Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-28][nuasmeninta nutartis byloje][e2-181-241-2021].docx
Bylos nr.: e2-181-241/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „GetJet Airlines“ 302619285 atsakovas
"Novaturas" 135567698 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Laikinosios apsaugos priemonės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?

Civilinė byla Nr. e2-181-241/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01410-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Novaturas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-4271-614/2020 (naujas bylos Nr. e2-1297-614/2021) pagal ieškovės akcinės bendrovės „Novaturas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GetJet Airlines“ dėl atleidimo nuo sutartinės civilinės atsakomybės bei sutarties pakeitimo ar nutraukimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė AB „Novaturas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:

1.1.                      pripažinti, kad ieškovė AB „Novaturas“ 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutartimi Nr. 2018-1203/1 prisiimtų įsipareigojimų atsakovei UAB „GetJet Airlines“ pagal Minimalią Programą laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. spalio 31 d. visa apimtimi neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių;

1.2.                      atleisti ieškovę AB „Novaturas“ nuo sutartinės civilinės atsakomybės prieš atsakovę UAB „GetJet Airlines“ dėl laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. spalio 31 d. vykdytos 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutarties Nr. 2018-1203/1, įskaitant, bet neapsiribojant atleidimu nuo 3 039 925 Eur netesybų (baudos) mokėjimo pagal sutarties 4.5 punktą už neįvykdytas 2 025 val. 17 min. bloko valandas;

1.3.                      nuo 2020 m. lapkričio 1 d. pakeisti 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutarties Nr. 2018-1203/1 sąlygas tokiu būdu:

1.3.1.                      pakeisti sutarties 2.1 punktą ir jį išdėstyti taip: „Vežėjas įsipareigoja už užmokestį orlaiviu, kurio tipas, techninės vežimo sąlygos ir charakteristikos, nurodyti šios sutarties prieduose arba šioje sutartyje, savo įgula (arba pagal šios sutarties sąlygas pasitelkęs trečiuosius asmenis), atlikti užsakovo užsakytus nereguliaraus oro susisiekimo skrydžius, kurių rotacijų skaičius, vykdymo maršrutai, datos bei laikai nurodyti šios sutarties prieduose A (toliau vadinama – „užsakomaisiais skrydžiais“), o užsakovas įsipareigoja už šioje sutartyje ir jos prieduose A nurodytus užsakomuosius skrydžius sumokėti atitinkamuose šios sutarties prieduose B bei C nurodytas užsakomųjų skrydžių kainas ir įvykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus šioje sutartyje. Kiekviename sutarties priede A šalys įtvirtina savo susitarimą dėl konkrečių užsakovo užsakomųjų skrydžių, atliekamų pagal šią sutartį, vykdymo maršrutų, datų, laikų, pagal sutarties priede B numatytas kainas ir kitas komercines sąlygas bei sutarties priede C nurodytą atsiskaitymo tvarką. Nuo tos dienos, kai atitinkamus priedus A pasirašo abi sutarties šalys, tokie priedai A tampa neatskiriama sutarties dalimi ir šiems užsakomiesiems skrydžiams taikomos priede B ir priede C nurodytos komercinės sąlygos bei atsiskaitymo tvarka, nebent šalys raštu susitartų kitaip. Kiekvieno pasirašyto priedo A galiojimas pasibaigia vežėjui įvykdžius tokiame atitinkamame priede A nurodytus skrydžius ir užsakovui už juos tinkamai atsiskaičius, nebent tokių priedų galiojimas baigiasi anksčiau nutraukus sutartį pagal šios sutarties sąlygas. Sutarties priedų A skaičius yra neribotas. Kiekvienas sutarties šalių sudarytas priedas A yra numeruojamas eilės tvarka, pradedant nuo sutarties priedo A-1. Priedas B sudaromas kiekvieniems kalendoriniams termino metams, yra numeruojamas eilės tvarka, pradedant nuo sutarties priedo B-1. Šalys taip pat aiškiai susitaria, kad užsakomųjų skrydžių programa kiekvieną sezoną turi būti pritaikyta optimaliam orlaivio talpos panaudojimui ir kad nebus viršyta 3 000 bloko valandų vienam orlaiviui per kalendorinius metus (t. y. 1 000 bloko valandų žiemos sezonu vienam orlaiviui bei 2 000 bloko valandų vasaros sezonu vienam orlaiviui)“;

1.3.2.                      pakeisti sutarties 1.3 punktą ir jį išdėstyti taip: „sutarties šalys patvirtina, kad vežėjas sudaro šią sutartį, atsižvelgdamas į tai, kad užsakovas įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus, numatytus sutartyje ir jos prieduose, viso termino laikotarpiu ir ši sutartis gali būti nutraukta iki sueinant terminui tik joje numatytais pagrindais. Šioje sutartyje sąvoka „bloko valanda“ reiškia laiko tarpą valandomis, skaičiuojamą nuo to momento, kai orlaivis, vykdydamas užsakomąjį skrydį, pradeda judėti iš stovėjimo vietos pakilti iki sustojimo jam paskirtoje stovėjimo vietoje ir visų variklių arba oro sraigtų išjungimo, įrašytas skrydžio ataskaitoje (Journey Log) pagal šią sutartį“;

1.3.3.                      įterpti naują sutarties 2.5.7 punktą ir jį išdėstyti taip: „perleisti užsakovui visas subsidijas (skatinimo priemones), kuriomis yra siekiama skatinti atvykstamąjį turizmą į atitinkamą valstybę, ir kurias vežėjas gaus dėl keleivių vežimo pagal šią sutartį vykdomais užsakomaisiais skrydžiais. Pinigine forma išmokamos subsidijos (skatinimo priemonės) bus pervedamos užsakovui ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo jų gavimo. Jei subsidija (skatinimo priemonė) bus paskirta kita forma nei pinigine išmoka, vežėjas įsipareigoja gautos naudos pinigine verte retrospektyviai sumažinti faktiškai įvykdyto atitinkamo skrydžio B priede numatytą bazinę skrydžio kainą, dėl kurio įvykdymo vežėjui buvo paskirta subsidija (skatinimo priemonė)“;

1.3.4.                      panaikinti sutarties 4.1, 4.2.1, 4.5, 9.4 punktus;

1.3.5.                      panaikinti sutarties 4.3 punkto dalį, numatančią: „taigi šalys susitaria, kad minimalus neatšaukiamas bloko valandų skaičius per kalendorinius metus pagal šią sutartį, kurias užsakovas besąlygiškai įsipareigoja įvykdyti termino laikotarpiu kiekvieną žiemos ir vasaros sezoną yra Minimali Programa, nurodyta šios sutarties 1.3 punkte bei jos priede B, o garantuota vidutinė užsakomojo skrydžio trukmė bus ne trumpesnė nei 3,10 (trys ir dešimt šimtųjų) bloko valandos. Šalys susitaria, kad užsakovo įsipareigojimai, nurodyti sutarties 4.3 punkte yra esminiai“ ir sutarties 4.3 punktą išdėstyti taip: „užsakovas turi teisę be jokių neigiamų pasekmių sau (nemokėdamas jokių kompensacijų vežėjui ir kt.) atšaukti užsakomuosius skrydžius (rotacijas) su sąlygomis, kad: (i) apie tokį atšaukimą (atsisakymą) raštiškas pranešimas kartu su keleivių sąrašu bei keleivių kontaktiniais duomenimis vežėjui pateikiamas ne vėliau kaip prieš 16 (šešiolika) kalendorinių dienų iki konkretaus atitinkamame priede A numatyto, užsakomojo skrydžio, kurio atsisakoma (atšaukiama), vykdymo datos; ir (ii) tokiu atsisakymu (atšaukimu) nepažeidžiami šiame punkte bei sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nustatyti užsakovo įsipareigojimai. Vežėjui nevykdant tokio atsisakyto (atšaukto) užsakomo skrydžio jokia atsakomybė vežėjui prieš užsakovą, keleivius ar kitus asmenims nekyla“;

1.3.6.                      sutarties B priede panaikinti punktą, numatantį „bauda už neįvykdytą kiekvieną Minimalią garantuotą bloko valandą 1 500,00 Eur;

1.3.7.                      pakeisti sutarties B priede esantį punktą, numatantį „Depozitas 500 000,00 Eur“  ir jį išdėstyti „Depozitas 100 000 Eur“;

1.4.                      tuo atveju, jei būtų nuspręsta 1.1 ir 1.2 punktuose pateiktų reikalavimų netenkinti, pakeisti 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutarties Nr. 2018-1203/1 sąlygas taip, kaip išdėstyta 1.3 punkte ir šiuos pakeitimus taikyti nuo 2020 m. vasario 29 d.;

1.5.                      tuo atveju, jei būtų nuspręsta atmesti 1.3 punkte pateiktą reikalavimą pakeisti 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutarties Nr. 2018-1203/1 sąlygas, nuo 2021 m. sausio 1 d. nutraukti 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutartį Nr. 2018-1203/1.

2.       Pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutarties Nr. 2018-1203/1 4.5 punkte numatytos ieškovės AB „Novaturas“ prievolės mokėti atsakovei „UAB „GetJet Airlines“ baudą už kiekvieną neįvykdytą bloko valandą vykdymą, įskaitant, bet neapsiribojant, laikinu draudimu atsakovei „UAB „GetJet Airlines“ imtis priverstinio baudos, apskaičiuotos taikant sutarties 4.5 punktą, išieškojimo veiksmų, iki šio ieškinio pagrindu pradėtoje civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

3.       Ieškovė nurodė, kad nesustabdžius jos pareigos mokėti baudą už neįvykdytas prievoles, nuo kurių vykdymo ieškovė šiuo ieškiniu prašo būti atleista, ir kurių vykdymą ateityje ieškovė prašo pakeisti, atsakovė gali būti finansiškai nepajėgi sugrąžinti ieškovei pastarosios sumokėtas baudas, piniginių lėšų forma. Patenkinus šį ieškinį, ieškovė būtų atleista nuo civilinės atsakomybės už dalies prievolių pagal sutartį neįvykdymą ir ieškovei nekiltų sutarties 4.5 punkte ir sutarties B prieduose numatyta pareiga mokėti 1 500 Eur baudą už kiekvieną neįvykdytą bloko valandą. Analogiškos teisinės pasekmės kiltų ir pakeitus sutarties sąlygas bei teismui sumažinus ieškovei tenkančią pareigą užsakyti iš atsakovės 4 500 bloko valandų per metus – ieškovė taptų pajėgi tinkamai įvykdyti pakeistus (sumažintus) sutartinius įsipareigojimus, nepažeistų sutarties ir dėl to jai nekiltų pareiga mokėti atitinkamo dydžio baudas.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė buvo išrašiusi keturias sąskaitas faktūras, kurių pagrindu ieškovės prašė sumokėti net 3 628 925 Eur siekiančias baudas. Vėliau šį savo reikalavimą atsakovė atnaujino, nurodydama, kad atsisako dviejų sąskaitų, ir pareikalavo apmokėti likusias dvi sąskaitas bendrai 3 037 925 Eur sumai. Nesustabdžius šios prievolės vykdymo, šias sąskaitas apmokėjus, bet ieškinį patenkinus, atsakovė turėtų iš ieškovės nepagrįstai gautas pinigines lėšas grąžinti ir sumokėti ieškovei 3 037 925 Eur sumą. Toks atgręžtinis prievolių vykdymas atsakovei gali būti finansiškai sudėtingas. Ieškovė pagal sutarties 3.2 punktą ir sutarties B-3 priedą atsakovei yra sumokėjusi 500 000 Eur dydžio užstatą. 2020 m. spalio 29 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti įrodymą, kad atsakovė turi ir saugo ieškovei priklausančius pinigus. Į tai atsakovė atsakė, kad 2020 m. spalio 28 d. lėšų likutis atsakovės sąskaitoje buvo ne mažesnis nei 500 000 Eur. Kadangi atsakovė privalo ieškovės pinigines lėšas laikyti atskirai nuo nuosavų lėšų ir jas naudoti tik sutartyje numatyta tvarka, ieškovė 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą ištaisyti sutarties pažeidimą ir depozitą pervesti į specialią, patikėjimo pagrindais tvarkomą, o ne asmeninę atsakovės banko sąskaitą. 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimu atsakovė nurodė, kad panaudojo visą depozitą daliai sąskaitos apmokėti, kurios kaip visiškai nepagrįstos ieškovė nepriėmė ir grąžino atsakovei.

5.       Ieškovė teigė, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tam, kad tarp šalių ginčo laikotarpiu būtų išlaikytas status quo (padėtis, kuri yra) dėl prievolių, dėl kurių vykdymo yra kilęs ginčas, atsakovė vėliau gali nebeturėti finansinių išteklių ieškovei grąžinti pastarosios sumokėtas sumas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesukels didelių suvaržymų atsakovei, o tiesiog išlaikys tarp šalių esančią padėtį tol, kol vyksta ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų apimties. Atsakovės veiksmai atgaline data išrašant sąskaitas, įskaitant sąskaitas baudoms už prievolių neįvykdymą, kuomet prievolių vykdymo terminas yra nesuėjęs, yra nesąžiningi ir sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės nuomone, faktiškai atlikti veiksmai, kuriais atsakovė siekia nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita, demonstruoja tikėtiną atsakovės nesąžiningumą.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovės AB „Novaturas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad pateiktame ieškinyje ieškovė aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Todėl pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl pirmoji laikinųjų apaugos priemonių taikymo sąlygą – prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio pagrįstumas, laikoma nustatyta.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai yra dėl pripažinimo. Pagal pareikštus ieškinius dėl pripažinimo ir dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Dėl šios priežasties ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal ieškinyje išdėstytus reikalavimus neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Nustačius, jog šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais ir neužtikrintų būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo, nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Teismas sprendė, kad ieškovė įrodymais nepagrindė ir realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė siektų slėpti savo turtą, kitaip nesąžiningai elgtųsi su savo turtu ar kontrahentais, dėl to, teismui patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, negalėtų sugrąžinti iš ieškovės gautų lėšų.

10.       Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl sąskaitų išrašymo, depozito panaudojimo neatitinka nesąžiningumo kriterijaus pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmę.

 

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Ieškovė AB „Novaturas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atskirojo skundo pagrindu pradėtos civilinės bylos medžiagą pripažinti nevieša ir bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose; nustatyti konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su civilinės bylos medžiaga, dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, gauti teismo sprendimo ar nutarties kopiją;         neskelbti viešai duomenų apie civilinės bylos (dokumentų) gavimo teisme faktą ir datą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik užtikrinti priverstinį išieškojimą būsimo teismo sprendimo pagrindu, bet ir išsaugoti tarp šalių susiklosčiusią situaciją nepakitusia bylos nagrinėjimo metu. Taigi teismas suabsoliutino vieną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą – išieškojimo užtikrinimą ir ignoravo siekį tarp šalių išlaikyti nepakitusią situaciją ginčo laikotarpiu.

11.2.                      Ieškiniu pareikštais reikalavimais ieškovė, be kita ko, siekia būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Iki ieškinio pareiškimo atsakovė ieškovei buvo priskaičiavusi netesybų 3 039 925 Eur sumai ir net 500 000 Eur iš šios sumos atsakovė jau yra įskaičiusi. Nėra jokių abejonių, kad ieškovei atstačius depozitą (su kurio įskaitymu ieškovė kategoriškai nesutinka), atsakovė naujai pervestą pinigų sumą taip pat bandytų neteisėtai įskaityti. Būtent šių veiksmų laikino sulaikymo, iki kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, ieškovė ir siekė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11.3.                      Atsakovė atsisako atstatyti ir į depozitinę sąskaitą pervesti nepagrįstai įskaitytus 500 000 Eur.        Iš šių aplinkybių yra aišku, kad jei jau dabar būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, kuriuo ji būtų atleista nuo civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu, toks sprendimas būtų priverstinai vykdytinas, nes atsakovė būtų priversta ieškovei grąžinti nepagrįstai įskaitytus 500 000 Eur.

11.4.                      Priėmus ieškovei palankų sprendimą, ieškovė būtų atleista nuo netesybų mokėjimo likusiai sumai (2 539 925 Eur ). Taigi pareikštu ieškiniu ieškovė siekia išvengti nepagrįstos turtinės prievolės vykdymo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius sutarties 4.5 punkto vykdymo, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ir netgi apskritai nesukelti ieškovei siekiamo efekto, jei atsakovė bylos nagrinėjimo metu įskaitys ir (ar) kaip nors kitaip iš ieškovės reikalaus nepagrįstai apskaičiuotų netesybų sumokėjimo.

11.5.                      Byloje yra pateikti konkretūs duomenys apie atsakovės nesąžiningą elgesį su kontrahente – ieškove. Atsakovė, pažeisdama elementarius sąžiningumo standartus, sutarties ir įstatymo nuostatas, siekė įskaityti 500 000 Eur ieškovei priklausančių pas atsakovę esančių piniginių lėšų į reikalavimą, kurio ji negalėjo pareikšti tuo metu, kai pareiškė, ir kurio įvykdymo terminas nebuvo suėjęs.         Pirmosios instancijos teismas taikė nepagrįstai siaurą nesąžiningo elgesio standartą, kadangi nesąžiningi veiksmai yra ne tik veiksmai, kuriais yra siekiama paslėpti, iššvaistyti, perleisti nuosavą turtą, bet ir kitokie veiksmai.

11.6.                      Šiuo atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – laikinas prievolės mokėti netesybas sustabdymas – atsakovei sukeltu itin mažus, net nereikšmingus teisinius suvaržymus, kadangi atsakovės valdomam turtui nebūtų taikomi jokie apsunkinimai ar apribojimai, tai neturėtų jokios įtakos atsakovės veiklai, ji niekaip nebūtų suvaržyta.

11.7.                      Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo atskirojo skundo pagrindu pradėtą civilinę bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose ir bylos medžiagą pripažinti nevieša analogiškais argumentais, kuriais yra grindžiamas ir prašymas, pateiktas pirmosios instancijos teismui dėl bylos pripažinimo nevieša.

12.       Atsakovė UAB „GetJet Airlines“ prašo ieškovės AB „Novaturas“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškovės atskirasis skundas yra grindžiamas tokiomis faktinių aplinkybių egzistavimo prielaidomis, kurios akivaizdžiai nebegali būti laikomos pagrįstomis atskirojo skundo pateikimo dieną. AB „Novaturas“ pateikė atsakovei 2020 m. lapkričio 27 d. pranešimą Nr. 2020-5-136 dėl 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutarties Nr. 2018-1203/1 nutraukimo, kuriuo ieškovė pranešė atsakovei, jog nutraukia sutartį dėl atsakovės neva padarytų esminių sutarties pažeidimų.

12.2.                      Taigi tarp šalių atskirojo skundo nagrinėjimo metu galiojanti status quo, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pareikš reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ar nepareikš, išliks nepakitusi iki pat galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo momento, net ir netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sutarties šalys neturės jokių santykių, neatliks viena kitai jokių mokėjimų pagal sutartį ir ši padėtis tęsis iki pat to momento, kuomet civilinėje byloje įsiteisės sprendimas, kuriuo ir bus įvertinta, ar ieškovės argumentai dėl to, kad jis nebeturi piniginių prievolių atsakovei, yra pagrįsti.

12.3.                      Ginčo šalių status quo išlaikymas negali būti vertinamas kaip savitikslis kiekviename civiliniame procese pasitelktinas instrumentas, juo turi būti siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo pagal konkrečius ieškovo reikalavimus įvykdymą, ieškovui pagrindus egzistuojant sprendimo įvykdymą paneigiančią grėsmę, t. y. ieškovui pagrindus antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos egzistavimą. Po to, kai ieškovė nutraukė sutartį, viso proceso metu iki pat sprendimo jame įsiteisėjimo neegzistuoja ne tik paties sprendimo neįvykdymo rizika, tačiau neegzistuoja ir šalių status quo pokyčio rizika.

12.4.                      Teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą dėl pripažinimo, ji būtų atleista nuo civilinės atsakomybės, o teismo sprendime dėl šio reikalavimo nebūtų atsakovei privalomų įpareigojimų ieškovės atžvilgiu, priešingai negu nurodo ieškovė. Be to, tarp šalių kilęs ginčas dėl 500 000 Eur depozito panaudojimo nėra šios civilinės bylos ginčo dalykas. Todėl ieškovės deklaruojamas siekis šią pinigų sumą susigrąžinti iš ieškovės net negali būti siejamas su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

12.5.                      Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia neteisėtai ir nepagrįstai išspręsti šalių ginčą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tokiu atveju būtų įsiterpta į materialiuosius šalių teisinius santykius bei sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų pagal sandorį vykdymą.

12.6.                      Ieškovė painioja sutarties šalies nesąžiningumą ir atsakovo nesąžiningumą pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmę. Nesąžiningumo turinys šiais atvejais yra skirtingas ir vertinamas skirtingais civilinės bylos proceso etapais. Ieškovė nepagrįstai siekia plečiamai aiškinti atsakovės nesąžiningumą pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmę, gretindama šį institutą su sutartiniu šalies nesąžiningumu, kuriuo nepagrįstai kaltina atsakovę.

 

 

            Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo

14.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

15.       Pažymėtina, kad ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, kaip nurodė ir pati ieškovė, yra pateikti į pirmosios instancijos teismo iš esmės nagrinėjamą civilinę bylą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuos įrodymus laikyti naujais ir spręsti klausimą dėl jų priėmimo. Be to, ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo principo, t. y. įrodymų turinio loginio ryšio su konkrečiu byloje įrodinėjamu dalyku. Kaip matyti, ieškovė pateiktais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, raštais) grindžia atskirojo skundo argumentus ir aplinkybes, kurie išimtinai susiję su reiškiamo ieškinio pagrįstumu, nepaisydama to, kad tokio pobūdžio aplinkybės ir įrodymai negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (ne)pagrįstumo.

Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

16.       Ieškovė prašo atskirojo skundo pagrindu pradėtos civilinės bylos medžiagą pripažinti nevieša ir bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose; nustatyti konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su civilinės bylos medžiaga, dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, gauti teismo sprendimo ar nutarties kopiją;         neskelbti viešai duomenų apie civilinės bylos (dokumentų) gavimo teisme faktą ir datą.

17.       Ieškovė savo prašymą grindžia nuoroda į analogišką prašymą, kuris yra pateiktas pirmosios instancijos teismui ir kuriame išdėstyti argumentai dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša.

18.       CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė motyvuota teismo nutartimi skirti uždarą teismo posėdį žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.

19.       CPK 101 straipsnis nustato komercinių paslapčių apsaugos ypatumus. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę: 1) susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas); 2) dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais; 3) gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją).

20.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas aplinkybes, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).

21.       Pažymėtina, kad bylos medžiagos pripažinimo nevieša klausimas pirmosios instancijos teismo šiuo metu nėra išspręstas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša pagrįstumą, kiek tai yra susiję su bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimu, nemato nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokį prašymą tenkinti. 

22.       Iš ieškovės prašymo matyti, kad jis grindžiamas aplinkybėmis, jog nagrinėjamoje byloje bus atskleista daug ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, taip pat bus nagrinėjami jautrūs sutartinių įsipareigojimų vykdymo aspektai. Ieškovė taip pat nurodo, kad ginčo byloje gali būti atskleisti vidiniai ieškovės verslo organizavimo ir veikimo principai bei dalykinių santykių metodika ir kita informacija, kuri atitinka įstatyme įtvirtintus komercinės paslapties požymius.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas bylos medžiagos pripažinimo nevieša būtinumas, nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas. Nurodytos aplinkybės išimtinai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Todėl šios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, kurie ieškovės teigimu sudaro jos konfidencialią informaciją, nebus (negali būti) vertinami apeliacinės instancijos teismo nagrinėjančio laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo klausimą. Tokiems duomenims nesant bylos dalyku, atitinkamai nesant ir bylos medžiaga, ieškovės prašymas pripažinti tokią medžiagą nevieša negali būti tenkinamas šią bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo. Esant šioms aplinkybėms nurodytoje bylos stadijoje negali būti tenkinami ir kiti išvestiniai ieškovės reikalavimai, susiję su bylos medžiagos pripažinimu nevieša.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

24.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

25.       Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinį esant preliminariai pagrįstu, t. y. konstatavo pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą ir pagal atskirojo skundo faktinius bei teisnius pagrindus ši teismo išvada nėra skundžiama, todėl apeliacinis teismas dėl jos nepasisako. 

26.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje yra pareikšti reikalavimai dėl pripažinimo (dėl ieškovės prievolių pagal 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutartį panaikinimo, esant force majeure aplinkybėms, šalių sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo), todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų prigimtį. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad byloje yra pareikštas ieškinys dėl pripažinimo, kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės.

27.       Pažymėtina, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės teismų praktikoje pripažįstamos kaip prevencinės, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

28.       Tačiau vien teorinė galimybė bylose, kuriose reiškiami ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinančias šalių faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą, negali lemti tokių laikinųjų apsaugos priemonių savaiminį taikymą. Kiekvienu atveju, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, turi būti įvertinamos ir konkrečioje byloje nustatomos aplinkybės, kurios pagrįstų tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Šiuo atveju byloje turi būti nustatomos aplinkybės, kad nepritaikius ieškovės AB „Novaturas“ prašomų laikinųjų apsaugos priemonių jos padėtis laikotarpiu iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo esmingai gali pasikeisti ir tai paneigtų galutinio teismo sprendimo dėl ginčo rezultatą arba sukeltų kitokius neigiamus padarinius, kurių netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė neturėtų galimybės išvengti.

29.       Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, iš UAB „GetJet Airlines“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1297-614/2021 esančių duomenų matyti, kad ieškovė AB „Novaturas“ 2020 m. lapkričio 27 d. pranešimu Nr. 2020-5-136 yra vienašališkai nutraukusi 2018 m. gruodžio 3 d. užsakomųjų skrydžių sutartį Nr. 2018-1203/1, kurios vykdymą laikinosiomis apsaugos priemonėmis šioje byloje prašoma stabdyti (stabdyti ginčo sutarties pagrindu ieškovei skaičiuojamas netesybas). Atitinkamai atsakovė UAB „GetJet Airlines“ civilinėje byloje Nr. e2-1297-614/2021 yra pareiškusi priešieškinį dėl ieškovės vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

30.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016; 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-711-943/2018).

31.       Apeliacinės instancijos sprendžia, kad ieškovei pasinaudojus specialiuoju civilinių teisės gynimo būdu – savigyna, kuri pasireiškė vienašaliu ginčo sutarties nutraukimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnis), nagrinėjamu atveju nebeliko pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – stabdyti ginčo sutarties (jos dalies) vykdymą. Tas pačias prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisines pasekmes sukuria ieškovės atliktas vienašalis sutarties nutraukimas, kurio (ne)teisėtumas taip pat bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės.

32.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas neapgrįstu, todėl negali būti tenkinamas. Kiti atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai jos teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti ieškovės akcinės bendrovės „Novaturas“ prašymą pripažinti nevieša atskirojo skundo pagrindu pradėtos civilinės bylos Nr. e2-181-241/2021 medžiagą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Danutė Gasiūnienė


Paminėta tekste:
  • e2-238-614/2023
  • CPK
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 9 str. Teismo posėdžio viešumas
  • 3K-3-72-421/2017
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • e2-11-196/2018
  • e2-118-516/2017
  • 2-1728/2014
  • e2-1183-943/2016
  • 2-711-943/2018
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės