Civilinė byla Nr. 2-2576/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Ernst & Young Baltic” ir UAB „INFO-TEC“ paslaugų centras atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5475-567/2013 pagal ieškovų UAB „Ernst & Young Baltic” ir UAB „INFO-TEC“ paslaugų centras ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Ugdymo plėtotės centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „COMPSERVIS“ ir UAB “DIZI”.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Ernst & Young Baltic” ir UAB „INFO-TEC“ paslaugų centras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui biudžetinei įstaigai Ugdymo plėtotės centrui, prašydami: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 21P2-029 (21.2) „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo (pirkimo Nr. 133690)“ nurodomą sprendimą atmesti 2013 m. rugpjūčio 13 d. pretenziją „Dėl techninių pasiūlymų dalių vertinimo“; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2013 m. liepos 29 d. rašte Nr. 21P2-023(21.2) „Dėl techninių pasiūlymų dalių vertinimo“ nurodytą sprendimą dėl techninių pasiūlymų dalių vertinimo rezultatų, kuriuo UAB „Ernst & Young Baltic“ bei UAB „INFO-TEC“ paslaugų centras pasiūlymui nuspręsta skirti 45,54 balus, o UAB „COMPSERVIS“ ir UAB „DIZI“ pasiūlymui skirti 60 balų; 3) įpareigoti atsakovą nušalinti esamus perkančiosios organizacijos vykdomam atviram konkursui „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų analizės, surinkimo, skaitmeninimo, patalpinimo ir mokymo programų sudarymo, duomenų apie paslaugų tiekėjų tinklą surinkimo ir talpinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 133690) pateiktų tiekėjų pasiūlymų vertinimui pasitelkus ekspertus ir vietoje jų pasitelkti kitus kompetentingus asmenis, kurie iš naujo atliktų tiekėjų pasiūlymų vertinimą; 4) įpareigoti atsakovą laikantis vykdomo atviro konkurso sąlygų bei teisės aktų reikalavimų iš naujo įvertinti viešajame pirkime teikėjų pateiktus pasiūlymus. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 133690 procedūras bei uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį su ūkio subjektų grupe UAB “COMPSERVIS” ir UAB “DIZI”, o jeigu pirkimo sutartis būtų pasirašyta – sustabdyti šios sutarties ir visų sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą.
Atsakovas 2013 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu, prašydamas išspręsti klausimą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė: 1) priimti ieškovų UAB „Ernst & Young Baltic“ ir UAB „INFO-TEC“ paslaugų centras ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Ugdymo plėtotės centras dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys UAB „COMPSERVIS“ ir UAB „DIZI“; 2) ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atmesti; 3) nustatyti atsakovui ir tretiesiems asmenims terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti iki 2013 m. rugsėjo 25 d. (įskaitytinai), įpareigojant atsiliepimo kopijas tiesiogiai persiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, apie šį persiuntimą pažymint procesinio dokumento, skirto teismui, egzemplioriuje; 4) skirti civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį atsakovui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys UAB „COMPSERVIS“ ir UAB „DIZI“ nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje 2013 m. spalio 1 d. 15 val. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius), kviečiant byloje dalyvaujančius asmenis; 5) išreikalauti iš atsakovo iki 2013 m. rugsėjo 25 d. rašytinius įrodymus.
Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, visų pirma, turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to siekiama ieškovų ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo ir, jeigu teismas nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešuosius interesus, teismas turi atsisakyti jas taikyti.
Teismas nustatė, kad ieškovų samprotavimai dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas būsimo ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovai nepateikė įrodymų dėl grėsmės ieškovų interesams.
Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei teismas priimtų ieškovams palankų teismo sprendimą, ieškovų teisės gali būti apgintos, atlyginant žalą. Be to, aplinkybės dėl atsakovo vykdytų pirkimo procedūrų teisėtumo bus nustatytos išnagrinėjus bylą iš esmės.
Teismas sprendė, kad ieškovų argumentai, jog organizuojamame pirkime numatomų įsigyti paslaugų pirkimas pagal savo pobūdį nėra susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir bus proporcingos siekiamam tikslui. Teismo vertinimu, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės atsakovui gali viršyti jų teikiamą naudą ieškovams ir tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgiant į tai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali užsitęsti viešojo pirkimo procedūros, gali būti prarastas ES struktūrinių fondų skirtas finansavimas (CPK 144 str., 4237 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai UAB “Ernst & Young Baltic” ir UAB “INFO-TEC” paslaugų centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį ta apimtimi, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovų įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose, taip pat neįvertino aplinkybės, kad viešasis interesas negali būti prioritetiškai siejamas su Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšų įsisavinimu ir/ar viešojo pirkimo procedūrų operatyvumu. Viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas, visų pirma, reikalauja pagrįsto ir racionalaus lėšų panaudojimo, o ne skubaus ES paramos lėšų įsisavinimo bet kokiomis priemonėmis.
2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamas VPĮ nuostatų įgyvendinimas taps neįmanomu, nes konkurso procedūros pažengs tiek, kad būsimas ieškovams galimai palankus teismo sprendimas dalinai neteks reikšmės, nes ieškovo reikalavimas iš naujo tinkamai įvertinti pasiūlymus nebegalės būti realizuotas, perkančiosios organizacijos padarytų pažeidimų nebebus įmanoma ištaisyti ir konkursas turės būti nutrauktas, konkurse dalyvaujantys asmenys patirs žalą dėl nutrauktų konkurso procedūrų.
3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad konkurso objektas nėra sietinas su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, didesnė reikšmė turėtų būti teikiama viešajam interesui, sietinam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu ir būsimo ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybėms.
4. Teismas neturėjo pagrįsto pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atitinkamą savo sprendimą motyvuodamas tariamu įrodymų dėl grėsmės ieškovų interesams nepateikimu.
5. Ieškovo įsitikinimu, tam tikri nutartyje nurodyti atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvai (pvz.: laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas dėl to, kad ieškovas turi galimybę pasinaudoti žalos atlyginimo institutu) apskritai paneigia galimybę kokiu nors atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose.
6. Teismas netinkamai įvertino teigiamų ir neigiamų pasekmių santykį. Viešojo pirkimo finansavimas iš ES lėšų, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas neturėjo pakankamai duomenų tam, kad padarytų išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės atsakovui gali viršyti jų teikiamą naudą ieškovams, todėl ji negali būti laikoma pagrįsta.
Atsakovas biudžetinė įstaiga Ugdymo plėtotės centras atsiliepimu prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovų atskirasis skundas būtų patenkintas, siekiant užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, prašo teismo įpareigoti ieškovus įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 4 102 029,21 Lt.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliktina nepakeista.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovų UAB „Ernst & Young Baltic” ir UAB „INFO-TEC” paslaugų centras prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas, vadovaujantis ieškovų atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatoma, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Viešieji pirkimai liečia platų asmenų ratą ir jų interesus. Visų pirma, galima kalbėti apie konkretaus pirkimo tiekėjų ir jį organizuojančios perkančiosios organizacijos interesus: pačia bendriausia prasme tiekėjai yra suinteresuoti laimėti pirkimą, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingą pirkimo objektą. Tačiau greta šių interesų egzistuoja ir viešasis interesas. Visais atvejais visuomenė yra suinteresuota, kad pirkimas būtų vykdomas racionaliai naudojant jam skirtas lėšas, pirkimo procedūros būtų vykdomos laikantis viešųjų pirkimų principų, būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija ir pan. Pirkimo objektas visuomet yra susijęs su visos visuomenės ar jos dalies poreikių tenkinimu, o viešasis interesas taip pat yra nukreiptas į tai, kad perkančioji organizacija, įsigydama pirkimo objektą, operatyviai ir tinkamai patenkintų visuomenės poreikius. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, privalo surasti protingą šių interesų santykį. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškiniu ginčijant atsakovo biudžetinės įstaigos Ugdymo plėtotės centro vykdomo atviro konkurso „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų analizės, surinkimo, skaitmeninimo, patalpinimo ir mokymo programų sudarymo, duomenų apie paslaugų tiekėjų tinklą surinkimo ir talpinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 133690) procedūras.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė nepagrįstai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, kaip šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, atsirastų didesnė žala. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl esminių viešojo pirkimo principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/darbų/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, kas reiškia, jog tokiu atveju turi būti toliau vykdomos pirkimo procedūros (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012), įskaitant ir pirkimo sutarties pasirašymą su pirkimo laimėtoju bei vykdymą.
Byloje ieškovas ieškiniu ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ suaugusiųjų švietimo programų ir objektų analizės, surinkimo, skaitmeninimo, patalpinimo ir mokymo programų sudarymo, duomenų apie paslaugų tiekėjų tinklą surinkimo ir talpinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 133690).
Nagrinėjamu atveju, nevertindamas ieškovų reikalavimų iš esmės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės atsakovui gali viršyti jų teikiamą naudą ieškovams ir tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgiant į tai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali užsitęsti viešojo pirkimo procedūros, gali būti prarastas ES struktūrinių fondų skirtas finansavimas (CPK 144 str., 4237 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų argumentai, jog organizuojamame pirkime numatomų įsigyti paslaugų pirkimas pagal savo pobūdį nėra susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir bus proporcingos siekiamam tikslui.
Tuo tarpu apeliantai teigia, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams, nes konkurso objektas nėra susijęs su neatidėliotinu svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, todėl prioritetas turi būti teikiamas skaidraus ir racionalaus valstybės (ES struktūrinių fondų) biudžeto lėšų panaudojimui. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovui kiltų grėsmė neįsisavinti ES lėšų: pasak apelianto, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atitinkama projekto pabaigos data objektyviai negali būti ir nebus nukelta tuo atveju, jeigu atsakovas kreiptųsi su tokiu prašymu, byloje nėra nurodyta jokių teisės aktų normų ar sutarčių tarp paramos gavėjo ir paramą administruojančios institucijos sąlygų, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad projekto pabaigos datos nukėlimas yra draudžiamas teisės aktais ar kad projekto pabaigos nukėlimas automatiškai lemtų ES paramos praradimą. Be to, atsakovas, siekdamas sėkmingai ir laiku atlikti pirkimą, turi tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų atlikimo laiką, įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų įvykdymo terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį. Apeliantų teigimu, teismas neturėjo pakankamai duomenų tam, kad spręstų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės atsakovui gali viršyti jų teikiamą naudą ieškovams, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais apeliantų teiginiais.
Iš ES struktūrinės paramos tinklapyje (http://www.esparama.lt) viešai skelbiamų duomenų matyti, kad projektas „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė” didžiąja dalimi yra finansuojamas iš ES fondų, projekto pabaiga – 2014 m. birželio 30 d. Iš projekto aprašymo matyti, kad šiuo projektu siekiama sudaryti galimybes elektroniniu būdu visiems norintiems šalies gyventojams įgyti profesinei veiklai reikalingas žinias ir lavinti bei tobulinti asmeninius gebėjimus, nes valstybės ilgalaikės raidos strategijoje prioritetiniu Lietuvos siekiu yra įvardijamas žinių visuomenės ugdymas, užtikrinant aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Atsižvelgdama į tai, biudžetinė įstaiga Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras (toliau - LSŠIC) numatė sukurti ir įdiegti naują interaktyvią elektroninio mokymosi paslaugą, skirtą sudaryti sąlygas kuo didesnei visuomenės daliai aktyviai dalyvauti tęstinio mokymosi veikloje. Projektu siekiama sudaryti galimybę suaugusiems šalies gyventojams elektroniniu būdu gauti neformalaus suaugusiųjų švietimo paslaugas, sukuriant suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugyklą (toliau – saugykla). Naujos interaktyvios paslaugos teikimas apims šiuos elementus: 1) elektroniniu būdu suaugusieji galės įgyti, tobulinti bendrąsias kompetencijas ir profesinei veiklai reikalingas žinias bei įgūdžius, jiems bus prieinama mokomoji medžiaga įvairiu pavidalu: tekstas, video, audio medžiaga, simuliacijos, kt. Besimokantysis jam tinkamu metu ir vietoje, pasinaudodamas internetu, galės individualiai susipažinti su mokymo programų turiniu; 2) besimokantieji galės įsivertinti turimą žinių lygį, atsakydamas į testo klausimus bei gauti įvertinimą; 3) elektroninio ir telefoninio ryšio būdais suaugusieji bus konsultuojami apie saugykloje esančias mokymosi programas bei kitose duomenų bazėse esančias mokymosi galimybes. Tikslinė projekto grupė - 25-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, kurie naudojasi internetu ir dalyvauja neformaliajame švietime arba savišvietoje. Potencialių naujos interaktyvios paslaugos vartotojų skaičius siekia apie 0,5 mln. šalies gyventojų. Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas liečia ne tik pirkimo tiekėjus ir perkančiąją organizaciją, bet platų asmenų ratą. Įgyvendinant projektą, yra nustatytos atsakomybės ir funkcijų paskirstymas tarp institucijų, ir šiuo atveju prioritetas teiktinas siekiui laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, nes pastarosioms įsisavinti paprastai numatomi griežti terminai. Be to, pagal konkurso sąlygų 2.4 punktą, planuojamų paslaugų teikimo pradžia – nedelsiant, įsigaliojus pirkimo sutarčiai, paslaugos turi būti suteiktos per 7 mėnesius nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo datos. Sutarties įvykdymo terminas šalių susitarimu gali būti pratęstas vieną kartą 3 mėnesių laikotarpiui. Paslaugų teikimas privalo būti užbaigtas iki projekto „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ veiklų įgyvendinimo termino pabaigos. Dėl nurodyto apeliacinio teismo vertinimu, sustabdžius užtrukusias pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, atsiras tarpinstitucinė atsakomybė, bus pažeistas valstybės ilgalaikės raidos strategijoje prioritetinis Lietuvos siekis – įvardijamas žinių visuomenės ugdymas, užtikrinant aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Taigi, bus pažeistas Ekonomikos augimo veiksmų programos prioritetas – informacinė visuomenė visiems, projekto „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ tikslas – sudaryti galimybę suaugusiems šalies gyventojams elektroniniu būdu gauti neformalaus suaugusiųjų švietimo paslaugas, sukuriant suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugyklą, taip pat neužtikrintas mokymosi prieinamumas ir visuomenės grupėms, turinčioms mažiau mokymosi galimybių dėl patiriamos socialinės atskirties. Dėl nurodyto gyventojai gali netekti galimybės gauti kitokių, nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų (įgyti profesinei veiklai reikalingų žinių ir lavinti bei tobulinti asmeninius gebėjimus), todėl yra pagrindas pripažinti, kad prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą. Apeliacinio teismo nuomone, ieškovo prašomų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas ir suteiktų ieškovams nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą, nes ieškinio patenkinimo atveju ieškovai savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodami ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.), o ieškinio netenkinimo atveju atsakovui būtų padaryta žala, kurios atlyginimas būtų komplikuotas.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas nėra išnagrinėjęs bylos iš esmės, posėdis dėl sprendimo (nutarties) paskelbimo paskirtas 2013 m. lapkričio 29 d.
Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas ją naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atmetus apeliantų atskirąjį skundą, negali būti nagrinėjamas atsakovo biudžetinės įstaigos Ugdymo plėtros centras atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas klausimas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį.
Teisėjas Kazys Kailiūnas