Civilinė byla Nr. 3K-3-114/2006
Procesinio sprendimo kategorija 27.3.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui UAB „Kaminera“, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas“, dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. Š. prašė pripažinti negaliojančiais: 1) UAB „Kaminera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2001 m. birželio 25 d. nutarimą, kuriuo nuspręsta pratęsti AB banko „Hansa-LTB“ suteiktos 600 000 JAV dolerių kredito linijos terminą vieneriems metams, įkeičiant UAB „Kaminera“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini); 2) UAB „Kaminera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2002 m. balandžio 19 d. nutarimą, kuriuo nutarta pratęsti AB banke „Hansa-LTB“ 600 000 JAV dolerių kredito liniją iki 2003 m. liepos 1 d., užtikrinant 600 000 JAV dolerių kredito linijos grąžinimą bei kitų įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį tinkamą įvykdymą; palikti galioti esamas prievolių pagal šią kredito linijos sutartį užtikrinimo sutartis; paimti iš AB banko „Hansa-LTB“ 700 000 JAV dolerių kredito liniją 12 mėnesių terminui ir, užtikrinant 700 000 JAV dolerių kredito linijos grąžinimą bei kitų įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį tinkamą įvykdymą, įkeisti AB bankui „Hansa-LTB“ butus (duomenys neskelbtini), taip pat esamas ir būsimas lėšas sąskaitoje, esančioje AB banke „Hansa-LTB“, bei kreiptis į banką BNP PARIBAS dėl garantijos suteikimo; 3) UAB „Kaminera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2002 m. liepos 12 d. nutarimą, kuriuo nutarta padidinti AB banko „Hansa-LTB“ pagal 1999 m. lapkričio 30 d. kredito linijos sutartį Nr. 510401-03/19 suteiktą 600 000 JAV dolerių kredito liniją iki 700 000 JAV dolerių sumos ir, užtikrinant 700 000 JAV dolerių kredito linijos grąžinimą bei kitų įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį tinkamą įvykdymą, įkeisti AB bankui „Hansabankas“ UAB „Kaminera“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad 2001 m. birželio 25 d., 2002 m. liepos 12 d. ir 2002 m. balandžio 19 d. susirinkimų protokoluose esanti informacija neatitinka tikrovės, nes juose nurodyta, kad susirinkime dalyvauja 100 proc. akcininkų, kurie visi balsuoja už priimamus nutarimus, tačiau iš tikrųjų ieškovui, turinčiam 10 proc. akcijų, apie šiuos susirinkimus nebuvo pranešta, jis juose nedalyvavo ir nebalsavo. Protokoluose esantis ieškovo parašas yra suklastotas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 2000 Lt atstovavimo išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo D. Š. apeliacinį skundą, 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė atsakovui iš ieškovo 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teismai nustatė, kad 2001 m. birželio 25 d., 2002 m. balandžio 19 d. ir 2002 m. liepos 12 d. visuotiniai akcininkų susirinkimai buvo sušaukti nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų nustatytos tvarkos, 2002 m. balandžio 19 d. ir 2001 m. birželio 25 d. bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose prie ieškovo pavardės pasirašė ne D. Š. Teismai konstatavo, kad atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, kuriuose įtvirtintos akcininkų neturtinės teisės dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti juose pagal akcijų suteikiamas teises. Kita vertus, teismai nurodė, kad susirinkimuose buvo ginčijamiems nutarimams priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, o ieškovas, turėdamas 10 proc. visų bendrovės akcijų, iš esmės negalėjo daryti įtakos sprendimų priėmimui. Be to, ieškovas pripažino, kad susirinkimo sušaukimo procedūros pažeidimas nesukėlė jam neigiamų pasekmių. Teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertino bylos aplinkybių visumą: padėtį bendrovėje, pačios bendrovės ir akcininkų interesų pusiausvyrą, trečiojo asmens (banko) interesą, tai, kad ginčijami susirinkimų nutarimai yra įvykdyti, ieškovo dalyvavimo įtaką sprendimų priėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai neturi būti pripažinti negaliojančiais dėl pažeidimų, nesukėlusių neigiamų teisinių padarinių nei akcininkų, nei viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002, 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1057/2003 ir kt.). Teismai, nustatę, kad ieškovo turtinės teisės nebuvo pažeistos, ir atsižvelgdami į tai, jog ieškovo ginčijamuose 2001-2002 m. susirinkimuose buvo svarstomi klausimai, susiję su kredito linija, kuri buvo atidaryta dar 1999 metais, konstatavo, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovas, teigdamas, kad jis pagal turimų akcijų skaičių galėjo siūlyti ginčijamų visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimus, nenurodė, kokius konkrečius bendrovei naudingus klausimus, kurie būtų pakeitę ginčijamus nutarimus, jis buvo pasiruošęs siūlyti svarstyti susirinkime. Be to, ieškovas nurodė, kad jis nesirengia ginčyti skundžiamų nutarimų pagrindu sudarytų sandorių, o tik siekia, kad tokie pat nutarimai būtų priimti nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto argumentą, kad teismo sprendimas atmesti ieškinį sudaro sąlygas atsakovui ir ateityje pažeidinėti įstatymus, nurodė, jog į neteisėtus atsakovo veiksmus galima reaguoti ne tik reiškiant ieškinį dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bet ir kitais įstatyme nustatytais būdais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl atsakovo veiksmų (ieškovo parašų klastojimo) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės (ieškovo parašų klastojimas, susirinkimų sušaukimo tvarkos pažeidimai) bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasitvirtino, nėra pagrindas mažinti atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas, nes CPK 98 straipsnyje nurodyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies, ir nenumatyta jokių šios normos išlygų. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, kurį atsakovas prašė taikyti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nes teismų nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose buvo kitokios faktinės aplinkybės: nebuvo konstatuota, kad parašai dokumentuose yra suklastoti. Šioje byloje teismai nustatė, kad ieškovo parašai visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose buvo suklastoti.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003 pažymėjo, kad pagrindas ginčyti akcininkų susirinkimų nutarimus yra ne tik pažeistos suinteresuotų asmenų teisės, bet ir viešo intereso pažeidimas, kurio padarinių negalima pašalinti kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais. Teismų praktika, pagal kurią visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais, jeigu nesukėlė neigiamų padarinių pačiai bendrovei, jos akcininkams ar viešam interesui, formuojama ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000, 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001, 2002 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnį visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas yra oficialus dokumentas. Negali būti pripažinti teisėtais teismų sprendimas ir nutartis, kuriais palikti galioti suklastoti dokumentai. Teismai neįvertino viešojo intereso pažeidimo, neatsižvelgė į tai, kad suklastotas dokumentas buvo pateiktas bankui, notarui. Teismai, pripažindami galiojančiais suklastotus dokumentus, sudarė prielaidas manyti, kad bet kokie veiksmai yra galimi, jeigu tai naudinga bendrovei. Be to, teismai nepagrįstai netaikė CK 2.82 straipsnio, pagal kurį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.
3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad į atsakovo padarytus pažeidimus gali būti reaguojama ir kitais būdais, ne tik pareiškiant ieškinį dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas rėmėsi tuo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Toks teismo argumentas yra nepagrįstas, nes baudžiamojoje byloje yra sprendžiama tik dėl asmenų, suklastojusių dokumentą, baudžiamosios atsakomybės, o paties dokumento galiojimo ar negaliojimo klausimas nesprendžiamas.
4. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, pažeisdamas ieškovo neturtines teises, įtvirtintas Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnyje (dalyvauti akcininkų susirinkimuose, balsuoti), taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, nes teisę naudotis neturtinėmis teisėmis ieškovui suteikia jo nuosavybė – akcijos. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnį niekas neturi teisės riboti akcininko neturtinių teisių dėl to, kad jo turimų akcijų skaičius neviršija 10 proc. ir kad jo balsas neturi įtakos priimamiems sprendimams. Konstatavus, kad ieškovo akcijų suteikiama teise balsuoti buvo pasinaudota be ieškovo žinios ir jo tikrosios valios (suklastojant jo parašą), pripažintina, kad ginčijami dokumentai turi valios trūkumų, nes iš tikrųjų ieškovas nebalsavo ir savo valios priimti nutarimus nerealizavo.
5. Teismai nepagrįstai nustatė, kad ieškovo interesai nebuvo pažeisti. Teismams palikus dokumentus galioti, ieškovas, kaip juridinio asmens dalyvis, tampa atsakingas už priimtus nutarimus (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovo visas atstovavimo išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismai nenurodė, kuo yra pagrįstos iš ieškovo priteistinos atstovavimo išlaidos. Teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad byloje buvo konstatuotas ieškovo neturtinių teisių pažeidimas, parašo klastojimo faktas, todėl vien šios aplinkybės galėjo būti pagrindas iš ieškovo priteistinas atstovavimo išlaidas sumažinti iki minimalaus dydžio.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kaminera“ prašo kasacinį skundą atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsakovas nurodo, kad teismų sprendimas ir nutartis yra pagrįsti, nes ginčijami nutarimai nepažeidė nei bendrovės, nei kasatoriaus interesų. Kasatoriaus keliamas viešo intereso pažeidimo klausimas šioje byloje nėra aktualus, nes ieškovas yra pateikęs prašymą ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl ieškovo parašo suklastojimo aplinkybių tyrimo. Ginčijami akcininkų susirinkimų nutarimai teismų pagrįstai pripažinti teisėtais, nes juos priimant dalyvių kvorumas nebuvo pažeistas (už nutarimus balsavo 90 proc. balsų turintys akcininkai). Be to, nutarimai yra priimti bendrovės interesais ir jau įvykdyti. Teismai taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas neturėjo tikslo ginčyti nutarimų turinį, o kreipėsi į teismą tik dėl nustatytos tvarkos pažeidimų. Kasatoriaus argumentai dėl konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimo yra nepagrįsti, nes ginčijamais nutarimais kasatoriaus turtinės teisės nebuvo pažeistos. Kasacinio skundo argumentas dėl atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnį atsiradimo taip pat nepagrįstas, nes nutarimai jau yra įvykdyti ir atsakomybė ateityje kilti negali.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad, nagrinėjant ginčus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, nustatančios visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų negaliojimo pagrindus, turi dvejopą paskirtį. Viena vertus, šios teisės normos skirtos apsaugoti akcininkų interesus, kad nebūtų priimami neteisėti nutarimai, pažeidžiantys akcininkų turtines ar neturtines teises, taip pat viešąjį interesą, kita vertus – apsaugoti pačios akcinės bendrovės bei už ginčijamą nutarimą balsavusių akcininkų teises, kad nepagrįstais ieškiniais bendrovei nebūtų daroma žala, sutrukdant jos veiklą ar kenkiant teisėtiems bendrovės interesams. Taigi sprendžiant pirmiau nurodytus ginčus svarbu yra siekti suderinti akcininkų ir bendrovės interesus, išlaikyti jų pusiausvyrą. Akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kuo tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Be to, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu. Taip pat svarbu ir tai, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti, kokią įtaką ginčijamo nutarimo priėmimui būtų turėjęs ieškovas, jeigu pažeidimų nebūtų padaryta ir jis būtų dalyvavęs ir balsavęs susirinkime. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų pasekmių nei bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002, 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, ir kt.).
Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad 2001 m. birželio 25 d., 2002 m. balandžio 19 d. ir 2002 m. liepos 12 d. visuotiniai akcininkų susirinkimai buvo sušaukti nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo ir UAB „Kaminera“ įstatų nustatytos tvarkos, 2001 m. birželio 25 d. ir 2002 m. balandžio 19 d. bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose prie ieškovo pavardės pasirašė ne D. Š. Įvertinę šias aplinkybes, teismai konstatavo, kad atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, kuriose įtvirtintos akcininkų neturtinės teisės dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti juose pagal akcijų suteikiamas teises. Kita vertus, teismai nurodė, kad susirinkimuose buvo ginčijamiems nutarimams priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma (už nutarimus balsavo 90 proc. balsų turintys akcininkai), o ieškovas, turėdamas tik 10 proc. visų bendrovės akcijų suteikiamų balsų, iš esmės negalėjo daryti įtakos sprendimų priėmimui. Be to, ieškovas pripažino, kad susirinkimo sušaukimo procedūros pažeidimas nesukėlė jam neigiamų pasekmių. Teismai taip pat konstatavo, kad ieškovas, teigdamas, jog jis pagal turimų akcijų skaičių galėjo siūlyti ginčijamų visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimus, nenurodė, kokius konkrečius bendrovei naudingus klausimus, kurie būtų pakeitę ginčijamus nutarimus, jis buvo pasiruošęs siūlyti svarstyti susirinkime. Be to, ieškovas nurodė, kad jis nesirengia ginčyti skundžiamų nutarimų pagrindu sudarytų sandorių, o tik siekia, kad tokie pat nutarimai būtų priimti nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms bylos aplinkybėms, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo ginčijamus nutarimus pripažinti negaliojančiais remiantis vien formaliais pažeidimais, jeigu jie neturėjo neigiamos įtakos nei akcininkų, nei bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams, nes būtina atsižvelgti į abiejų šio santykio šalių – bendrovės ir jos akcininko – interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad UAB „Kaminera“ 2001 m. birželio 25 d., 2002 m. balandžio 19 d. ir 2002 m. liepos 12 d. visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimti nutarimai buvo susiję su 600 000 JAV dolerių kredito linijos AB banke „Hansabankas“ pratęsimu, jos padidinimu iki 700 000 JAV dolerių ir 700 000 JAV dolerių naujos kredito linijos atidarymu. Šie nutarimai yra įvykdyti. Bendrovė įsipareigojimus pagal kredito sutartis su banku vykdo tinkamai, lėšos yra naudojamos bendrovės reikmėms. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis AB bankas „Hansabankas“ šias aplinkybes patvirtino ir pretenzijų bendrovei nereiškia.
Kasatoriaus argumentas, kad ginčijami visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai buvo priimti pažeidžiant viešąjį interesą, nes byloje remiantis eksperto išvada yra nustatyta, jog 2002 m. balandžio 19 d. ir 2001 m. birželio 25 d. protokoluose esantis D. Š. parašas iš tikrųjų buvo parašytas ne ieškovo ranka, taigi suklastotas, yra atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieškovo parašo susirinkimų protokoluose buvimas ar nebuvimas, esant dalyvių kvorumui, negalėjo turėti įtakos susirinkimuose priimtų nutarimų galiojimui, todėl šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, viešasis interesas gali ir turi būti ginamas ne civilinės, bet baudžiamosios teisės normų nustatytomis priemonėmis.
Konstatavus, kad ieškovas negalėjo turėti įtakos priimant ginčijamus nutarimus, nebetenka teisinės reikšmės kasacinio skundo argumentai dėl D. Š. valios priimti šiuos nutarimus nebuvimo, taip pat argumentai dėl visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų negaliojimo, nustačius parašo klastojimo faktą, nes, minėta, net ir nedalyvaujant ieškovui bei nesant jo parašo nurodytuose dokumentuose, ginčijami nutarimai vis tiek būtų buvę priimti.
Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, nes jis nenurodė, kuo buvo pažeistos jo turtinės teisės, ir tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Be to, taip pat atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad pagal CK 2.50 straipsnį kasatorius tampa atsakingas už priimtus nutarimus, todėl šiais nutarimais buvo pažeistos jo neturtinės teisės. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta juridinio asmens dalyvio subsidiari atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles, kai juridinis asmuo šių prievolių negali įvykdyti dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. Tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta, CK 2.50 straipsnio nuostatos nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamais klausimais.
Kasatoriaus argumentas, kad teismai, nustatę dalį aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, tačiau ieškinio netenkinę, turėjo atsižvelgti į tai, priteisdami atsakovui iš ieškovo atstovavimo išlaidas, ir jas sumažinti, yra atmestinas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priteisė atsakovui iš ieškovo atstovavimo išlaidas gerokai mažesnes, negu teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai.
Pripažinus kasacinį skundą netenkintinu, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos atstovavimo kasaciniame teisme išlaidos – 500 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti atsakovui UAB „Kaminera“ iš ieškovo D. Š. (a. k. 36907141195) 500 (penkis šimtus) Lt už advokato pagalbą kasacinio teismo procese.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Janina Stripeikienė
Pranas Žeimys