Administracinė byla Nr. A⁵⁰²-389/2011

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 13.2 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjoas atstovui adv. Povilui Juzikiui,

atsakovo atstovams L. P., A. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. L. skundą atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai ir Zarasų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Utenos apskrities viršininko administracija).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėja O. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 3-8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T-256 „Dėl Zaraso ežero pusiasalio teritorijos pripažinimo svarbia Zarasų rajono bendruomenei“ (toliau – ir Sprendimas T-256);

2) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. TS-12.23-555 „Dėl paraiškos projektavimo sąlygų sąvadui gauti“ (toliau – ir Sprendimas TS-12.23-555);

3) įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti jai projektavimo sąlygų sąvadą pagal 2009 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti, reg. Nr. PSG-260;

4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – vasarnamis 1K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtinti), esantis Zarasų mieste (duomenys neskelbtinti). Pastatas stovi 0,0308 ha bendro ploto valstybiniame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtinti), unikalus Nr. (duomenys neskelbtinti), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: kita, naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis: ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Siekiant šį pastatą tinkamai naudoti pagal paskirtį, reikalinga rekonstrukcija, kurios metu būtų atnaujinti pagrindinių pastato konstrukcijų elementai. Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektui 2009 m. rugpjūčio 11 d. pateikė paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti, tačiau gavo atsakymą, kad negalima išduoti projektavimo sąlygų sąvado, nes valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra numatyta galimybė statyti naujus pastatus ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, taip pat išnuomotose žemės sklypuose statyti naujus statinius ir įrenginius ar rekonstruoti esamus galima, tik jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Atsižvelgiant į tai, 2009 m. spalio 6 d. pateikė papildomus dokumentus - valstybinės žemės valdytojo Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 5 d. sutikimą rekonstruoti pastatą Nr. (3.19)-10-438, kuriame viršininko administracija nurodė, jog neprieštarauja, kad išnuomotame žemės sklype ji vykdytų jai priklausančio pastato rekonstrukcijos darbus, taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės administracija gali reikalauti parengti sklypo detalųjį planą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui nustatyti. Nurodė, kad pastaroji nuostata nagrinėjant paraišką dėl projektavimo sąlygų sąvado neaktuali, nes pareiškėja neketina projektuoti ir vykdyti darbų, dėl kurių pakistų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyrius 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. TS-12.23-555 atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, motyvuojant tuo, kad savivaldybės taryba 2009 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-256 pripažino svarbia bendruomenei bendram (viešam) naudojimui reikalingą teritoriją, esančią Zaraso ežero pusiasalyje. Manė, kad nurodytas tarybos sprendimas nesusijęs su su ribojimų nustatymu esamiems statinių savininkams įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti savo nuosavybės teisę, t. y. juo apspręstas tik laisvos valstybinės žemės fondo žemės priskyrimas valstybės išperkamai žemei, todėl toks sprendimas negali būti pagrindu atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadui esamo statinio rekonstrukcijai. Teigė, kad sprendimas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kadangi juo iš esmės pakeičiami Zarasų miesto bendrojo plano sprendiniai neatlikus nė vienos tokiam bendrojo plano keitimui reikalingos procedūros. Remiasi Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 2.2, 20 ir 21 punktais ir teigė, kad teritorijos naudojimo būdas yra nustatomas ar keičiamas tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, todėl ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas yra sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento (bendrojo plano) sprendinių keitimo patvirtinimo, nes juo pakeičiamas žemės naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos į bendrojo naudojimo teritoriją ir pagal jį pavedama rengti žemesniojo lygio teritorijų planavimo dokumentą - detalųjį planą. Priimant šį sprendimą nebuvo atliktas nė vienas procedūrinis veiksmas, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis ir Aplinkos ministerijos patvirtintas apskrities teritorijos, savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų rengimo taisyklės. Nurodė, kad atsakovas esamą žemės naudojimo būdą ir pobūdį nusprendė pakeisti tiesiog savo sprendimu pagal pridedamą schemą. Nurodytu sprendimu nustatomas žemės naudojimo būdo bendrojo naudojimo teritorija pobūdis, kurio turinys - turizmo ir gyventojų poilsio organizavimui reikalinga teritorija. Tačiau pagal minėto Sąrašo 21 punktą, būdas bendrojo naudojimo teritorija turi tik tris pobūdžius - botanikos ir zoologijos sodų, kapinių ir urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (21.1, 21.2 ir 21.3 p.), ir nė vieno jų turinio nesudaro turizmo ir gyventojų poilsio organizavimui reikalingos teritorijos, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės norminiams aktams. Pažymėjo, kad ketinamas rengti Zaraso pusiasalio detalusis planas nesusijęs su esamų statinių eksploatavimu, vasarnamio rekonstrukcija nesiekiama pakeisti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo. Todėl savivaldybės administracija atsisakydama išduoti projektavimo sąlygų sąvadą tuo motyvu, kad jis negali būti išduotas, kol nebus parengtas detalusis planas, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teigė, kad bet kokie teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo pakeitimai yra taikomi tik naujų statinių statybai (naujai statybai), bet ne esamų statinių rekonstrukcijoms, kai nekeičiamas esamas teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas detalaus plano rengti nereikia, todėl naujai rengiamas detalusis planas esamų statinių eksploatavimo sąlygoms jokios įtakos neturi. Pabrėžė, kad skundžiamas atsisakymas nėra motyvuotas ir pagrįstas įstatymo nustatytais faktais, jo turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, yra apribotos asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, t. y. jos galimybės ginti savo teises (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

Atsakovai Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Zarasų rajono savivaldybės taryba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 50-53, 81-84) paaiškino, kad Sprendimo T-256 tikslas yra viešojo intereso užtikrinimas bei siekis išsaugoti šios unikalios savo kraštovaizdžiu teritorijos rekreacinį pobūdį, viešąjį naudojimą bei įgyvendinti Zarasų miesto turizmo ir rekreacijos specialaus plano sprendinius, patvirtintus Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-246 „Dėl Zarasų miesto turizmo ir rekreacijos specialiojo plano patvirtinimo“ ir Zarasų rajono savivaldybės plėtros 2008-2013 m. strateginiame plane, patvirtintame Zarasų rajono savivaldybės 2008 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. T-28, numatytus prioritetus, uždavinius ir tikslus. Nurodė, kad šis sprendimas nėra teritorijų planavimo dokumentas arba juo nėra tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas ir, priešingai nei nurodo pareiškėja, juo nėra nustatomas ar keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis. Paaiškino, kad šis sprendimas yra būtinas, turintis svarbią reikšmę visai rajono bendruomenei, skirtas įgyvendinti Zarasų rajono savivaldybės plėtros 2008-2013 m. strateginio plano prioritetus, uždavinius ir tikslus. Pažymėjo, kad O. L. turės teisę teikti pasiūlymus ir teisę skųsti planavimo organizatoriaus sprendimus detaliojo planavimo proceso baigiamajame etape viešajame plano sprendinių svarstyme. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja žemės sklypą, kuriame stovi jai priklausantis statinys, naudoja nuomos pagrindais, kuris buvo suformuotas pagal teritorinio planavimo dokumentą, kuris nereglamentuoja šio sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei reglamentų, nenumato svarbių teritorijų bendram viešam naudojimui, todėl neįmanoma kontroliuoti rekonstrukcijų ir statybų šioje teritorijoje, o tuo pačiu užtikrinti viešąjį interesą. Paaiškino, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas, proporcingas viešojo ir privataus asmens (pareiškėjos) interesų atžvilgiu. Be to, nurodė, kad pareiškėjos teisė į statybas yra tik laikinai sustabdoma, tačiau nepažeidžiama ar neapribojama neribotam laikui, siekiant išlaikyti proporcingumo principą tarp viešojo ir privataus intereso. Patvirtinus Zarasų ežero pusiasalio detalųjį planą, O. L. nedelsiant bus išduotas projektavimo sąlygų sąvadas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepime (b. l. 46-47) paaiškino, kad Sprendimas Nr. T-256 savo esme ir turiniu nepažeidžia pareiškėjos teisių poilsio tikslams naudoti ir eksploatuoti jai priklausantį vasarnamio pastatą ir manė, kad rengiant šios teritorijos detalųjį planą Zarasų rajono savivaldybės administracija atsižvelgs į šioje teritorijoje esamus statinius, nustatys šių statinių ir jiems prisikirtų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimą. Pritarė pareiškėjos skundo argumentams dėl Sprendimo Nr. TS-12.23-555 panaikinimo. Teigė, kad Sprendimas Nr. T-256 dėl pripažinimo Zarasų rajono bendruomenei bendram (vieša) tikslui naudojimui reikalinga teritorija, esančia Zaraso ežero pusiasalyje, negali būti pagrindu atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadą esamo statinio rekonstrukcijai.  

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, atlikęs skundžiamo Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. T-256 „Dėl Zaraso ežero pusiasalio teritorijos pripažinimo svarbia Zarasų rajono bendruomenei“ sisteminę analizę, sutiko su atsakovų pozicija, jog minėtas sprendimas nėra teritorijų planavimo dokumentas. Pabrėžė, kad pareiškėja nenurodė kokias jos teises ar teisėtus interesus pažeidė šis sprendimas ir padarė išvadą, jog toks sprendimas negali būti laikomas administraciniu aktu, kuris sukelia teisines pasekmes O. L.. Kadangi Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. T-256 pareiškėjos subjektinių teisių poilsio tikslams naudoti ir eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausantį vasarnamio pastatą iš esmės nepažeidė, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.  Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A²-1372/2005 ir 2010 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶–424/2010, padarė išvadą, kad rengiant projektavimo sąlygas (projektavimo sąlygų sąvadą), būtina vadovautis atitinkamai teritorijai parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais. Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Zarasų ežero pusiasalio detalusis planas dar nėra parengtas, todėl Zarasų rajono savivaldybės administracija pagrįstai sprendė, kad projektavimo sąlygų sąvadas pagal pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti Nr. PSG-260 vasarnamio rekonstravimo techniniam projektui rengti, kol neparengtas ir nepatvirtintas Zarasų ežero pusiasalio detalusis planas, negali būti išduotas. Tokiu būdu nėra juridinio pagrindo naikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. TS-12.23-555 „Dėl paraiškos projektavimo sąlygų sąvadui gauti“ bei įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvadą pagal 2009 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti, reg. Nr. PSG-260. Todėl šioje dalyje pareiškėjos skundą taip pat atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjos reikalavimus pripažinus nepagrįstais, teismas atmetė ir jos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

 

III.

 

Pareiškėja O. L. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 121-126), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė savo skundė pirmosios instancijos teismui bei papildomai pateikia šiuos:

1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Sprendimas Nr. T-256 negali būti laikomas administraciniu aktu, pareiškėjai sukeliantis teisines pasekmes. Paaiškina, kad ji turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą dėl teritorijos, kurioje yra jai nuosavybės teise priklausantis pastatas su jam eksploatuoti suformuotu ir priskirtu žemės sklypu, naudojimo galimybių bei su tuo susijusių administracinių aktų priėmimu, įskaitant ir teisę tokius aktus skųsti įstatyme nustatyta tvarka. Nurodo, kad Sprendimu Nr. T-256 buvo apribota jos teisė į statybą, t. y. ribojamos jos teisės statinį sutvarkyti (rekonstruoti). Teismas nenustatė ginčijamo akto paskirties ir jo tikslo, todėl pažeidė ABTĮ 86 straipsnį. Pabrėžia, kad Spendimu T-256 yra pasisakoma dėl visos teritorijos, kuri apima ir pareiškėjos žemės sklypą, priskyrimo bendram (viešam) naudojimui.

2. Teismas neteisingai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą Statybos įstatymo 20 straipsnio taikymo ir aiškinimo taisyklę. Teigia, kad nagrinėjamos bylos ir bylų, kuriomis buvo pasiremta, skiriasi faktinės aplinkybės ir reikalavimų teisinis pagrindas, t. y. nurodytoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, o tai nėra tapatu ginčams, kai reiškiami tarpusavyje susiję reikalavimai dėl detaliojo plano, projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo.  Ginčo atveju savivaldybė atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą statinio rekonstrukcijai, kuriai pagal įstatymus teritorijų planavimo dokumento parengimas nereikalingas, tuo tarpu teismo sprendime analizuojamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas, ar gali būti paliktas galioti projektavimo sąlygų sąvadas naujam statiniui statyti pagal galiojantį detalųjį planą, kuris vėliau teismo sprendimu buvo panaikintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A²-1372/2005 buvo nustatyta, kad jei projektavimo sąlygų sąvadas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, tai toks sąvadas negali būti laikomas teisėtu, ta apimtimi, kuria neatitinka teritorijų planavimo dokumentu, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašomas išduoti projektavimo sąlygų sąvadas neprieštaravo teritorijų planavimo dokumentams.

3.  Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu), tačiau teismas apsiribojo tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotu konkretaus ginčo atveju šio straipsnio taikymu nei nenagrinėjo pareiškėjos motyvų.

Atsakovai Zarasų  rajono savivaldybės taryba ir Zarasų rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (b. l. 133-135, 138-140) pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui, pakartoja savo atsiliepimų pirmosios instancijos teismui argumentus bei papildomai pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde pernelyg suabsoliutina statybos teisę. Pabrėžia, kad skundžiamu Sprendimu T-256 teritorija pripažįstama svarbia bendram (viešam) naudojimui, o ne priskiriama bendram (viešam) naudojimui. Sprendimu nėra nustatomas žemės naudojimo būdas ir negalima teigti, jog pripažintina bendram (viešam) naudojimui teritorija atitinka Sąrašo 21 punkte apibrėžtą žemės naudojimo būdo „bendro naudojimo teritorija” turinį.

Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija prašo atmesti pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl Sprendimo T-256 atmesti, o bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. TS-12.23-555 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime (b. l. 130-131) pateikia šiuos argumentus:

1. Sprendimas T-256 savo esme ir turiniu nepažeidžia pareiškėjos teisių poilsio tikslams naudoti ir eksploatuoti jai priklausantį vasarnamio pastatą, todėl šis sprendimas negali būti pagrindu atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ar riboti pareiškėjos teisę į statybą.

2. Teismas priimdamas sprendimą neįvertino kokiu pagrindu Zarasų ežero pusiasalyje buvo suformuotas 0,0308 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtinti)). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, žemės sklypai formuojami pagal detalųjį planą. Teismas, atmesdamas O. L. skundo reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, padarė klaidingą išvadą, teigdamas, kad Zarasų ežero pusiasalio teritorijos detalusis planas nėra parengtas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, detalusis planas nustato suformuotų žemės sklypų ribas ir teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Teigia, kad jei detalusis planas nebuvo pateiktas teismui, negalima teigti, kad jo nėra. Neįvertinus, teritorijų planavimo dokumente nustatyto Zarasų ežero pusiasalio teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjos reikalavimo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą teismo sprendime nurodytais motyvais. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, turėjo vadovautis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. Atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvadą turėjo būti motyvuotas galiojančio detalaus plano patvirtintomis nuostatomis, o ne Sprendimu Nr. T-256, kuris nėra teritorijų planavimo dokumentas ir šio sprendimo pagrindu nėra nustatomas ar keičiamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų, todėl bnagrinėjant bylą turi būti tikrinamas administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat turi būti aiškinamasi, ar pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. T-256 „Dėl Zaraso ežero pusiasalio teritorijos pripažinimo svarbia Zarasų rajono bendruomenei“ nėra teritorijų planavimo dokumentas. Pritartina išvadai, kad pareiškėja nenurodė kokias jos teises ar teisėtus interesus pažeidė šis sprendimas. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad toks sprendimas negali būti laikomas administraciniu aktu, kuris sukelia teisines pasekmes O. L.. Kadangi nenustatyta, jog  Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. T-256 turėjo įtakos pareiškėjos subjektinių teisių poilsio tikslams naudoti ir eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausantį vasarnamio pastatą, konstatuojama, jog dėl šio reikalavimo pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir tai sudaro pagrindą reikalavimui atmesti.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyrius 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. TS-12.23-555 atsisakė išduoti pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvadą, motyvuojant tuo, kad savivaldybės taryba 2009 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-256 pripažino svarbia bendruomenei bendram (viešam) naudojimui reikalingą teritoriją, esančią Zaraso ežero pusiasalyje ir nusprendė rengti bendrą Zaraso ežero pusiasalio detalųjį planą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluoti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai taikytini ir nagrinėjamu atveju. Atsisakymas išduoti projektavimo sąlygų savadą turi būti motyvuotas, pagrįstas teisės normomis bei objektyviais duomenimis. To reikalauja ir Statybos įstatymas (20 straipsnis) bei Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau ir Reglamentas) (13 punktas). Akivaizdu, jog šių reikalavimų atsakovo atsisakymas išduoti projektavimo sąlygas neatitinka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas – vasarnamis 1K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtinti), esantis Zarasų mieste (duomenys neskelbtinti). Pastatas stovi 0,0308 ha bendro ploto valstybiniame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtinti), unikalus Nr. (duomenys neskelbtinti), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: kita, naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis: ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Siekdama šį pastatą tinkamai naudoti pagal paskirtį bei atlikti tam reikalingą rekonstrukciją, kurios metu būtų atnaujinti pagrindinių pastato konstrukcijų elementai, pareiškėja Zarasų rajono savivaldybės administracijai pateikė paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Be kita ko buvo pateiktas ir valstybinės žemės valdytojo Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 5 d. sutikimas rekonstruoti pastatą Nr. (3.19)-10-438, kuriame viršininko administracija nurodė, jog neprieštarauja, kad išnuomotame žemės sklype pareiškėja vykdytų jai priklausančio pastato rekonstrukcijos darbus.

Nekyla ginčas, kad pareiškėja neketino projektuoti ir vykdyti darbų, dėl kurių pakistų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, sklypo užstatymo tankumas ar intensyvumas, pastato aukštis. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad tokio pobūdžio rekonstrukcijai yra reikalingas detaliojo plano rengimas, ar, kad planuojamas rengti detalusis pusiasalio planas yra reikšmingas projektavimo sąlygų išdavimui (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tarybos sprendimas Nr. T-256, kuriuo pripažinta svarbia bendruomenei bendram (viešam) naudojimui reikalinga teritorija, esanti Zaraso ežero pusiasalyje, nesusijęs su su ribojimų nustatymu esamiems statinių savininkams įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti savo nuosavybės teisę, sprendimas  reikšmingas laisvos valstybinės žemės fondo žemės priskyrimui valstybės išperkamai žemei, todėl negali būti pagrindu atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadui esamo statinio rekonstrukcijai. Kaip jau minėta, projektavimo sąlygos turi būti išduodamos laikantis Statybos įstatymo bei Reglamento reikalavimų. Privalomiems statinio projekto rengimo dokumentams teritorijų planavimo dokumentai priskiriami tik Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 2 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo taikyta teismų praktika suformuota sprendžiant Statybos įstatymo taikymą bylose pagal kitokius reikalavimus ir faktines aplinkybes, nei nagrinėjamas ginčas. Šioje byloje nėra nustatyta, kad planuojama rekonstrukcija bei tam reikalingos planavimo sąlygos prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei konstatuota, kad papildomas teritorijos planavimas nėra reikalingas.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tenkinant pareiškėjos reikalavimus dėl projektavimo sąlygų sąvado.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies  3  punktu,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjos O. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjos reikalavimai dėl projektavimo sąlygų sąvado.

Pareiškėjos O. L. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. TS-12.23-555 „Dėl paraiškos projektavimo sąlygų sąvadui gauti“ bei įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės administraciją išduoti jai projektavimo sąlygų sąvadą pagal 2009 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti, reg. Nr. PSG-260.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                            Anatolijus Baranovas

 

                                                                                         Artūras Drigotas

 

                                                                                         Vaida Urmonaitė-Maculevičienė