Civilinė byla Nr. 2S-2447-413/2012;

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12436-2012-1;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Edita Šliumpienė;

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1.; 121.13; 122.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bamlit“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-16583-775/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bamlit“ ieškinį atsakovams E. Ū., Bendrai Lietuvos – Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Žalgirio jachtklubas“ dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieškovė pateikė teismui ieškinį prašydama: 1) įpareigoti atsakovę Bendrą Lietuvos-Vokietijos įmonę UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ nedelsiant padaryti įrašus akcininkų savininkų žurnale apie įmonės naują akcininką UAB „Bamlit“ ir jam nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių, sudaryti naują akcininkų sąrašą ir įregistruoti naują akcininką UAB „Bamlit“ VĮ Registrų centre;

2) atšaukti iš pareigų vienasmenį atsakovo Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ valdymo organą – direktorę E. Ū. (b. l. 3-10).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė priimti antrąjį ieškinio reikalavimą – atšaukti iš pareigų vienasmenį atsakovo bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ valdymo organą direktorę E. Ū. (b. l. 78). Teismas nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3, 4 dalis ir įmonės įstatų 33.2 punktą rinkti ir atšaukti administracijos vadovą turi teisę tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad antrasis ieškinio reikalavimas susijęs su visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, o ne su teismo kompetencija, todėl toks reikalavimas teisme negali būti nagrinėjamas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinio reikalavimą priimti (b. l. 102-105). Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė Akcinių bendrovių 20 straipsnio 3, 4 punktų ir įmonės įstatų 33.2 punkto nuostatas. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vienasmenio valdymo organo veiksmų netinkamumo. Ieškovės reiškiamo ieškinio esmė - apginti ir užtikrinti savo, kaip atsakovės įmonės akcininkės, teises ir teisėtus interesus, t. y. teisę būti įregistruotai akcininku, teisę gauti iš įmonės informaciją ir susipažinti su visais įmonės dokumentais, teisę inicijuoti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir siūlyti susirinkimo darbotvarkę, taip pat įgyvendinti jai priklausančią absoliučią teisę - atšaukti įmonės administracijos vadovą iš pareigų, kurių ieškovė dėl atsakovės neteisėto neveikimo pati apginti ir įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka negali. Taigi vienintelis būdas uždrausti ir sustabdyti vienasmenio valdymo organo neteisėtus veiksmus ir kartu apginti savo, kaip akcininko teises ir teisėtus interesus, yra teisė kreiptis su ieškiniu į teismą. Teismui atsisakius priimti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės atšaukimo iš pareigų, nebus užtikrintas stabilus ir tinkamas įmonės valdymas ir ieškovės, kaip pagrindinės įmonės akcininkės, interesai, dėl ko gali būti padaryta žala įmonei ir jos dalyviams, atsiras pagrindas papildomiems teisminiams ginčams ateityje. Nors pagal Akcinių bendrovių įstatymą direktoriaus atšaukimo klausimas yra priskirtas visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, tačiau kilus ginčui dėl šios normos taikymo, ginčą turėtų spręsti teismas.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su dviem ieškinio reikalavimais: 1) įpareigoti atsakovę nedelsiant padaryti įrašus akcininkų savininkų žurnale apie įmonės naują akcininką UAB „Bamlit“ ir jam nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių, sudaryti naują akcininkų sąrašą ir įregistruoti naują akcininką UAB „Bamlit“ VĮ Registrų centre; 2) atšaukti iš pareigų vienasmenį atsakovės Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ valdymo organą direktorę E. Ū..

Pirmosios instancijos teismas antrąjį ieškinio reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

Vienas iš civilinio proceso teisės tikslų yra asmenų pažeistų ar ginčijamų materialiųjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba. Šio tikslo įgyvendinimą užtikrina teisminės gynybos prieinamumo principas. Šio principo esmė – kiekvienam suinteresuotam asmeniui užtikrinti teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą. Teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė – tuo pabrėžiama šios teisės svarba, valstybės požiūris į subjektinių teisių įgyvendinimą bei apsaugą. Konstituciniai teisminės gynybos prieinamumo pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmoje dalyje. Šios konstitucinės teisės turinys detalizuotas Civilinio proceso normų. Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipėsi dėl teisės ar įstatymo saugomos intereso gynimo, pareiškimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Šis sąrašas yra baigtinis ir plečiamai negali būti aiškinamas, nes būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė į teisminę gynybą.

Įstatymų leidėjas teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tiesiogiai sieja su konkrečios bylos priskirtinumu teismo kompetencijai. Tai, visų pirma, priklauso nuo reikalavimo turinio. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimas, dėl kurio jis kreipiasi į teismą, priskirtinas teismo kompetencijai. Pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir laisvių bei įstatymo saugomų interesų gynyba pavesta ne tik teismams, bet ir kitoms institucijoms. Tačiau tik teismams suteikiami ypatingi įgaliojimai, kurių neturi kitos institucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje numatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas. Teisingumo vykdymas yra svarbiausia teisminės valdžios funkcija, ir niekas negali pasisavinti šios funkcijos. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nustatantis teismo teisę atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme, taikytinas ir tais atvejais, kai įstatyme nustatyta kita nei ieškinyje nurodyta civilinių teisių gynimo teisme tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-232/2006).

Bylos duomenimis, ieškovė pagal akcijų pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį įgijo iš UAB „Arčia“ 55,36 proc. Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ akcijų (b. l. 33-46). Akcijų perleidimo sandoris yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje (Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. 2-2519-390/2012). Taigi ieškovė UAB „Bamlit“, kurios akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra ginčijama, atsakovei atsisakius gera valia įregistruoti akcininkų pasikeitimą pagal teisės aktų reikalavimus, neturi galimybių iškelti klausimą dėl įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų visuotiniame akcininkų susirinkime, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas. Todėl nesant kitų objektyvių galimybių ginti savo pažeistas teises ne teismine tvarka, ieškovės reikalavimas atšaukti atsakovės vadovę iš direktorės pareigų gali būti nagrinėjamas teisme.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagal įstatymą teismas negali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų (2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, dėl ko 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis panaikinama ir ginčijamo ieškinio reikalavimo priėmimo klausimas pagal kompetenciją grąžinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir ieškinio reikalavimo - atšaukti iš pareigų vienasmenį atsakovo Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio jachtklubas“ valdymo organą direktorę E. Ū. - priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas              Gintautas Koriaginas