Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-5425-1034/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04627-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. (A. M.) atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Onaitienei,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė :
A. M., būdamas UAB „D“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir akcininku, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. UAB „D“, nesilaikė numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos ir atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriais, kai bendrovė turėjo įsiskolinimą VMI.
Taip A. M. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. atstovė nurodė, kad su VMI reikalavimu paskirti nuobaudą nesutinka. Įmonė teikė prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką, tačiau pateikė ne visus dokumentus. Po to įmonė vėl teikė prašymą išdėstyti nepriemoką. Kol VMI sprendė šį klausimą, įmonė padarė keletą būtinų pavedimų, iš sumų ir kiekio matosi, kad įmonė neveikė piktybiškai. Iš datų matyti, kad mokėjimai atlikti tuo metu, kai VMI svarstė, bet nebuvo priėmusi sprendimo dėl nepriemokos išdėstymo. Įmonė elgėsi neaplaidžiai, rūpestingai, siekė išlaikyti veiklą tam, kad kažkokiu būdu galėtų VMI padengti įsiskolinimus. Šiuo metu dėl susikaupusio įsiskolinimo įmonė ruošiasi kreiptis į teismą dėl bankroto proceso pradėjimo. A. M. neneigia, kad buvo skolingas, ir kad atliko tuos mokėjimus, tačiau tai nebuvo piktybinis nusižengimas, siekiant apgauti mokesčių inspekciją. Tai buvo laviravimas tarp VMI grąžintinų skolų ir tiekėjų išlaikymo. Prašo neskirti baudos, o jeigu teismas manys, kad pažeidimas padarytas, tuomet prašo skirti minimalią baudą.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Bylos duomenimis, UAB „D“ 2019 m. liepos 5 d. ir 2019 m. liepos 8 d. raštais kreipėsi į VMI dėl bendros 53 739,81 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo (b. l. 14-15). VMI paprašė Bendrovės pateikti papildomus dokumentus, reikalingus svarstant klausimą dėl mokestinės paskolos sudarymo išdėstant turimą mokestinę nepriemoką (b. l. 16). Bendrovė, 2019 m. liepos 16 d. pateikė naują prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo (b. l. 17). Kadangi pateiktas prašymas neatitiko mokestinės nepriemokos išdėstymą ir atidėjimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, VMI Bendrovei pateikė raštą, nurodant pateikti trūkstamus dokumentus (b. l. 18). UAB „D“ 2019 m. liepos 31 d. pateikė naują prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, išdėstant turimą nepriemoką (b. l. 19). Įvertinusi Bendrovės teiktus prašymus bei pateiktus dokumentus, VMI priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, kadangi atlikus Bendrovės piniginių lėšų judėjimo bankų sąskaitose analizę buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. UAB „D“ būdama VMI skolininke, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais:
1. 2019 m. liepos 8 d. pervedė 366,42 Eur sumą, UAB VENIPAK LIETUVA, kai Bendrovė buvo skolinga 54 170,16 Eur sumą;
2. 2019 m. liepos 10 d. pervedė 265,10 Eur sumą, UAB IPF Digital Lietuva, kai Bendrovė buvo skolinga 54 170,16 Eur sumą;
3. 2019 m. liepos 10 d. pervedė 190,31 Eur sumą, UAB NESTE LIETUVA, kai Bendrovė buvo skolinga 54 170,16 Eur sumą;
4. 2019 m. liepos 10 d. pervedė 2 500 Eur sumą, EVP INTERNATIONAL, kai Bendrovė buvo skolinga 54 170,16 Eur sumą;
5. 2019 m. liepos 11 d. pervedė 3 000 Eur sumą, EVP INTERNATIONAL, kai Bendrovė buvo skolinga 54 170,16 Eur sumą;
6. 2019 m. liepos 17 d. pervedė 532,40 Eur sumą, UAB LINOIL GROUP, kai Bendrovė buvo skolinga 59 287,16 Eur sumą (b. l. 20-23).
Atliktus mokėjimus patvirtina ir byloje esantis banko sąskaitos išrašas (b. l. 24-31).
Teismas, vertindamas minėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog A. M. nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovas, žinodamas Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio reikalavimų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad pažeidimas nebuvo piktybinis. Visgi, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas teigti, kad pažeidimas iš viso nebuvo padarytas. Be to, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas tiek esant tyčiai, tiek ir neatsargumui (ANK 8-9 straipsniai). Tai, kad A. M. administracinį nusižengimą padarė, nesiekdamas apgauti mokesčių inspekcijos ar išvengti mokesčių mokėjimo, t. y. kartu nedarė ir kitų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, niekaip nelengvina jo atsakomybės ir nemažina jo veikos pavojingumo, nes už minėtas veikas įstatymas taip pat numato atsakomybę (taip pat ir baudžiamąją). Įstatymų leidėjas aiškiai nustatė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir tvarką, o A. M. sąmoningai to nesilaikė ir dėl to yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas pažymi, kad įmonės sunki finansinė padėtis taip pat negali būti pagrindas daryti administracinius nusižengimus ar kitus teisės pažeidimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad minėtų ir byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.
Teismas, skirdamas A. M. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas (b. l. 45-46), duomenų apie asmens teistumą byloje nėra. A. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, A. M. asmenybę taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybės, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti A. M. mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali ar išvis neskirti administracinės nuobaudos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. M. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam minimaliam.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-5425-1034/2019.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas