Administracinė byla Nr. A-899-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00769-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. (M. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (15/10-68) 50U-00911 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).   

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento Sprendimu jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas). Teigė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų aplinkybių bei neišklausius pareiškėjo.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jis dirba pagal darbo sutartį, tačiau jis nežinojo apie tai, jog darbdavys nepranešė Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) apie jo įdarbinimą. Nurodė, kad jis turi reikiamą kvalifikaciją, dirbdamas nepadarė jokių darbo drausmės pažeidimų, dėl kurių jam būtų pagrindas panaikinti Leidimą.

4.       Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu negali dirbti jokioje kitoje Lietuvos įmonėje. Jeigu įsidarbintų kitoje įmonėje negavęs Departamento leidimo dėl darbdavio ar darbo funkcijos pakeitimo, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad pakeisti darbdavį galėtų tik tuo atveju, jeigu skundžiamas Sprendimas būtų panaikintas. Jis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) darbo sutarties nėra nutraukęs, taip pat Bendrovė jo neinformavo apie sutarties nutraukimą, taigi darbo sutartis yra galiojanti.

5.       Pareiškėjo vertinimu, dėl darbdavio, o ne pareiškėjo, neteisėtų veiksmų, Departamentas neturėjo pagrindo panaikinti jam Leidimą.

6.       Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pasitelktam advokatui sumokėjo už suteiktas paslaugas gaunant Leidimą, taip pat davė advokatui pinigų, neva Sodros įmokoms už pareiškėją sumokėti. Bendrovės vadovų niekada nematė, realiai nedirbo, joks darbas jam nebuvo pasiūlytas. Teigė, kad buvo apgautas kitų asmenų, dėl susidariusios situacijos jo kaltės nėra.

7.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 14 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. gegužės 14 d. pateiktą prašymą išduoti Leidimą bei kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7528727, galiojantį iki 2022 m. rugpjūčio 11 d.

9.       Departamentas 2021 m. vasario 24 d. Sodros informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą Bendrovėje ir nustatė, kad pareiškėjas daugiau kaip 6 mėnesius nuo Leidimo išdavimo Bendrovėje neįsidarbino. Departamentas, įvertinęs surinktą informaciją, 2021 m. vasario 25 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7528727 Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovėje.

10.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas neįvertinus visų aplinkybių. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad jis iki Departamento Sprendimo priėmimo Bendrovėje buvo įdarbintas. Paaiškėjus aplinkybėms apie pareiškėjo neįsidarbinimą Bendrovėje, Departamentas taikė imperatyvias Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kadangi neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

11.       Atsakovas nurodė, kad nustačius imperatyvų Leidimo panaikinimo pagrindą, kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui.

12.       Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas Sodros informacinės sistemos duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

13.        Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.  

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 14 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti Leidimą tuo pagrindu, jog įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, 2020 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7528727, galiojantį iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Departamentas, 2021 m. vasario 24 d. Sodros informacinėje 2021 m. vasario 24 d.

16.       Departamentas Sodros informacinėje sistemoje patikrinęs duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą Bendrovėje nustatė, kad duomenų apie pareiškėjo draudimą nėra. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nedirbo pagal jam išduoto Leidimo sąlygas, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2021 m. vasario 25 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

17.       Teismas, remdamasis ginčui aktualių Įstatymo 26 straipsnio, 40, 44 ir 50 straipsnių, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priėjo prie išvadų, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

18.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog per visą laikotarpį (ne mažiau kaip 6 mėnesius) Bendrovėje realiai nedirbo, jokių darbo pavedimų negavo, su vadovais nekontaktavo.

19.       Teismas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai, todėl nustačius bent vieną iš jų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi teisės aktai Departamentui nesuteikia diskrecijos teisės taikyti ar ne Įstatymo nuostatų.

20.       Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

21.       Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad jo kaltės dėl to, jog Bendrovė nepranešė Sodrai apie jo įdarbinimą, teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą pareiškėjas pats pripažino faktą, jog Bendrovėje visą laiką realiai nedirbo. Taigi šis faktas iš esmės yra pakankamas, kad Departamentas panaikintų pareiškėjui išduotą Leidimą. Pareiškėjo paaiškinimai susidariusios situacijos nebūtų pakeitę. Pareiškėjas daugiau kaip 6 mėnesius nuo Leidimo išdavimo Bendrovėje neįsidarbino.

22.       Teismas konstatavo, kad skundžiamas Departamento Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus, individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos.  

III.

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24.       Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog 2020 m. kovo 29 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Argona“, kuri yra nenuginčyta ir galiojanti.

25.       Pareiškėjas teigia, kad pagal galiojančius teisės aktus, būtent darbdavys, šiuo atveju UAB „Argona“, turėjo pareigą pranešti apie naujai įdarbintą darbuotoją Sodrai, pateikdama nustatytos formos pranešimą. Pats į darbą priimtas asmuo pranešimo pateikti neturi galimybės. Pateikus pranešimą, įmonei, įstaigai, organizacijai atsiranda prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD), privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD), garantinio fondo įmokas už naujai priimtą darbuotoją. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir vertino faktus, kad pareiškėjas realiai nedirbo.

26.       Pažymi, kad turėdamas Leidimą ir galiojančią darbo sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog darbdavys suteiks priemones darbo funkcijoms vykdyti, t. y. suteiks transporto priemonę tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo funkcijoms vykdyti. Bendrovė iki pat Leidimo panaikinimo teigė, kad dar nėra įsigijusi transporto priemonės, todėl pareiškėjas turi palaukti ir darbo funkcijas pradės vykdyti vėliau. Kadangi jokio darbo (tarptautinių krovinių vežimo) nevykdė, pareiškėjas manė, kad ir darbo užmokesčio neturi teisės gauti bei reikalauti. Todėl ir susiklostė tokia situacija, kad realiai ne dėl jo kaltės Sodra nebuvo informuota apie jo įdarbinimą, jis neatliko jokių su darbo funkcijomis susijusių pareigų ir negavo jokio darbo užmokesčio. Tačiau pažymi, kad nė vienos iš aukščiau nurodytų pareigų teisiškai neturėjo galimybės įvykdyti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

27.       Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo Departamento pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. Sodros duomenų bazės informacija, tuo tarpu visų įrodymų visuma (sudaryta darbo sutartis, jos pagrindu išduotas Leidimas, darbdavio veiksmai, pareiškėjo teisėti lūkesčiai) paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas apie teisėtą Leidimo panaikinimą. Priešingai, patvirtina, kad pareiškėjas buvo susaistytas darbo santykiais su Bendrove. Todėl akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo šalių lygiateisiškumo principu, nevertino pareiškėjo įrodymų, o sprendimą pagrindė tik Departamento pateiktais įrodymais.

28.       Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai, nepagrįstai ir neteisėtai didesnius reikalavimus kėlė pareiškėjui, o į Departamento teisės aktų pažeidimus visiškai nereagavo. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo.

29.       Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų įrodymų, todėl naikintinas kaip neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas.

30.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

31.       Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

32.       Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino pareiškėjo individualią situaciją, jo nedarbo UAB (duomenys neskelbtini) priežastis, ir pagrįstai konstatavo, kad ginčijamam sprendimui priimti pakako nustatytų aplinkybių, o pareiškėjo paaiškinimai situacijos nebūtų pakeitę. Pažymi, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, iki ginčijamo sprendimo priėmimo (daugiau kaip 6 mėnesius) UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įsidarbinęs. Sodros duomenys apie pareiškėjo neįsidarbinimą objektyviai paneigia 2020 m. kovo 29 d. darbo sutarties nuostatas apie pareiškėjo įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini), todėl minėta darbo sutartis realiai nėra sudaryta (tai sudaro imperatyvų pagrindą panaikinti pareiškėjo Leidimą). Pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms pareiškėjui išduoto Leidimo išdavimą pareiškėjas prašymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi nepateikė. Paaiškėjus ginčijamu sprendimu nustatytoms aplinkybėms Departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas ir neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

33.       Atsakovas pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra paremtas Sodros informacinės sistemos duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl argumentų, kuriais kvestionuojamas Sodros informacinės sistemos duomenų, kaip įrodymų, tinkamumas byloje, yra nurodęs, kad Sodros informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, vertinant, ar užsienietis (su juo susijusi įmonė) atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017).

34.       Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, nepagrįstai ir neteisėtai didesnius reikalavimus kėlė pareiškėjui, o į Departamento teisės aktų pažeidimus visiškai nereagavo. Be to, Departamentas pagal savo kompetenciją negalėjo panaikinti savo priimto sprendimo. Atsakovas nurodo, kad Departamentas ginčijamu sprendimu panaikino ne Departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, bet pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7528727. Pagal Įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas.

35.       Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Departamento Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

36.       Atsakovas taip pat nurodo, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos išaugusio Departamento darbuotojų darbo krūvio negalėjo per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, todėl prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

37.       Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. sausio 28 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos išaugusio Departamento darbuotojų darbo krūvio negalėjo nustatytu laiku pateikti atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą.

38.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

39.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

40.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, pareiškėjo skundą atmetė.

41.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai nustatė faktus ir įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo su UAB „Argona“ sudaryta darbo sutartis yra nepanaikinta ir galiojanti, pareiškėjo kaltės dėl to, kad Bendrovė nepranešė Sodrai apie jo įdarbinimą nėra, nesivadovavo lygiateisiškumo principu ir vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

42.       Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

43.       Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a)); pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b)); Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c)). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys.

44.       Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi pagrindus, 1 dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.

45.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 20 d. su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, pagal kurią pareiškėjas priimamas į tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį, mokant 1 002 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Darbo sutartis įsigalioja 2020 m. kovo 29 d., darbuotojas pradeda dirbti gavęs nacionalinę (D) vizą. Pareiškėjui nacionalinė D viza Nr. 004286407 išduota 2020 m. gegužės 28 d. ir galioja iki 2020 m. spalio 14 d. Byloje taip pat nustatyta, kad Departamentas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, 2020 m. rugpjūčio 11 d. išdavė pareiškėjui laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7528727, kuris galioja iki 2022 m. rugpjūčio 11 d.

46.       Departamentas, 2021 m. vasario 24 d. patikrinęs Sodros duomenų bazėje esančius duomenis apie pareiškėją ir jo darbovietę, nustatė, kad Sodros duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėjo draudėjus.

47.       Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) su pareiškėju darbo sutarties nebuvo sudariusi (Sodros duomenų bazėje nėra informacijos apie pareiškėjo įdarbinimą), kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

48.       Pagal Darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje (DK 42 str. 2 d.). Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės (DK 42 str. 3 d.).

49.       DK 53 straipsnyje nustatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Darbo sutartis pasibaigia: nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu; nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva; nutraukus darbo sutartį darbdavio valia; nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios; mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos; kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (DK 53 str. 1–7 punktai).

50.       Darbo sutarties nutraukimo įforminimą nustato DK 65 straipsnis. Be kita ko, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu. Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

51.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuoja, kad šiuo atveju Departamentas, nustatęs, jog Sodros duomenų bazėje jokios informacijos apie pareiškėjo draudėjus nėra, pagrįstai sprendė, kad yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

52.       Pažymėtina, kad darbo sutarties sudarymas (susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų) pats savaime dar nesukuria pareigos vykdyti darbo sutartyje nustatytas pareigas. Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui pradėjus dirbti (DK 42 str. 3 d.).

53.       Nagrinėjamu atveju, kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjas, realiai jis Bendrovėje nedirbo, net nežinojo, kur yra jos buveinė ir kaip susisiekti su jos vadovu. Visus reikalus ir dokumentus tvarkė jam atstovaujantis advokatas, su kuriuo pareiškėjas ir bendravo, kurio nurodymus vykdė, mokėjo jam pinigus. Taigi atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir minėtas DK nuostatas, akivaizdu, kad pareiškėjo darbo sutartis realiai neįsigaliojo, apie darbo sutarties sudarymą Bendrovė Sodrai nepranešė, Bendrovė privalomų mokesčių už pareiškėją nemokėjo, pareiškėjas Bendrovėje nedirbo, jokio darbo užmokesčio negavo, kitaip tariant, pareiškėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartis faktiškai nebuvo sudaryta.

54.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo kaltės dėl susidariusios situacijos nėra, kadangi apie jo įdarbinimą Sodrai turėjo pranešti darbdavys.

55.       Sutiktina, kad pareiškėjo kaltės dėl to nėra, tačiau ši aplinkybė savaime darbo sutarties nedaro galiojančia ir šiuo atveju nepaneigia Departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose bei šioje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo sudarytos darbo sutarties ir darbo santykių Bendrovėje. Pažymėtina, kad nors Departamento Sprendime ir netiksliai nurodyta, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta (realiai darbo sutartis neįsigaliojo), tačiau Sprendimo panaikinti pareiškėjui Leidimą pagrindas iš esmės nurodytas teisingai. Todėl šis trūkumas savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Departamento sprendimą.

56.       Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad asmuo, prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą jo atžvilgiu, turi teisę būti išklausytas (pateikti paaiškinimus), vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018), be to, tai gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4459-556/2019).

57.       Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Departamentas turėjo suteikti jam galimybę pateikti prašymą pakeisti darbdavį ir pan., nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi ši pareiškėjo teisė nustatyta Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, t. y., jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Taigi šios pareiškėjo teisės Departamentas, priimdamas Sprendimą, nepaneigė ir neapribojo. Pareiškėjas, matydamas, kad darbdavys, su kuriuo jis sudarė sutartį, sulygto darbo jam nesuteikia, kur yra Bendrovės buveinė ir kaip susiekti su jos vadovu pareiškėjas nežino, turėjo galimybę kreiptis į Departamentą su prašymu pakeisti darbdavį, ši jo teisė niekaip nebuvo ribojama.

58.       Pažymėtina, kad ginčijamas Departamento Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks teisės aktuose nustatytas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

59.       Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Z. (M. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Milda Vainienė

        Skirgailė Žalimienė