jį išpakuoti. Ieškovė priėmė atliktus darbus formaliai, neįvykdė pareigos apžiūrėti ir priimti stiklo paketų, todėl neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo
2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl visų ieškovės (apeliantės) nurodytų aplinkybių pripažinimo prejudicinėmis.

1.2.       Teismas nepagrįstai nustatė, kad stiklo paketų trūkumai buvo akivaizdūs. Stiklo paketai buvo metalinėse stiklo pakuotėse ir ieškovė (apeliantė) negalėjo jų iš karto apžiūrėti. Stiklo paketų trūkumai buvo pastebėti tik juos sumontavus ir išvalius bei nuėmus apsaugines plėves. Taip pat stiklo paketai neatitiko standarto LST EN 1279-1:2018 F priedo reikalavimų (toliau – standartas), todėl tik vizualiai apžiūrėjus stiklo paketus negalima tinkamai įvertinti jų trūkumų. Pagal standartą stiklo paketai iš išorės turi būti tikrinami po įrengimo. Ekspertizės akte užfiksuoti defektai nėra akivaizdūs, taip pat neatitinka termiškai grūdinto stiklo reikalavimų, ko pamatyti neįmanoma. Trūkumams nesant akivaizdiems, ieškovei (apeliantei) negali būti taikomas CK 6.662 straipsnis.

1.3.       Stiklo paketai yra laikomi statybos produktu ir jiems turi būti taikomi garantiniai terminai, numatyti CK 6.698 straipsnyje. Be to, atsakovė apie trūkumus informuota 2022 m. balandžio 22 d. elektroniniu (toliau – el.) laišku, todėl nėra praleistas ir dvejų metų garantinis terminas.

1.4.       Senaties terminas nėra praleistas, nes reikalavimus kelia ne užsakovas rangovui, o generalinis rangovas subrangovui po to, kai patenkino užsakovo reikalavimus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ieškinio vienerių metų senaties terminas nepraleistas, nes termino pabaiga galėtų būti 2022 m. liepos 28 d., o ieškinys pateiktas 2022 m. liepos 21 d.

9.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovė (apeliantė) nenurodo, ką įrodo aplinkybės, kurias ji prašo pripažinti prejudicinėmis.

2.2.       Ieškovė (apeliantė) pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes pagal kasacinio teismo praktiką bylos objektas turėtų būti reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė (apeliantė) turi tik CK 6.665 straipsnyje nurodytas teises ir negali reikalauti nuostolių atlyginimo.

2.3.       Ieškovė (apeliantė) 2018 m. birželio 14 d. priėmė stiklo paketus

2.4.       Standartai nereglamentuoja pristatomo darbo rezultato patikrinimo procedūrų rangos teisiniuose santykiuose. Ieškovė (apeliantė) privalėjo organizuoti tinkamą priėmimo–perdavimo akto pasirašymą. Be to, ieškovė (apeliantė) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliaciniame skunde nurodomu standartu nesirėmė.

2.5.       Akivaizdiems trūkumams garantinis terminas nėra taikomas, taip pat atsakovė per dvejus metus tiesiogiai iš ieškovės negavo pretenzijos dėl kokybės su reikalavimu pašalinti trūkumus. Užsakovė neturėjo teisės reikšti reikalavimus atsakovei, nes jų sutartiniai santykiai nesiejo.

2.6.       Ieškinio senaties nuostatos, susijusios su garantiniu terminu, negali būti taikomos. Ieškovė (apeliantė) apie pažeidimą sužinojo 2020 m. vasario 13 d. ir ieškinys pateiktas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovės (apeliantės) teiginiai, kad ji negalėjo apskaičiuoti nuostolių, kol nebuvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-283-962/2022, nepagrįsti, nes nagrinėjama byla yra dėl rangos teisinių santykių pažeidimo ir nuostolių dydis ankstesnėje byloje nėra aktualus.

2.7.       Stiklo paketai nėra statybos produktas ir atsakovė nėra statybos darbus atlikusi rangovė, projektuotoja ar statybos techninė prižiūrėtoja ir jai negali būti taikomi statybos rangos garantiniai terminai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

10.       Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimu (toliau – 2022 m. vasario 21 d. sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-283-962/2022 užsakovės ieškinys tenkintas visiškai: sumažinta tarp užsakovės (toje byloje ieškovės (toliau – užsakovė) ir apeliantės (ieškovės) (toje byloje atsakovės (toliau – apeliantė (ieškovė) sutarties pagrindu atliktų rangos darbų kaina 19 297,36 Eur suma, t. y. nuo 185 723,95 Eur iki 166 426,59 Eur, priteista iš apeliantės (ieškovės) užsakovei 19 297,36 Eur permokėta už rangos darbus pagal sutartį suma, 2 999,40 Eur nuostoliai ir 6 878,55 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 29 175,31 Eur. Atsakovė, kuri pagal apeliantės (ieškovės) užsakymą atliko darbus, aptariamoje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Šioje byloje teismas, be kita ko, nustatė šios nutarties 11–13 punktuose nurodytas faktines aplinkybes.

11.       Tarp užsakovės ir apeliantės (ieškovės) 2018 m. sausio 8 d. sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – sutartis), kurios pagrindu apeliantė (ieškovė) įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti aliuminio stiklo gaminius prekybos paskirties pastate (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas). Apeliantė (ieškovė) statybos rangos darbus atliko nuo
2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. Apeliantė (ieškovė) ir užsakovė pasirašė
2019 m. kovo 6 d. defektinį aktą (CBP-(duomenys neskelbtini), kad apžiūros metu užfiksuoti gamybiniai stiklo paketų defektai, t. y. minimalūs įbrėžimai, kuriuos apeliantė (ieškovė) įsipareigojo ištaisyti. Objektas statybos užbaigimo aktu priduotas 2019 m. liepos 19 d. Apeliantė (ieškovė) nuo defektinio akto surašymo iki objekto pridavimo defektus iš dalies ištaisė pakeisdama du stiklo paketus.

12.       Užsakovės užsakymu statybinės veiklos teismo ekspertas, atlikęs stiklo paketų apžiūrą,
2020 m. liepos 23 d. stiklo paketų defektų tyrimo ataskaitoje (CBP-(duomenys neskelbtini) nurodė, kad „Daugumos stiklo paketų defektai yra užfiksuoti fotonuotraukose – stiklo paketų vidiniame stikle matyti įbrėžimai, įbraukimai, apvalūs taškai, ir kitokie vizualiai matomi estetiniai defektai. Dėl šviesos kritimo kampo arba nevienodo apšvietimo, fotonuotraukomis sunkiau užfiksuoti ir perteikti defektus, tačiau plika akimi jie matomi aiškiai. Nustatyti stiklo paketų defektai yra vidiniame paketų stikle, todėl jie turėjo atsirasti gamybos proceso metu“.

13.       Atlikta teismo statybos techninės veiklos ekspertizė ir 2021 m. liepos 5 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta: objekte sumontuoti stiklo paketai, iš kurių 15 vnt. turi defektų, kaip antai, nustatyti daugiau nei trys pūsleliniai ir plauko–linijiniai defektai, kurių sankaupa daugiau nei 3 vnt.; defektai vidinėje paketo dalyje – gamykliniai.

14.       Kadangi apeliantė (ieškovė) trūkumų neištaisė, teismas sumažino rangos darbų kainą stiklo paketų defektų šalinimui reikalinga suma ir atitinkamai už rangos darbus permokėtą sumą grąžino užsakovei (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, priteisė nuostolius, susidariusius užsakovei kreipusis teisinės ir ekspertinės pagalbos, ir bylinėjimosi išlaidas, iš viso 29 175,31 Eur.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) kreipėsi į teismą, nes ji užsakovei sumokėjusi 29 175,31 Eur sumą (e. b. t. 1, l. 10), jos nuomone, įgijo atgręžtinį reikalavimą į atsakovę, kuri jos užsakymu pagamino stiklo paketus su defektais. Taigi, apeliantė (ieškovė) pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį grindė 2022 m. vasario 21 d. sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 3 punktas), regreso teise į žalą padariusį asmenį (CK 6.280 straipsnis) ir civilinės atsakomybės sąlygomis
(CK 6.246–6.249 straipsniai) laikydama, kad šalys sutarties nebuvo sudariusios. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, su kuo apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu nesutinka trimis aspektais, t. y. kad pirmosios instancijos teismas prejudiciniais faktais laikė tik išimtinai aplinkybes dėl stiklo paketų defektų; kad pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, įskaitant dėl ko teismas taikė CK 6.662 straipsnio nuostatas, vertindamas stiklo paketų priėmimo aplinkybes, ir kad nenagrinėjo jos argumentų dėl garantinių ir senaties terminų statybos produktams.

Dėl

16.       Byloje neginčijamos aplinkybės, kad apeliantė (ieškovė) pati stiklo paketų pagal su užsakove sudarytą sutartį negamino, o juos pagaminti užsakė atsakovę, kuri 2018 m. vasario 14 d. pateikė komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 2, l. 10). Apeliantė (ieškovė) stiklo paketus priėmė 2018 m. birželio 14 d. pagal tarptautinį krovinių pervežimo važtaraštį (CMR) (toliau – CMR važtaraštis) (e. b. t. 1, l. 50, 158–159).

17.       CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus) ir tokiu atveju rangovas tampa generaliniu rangovu. Taigi, apeliantė (ieškovė) savo dalies prievolės, kai pagal sutartį ji įsipareigojo stiklo paketus pagaminti ir sumontuoti, užsakovei įvykdymui – stiklo paketų pagaminimui pasitelkė atsakovę, kuri, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, tapo subrangove. Nors šalys atskiros subrangos sutarties ir nepasirašė, tai teisinio vertinimo byloje nekeičia, laikant dėl stiklo paketų pagaminimo šalims sulygus žodžiu (CK 1.73 straipsnis, CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018).

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinis rangovas (nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė), sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas (nagrinėjamu atveju atsakovė) įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas (šiuo atveju apeliantė (ieškovė) tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

19.       Kasacinis teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 išaiškino, kad generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo. Nors nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) nuostolius kildino iš teismo
2022 m. vasario 21 d. sprendimo, kuriuo buvo sumažinta stiklo paketų pagaminimo kaina ir priteisti nuostoliai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pirmiau nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas turėtų būti taikomas ir nagrinėjamoje byloje, laikant, kad generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumažinus atliktų darbų kainą, taip pat yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos sutartį darbų trūkumų, todėl apeliantės (ieškovės) reikalavimai negali būti grindžiami CK 6.280 straipsnio nuostatomis dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo ir atitinkamai dėl civilinės atsakomybės sąlygų prašant priteisti žalą (nuostolius).

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.665 straipsnio reguliavimas numato kitokią rangovo (šiuo atveju subrangovės atsakovės) atsakomybę, kaip antai: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

21.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Kaip matyti, apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo ne visų prejudicinių faktų nustatymo, tačiau plačiau nedetalizuoja, ką įrodinėja remdamasi aplinkybėmis, kurias prašo pripažinti prejudicinėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai šias aplinkybes išnagrinėti konkrečiai būtent apie jas pasisakydamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-299-567/2023 28 punktas). Teisėjų kolegija tokiu atveju gali daryti tik prielaidą, kad prejudiciniais faktais apeliantė (ieškovė) ketina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau, kaip minėta, kasacinis teismas išaiškino, kad generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo (žr. nutarties 18 punktą). Todėl apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodomas prejudicinės aplinkybės, kurių, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip prejudicinių, neturi reikšmės jos reikalavimo patenkinimui, nes tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuoti kitaip nei apeliantė (ieškovė) įrodinėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

22.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodoma, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė (ieškovė) savo reikalavimus grįsdama regreso teise į žalą padariusį asmenį (atsakovę) (CK 6.280 straipsnis) ir civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246–6.249 straipsniai) laikydama, kad šalys sutarties nebuvo sudariusios, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

Dėl CK 6.662 straipsnio nuostatų taikymo, kaip išėjimo už ieškinio ribų

23.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu CK 6.662 straipsnio pagrindu įvertino stiklo paketų priėmimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokiu atveju išėjo už ieškinio ribų, nes nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios gali sukelti šalims teisines pasekmes ateityje. Apeliantė (ieškovė) nereiškė reikalavimo dėl darbų trūkumų šalinimo (žr. šios nutarties 20 punktą), o ieškiniu prašė atlyginti žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties 33, 68 punktai civilinėje byloje Nr. e2A-429-464/2023). Todėl teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo teismo sprendimo pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais konstatuota, kad apeliantė (ieškovė) neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos apžiūrėti ir priimti atsakovės atliktą darbą, dėl ko neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys), t. y. skundžiamo sprendimo „Dėl stiklo paketų priėmimo–perdavimo“ 35–40 punktai.

24.       Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad apeliantė (ieškovė) neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu apskritai, dėl atliktų darbų garantinio termino bei ieškinio senaties plačiau nepasisakė, konstatuodamas, kad šie klausimai nebėra aktualūs ir neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui. Pastarieji klausimai susiję su trūkumų šalinimo instituto taikymo, todėl apie tai atitinkamai neturi pagrindo pasisakyti bei vertinti ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, t. y. reguliuojančias rangos (subrangos) teisinius santykius. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teisėjų kolegija iš skundžiamo teismo sprendimo šalina motyvus, susijusius su CK 6.662 straipsnio taikymu vertinant stiklo paketų priėmimo aplinkybes, kai ieškinyje buvo keliamas tik žalos atlyginimo, tačiau ne darbų trūkumų šalinimo klausimas (žr. nutarties 23 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26.       Iš bylą pralaimėjusios apeliantės (ieškovės) priešingai šaliai – atsakovei priteisiamos 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant 35–40 punktuose nurodytus motyvus.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Stikmeta“ (juridinio asmens kodas 300141089) atsakovei SIA Transparence (juridinio asmens kodas 40003615959) 1 270,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė

Anita Sereikienė

Agnė Vyliaudaitė