Civilinės bylos numeris 2S-353-585/2019

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-36186-2018-4

             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 14 d.  

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic pareiškimą dėl baudos skyrimo ir leidimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius, suinteresuoti asmenys – skolininkas T. O., išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 

n u s t a t ė:

I.       Proceso esmė

1.       Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama leisti išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (duomenys neskelbtini), reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko T. O., skirti skolininkui T. O. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai nuo 2017-10-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo T. O. išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. 2017-12-27 ir 2017-12-28 įteikė jam įpareigojimą įvykdyti šiuos veiksmus, tačiau tvora neišardyta, statybvietė nesutvarkyta. Skolininkas antstolei teikė paaiškinimus, kad ruošia dokumentus ir kreipiasi į valstybines institucijas dėl žemės pirkimo – pardavimo. 2018-11-15 nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-64-808/2016 nėra įvykdytas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimu skolininkas T. O. buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, išieškotojas (inspekcija) įgyja teisę nugriauti ginčo objektą savo lėšomis ir išieškoti šias išlaidas iš skolininko. Vilniaus apygardos teismo 2017-07-21 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Antstolė 2018-11-15 nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nėra įvykdytas. Teismo sprendimą skolininkas turėjo įvykdyti iki 2017-10-21 ir jis neįvykdytas iki šiol, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į sprendimo neįvykdymo laikotarpį, į tai, jog bauda yra skiriama skolininkui pirmą kartą, jis pensininkas, po sunkios ligos, mėgino, nors ir neefektyviai, spręsti šią situaciją bendraudamas su valstybinėmis institucijomis, jam skirtina 800 Eur bauda už visą įpareigojimo pažeidimo laikotarpį iki šios nutarties priėmimo dienos ir 15,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai nuo sekančios dienos po nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat leista išieškotojui nugriauti 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas lėšas išieškant iš skolininko T. O..

III.       Atskirojo skundo argumentai

3.       Suinteresuotas asmuo T. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės atmetant pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo, o teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2019 m. birželio 30 d. Apeliantas savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1.       Žemės sklypą apeliantas įsigijo 1999-03-23 pirkimo-pardavimo sutartimi, turtu rūpinosi, pastatė tvorą, vėliau dalis žemės sklypo atitinkamais sprendimais buvo perleistas valstybei, taip tvora atsidūrė ant valstybinio sklypo dalies.

3.2.       Apeliantas siekia ginčą išspręsti taikiai, tačiau skundžiama nutartimi teismas į tokius siekius neatsižvelgė.

3.3.       Ginčo tvora yra viena iš saugos priemonių pavasariniam polydžiui stabdyti, todėl jos negalima nugriauti.

4.       Suinteresuotas asmuo „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Ginčas dėl žemės sklypo dalies pardavimo apeliantui yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris privalo būti vykdomas.

4.2.       Inspekcijai nėra pateikta žemės sklypo bendraturčių sutikimai dėl pastatytos tvoros.

4.3.       Siekdamas sudaryti taikos sutartį apeliantas turėjo pateikti sutarties projektą.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6.       Pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

7.       Civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nustatytos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinės pasekmės ir antstolio procesiniai veiksmai, kurių jis privalo imtis, kai vykdymo procese nustatomas (įrodomas) tokių sprendimų neįvykdymo faktas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

8.       Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalis).

9.       Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas nurodo, jog tuo metu kai statė tvorą, kurią nugriauti reikalauja antstolis, tvora buvo statoma ant apeliantui priklausančio žemės sklypo ir tik vėliau ta žemės sklypo dalis buvo perduota valstybei. Apelianto teigimu statydamas tvorą jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Iš Lietuvos Teismų Informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų nustatyta, jog apeliantas siekė įteisinti pastatytą tvorą ir 2013 m. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo teisę be atsakovų (apeliantui priklausančio žemės sklypo bendrasavininkių) sutikimo gauti statybos leidimą pagal projektuotojo UAB „stARTstudio“ 2012 m. projektą įteisinti savavališkiems statiniams, kurių tarpe buvo ir ginčo tvora. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3527-864/2014 apelianto reikalavimą dėl 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvoros įteisinimo be žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą paliko galioti. Iš priimto teismo sprendimo matyti, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ginčo tvorą laikė savavališku statiniu, nes šio statinio statyboms nebuvo gautas statybos leidimas bei žemės sklypo bendrasavininkių sutikimai dėl tvoros statybos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kuriais nurodoma, jog ginčo tvora pastatyta nesant apelianto neteisėtiems veiksmams.

10.       Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nustatė, jog apelianto argumentai dėl galimybės sudaryti nagrinėjamoje byloje taikos sutartį yra deklaratyvūs. Apeliantas su šiais teismo argumentais nesutinka. Apeliantas ne kartą byloje yra nurodęs, jog siekia taikiai išspręsti susidariusią situaciją, jog pastatyta tvora reikalinga siekiant sustabdyti pavasarinius polydžius, tačiau jokių konkrečių veiksmų dėl taikaus ginčo išsprendimo nesiėmė. Nei į nagrinėjamą bylą, nei pačiam išieškotojui tiesiogiai apeliantas nėra pateikęs taikos sutarties projekto, ar ginčo sklypo savininkų sutikimų tvoros statybai. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įvertindamas tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apeliantas tik deklaratyviai nurodo siekį byloje sudaryti taikos sutartį, tačiau jokių konkrečių veiksmų nesiėmė.

11.       Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skiriama bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. prašymą, bylos Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės R. A. prašymą, bylos Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-437/2013). Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas neginčija paskirtos baudos dydžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui baudą atsižvelgė į tai, kad apeliantas nors ir ne veiksmingai, tačiau siekia išspręsti susidariusią situaciją, yra pensininkas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pritaikytas baudos dydis yra tinkamas ir proporcingas teismo sprendimo neįvykdymo laikotarpiui.

12.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė įstatymo normas, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r ė:

        atskirąjį skundą atmesti.        

        Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21  d. nutartį nepakeistą.

        Teisėjas                                                     Vytautas Zelianka