Civilinė byla Nr. e2A-490-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13604-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archyvavimo sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archyvavimo sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Chemsys“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Archyvavimo sprendimai“ (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Chemsys“ (toliau – ir atsakovė) 895,79 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike nurodo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. ieškovė su bankrutavusia uždarąja akcine bendrove (toliau – B UAB) „Apskaitos etika“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią B UAB „Apskaitos etika“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į savo skolininkės UAB „Chemsys“ (buvusi UAB „Cheminių medžiagų saugojimo sistemos“) 895,79 Eur skolą. B UAB „Apskaitos etika“ iki 2012 m. sausio 31 d. teikė atsakovei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. 2012 m. vasario 14 d. tarp šių šalių buvo sudarytas susitarimas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 58 nutraukimo. Iškėlus B UAB „Apskaitos etika“ bankroto bylą, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo K. S. kreipėsi į atsakovę dėl įsiskolinimo likvidavimo, tačiau 2013 m. vasario 18 d. raštu atsakovė nesutiko sumokėti 895,79Eur skolą, kadangi jos netenkino B UAB „Apskaitos etika“ suteiktos paslaugos. Šiuo pagrindu vienašališkai sumažino įsiskolinimo dydį iki 290 Eur (1 000 Lt). Teigia, kad atsakovė nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui nėra pareiškusi pagrįstų pretenzijų dėl gautų paslaugų kokybės, PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, dalį sumos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo, geranoriškai savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovės nuomone, nors atsakovė atsiliepime į ieškinį lyg ir ginčija jai išrašytų sąskaitų teisėtumą, tačiau tuo pačiu sutinka apmokėti pusę sumos pagal išrašytas sąskaitas. Pasak ieškovės, tai parodo atsakovės nesąžiningumą.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike nurodo, kad UAB ,,Apskaitos etika“ iki 2011 metų IV ketvirčio tvarkė jos buhalterinę apskaitą, tačiau, prieš paskelbiant bankrotą, UAB ,,Apskaitos etika“ pradėjo aplaidžiai tvarkyti atsakovės buhalteriją, ko pasėkoje 2011 metų IV ketvirtį atsakovė atsisakė UAB ,,Apskaitos etika“ paslaugų. Teigia, kad iki pat 2012 metų pabaigos (daugiau kaip 10 mėnesių) naujai priimta buhalterė tvarkė apleistą buhalteriją, tai kainavo daugiau kaip 2 000 Eur, apie tai buvo susirašinėjama su UAB ,,Apskaitos etika“ direktore. Akcentuoja, jog susitarime dėl sutarties nutraukimo, kad UAB ,,Chemsys“ neturi priekaištų UAB ,,Apskaitos etika“, yra suklastotas direktoriaus parašas, kadangi direktorius tokio dokumento nepasirašinėjo. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės nepateiktas šio dokumento originalas. Pažymi ir tai, kad ieškovė pateikia UAB ,,Apskaitos etika“ sąskaitas apmokėjimui, kuriose paslaugos už 2011 metų lapkričio mėnesį išrašytos du kartus: 2011 m. lapkričio 30 d. ir 2011 m. gruodžio 30 d. Be to, sąskaitose, pagal kurias ieškovė nori gauti apmokėjimą, nėra atsakovės parašų. Teigia, kad visos sąskaitos už atliktas paslaugas buvo apmokėtos, nėra jokių suderinimo aktų ar kitų dokumentų, kuriuose atsispindėtų atsakovės skola. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad UAB ,,Apskaitos etika“ ir po bankroto paskelbimo bendradarbiavo su atsakovės buhaltere, sutinka su 50 proc. skola, t. y. 448 Eur. Pažymi, kad sumokėti pusę skolos anksčiau prašė ne atsakovė, o ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 510,71 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 114 Eur išlaidas už advokato pagalbą.

5.       Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių B UAB „Apskaitos etika“ perleista ieškovei reikalavimo teisė į skolininkės (atsakovės) UAB „Chemsys“ (buvusi UAB „Cheminių medžiagų saugojimo sistemos“) 895,79 Eur skolą, negalėjo būti perleista ar pažeistų atsakovės interesus.

6.       Konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai B UAB „Apskaitos etika“ išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras (2011 m. lapkričio 30 d. AE Nr. 0002749, 2011 m. gruodžio 30 d. AE Nr. 0002773, 2012 m. sausio 31 d. AE Nr. 0002799) už buhalterinės apskaitos paslaugas, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. vasario 1 d.  

7.       Nustatė, kad klausimą dėl B UAB „Apskaitos etika“ teiktų paslaugų kokybės atsakovė iškėlė tik bankroto administratoriui pareikalavus sumokėti skolą, tačiau bankroto byloje nekėlė reikalavimų dėl nekokybiškų paslaugų ir patirtų nuostolių atlyginimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atmetė atsakovės argumentus dėl teisės neatsiskaityti už nekokybiškai suteiktas paslaugas. Teismas taipogi atmetė atsakovės argumentą, kad ji ginčo sąskaitų nėra gavusi ir nėra suteikusi sutikimo jas gauti.

8.       Sprendė, kad sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, todėl atsakovė privalo atsiskaityti pagal BUAB „Apskaitos etika“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

9.       Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002749 išrašyta 1 331 Lt sumai už 2011 m. lapkričio mėn. buhalterinės apskaitos paslaugas, o 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002773 išrašyta 1 331 Lt sumai taip pat už 2011 m. lapkričio mėn. buhalterinės apskaitos paslaugas. Vertino, kad B UAB „Apskaitos etika“ už 2011 m. lapkričio mėn. buhalterinės apskaitos paslaugas išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras tai pačiai sumai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už suteiktas paslaugas negali būti reikalaujama apmokėti du kartus, vertino, kad ginčo laikotarpio paslaugų kaina buvo 2 541 Lt (1331 Lt+1210 Lt), t. y. 735,93 Eur. Taipogi, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovė pripažino, jog pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė yra sumokėjusi dalį skolos (225,21 Eur), sprendė, kad likusi skolos dalis yra 510,71 Eur, todėl šią skolą priteisė ieškovei.

10.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas.

11.       Bylinėjimosi išlaidas teismas šalims paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės 895,79 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sumažino priteistos skolos dydį, nes B UAB „Apskaitos etika“ už 2011 m. lapkričio mėn. išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras tai pačiai sumai. Apeliantės teigimu, teismas sumažino priteistos skolos dydį vadovaudamasis akivaizdžia rašymo klaida PVM sąskaitoje faktūroje. Tai, kad nebuvo ir negalėjo būti išrašoma PVM sąskaita faktūra už tą patį laikotarpį rodo PVM sąskaitų faktūrų skirtingos išrašymo datos bei jų numeriai, taip pat jų išrašymo nuoseklumas. Be to, PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002773 kaip apskaitos dokumentas, turi jai privalomus rekvizitus. Teigia, kad pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė, tuo tarpu atsakovė nesivadovavo aplinkybe, kad PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002773 išrašyta fiktyviai, o įrodinėjo, kad gavo nekokybiškas paslaugas. Taigi, šiuo atveju nebuvo pagrindo sumažinti apeliantės reikalavimą vien todėl, kad per klaidą PVM sąskaitoje faktūroje AE Nr. 0002773 pakartotinai įrašytas tas pats paslaugos periodas kaip ankstesnėje PVM sąskaitoje faktūroje.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Teigia, kad ji nuo pat ieškinio pateikimo pradžios laikėsi pozicijos, kad pateiktos sąskaitos faktūros yra fiktyvios, jos neturi parašų, todėl yra negaliojančios, taip pat, kad buvo suklastotas direktoriaus T. J. parašas ant susitarimo dėl buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 58 nutraukimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

14.       Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė šiuos įrodymus – 2019 m. vasario 20 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu kopiją; PVM sąskaitos faktūros Serija AE Nr. 0002773 kopiją; PVM sąskaitos faktūros Serija AE Nr. 0002749 kopiją; PVM sąskaitos faktūros Serija AE Nr. 0002799 kopiją; 2012 m. vasario 14 d. susitarimo dėl buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 58 nutraukimo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas papildomai šių įrodymų į bylą nepriima, kadangi šie dokumentai jau yra byloje.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad tarp bankrutavusios UAB „Apskaitos etika“ ir atsakovės buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, kuri nutraukta 2012 m. vasario 14 d. Iškėlus UAB „Apskaitos etika“ bankroto bylą, paskirtas bankroto administratorius kreipėsi į atsakovę dėl 895,79 Eur įsiskolinimo likvidavimo, tačiau atsakovė 2013 m. vasario 18 d. raštu atsakė, kad mokėti skolą nesutinka, kadangi jos netenkino UAB „Apskaitos etika“ suteiktos paslaugos, todėl vienašališkai mažina įsiskolinimo dydį iki 1 000 Lt (290 Eur). Į bylą pateikta 2017 m. lapkričio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis patvirtina, kad B UAB „Apskaitos etika“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininkės (atsakovės) UAB „Chemsys“ (buvusi UAB „Cheminių medžiagų saugojimo sistemos“) 895,79 Eur skolą. Ieškovė reikalavimą grindžia trimis PVM sąskaitomis faktūromis: 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija AE Nr. 0002773 (išrašyta už buhalterinės apskaitos paslaugas už 2011 m. lapkričio mėnesį, suma 1 331 Lt), 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija AE Nr. 0002749 (išrašyta už buhalterinės apskaitos paslaugas už 2011 m. lapkričio mėnesį, suma 1 331 Lt), 2012 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija AE Nr. 0002799 (išrašyta už buhalterinės apskaitos paslaugas už 2012 m. sausio mėnesį, suma 1 210 Lt). 

19.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas jos prašomos priteisti skolos dydį nuo 895,79 Eur iki 510,71 Eur. Tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros – 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002749 ir 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002773 yra išrašytos už lapkričio mėnesį suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, t. y. už 2011 m. lapkričio mėn. buhalterinės apskaitos paslaugas buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros tai pačiai sumai. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už suteiktas paslaugas negali būti reikalaujama apmokėti du kartus, vertino, kad ginčo laikotarpio paslaugų kaina buvo 2 541 Lt (1 331 Lt +1 210 Lt), t. y. 735,93 Eur. Taip pat, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovė pripažino, jog pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė yra sumokėjusi dalį skolos (225,21 Eur), sprendė, kad likusi skolos dalis yra 510,71 Eur.

20.       Apeliantė su pirmosios instancijos teismu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdama, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo sumažinti apeliantės reikalavimą vien todėl, kad per klaidą PVM sąskaitoje faktūroje AE Nr. 0002773 pakartotinai įrašytas tas pats paslaugos periodas kaip ankstesnėje PVM sąskaitoje faktūroje. Anot apeliantės, tai, kad nebuvo ir negalėjo būti išrašoma PVM sąskaita faktūra už tą patį laikotarpį rodo PVM sąskaitų faktūrų skirtingos išrašymo datos bei jų numeriai, taip pat jų išrašymo nuoseklumas, t.y. sąskaita už einamąjį mėnesį išrašoma to mėnesio pabaigoje. PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002773 kaip apskaitos dokumentas, turi jai privalomus rekvizitus. 

21.       Taigi, apeliacinėje instancijoje bus nagrinėjamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad už lapkričio mėnesį suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros tai pačiai sumai (2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002749 ir 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002773), ar, kaip teigia apeliantė, PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0002773 buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. To paties įstatymo 80 straipsnio 1 dalis nustato PVM sąskaitos faktūros privalomus rekvizitus.

23.       Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 06 13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas per formaliai vertino ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ko pasėkoje nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti skolos sumą. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl tokių argumentų: nors 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje AE Nr. 0002773 yra įrašytas tas pats paslaugos periodas kaip ankstesnėje PVM sąskaitoje faktūroje (2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002749) ir ta pati suma, tačiau šių PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai nesutampa – skiriasi PVM sąskaitų faktūrų serijų numeriai, PVM sąskaitų faktūrų išrašymo data ir po data esantis numeris. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje AE Nr. 0002773 nurodant laikotarpį, už kurį buvo suteiktos buhalterinės apskaitos paslaugos, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, o ne reikalaujama už lapkričio mėnesį suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas sumokėti du kartus.  

25.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sutinka su apeliante, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo sumažinti apeliantės reikalavimą vien todėl, kad per klaidą PVM sąskaitoje faktūroje AE Nr. 0002773 buvo pakartotinai įrašytas tas pats paslaugos periodas kaip ankstesnėje PVM sąskaitoje faktūroje (2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra AE Nr. 0002749). Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir iš atsakovės ieškovei priteistą sumą padidinti iki 895,79 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

27.       Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 20 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.

28.       Apeliacinėje instancijoje ieškovė patyrė 15 Eur išlaidas, sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kitų įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

              pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą, ieškinį patenkinti pilnai. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

            „Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Archyvavimo sprendimai“, juridinio asmens kodas 301621543, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Chemsys“, juridinio asmens kodas 300622172, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 895,79 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 79 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį ir 200 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaidas už advokato pagalbą“.

             Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Archyvavimo sprendimai“ (juridinio asmens kodas 301621543) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Chemsys“ (juridinio asmens kodas 300622172) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                        Rūta Palubinskaitė