Byla Nr. 1S-112-576/2020
Proceso Nr. 1-01-1-35867-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Lauretos Ulbienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Loretai Davenienei,
dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 21 d.,
n u s t a t ė:
1. D. B. yra kaltinamas tuo, kad jis iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., 17.30 val., „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį – 0,0008 g narkotinės medžiagos karfentanilio ir 0,225 g narkotinės medžiagos metadono, kurias laikė su savimi, bei tą pačią dieną, apie 17.30 val., toje pačioje vietoje dalį – 0,00002 g narkotinės medžiagos karfentanilio perdavė M. P., o likusias narkotines medžiagas – 0,00078 g karfentanilio ir 0,225 g metadono, pamatęs policijos pareigūnus, numetė ant žemės. Šiais savo veiksmais D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje.
2. D. B. 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2020 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 21 d.
3. Kaltinamojo D. B. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė, nesutikdama su priimta nutartimi, pateikė skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir D. B. paskirti švelnesnes kardomąsias priemones (namų areštą, intensyvią priežiūrą).
3.1. Skunde gynėja nurodo, kad D. B. yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodoma, kad vien kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu ir gresianti terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Europos Žmogaus Teisių teismas pabrėžė ne tik tai, kad pagrįsto kaltinimo, jog sulaikytasis padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina suėmimo teisėtumo sąlyga, bet ir tai, kad teismas privalo nustatyti, ar ikiteisminių institucijų pateikti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą.
3.2. Gynėjos teigimu, teismo motyvas, kad D. B. gali padaryti naujas nusikalstamas veikas yra pakankamai formalus ir deklaratyvus. Tokį manymą įmanoma eliminuoti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, pavyzdžiui namų areštą ar intensyvią priežiūrą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad D. B. turi galimybę gyventi mamos nuomojamame bute neribotą laiką, todėl yra sąlygos jam taikyti intensyvią priežiūrą arba namų areštą. Taip pat nurodoma, kad D. B. buvo registruotas Užimtumo programoje, periodiškai dirbo ir turėjo legalias pajamas pragyvenimui, jo buvęs darbdavys jį charakterizuoja teigiamai ir sutiktų jį priimti į darbą. Nurodytos aplinkybės rodo jo tamprius socialinius ryšius. Gynėjos teigimu, nėra duomenų apie D. B. ryšius užsienyje, jis nedisponuoja tokiomis piniginėmis lėšomis, kuriomis pasinaudodamas jis galėtų išvengti baudžiamojo persekiojimo.
3.3. Gynėja nurodo ir proporcingumo principo turinį bei pažymi, kad visos aukščiau išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog D. B. taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą yra iš esmės pažeidžiamos minimalios jo teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.
Kaltinamojo D. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundas netenkinamas
5. Aukštesnysis teismas vertina skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, t. y., ar pagrįstai buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. B..
6. Pirmiausia, atsakant į gynėjos skunde nurodytus argumentus, pažymėtina, kad nors skunde nurodoma, kad D. B. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas pažymi, kad jis yra kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti, baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus apylinkės teismui buvo perduota 2020 m. sausio 13 d., o kaltinamajame akte D. B. yra kaltinamas būtent BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.
7. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
8. Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) numatytais pagrindais.
9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu skiriant ar pratęsiant suėmimą būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
10. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad D. B., išleistas į laisvę ir suvokdamas jam galimai gresiančios atsakomybės dydį, gali pradėti slaptytis nuo teismo. D. B. kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Už šio nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir taip neteisėtai jo vengti.
11. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pirmiausia pažymėtina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu suėmimas buvo paskirtas ir vėliau tęsiamas tik 1 pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tuo tarpu, bylą perdavus teismui, 2020 m. sausio 20 d. ir skundžiamoje nutartyje buvo nurodytas ir antras suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nurodoma aplinkybė, kad D. B. išleistas į laisvę ir suvokdamas jam galimai gresiančios atsakomybės dydį, gali pradėti slaptytis nuo teismo, nebuvo nauja, t. y. nebuvo ta, kurios negalėjo būti ir ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jis galėjo bandyti slaptytis ir nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo. Be kita ko, kaip teisingai nurodo gynėja, byloje nėra jokių duomenų apie D. B. turimus ryšius užsienyje. Atitinkamai pastarasis suėmimo pagrindas yra šalinamas.
12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu skiriant ar pratęsiant suėmimą būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes: ar yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
13. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. B., be kita ko, yra teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ne kartą teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taip pat ir pagal BK 260 straipsnio dalį, be to, teistas ir Didžiojoje Britanijoje už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įgijimą, laikymą ir gabenimą tik asmeniniam vartojimui, yra teistas ir Ispanijos Karalystėje. D. B. nuo 2019 m. gegužės 6 d. nedirba. Administracine tvarka baustas už tai, kad 2018 m. lapkričio 17 d. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo.
14. Byloje yra 2020 m. balandžio 15 d. T. B. sutikimas priimti sūnų D. B. gyventi adresu (duomenys neskelbtini), tuo atveju, jeigu jam būtų taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Iš U. J., buvuvio UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus parengtos charakteristikos apie D. B. matyti, jog D. B. minėtoje įmonėje dirbo nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., D. B. yra charakterizuojamas teigiamai, todėl U. J. jį priimtų dirbti kitoje įmonėje, kurioje pats dirba. Visgi iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad D. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., o laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini). Be to, minėtoje charakteristikoje nenurodoma, į kokią įmonę asmuo būtų priimtas dirbti. Taigi teismas neturi objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad D. B. realiai turi galimybę įsidarbinti ir ketina tai padaryti, siekdamas užsidirbti lėšų pragyvenimui teisėtu būdu.
15. Taigi iš D. B. asmenybę charakterizuojančių duomenų darytina išvada, kad jo galimai padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, jis galimai buvo padarytas, siekiant gauti lėšų pragyvenimui, ką patvirtina ir narkotinės medžiagos kiekis bei jos supakavimas mažesnėmis dalimis. Atsižvelgiant į tai, jog jis jau kurį laikas nedirba, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad iki galimo nusikaltimo padarymo dienos jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, sudaro pagrindą išvadai, jog D. B. pajamos galimai yra gaunamos iš nusikalstamų veikų darymo. Tuo tarpu jo nurodomi socialiniai ryšiai neužkerta kelio jo kriminaliniams polinkiams, atitinkamai teismas neturi pagrindo išvadai, jog, paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę motinos gyvenamosios vietos adresu, D. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog nepagrįstai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.
16. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, kad, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, tikslingai buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o būtent užtikrinti, kad D. B., siekdamas gauti pajamų, nedarys naujų nusikalstamų veikų (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju net ir paskyrus švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą ar kitą kardomąją priemonę (namų areštą ar intensyvią priežiūrą), nei viena iš jų ar jų kompleksas nebus pakankamas užtikrinti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Atitinkamai nėra pagrindo skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi šiuo metu nei viena iš jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, BPK 119 straipsnyje numatytą tikslą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galima pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
18. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo asmens teises ir laisves, tačiau, teismo vertinimu, pratęsiant D. B. suėmimo terminą, jo teisės nėra suvaržytos labiau nei tai leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad suėmimas būtų taikomas nepagrįstai ar kad jo terminas būtų neproporcingai ilgas ir pažeidžiantis įtariamojo teises ar nepagrįstai jas suvaržytų.
Teismas, vadovaudamasis BPK 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti kaltinamojo D. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, iš jos pašalinant kardomosios priemonės – suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Jurgita Mačionytė
Laureta Ulbienė
Nida Vigelienė